Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Byla Nr. 1N-27/2010 Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.2.3;

LIETUVOS Apeliacinis teismas

N U T ARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. kovo 29 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Aloyzas Kruopys, išnagrinėjęs A. Z. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 2 d. nutarties, kuria nutarta perduoti Lietuvos Respublikos pilietį A. Z. J. K. baudžiamajam persekiojimui vykdyti pagal 2009 m. gruodžio 16 d. Leicester Magistratų teismo išduotą Europos arešto orderį už šiame orderyje nurodytas nusikalstamas veikas, numatytas J. K. Bendrosios teisės Įstatyme dėl asmens pagrobimo, dėl neteisėto laisvės atėmimo, dėl nužudymo, dėl netyčinio nužudymo, 1968 m. Įstatymo dėl vagystės 8(1) straipsnyje ir 1(1) straipsnyje, 2006 m. Įstatymo dėl sukčiavimo 1 straipsnyje, su sąlyga, kad A. Z. , priėmus nuosprendį, bus grąžintas į Lietuvos Respubliką atlikti jam paskirtą su laisvės atėmimu susijusią bausmę, jeigu to prašytų jis pats arba to pareikalautų Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010 m. sausio 11 d. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje Interpolo kanalais buvo gautas J. D. Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės (toliau – Jungtinė Karalystė) kompetentingos teisminės institucijos – Leicester Magistratų teismo 2009 m. gruodžio 16 d. išduotas Europos arešto orderis dėl Lietuvos Respublikos piliečio A. Z. suėmimo ir perdavimo J. K. , kad būtų galima vykdyti baudžiamąjį persekiojimą už šios valstybės teritorijoje padarytas nusikalstamas veikas – asmens pagrobimą, neteisėtą laisvės atėmimą, plėšimą, vagystę, sukčiavimą, nužudymą, netyčinį nužudymą, t. y. už nusikaltimus, numatytus J. K. Bendrosios teisės Įstatyme dėl asmens pagrobimo, dėl neteisėto laisvės atėmimo, dėl nužudymo, dėl netyčinio nužudymo, 1968 m. Įstatymo dėl vagystės 8 (1) straipsnyje ir 1 (1) straipsnyje, 2006 m. Įstatymo dėl sukčiavimo 1 straipsnyje.

Europos arešto orderio (e) punkte nurodyta, kad nusikalstamos veikos padarytos šiomis aplinkybėmis: 2008 m. gruodžio 25 d., apie 9:50 val., viešame lauke prie Quenby Hall, Hungarton, Leicestershire buvo rastas G. K. , gimusio 1985 m. vasario 21 d., kūnas. Kūnas gulėjo kniūbsčias ant antklodės. Šalia buvo brendžio butelis, kuriame dar buvo truputis alkoholinio gėrimo. Pomirtinis tyrimas atskleidė, kad mirties priežastimi tapo apsinuodijimas alkoholiu, tačiau nėra įrodymų, leidžiančių manyti, kad miręs asmuo savo noru suvartojo per didelį kiekį alkoholio.

Pomirtinis tyrimas taip pat parodė, kad mirusiajam buvo surišti riešai ir čiurnos, o pančiai nuimti prieš randant kūną. Ant kūno buvo rastos šviežios paviršinės žaizdos. Ant veido buvo žymės, panašios į nagų žymes. Dešinio žasto raumuo buvo trūkęs. Tai rodo, kad mirusysis galėjo būti tempiamas žeme ar buvo pakabintas.

Lietuvoje gyvenantys šeimos nariai paskutinį kartą su mirusiuoju kalbėjosi telefonu 2008 m. gruodžio 24 d., apie 16:00 val. Mirusysis pasakė, kad per Kalėdas ketino būti pas draugą vardu Tomas. Apklausus mirusiojo draugą Tomą paaiškėjo, kad jis laukė mirusiojo atvykstant gruodžio 24 d., tačiau šis taip ir nepasirodė.

Įrodymai rodo, kad 2008 m. gruodžio 24 d., apie 19:30 val. mirusiojo asmens banko kortele buvo naudotasi keturis kartus, siekiant gauti pinigų iš bankomatų ar nusipirkti prekių parduotuvėse. Dar du bandymai pasinaudoti kortele buvo nesėkmingi. Taip pat nesėkmingas buvo ir bandymas paimti pinigus iš antrosios banko kortelės, kurią turėjo mirusysis. CCTV įrašai atskleidė, kad tuo metu banko kortelėmis naudojęsis asmuo buvo ne mirusysis.

2009 m. sausio 2 d. policija sustabdė baltos spalvos Ford Transit mikroautobusą, valst. Nr. R614 EGE, kurį vairavo A. Z. . Liudininkas matė šį mikroautobusą 2008 m. gruodžio 24 d., 23:45 val., stovintį lauke prie Hungarton, kur buvo rastas mirusiojo kūnas.

2009 m. sausio 14 d. kratos A. Z. gyvenamojoje vietoje Liverpulyje metu policija užrakintame stalčiuje rado mirusiojo automobilio raktelius ir dokumentus. Netrukus netoliese esančiame garaže buvo rastas automobilis.

Apie G. K. mirtį A. Z. buvo apklaustas 2009 m. sausio 14 ir 17 dienomis Anglijoje ir 2009 m. rugpjūčio 11 d. Lietuvoje. Apklausos metu jis parodė, kad mirusysis buvo jo draugas ir paskambino jam per Kūčias bei pasiūlė susitikti. Draugo automobiliu jis nuvyko pas mirusįjį į namus. Ten prie jų prisijungė dvi merginos ir jie visi nuėjo pirkti alkoholio. Mirusysis ketino daug gerti, todėl jis susitarė su draugu Tomu, kad šis juos vežiotų jo (G. K. ) automobiliu. A. Z. tvirtina, kad jis buvo labai girtas, tačiau pamena, jog atvyko į kažkokią vietą, iš kur buvo matyti visas miestelis. Jis daugiau nieko neprisimena išskyrus tai, kad bendravo su viena iš merginų ir gavo jos telefono numerį. Vėliau jis greičiausiai užmigo. Atsibudo lauke. Visi kiti buvo išvykę išskyrus G. K. , kuris gulėjo žolėje netoliese. Jis apžiūrėjo G. K. , kuris tuo metu per nosį skleidė garsus. A. Z. nusprendė paieškoti telefono, tačiau nerado. Prie G. K. jis negrįžo, nes pasiklydo ir nežinojo, kuria kryptimi reikia eiti. Jis susistabdė taksi ir nuvažiavo į autobusų stotį, esančią Peterborough‘e, iš ten autobusu jis grįžo į Liverpulį. Jis bandė paskambinti G. K. , tačiau jo telefonas buvo išjungtas. Todėl jis nusprendė, kad šis turės pasirūpinti savimi pats. Paprašytas paaiškinti, kaip pas jį atsirado mirusiojo automobilis ir raktai, A. Z. atsisakė tai padaryti.

Kai kuriuos A. Z. parodymus paneigia kiti įrodymai. Pavyzdžiui, Kūčių dieną iš Peterborough į Liverpulį autobusai nevyko. Taip pat, 2009 m. gruodžio 24 d. neužregistruotas pokalbis telefonu tarp A. Z. ir mirusiojo. Kartu šie įrodymai rodo, kad A. Z. kartu su kitais buvo susijęs su mirusiojo pagrobimu, jo automobilio ir banko kortelių paėmimu, naudojimusi tomis kortelėmis apgaule bei G. K. nužudymu.

Maksimali bausmė, kuri gali būti paskirta už šias nusikalstamas veikas J. K. – laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

Europos arešto orderio (h) punkte nurodoma, kad nuteistasis turi atlikti atitinkamą skirtos bausmės minimumą (taip vadinamą tarifą), kuris atspindi nuosprendžio baudžiamąjį elementą. Pasibaigus tokiam baudžiamajam bausmės terminui, nuteistajam taikomas nuosprendžio rizikos elementas. Jis gali būti kalinamas toliau tik tuo atveju, jei ir toliau kelia grėsmę visuomenei. Visiems asmenims, kurie nuteisiami laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme ir paleidžiami lygtinai, lygtinio paleidimo sąlygos galioja visą jų likusį gyvenimą. Lygtinis paleidimas nuo laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės gali būti panaikintas bet kuriuo metu, jei tai būtina siekiant apsaugoti visuomenę.

Pasibaigus kalinio nuosprendžio baudžiamajam elementui, nepriklausoma Malonės komisija peržiūri kalinio nuosprendį. Šiai komisijai vadovauja teisėjas. Siekiant nuspręsti, ar kalinys turi būti kalinamas toliau, gali būti vykdomas posėdis žodžiu. Malonės komisija turi nuspręsti, ar kalinys turi būti kalinamas toliau siekiant apsaugoti visuomenę. Kalinys tokio nagrinėjimo metu turi teisę dalyvauti pats, būti teisiškai atstovaujamas, bei šaukti ir apklausti liudininkus. Malonės komisija gali išlaisvinti kalinį. Jei ji nusprendžia, kad kalinys neturėtų būti paleistas, tuomet per dvejus metus turi būti surengtas kitas posėdis, kad būtų persvarstytas kalinimo klausimas, ir taip toliau reguliariais intervalais.

Šis Europos arešto orderis išduotas dėl 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir valstybių narių tarpusavio perdavimo procedūrų 2 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų – sukčiavimo, nužudymo, asmens pagrobimo ir neteisėto laisvės atėmimo. Kartu šios nusikalstamos veikos, kurias padaręs J. K. kaltinamas A. Z. , pagal faktines aplinkybes atitinka nusikalstamų veikų požymius, numatytų Lietuvos Respublikos BK 182, 146 bei 129 straipsniuose, kitos nusikalstamos veikos atitinka nusikalstamų veikų požymius, numatytų Lietuvos Respublikos BK 180 bei 178 straipsniuose.

J. K. prašomas perduoti kaltinamasis A. Z. šiuo metu Pravieniškių 1-uose pataisos namuose atlieka 2005 m. lapkričio 22 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę pagal to paties teismo 2007 m. rugsėjo 24 d. nutartį, kuria nutarta panaikinti lygtinį paleidimą ir pasiųsti A. Z. į laisvės atėmimo vietą neatliktai 1 metų 9 mėnesių ir 17 dienų bausmei atlikti. Šios paskirtos bausmės pabaiga numatyta 2010 m. lapkričio 2 d.

Vykdant J. K. išduotą Europos arešto orderį, nustatyta, kad Lietuvoje taip pat yra atliekamas su šiuo asmeniu susijęs ikiteisminis tyrimas: 2009 m. gegužės 14 d. Pravieniškių 1-uose pataisos namuose buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 03-1-00506-09. Nuo 2009 m. gegužės 29 d. tyrimą atlieka Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyrius. Šioje byloje 2009 m. gruodžio 2 d. A. Z. įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 1 dalyje.

V. L. Respublikos BPK 76 straipsnio 4 dalimi, nurodytos aplinkybės yra pagrindas atidėti asmens, dėl kurio yra įsiteisėjusi nutartis perduoti pagal Europos arešto orderį, perdavimą pagal Europos arešto orderį, kol bus baigtas su šiuo asmeniu susijęs Lietuvos Respublikoje pradėtas baudžiamasis procesas arba kol šis asmuo atliks Lietuvos Respublikoje jam paskirta bausmę.

2010 m. vasario 10 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi nuteistasis A. Z. iš Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų perkeltas į Lukiškių tardymo izoliatorių - kalėjimą, Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime laikant jį 15 parų, leidžiant su šiuo perkeltu nuteistuoju atlikti perdavimo pagal Europos arešto orderį veiksmus bei suteikiant teisę išvežti jį iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo teritorijos. Į Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą A. Z. atvyko 2010 m. vasario 19 d.

2010 m. vasario 20 d. A. Z. , dalyvaujant gynėjui advokatui D. S. , buvo supažindintas su J. K. kompetentingos teisminės institucijos jam išduoto Europos arešto orderio turiniu, taip pat jam buvo išaiškinta supaprastinto perdavimo iš Lietuvos Respublikos tvarka bei teisinės tokio perdavimo pasekmės. A. Z. pareiškė nesutinkantis būti perduotas J. K. , nes nori atlikti Lietuvoje jam paskirtą bausmę bei užbaigti su juo susijusius Lietuvoje pradėtus baudžiamuosius procesus.

2010 m. vasario 25 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Tarptautinių ryšių ir teisinės pagalbos skyriaus prokurorė pareiškime Nr. 17.2-3475(14.3.-6/10) prašė perduoti A. Z. J. K. baudžiamajam persekiojimui vykdyti pagal 2009 m. gruodžio 16 d. Leicester Magistratų teismo išduotą Europos arešto orderį už šiame orderyje nurodytas nusikalstamas veikas, numatytas J. K. Bendrosios teisės Įstatyme dėl asmens pagrobimo, dėl neteisėto laisvės atėmimo, dėl nužudymo, dėl netyčinio nužudymo, 1968 m. Įstatymo dėl vagystės 8(1) straipsnyje ir 1(1) straipsnyje, 2006 m. Įstatymo dėl sukčiavimo 1 straipsnyje, su sąlyga, kad A. Z. , priėmus nuosprendį, bus grąžintas į Lietuvos Respubliką atlikti jam paskirtą su laisvės atėmimu susijusią bausmę, jeigu to paprašytų jis pats arba to pareikalautų Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra.

Kaltinamasis A. Z. skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartį panaikinti.

Kaltinamasis nurodo, kad sprendžiant klausimą dėl jo perdavimo J. K. , nebuvo atsižvelgta, kad jis dar nėra atlikęs Šilutės rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 24 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 1 metų 9 mėnesių ir 17 d. laisvės atėmimo bausmės, į tai, kad dėl jo yra pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 03-1-00506-09, kurioje jis yra pagrindinis įtariamasis, bei į tai, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 10 d. nutartimi jis buvo etapuojamas į Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą ir šia nutartimi su juo leista atlikti perdavimo pagal Europos arešto orderį veiksmus. Nurodytos aplinkybės, kaltinamojo manymu, yra pagrindas vadovautis Lietuvos Respublikos BPK 76 straipsnio 4 dalimi ir atidėti jo perdavimą J. K. . A. Z. pažymi, kad nėra kaltas dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų ir sutinka būti perduotas J. K. tik atlikęs jam paskirtą bausmę bei pabaigus prieš jį pradėtą baudžiamąjį procesą Lietuvoje.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas, Vilniaus apygardos teismo nutartis paliekama galioti.

Vilniaus apygardos teismas, priimdamas nutartį dėl A. Z. perdavimo J. K. baudžiamajam persekiojimui vykdyti, nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 9¹ straipsnio, Lietuvos Respublikos BPK 71¹ ir 73 straipsnių bei Europos Sąjungos Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir valstybių narių tarpusavio perdavimo procedūrų nustatytų reikalavimų ir pagrįstai konstatavo, kad nenustatyta jokių privalomo ar neprivalomo Europos arešto orderio nevykdymo pagrindų, kurie neleistų Europos arešto orderį išdavusiai J. K. perduoti A. Z. baudžiamajam persekiojimui vykdyti už šios valstybės teritorijoje padarytas nusikalstamas veikas.

Šio proceso metu teismas netiria A. Z. inkriminuojamų veikų įrodytumo ir kvalifikavimo teisingumo. Pažymėtina tik tai, kad Vilniaus apygardos teismas teisingai nustatė, jog veikose, kurių padarymu kaltinamas A. Z. yra nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 182, 146, 129, 180 bei 178 straipsniuose požymių. Už atitinkamas nusikalstamas veikas baudžiama tiek pagal Lietuvos Respublikos, tiek pagal prašančios perduoti asmenį valstybės įstatymus didesne nei vienerių metų laisvės atėmimo bausme.

Kaltinamasis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 76 straipsnio 4 dalimi, nepagrįstai teigia, kad J. K. jis gali būti perduotas tik atlikęs Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę bei pabaigus kitą prieš jį pradėtą baudžiamąjį procesą. Pažymėtina, kad minėto Lietuvos Respublikos BPK 76 straipsnio 4 dalis numato, kad „asmens perdavimas pagal Europos arešto orderį taip pat gali būti atidedamas, kol bus baigtas su šiuo asmeniu susijęs Lietuvos Respublikoje pradėtas baudžiamasis procesas arba kol šis asmuo atliks Lietuvos Respublikoje jam paskirtą bausmę. Tačiau asmuo šio Kodekso 77 straipsnyje numatyta tvarka gali būti laikinai perduotas kitai valstybei proceso veiksmams atlikti“. Tai reiškia, kad asmens perdavimą pagal Europos arešto orderį vykdanti institucija –Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra įgaliota spręsti, ar, esant šiame straipsnyje nurodytoms aplinkybėms, yra tikslinga atidėti asmens, šiuo atveju A. Z. , perdavimą prašančiai valstybei, tačiau Vilniaus apygardos teismo sprendimas dėl asmens perdavimo J. K. dėl šios įstatyme numatytos galimybės netampa neteisėtas. Kaip minėta, šioje byloje nėra nustatyta Europos arešto orderio nevykdymo pagrindų ar sąlygų, kurie neleistų Europos arešto orderį išdavusiai J. K. perduoti A. Z. baudžiamajam persekiojimui vykdyti už šios valstybės teritorijoje padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos BK 9¹ straipsnis; Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos BPK 71¹ straipsnis). Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartimi nutarta perduoti A. Z. J. K. baudžiamajam persekiojimui vykdyti su sąlyga, kad, priėmus nuosprendį, jis bus grąžintas į Lietuvos Respubliką atlikti jam paskirtą su laisvės atėmimu susijusią bausmę, jeigu to paprašytų jis pats arba to pareikalautų Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl A. Z. skundas negali būti patenkintas.

V. L. Respublikos BPK 74 straipsnio 2 dalimi, teisėjas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 2 d. nutartį palikti galioti.

Ši nutartis galutinė ir kasacine tvarka neskundžiama.