Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Aloyzas Kruopys, išnagrinėjęs įtariamojo S. L. gynėjo advokato Sauliaus Juzukonio skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutarties, kuria nutarta perduoti Lietuvos Respublikos pilietį S. L. Suomijos Respublikai baudžiamajam persekiojimui vykdyti pagal 2010 m. rugsėjo 27 d. Helsinkio apygardos prokuroro Yrjo Reenlla išduotą Europos arešto orderį byloje Nr. PK 10/8684 už šiame orderyje nurodytas nusikalstamą veiką, numatytą Suomijos baudžiamojo kodekso 32 91) sk. Ir 32 (2) sk.,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje buvo gautas Suomijos Respublikos kompetentingos teisminės institucijos – Helsinkio apygardos prokuroro Yrjo Reenlla 2010 m. rugsėjo 27 d. išduotas Europos arešto orderis byloje Nr. PK 10/8684 dėl Lietuvos Respublikos piliečio S. L. suėmimo ir perdavimo Suomijos Respublikai baudžiamajam persekiojimui vykdyti dėl vogtų daiktų slėpimo sunkinančiomis aplinkybėmis. Europos arešto orderyje nurodyta, kad S. L. persekiojamas už nusikalstamą veiką, numatytą Suomijos Respublikos baudžiamojo kodekso 32 (1) sk. ir 32 (2) sk.

S. L. įtariamas paėmęs savo nuosavybėn 2010 m. rugpjūčio 23-24 d. Espoo mieste pavogtą 170 000 eurų vertės 2009 m. pagamintą automobilį BMW X6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir slėpęs jį 2010 m. rugpjūčio 26 d. Liijendahl bei Loviisa miestuose, o 2010 m. rugpjūčio 30 d. iš Suomijos per Helsinkio uostą vežęs jį automobiliu Renault Magnum, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini).

Pagal Suomijos Respublikos išduotą Europos arešto orderį Lietuvos Respublikos BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka S. L. 2010 m. spalio 12 d. buvo sulaikytas Lietuvoje. 2010 m. spalio 14 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 mėnesiams.

2010 m. spalio 20 d. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje S. L. , dalyvaujant gynėjui advokatui S. Juzukoniui, buvo supažindintas su Suomijos Respublikos kompetentingos institucijos jam išduoto Europos arešto orderio turiniu, taip pat jam buvo išaiškinta supaprastinto perdavimo iš Lietuvos Respublikos tvarka bei teisinės tokio perdavimo pasekmės. S. L. nesutiko būti perduotas Europos arešto orderį išdavusiai Suomijos Respublikai supaprastinta tvarka.

2010 m. lapkričio 2 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Tarptautinių ryšių ir teisinės pagalbos skyriaus prokurorė pareiškime Nr. 17.2-19601(14.3-341/10) prašė perduoti S. L. Suomijos Respublikai baudžiamajam persekiojimui vykdyti už nusikalstamą veiką, nurodytą 2010 m. rugsėjo 27 d. Helsinkio apygardos prokuroro Yrjo Reenlla išduotame Europos arešto orderyje ir numatytą Suomijos Respublikos baudžiamojo kodekso 32 (1) sk. ir 32 (2) sk.

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 15 d. nutartimi patenkino prokurorės prašymą ir nutarė perduoti Lietuvos Respublikos pilietį S. L. Suomijos Respublikai. Teismas nenustatė jokių privalomo ar neprivalomo Europos arešto orderio nevykdymo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 9¹ straipsnyje, kurie neleistų perduoti S. L. baudžiamajam persekiojimui vykdyti.

Įtariamojo S. L. gynėjas advokatas Saulius Juzukonis skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį panaikinti ir neperduoti S. L. Suomijos Respublikai.

Advokatas nurodo, kad vogtų daiktų slėpimas ir panašaus pobūdžio veikos nėra numatytos 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584 TVR dėl Europos arešto orderio ir valstybių narių tarpusavio perdavimo procedūrų 2 straipsnio 2 dalyje, todėl jo nuomone, jeigu padaryta tokio pobūdžio veika pagal Lietuvos Respublikos BK nelaikoma nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu, asmuo negali būti perduodamas pagal Europos arešto orderį.

Gynėjas taip pat nesutinka su Vilniaus apygardos teismo išvada, kad nusikalstama veika, kurios padarymu yra įtariamas S. L. , atitinka dvigubo baudžiamumo principą. Skunde teigiama, kad Lietuvos Respublikos BK 189 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo dalykas yra toks turtas, kuris gautas nusikalstamu būdu. Tačiau Europos arešto orderyje pateikta abstrakti informacija, kad S. L. paėmė savo nuosavybėn 2010 m. rugpjūčio 23 d. arba 24 d. Espoo mieste pavogtą automobilį BMW X6. Advokato nuomone, vadovaujantis nekaltumo prezumpcija, įtvirtinta Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, negalima daryti išvados, kad minėtas automobilis buvo pavogtas, nes tokia aplinkybė nėra nustatyta. S. Juzukonis pažymi, kad išduotame Europos arešto orderyje nenurodoma, kad dėl automobilio vagystės būtų atliekamas ikiteisminis tyrimas, nustatinėjami įtariamieji ar nusikalstamos veikos aplinkybės. Iš turimos informacijos negalima padaryti išvados, kad automobilis iš tiesų buvo pavogtas. Advokato nuomone, automobilio vagystės aplinkybių nustatymas galėtų turėti esminės reikšmės sprendžiant klausimą, ar veika, kurios padarymu yra įtariamas S. L. , atitinka Lietuvos Respublikos BK 189 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Gynėjas neatmeta ir tokios galimybės, kad automobilis iš tiesų nebuvo pavogtas, t. y. gautas nusikalstamu būdu, o buvo parduotas, o vėliau teisėsaugos institucijoms pranešta apie vagystę, siekiant neteisėtai gauti draudimo išmokas.

Skunde atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos BK 189 straipsnis numato tris alternatyvias veikas - turto įgijimą, naudojimąsi šiuo turtu bei jo realizavimą. Suomijos Respublikos išduotame Europos arešto orderyje nenurodyta, kad S. L. padarė kurią nors vieną iš minėtų alternatyvių veikų. Priešingai, skundžiamoje Vilniaus apygardos teismo nutartyje teigiama, kad automobilį S. L. gabeno vilkiko priekaboje, todėl juo nebuvo naudojamasi. Byloje taip pat nėra nustatyta, kad pastarasis minėtą automobilį būtų realizavęs. Vilniaus apygardos teismo nutartyje nurodyta, kad S. L. įtariamas automobilį BMW X6 paėmimu savo nuosavybėn. Ši formuluote, advokato nuomone, labiausiai atitinka Lietuvos Respublikos BK 189 straipsnyje numatytą turto įgijimą. Tačiau tuo pačiu jis pažymi, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad minėtas automobilis nuosavybės teise priklausė S. L. . Pastarajam šis automobilis buvo ne parduotas, o patikėtas, nes S. L. buvo įsipareigojęs jį nugabenti į L. R. . Be to, įtariamajam nebuvo žinoma apie automobilio įsigijimo teisėtumą, jis nebuvo supažindintas ir su automobilio įgijimo dokumentais. S. Juzukonio manymu, šios aplinkybės patvirtina, kad įtariamasis nepadarė nei vieno Lietuvos Respublikos BK 189 straipsnyje numatytos alternatyvios veikos.

Skunde atkreipiamas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos BK 189 straipsnį, kaltininkas turi žinoti, kad turtas yra gautas nusikalstamu būdu. Šiuo atveju byloje nėra nustatyta S. L. kaltės forma ir turinys. Nesant pastarojo veikoje tiesioginės tyčios, jo veiksmai negalėtų būti kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 189 straipsnio 2 dalį.

Advokatas pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra nurodęs, kad spręsdamas asmens perdavimo pagal Europos arešto orderį klausimą, teismas netiria kaltininkui inkriminuojamų veikų įrodytumo ir kvalifikavimo teisingumo (1N-27/2010, 1N-26/2010, 1N-11/2009, 1N-55/2010). Tačiau S. Juzukonio nuomone, šiuo atveju yra svarbu atkreipti dėmesį, kad S. L. veiksmai, kurie Suomijos Respublikoje laikomi vogtų daiktų slėpimu, neatitinka Lietuvos Respublikos BK 189 straipsnio 2 dalies. Be to, dvigubo baudžiamumo principo nebuvimą patvirtina ir Suomijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos baudžiamųjų kodeksų straipsnių pavadinimų palyginimas – vogtų daiktų slėpimas ir nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas arba realizavimas.

Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, advokatas S. Juzukonis mano, kad šioje byloje egzistuoja Lietuvos Respublikos BK 9¹ straipsnio 3 dalies 5 punkte numatyta sąlyga, kuriai esant, asmuo negali būti perduotas pagal Europos arešto orderį.

Skundas atmetamas, Vilniaus apygardos teismo nutartis paliekama galioti.

Vilniaus apygardos teismas, priimdamas nutartį dėl S. L. perdavimo Suomijos Respublikai baudžiamajam persekiojimui vykdyti, nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 9¹ straipsnio, Lietuvos Respublikos BPK 71¹ ir 73 straipsnių bei Europos Sąjungos Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos nustatytų reikalavimų ir pagrįstai konstatavo, kad nenustatyta jokių privalomo ar neprivalomo Europos arešto orderio nevykdymo pagrindų, kurie neleistų Europos arešto orderį išdavusiai Suomijos Respublikai perduoti S. L. baudžiamajam persekiojimui vykdyti už šios valstybės teritorijoje padarytą nusikalstamą veiką.

Kaip teisingai nurodyta skunde, spręsdamas asmens perdavimo pagal Europos arešto orderį klausimą teismas netiria S. L. inkriminuojamos veikos įrodytumo ir kvalifikavimo teisingumo. Advokato nurodytos aplinkybės, susijusios su S. L. kaltės forma ir turiniu bei padarytos veikos kvalifikavimu bus tiriamos toliau tęsiant baudžiamąjį procesą Suomijos Respublikoje.

Skunde nurodyti nepagrįsti argumentai, susiję su dvigubo baudžiamumo principu. Gynėjas teigia, kad nusikalstama veika, kurią padaręs yra įtariamas S. L. , nėra numatyta 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584 TVR dėl Europos arešto orderio ir valstybių narių tarpusavio perdavimo procedūrų 2 straipsnio 2 dalyje. Todėl jo nuomone, jeigu padaryta tokio pobūdžio veika pagal Lietuvos Respublikos BK nelaikoma nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu, asmuo negali būti perduodamas pagal Europos arešto orderį. Minėto sprendimo 2 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, kurias padaręs asmuo perduodamas pagal Europos arešto orderį, atsižvelgiant į šio pagrindų sprendimo reikalavimus ir netikrinant veikos dvigubo baudžiamumo. Vogtų daiktų slėpimas sunkinančiomis aplinkybėmis, kuo įtariamas S. L. , šiame straipsnyje nėra numatytas. Tačiau priešingai nei teigia advokatas, nusikalstama veika, kurią padaręs įtariamas jo ginamasis, atitinka dvigubo baudžiamumo principą, nes yra numatyta Suomijos Respublikos BK ir Lietuvos Respublikos BK 189 straipsnio 2 dalyje. Todėl Lietuvos Respublikos BK 9¹ straipsnio 3 dalies 5 punkto taisyklė netaikoma, nes nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas arba realizavimas yra laikomas nusikaltimu (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnis). Šiuo atveju reikšmės neturi ir ta aplinkybė, kad pagal Lietuvos Respublikos BK ir Suomijos Respublikos BK skiriasi straipsnių pavadinimai. Pažymėtina, kad skirtingų šalių baudžiamieji įstatymai numato skirtingus nusikalstamų veikų pavadinimus, tačiau pagal faktines aplinkybes vogtų daiktų slėpimas (Suomijos Respublikos BK) atitinka nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo arba realizavimo (Lietuvos Respublikos BK) požymius.

Advokatas taip pat neteisingai nurodo, kad byloje nėra duomenų, jog automobilis BMW X6 buvo pavogtas ir kelia nepagrįstas versijas dėl automobilio dingimo. Suomijos Respublikos kompetentingos teisminės institucijos išduotame Europos arešto orderyje be kitų aplinkybių nurodyta, kad automobilis BMW X6 buvo pavogtas Espoo mieste 2010 m. rugpjūčio 23-24 d. Pažymėtina, kad S. L. nėra įtariamas minėto automobilio vagyste.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl S. L. gynėjo advokato S. Juzukonio skundas negali būti patenkintas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 74 straipsnio 2 dalimi, teisėjas

Rezoliucinė dalis

n u t aria:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį palikti galioti.

Ši nutartis galutinė ir kasacine tvarka neskundžiama.