Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Aloyzas Kruopys, išnagrinėjęs įtariamojo R. K. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 3 d. nutarties, kuria teismas nutarė perduoti Lietuvos Respublikos pilietį R. K. Prancūzijos Respublikai pagal Prancūzijos Respublikos kompetentingos teisminės institucijos – Paryžiaus pirmosios instancijos teismo Respublikos prokurorės Nikol Blondė (Nicole Blondet) 2008 m. lapkričio 12 d. išduotą Europos arešto orderį byloje Nr. 0715730313 baudžiamajam persekiojimui vykdyti už šiame orderyje nurodytas nusikalstamas veikas, numatytas Prancūzijos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Prancūzijos Respublikos BK) 121-5, 313-1, 313-2, 313-3, 313-7, 313-8 straipsniuose,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje gautas Prancūzijos Respublikos kompetentingos teisminės institucijos - Paryžiaus pirmosios instancijos teismo, Respublikos prokurorės Nikol Blondė (Nicole Blondet) 2008 m. lapkričio 12 d. išduotas Europos arešto orderis byloje Nr. 0715730313 dėl Lietuvos Respublikos piliečio R. K. , gimusio 1974 m. birželio 12 d., suėmimo ir perdavimo Prancūzijos Respublikai baudžiamajam persekiojimui už šios valstybės teritorijoje padarytas nusikalstamas veikas, numatytas Prancūzijos Respublikos BK 121-5, 313-1, 313-2, 313-3, 313-7 bei 313-8 straipsniuose.

Iš Europos arešto orderio matyti, kad R. K. įtariamas tuo, kad 2007 m. balandžio 18 d. – 2007 m. birželio 4 d. laikotarpiu, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, veikdamas organizuota grupe kartu su J. R. , G. M. , M. M. , J. S. ir kitais nenustatytais asmenimis, būdamas organizatoriumi, minėtiems asmenims prisistatant kitų asmenų vardais bei pateikiant suklastotus asmens dokumentus bei elektronines mokėjimo priemones, Paryžiuje ir Sen Sen Deni (Seine Saint Denis) departamentų teritorijose iš automobilių nuomos punktų gavo naudojimui 19 automobilių, tačiau jų negrąžino ir išvežė iš Prancūzijos Respublikos teritorijos. Šiais veiksmais R. K. įtariams apgaule, savo ir kitų naudai įgijęs didelės vertės svetimą turtą ir padaręs automobilių nuomos bendrovėms 335000 eurų turtinės žalos, bendrovei „Ži Kart banker" (Gie Cartes bancaires) - 27334,18 eurų turtinės žalos.

Be to, R. K. įtariamas tuo, kad suklastojo ir panaudojo suklastotus dokumentus bei elektronines mokėjimo priemones.

Siekiant užtikrinti R. K. perdavimą Prancūzijos Respublikai ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 140 straipsniu, 2008 m. lapkričio 12 d. R. K. buvo sulaikytas ir Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 14 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė - suėmimas dviems mėnesiams. Vilniaus miesto 1-o apylinkės teismo 2009 m. sausio 13 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas dviems mėnesiams. To paties teismo 2009 m. kovo 13 d. nutartimi šis terminas pratęstas dar vienam mėnesiui, skaičiuojant jį nuo 2009 m. kovo 14 d.

2008 m. gruodžio 12 d., 2009 m. sausio 20 d. ir 2009 m. vasario 11 d. R. K. buvo kviečiamas į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą dėl perdavimo procedūros išaiškinimo, tačiau jis kalbėti nesutiko bei atsisakė valstybės garantuojamos teisinės pagalbos. Toks R. K. poelgis traktuotas kaip nesutikimas būti išduotam supaprastinta tvarka Prancūzijos Respublikai.

Į. R. K. skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartį panaikinti.

Įtariamasis nurodo, kad pažeidžiant įstatymus, jam nebuvo pranešta apie pareiškimo dėl perdavimo Prancūzijos Respublikai nagrinėjimo laiką, todėl negalėjo tinkamai pasiruošti gynybai, pasisamdyti norimo gynėjo. Vilniaus apygardos teismo nutartyje neteisingai teigiama, kad Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje jis (R. K. ) atsisakė kalbėti. Įtariamasis pažymi, kad jis nesutiko tik su jam siūloma valstybės garantuojama teisine pagalba, nes norėjo, kad jį gintų jo advokatas.

Skunde atkreipiamas dėmesys, kad R. K. turi šeimą, du nepilnamečius vaikus, jo šeima šiuo metu išgyvena didelę finansinę krizę, nes jų butas yra užstatytas, paskola siekia 70 000 Lt, žmonos atlyginimas mažas. Jį sulaikius ir paskyrus kardomąją priemonę – suėmimą, jo šeima liko be maitintojo. Esant šioms aplinkybėms, įtariamasis mano, kad paskirta kardomoji priemonė yra per griežta.

R. K. pažymi, kad nusikalstamų veikų, kurių padarymu yra įtariamas, nepadarė, buvo apgautas kitų asmenų, apie kuriuos pranešė ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Jo nekaltumą gali patvirtinti ir kiti liudytojai, kurie įtariamojo nuomone, turi būti apklausti Lietuvos Respublikoje.

Remdamasis išdėstytoms aplinkybėms, R. K. teigia, kad jis negali būti perduotas Prancūzijos Respublikai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo nutartis paliekama galioti.

Vilniaus apygardos teismas, priimdamas nutartį dėl R. K. perdavimo Prancūzijos Respublikai baudžiamajam persekiojimui vykdyti, nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 9(1) straipsnio, Lietuvos Respublikos BPK 71(1) ir 73 straipsnių bei Europos Sąjungos Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir valstybių narių tarpusavio perdavimo procedūrų nustatytų reikalavimų ir pagrįstai konstatavo, kad nenustatyta jokių privalomo ar neprivalomo Europos arešto orderio nevykdymo pagrindų, kurie neleistų Europos arešto orderį išdavusiai Prancūzijos Respublikai perduoti R. K. baudžiamajam persekiojimui vykdyti už šios valstybės teritorijoje padarytas nusikalstamas veikas.

Šio proceso metu teismas netiria R. K. inkriminuojamų veikų įrodytumo ir kvalifikavimo teisingumo. Pažymėtina tik tai, kad Vilniaus apygardos teismas teisingai nustatė, jog veikose, kurių padarymu įtariamas R. K. yra nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, požymių. Už atitinkamas nusikalstamas veikas baudžiama tiek pagal Lietuvos Respublikos, tiek pagal prašančios perduoti asmenį valstybės įstatymus didesne nei vienerių metų laisvės atėmimo bausme.

Įtariamasis nepagrįstai teigia, kad jis nežinojo apie pareiškimo dėl perdavimo Prancūzijos Respublikai nagrinėjimo laiką, todėl negalėjo tinkamai pasiruošti gynybai. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad 2008 m. lapkričio 12 d. nutarta laikinai sulaikyti R. K. . Laikino sulaikymo protokole užfiksuota, kad įtariamajam išaiškinta, jog jis sulaikomas įtariant padarius nusikalstamas veikas, numatytas Prancūzijos Respublikos BK, o šio sulaikymo pagrindas yra minėtos valstybės kompetentingos institucijos išduotas Europos arešto orderis. 2008 m. gruodžio 12 d., 2009 m. sausio 20 d. ir 2009 m. vasario 11 d. įtariamasis buvo kviečiamas į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, tačiau kalbėti nesutiko bei atsisakė Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio tvarka jam paskirto advokato paslaugų. Šios pozicijos R. K. laikėsi ir nagrinėjant minėtą pareiškimą Vilniaus apygardos teisme. Toks įtariamojo atsisakymas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos laikytas kaip pastangos vilkinti procesą, nes paklaustas įtariamasis negalėjo įvardinti norimo gynėjo. Su šia nuomone sutinka ir aukštesnysis teismas, pažymėdamas, kad per laikotarpį nuo įtariamojo laikino sulaikymo iki minėto pareiškimo nagrinėjimo, įskaitant kardomosios priemonės paskyrimą bei jos pratęsimą, kvietimą į Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, R. K. suprato, kuo yra įtariamas ir, kad yra išduotas Europos arešto orderis dėl jo perdavimo Prancūzijos Respublikai, todėl galėjo tinkamai pasiruošti gynybai ir pasisamdyti norimą advokatą. Pažymėtina, kad įtariamojo sunki materialinė padėtis ir negalėjimas dėl to pasisamdyti norimo advokato, nėra pagrindas sustabdyti procesą neapibrėžtam laikui (Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 3 dalis).

Skunde teigiama, kad R. K. be pagrindo buvo pratęstas suėmimo terminas. Atkreiptinas dėmesys, kad skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartimi nutarta perduoti R. K. Prancūzijos Respublikai baudžiamajam persekiojimui vykdyti. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad kardomosios priemonės terminas įtariamajam pratęstas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 13 d. nutartimi, kuri per 20 dienų gali būti apskųsta Vilniaus apygardos teismui, todėl Lietuvos apeliacinis teismas nesprendžia klausimo dėl šios nutarties pagrįstumo ir teisėtumo.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl R. K. skundas negali būti patenkintas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 74 straipsnio 2 dalimi, teisėjas

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartį palikti galioti.

Ši nutartis galutinė ir kasacine tvarka neskundžiama.