Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Byla Nr. 1N-55/2010 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.2.3;

2.1.13.10;

LIETUVOS Apeliacinis teismas

NUTARTI S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. rugpjūčio 30 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Aloyzas Kruopys, išnagrinėjęs įtariamojo D. P. gynėjo advokato Ramūno Vanago skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutarties, kuria nutarta perduoti Lietuvos Respublikos pilietį D. P. Belgijos Karalystei baudžiamajam persekiojimui vykdyti pagal 2009 m. rugpjūčio 10 d. Gento pirmosios instancijos teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo Jacque Poppe išduotą Europos arešto orderį už šiame orderyje nurodytas nusikalstamas veikas, numatytas B. K. baudžiamojo kodekso 66 straipsnyje, 324bis straipsnyje, 324ter straipsnio 2, 3 ir 4 paragrafuose, 66 straipsnyje, 461al straipsnio 1 dalyje, 467al straipsnio 1 ir 2 dalyse, 484 straipsnyje, 486 straipsnyje bei 487 straipsnyje su sąlyga, kad D. P. , priėmus nuosprendį, bus grąžintas į Lietuvos Respubliką atlikti jam paskirtą su laisvės atėmimu susijusią bausmę, jei to paprašytų jis pats arba pareikalautų Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje buvo gautas Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos persiųstas SIREME Belgijos nacionalinio skyriaus pateiktas B. K. kompetentingos teisminės institucijos – Gento pirmosios instancijos teismo tyrimo teisėjo Jacque Poppe 2009 m. rugpjūčio 10 d. išduotas Europos arešto orderis dėl Lietuvos Respublikos piliečio D. P. suėmimo ir perdavimo Belgijos Karalystei baudžiamajam persekiojimui vykdyti.

Europos arešto orderio (e) punkte nurodoma, kad D. P. įtariamas tuo, kad 2008 m. lapkričio 1 d. – 2009 m. vasario 9 d. laikotarpiu, Gente ir kitose B. K. vietovėse dalyvavo kriminalinės organizacijos veikloje bei įtariamas daręs vagystę įsilaužimo, įlipimo būdu ar panaudojant padirbtus raktus. Orderyje paaiškinta, kad ši organizacija yra keliaujanti nusikaltėlių grupė, sudaryta iš nuolat besikeičiančių asmenų, kurie išskirtinai vagia tik SCANIA vilkikus, turėdami tikslą išgabenti juos į užsienio valstybę. Šioje nusikaltėlių grupėje kiekvienas asmuo išskirtinai turi savo užduotį – įvykdyti vagystę, transportuoti, perparduoti ir t.t.

D. P. įtariamas 2009 m. sausio 17 d., 14 val. ir 2009 m. sausio 19 d., 4 val., Brugge mieste, Maalse Steen Weg g. 1 pavogęs vilkiką SCANIA sunkinančiomis aplinkybėmis – išlaužiant keleivio durų spynelę ir sugadinant užvedimo spynelę.

Be to, D. P. įtariamas 2009 m. sausio 9 d., 16 val. 55 min. ir 2009 m. sausio 9 d. Ardooie mieste, Oostlaan g. 5 pavogęs priekabą CHEREAU, kuri buvo prikabinta prie Brugge mieste pavogto vilkiko ir išvežta.

Pavogti vilkikas, vairuojamas A. S. , bei priekaba buvo sulaikyti 2009 m. sausio 19 d., 13 val., Vokietijoje, Hohenwarslenben mieste. Sulaikytame vilkike atlikus patikrinimą buvo rasta mobiliojo ryšio telefonas su IMEI Nr. 351459801392534 ir signalų blokatorius. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad prie šio IMEI Nr. 351459801392534 prieš pat minėtus įvykius Brugge mieste buvo prijungtas telefonas, kurio Nr. 37068246081. Šį telefono numerį naudojo įtariamasis D. P. tik kitame telefone. Mobiliojo ryšio telefone su IMEI Nr. 351459801392534 buvo rasta žinutė, išsiųsta iš telefono Nr. +37064519599 su tekstu „Jau važiuoji“.

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad telefono Nr. +37064519599 taip pat naudojo D,. Pastorastis. SIM kortelės pakuotė su telefono Nr. +37064519599 ir toks pat signalų blokatorius buvo rasta Gento mieste esančio „Formulė 1“ viešbučio kambaryje, kurį užsakė D. P. .

Maksimali bausmė, kuri gali būti paskirta už šias nusikalstamas veikas Belgijos Karalystėje – laisvės atėmimas iki 10 metų.

Šis Europos arešto orderis išduotas dėl dviejų 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR „Dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos“ 2 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų. Kartu šios nusikalstamos veikos, kurias padaręs Belgijos Karalystėje įtariamas D. P. , pagal faktines aplinkybes atitinka nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, požymius.

Šiaulių miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2010 m. liepos 12 d. nutarimais D. P. paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro 2010 m. liepos 15 d. nutarimu paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje – sąlygos buvo pakeistos.

Užtikrinant perduotino asmens teises, 2010 m. liepos 15 d. D. P. , dalyvaujant jo gynėjui advokatui R. Vanagui, buvo supažindintas su B. K. kompetentingos teisminės institucijos jam išduoto Europos arešto orderio turiniu, taip pat jam buvo išaiškinta supaprastinto perdavimo iš Lietuvos Respublikos tvarka bei teisinės tokio perdavimo pasekmės. D. P. nesutiko būti perduotas Europos arešto orderį išdavusiai Belgijos Karalystei.

Skunde teigiama, kad perdavus D. P. Belgijos Karalystei, būtų pažeistos 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimo bei Lietuvos Respublikos BK 9¹ straipsnio 3 dalies nuostatos, pagal kurias Lietuvos Respublikos pilietis neperduodamas pagal Europos arešto orderį jį išdavusiai valstybei, jei asmens perdavimas pažeistų pagrindines žmogaus teises ir laisves.

Pagrįsdamas šį teiginį, advokatas pažymi, kad byloje nėra surinkta ir pateikta pakankamai įrodymų, kuriais remiantis būtų galima teigti, kad apeliantas yra nors kiek prisidėjęs prie jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo. Europos arešto orderyje įvardinti įrodymai D. P. kaltės nepatvirtina. Tai, kad pastarasis gyveno viešbutyje „Formulė 1“ nėra jo kaltės įrodymas. Ši aplinkybė rodo, kad D. P. , atvykęs į Belgijos Karalystę, nesislapstė, į šią šalį, jo paties teigimu, atvyko pirkti automobilio. Ten susipažinęs su keliais lietuviais, minėto viešbučio kambaryje su jais aptarė su automobilio pirkimu susijusias aplinkybes. Minėti lietuviai, būdami viešbučio kambaryje, pavogė D. P. mobiliojo ryšio telefoną, dėl kurio vagystės, būdamas svetimoje šalyje ir nemokėdamas tos šalies kalbos, pastarasis į teisėsaugos institucijas nesikreipė. Gynėjo nuomone, šios aplinkybės paaiškina, kodėl sulaikytame automobilyje buvo rastas D. P. priklausęs ir vėliau iš jo pavogtas mobiliojo ryšio telefonas Nokia. Šiame telefone rasta žinutė „Jau važiuoji“, R. Vanago teigimu, yra abstraktaus pobūdžio ir taip pat neįrodo jo ginamojo kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų.

Skunde taip pat teigiama, kad perdavus D. P. Belgijos Karalystei bei skyrus jam toje šalyje suėmimą, lieka neaišku, kas, įrodžius pastarojo nekaltumą, būtų atsakingas už jo patirtus neigiamus suvaržymus ir teisių pažeidimus.

Advokatas atkreipia dėmesį, kad nepagrįstai perdavus D. P. Belgijos Karalystei, jis patirtų didelius finansinius nuostolius, kuriuos atlyginti vėliau turėtų neatsakingus sprendimus priėmę Lietuvos Respublikos institucijos.

Gynėjas nurodo, kad šiuo metu D. P. dirba žemės ūkio kooperatyve „Džiaugsmelis“ transporto padalinyje vairuotoju. Darbe jis charakterizuojamas kaip darbštus, sąžiningas, stropus darbuotojas, visuomet laiku ir gerai atliekantis jam pavestas užduotis. R. Vanago nuomone, perdavus įtariamąjį Belgijos Karalystei, jis netektų darbo, o įrodžius jo nekaltumą ir pastarajam grįžus į Lietuvą, dėl blogėjančios Lietuvos ekonominės padėties naują darbą jam susirasti būtų sunku. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad D. P. šiuo metu iš bankų yra pasiėmęs du kreditus - 21 000 litų ir 6082 eurų, todėl privalo kiekvieną mėnesį mokėti 1000 litų įmokas. Perdavus įtariamąjį Belgijos Karalystei ir jam nemokant nustatytų įmokų, didėtų banko nustatyti delspinigiai, kuriuos, įrodžius pastarojo nekaltumą, grįžus į Lietuvą ir dėl nepagrįsto perdavimo praradus darbą, sumokėti taptų problematiška. Skunde pažymima, kad be nurodytų finansinių nuostolių, D. P. dėl nepagrįsto perdavimo užsienio valstybei patirtų didelę moralinę žalą.

Advokatas taip pat nurodo, kad Lietuvos kompetentingų institucijų praktika, nesigilinant į Europos arešto orderyje pateiktus įrodymus bei kitas svarbias aplinkybes, ir priimant šabloniškus sprendimus dėl Lietuvos Respublikos piliečių perdavimo užsienio valstybėms, yra ydinga ir turėtų būti pakeista. Gynėjo nuomone, asmens perdavimo klausimą sprendžiančios institucijos turėtų atsižvelgti į prašančiųjų valstybių pateiktus įrodymus. Be to, pagal 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimo preambulės 8 punktą, sprendimams dėl Europos arešto orderio vykdymo turi būti taikoma pakankama kontrolė, o tai reiškia, kad toks asmens perdavimas neturi būti tik formali procedūra, kompetentingos institucijos privalo patikrinti, ar tikrai yra pagrindas perduoti įtariamąjį kitai valstybei ir tik tuomet priimti sprendimą. Be to, minėto Tarybos pagrindų sprendimo preambulės 12 punkte nurodoma, kad šis pagrindų sprendimas nekliudo valstybei narei taikyti savo konstitucines taisykles, susijusias su teisingu procesu. Šio Tarybos pagrindų sprendimo 8 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad orderyje nurodoma informacija, susijusi su prašomo perduoti asmens dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką laipsniu. Gynėjo teigimu, šiuo atveju pateiktame orderyje toks dalyvavimo laipsnis ne tik, kad nenurodytas, bet ir iškraipytas, kaip įrodymus pateikiant duomenis apie registraciją viešbutyje, iš įtariamojo pavogtą mobiliojo ryšio telefoną bei šiame telefone rastą kažkieno išsiųstą žinutę.

Advokato R. Vanago nuomone, arešto orderyje nepateikus pakankamai įrodymų, šioje situacijoje turėtų būti vadovaujamasi Tarybos pagrindų sprendimo 15 straipsnio 2 dalimi, numatančia, kad jei vykdančioji teisinė institucija mano, kad išduodančios valstybės narės praneštos informacijos nepakanka sprendimui dėl perdavimo priimti, ji prašo skubiai pateikti būtiną papildomą informaciją, ypač susijusią su 3, 4, 5 bei 8 straipsniais, ir, atsižvelgdama į tai, kad reikia laikytis 17 straipsnyje nustatytų terminų, gali nustatyti terminą, iki kurio turi gauti tokią informaciją.

Skunde atkreipiamas dėmesys, kad D. P. apskirtai neturėtų būti taikomas perdavimo institutas, o ši situacija turėtų būti sprendžiama pasinaudojant kitomis teisėtomis priemonėmis. Advokato nuomone, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pareigūnai galėtų nusiųsti raštą B. K. kompetentingoms institucijoms su prašymu apklausti su nagrinėjama byla susijusius asmenis, nurodant, kokie klausimai šiems asmenims turėtų būti pateikti ir kokios aplinkybės išsiaiškintos. R. Vanagas teigia, kad tokiu būdu būtų išvengta galimo žalos padarymo bei apsaugotos žmogaus teisės ir laisvės. Tik surinkus pakankamai įrodymų, šioje byloje būtų priimtas teisingas sprendimas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas, Vilniaus apygardos teismo nutartis paliekama galioti.

Vilniaus apygardos teismas, priimdamas nutartį dėl D. P. perdavimo Belgijos Karalystei baudžiamajam persekiojimui vykdyti, nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 9¹ straipsnio, Lietuvos Respublikos BPK 71¹ ir 73 straipsnių bei Europos Sąjungos Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR „dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos“ nustatytų reikalavimų ir pagrįstai konstatavo, kad nenustatyta jokių privalomo ar neprivalomo Europos arešto orderio nevykdymo pagrindų, kurie neleistų Europos arešto orderį išdavusiai Belgijos Karalystei perduoti D. P. baudžiamajam persekiojimui vykdyti už šios valstybės teritorijoje padarytas nusikalstamas veikas.

Spręsdamas asmens perdavimo pagal Europos arešto orderį klausimą teismas netiria D. P. inkriminuojamų veikų įrodytumo ir kvalifikavimo teisingumo. Todėl įtariamojo gynėjo advokato R. Vanago skundo argumentai, susiję su D. P. kalte, šioje nutartyje nėra nagrinėjami. Advokato nurodytos aplinkybės bus tiriamos toliau tęsiant baudžiamąjį procesą Belgijos Karalystėje.

Nepagrįsti ir kiti skunde nurodyti argumentai, susiję su galimais D. P. teisių suvaržymais jo perdavimo Belgijos Karalystei atveju. Teismas atkreipia dėmesį, kad asmens perdavimo pagal Europos arešto orderį instituto normos reglamentuoja valstybinės prievartos taikymą, o tai yra išimtinė kiekvienos valstybės teisė. Tačiau valstybės prievartos taikymas savaime nereiškia asmens teisių pažeidimo. D. P. , priešingai nei nurodoma jo gynėjo skunde, pagrįstai įtariamas padaręs jam inkriminuojamas veikas, todėl vykdant tarptautinius įsipareigojimus (šiuo atveju minėtą 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimą dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos) ir nesant aplinkybių, kurios neleistų perduoti D. P. , jis turi būti perduotas Belgijos Karalystei baudžiamajam persekiojimui vykdyti. Skunde nurodyti galimi D. P. finansiniai nepatogumai ar darbo praradimas taip pat nėra priežastis Lietuvos Respublikai nevykdyti prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų ir neperduoti įtariamojo prašančiajai valstybei.

Priešingai nei teigia gynėjas, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Europos arešto orderyje nurodytus duomenis, nustatė, kad nenustatyta jokių privalomo ar neprivalomo Europos arešto orderio nevykdymo pagrindų, kurie neleistų Europos arešto orderį išdavusiai Belgijos Karalystei perduoti D. P. baudžiamajam persekiojimui vykdyti už šios valstybės teritorijoje padarytas nusikalstamas veikas. Tai, kad Vilniaus apygardos teismo nutartyje neanalizuojami minėtame Europos arešto orderyje nurodyti įrodymai, nereiškia, kad teismo priimtas sprendimas yra formalus ir neužtikrinantis teisingo proceso. Pažymėtina ir tai, kad Europos arešto orderyje aiškiai nurodoma, kad D. P. įtariamas dalyvavęs kriminalinės organizacijos veikloje bei pavogęs vilkiką bei priekabą, t. y. D. P. įtariamas tiesiogiai dalyvavęs visų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padaryme.

Advokato prašymas vadovautis Tarybos pagrindų sprendimo 15 straipsnio 2 dalimi ir įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinę prokuratūrą, kad šios prašymu B. K. kompetentingos institucijos pateiktų daugiau įrodymų, nėra pagrįstas. Europos arešto orderyje dėl D. P. yra visa reikalinga informacija, kurios pagrindu Vilniaus apygardos teismas priėmė pagrįstą sprendimą perduoti įtariamąjį Belgijos Karalystei. Pažymėtina ir tai, kad D. P. įtariamas padaręs nusikalstamas veikas Belgijos Karalystėje, todėl būtent šios šalies teisėsaugos institucijos ir atlieka tyrimą, siekdamos išsiaiškinti nusikalstamas veikas padariusius asmenis.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl D. P. gynėjo advokato R. Vanago skundas negali būti patenkintas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 74 straipsnio 2 dalimi, teisėjas

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutartį palikti galioti.

Ši nutartis galutinė ir kasacine tvarka neskundžiama.