Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Živilė Janavičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. V. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nuteistasis V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas 2020 m. balandžio 24 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 249 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 178 straipsnio 3 dalį (26 epizodai), 25 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį (2 epizodai), taikant BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalis, 5 dalies 1 punktą, laisvės atėmimu 11 metų 6 mėnesiams. 2020 m. balandžio 24 d. nuosprendis Kauno apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi, pakeista 2023 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, peržiūrėtas pagal nuteistojo prašymą dėl bausmės sušvelninimo, atsižvelgiant į 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusius BK pakeitimus, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 11 metų.

Bausmės pradžia – 2017 m. kovo 7 d., bausmės pabaiga – 2028 m. kovo 7 d. Alytaus kalėjime nuteistasis bausmę atlieka nuo 2023 m. birželio 19 d.

Lygtinio paleidimo komisija Alytaus kalėjime (toliau – ir Komisija), išnagrinėjusi Alytaus kalėjimo administracijos pateiktą socialinio tyrimo išvadą dėl V. V. lygtinio paleidimo, 2024 m. rugpjūčio 5 d. priėmė nutarimą Nr. 357-723 netaikyti nuteistajam V. V. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnį, rekomenduojant nuteistajam dalyvauti elgesio riziką mažinančiose programose, nustatant rekomendacijos įgyvendinimui 6 mėnesių terminą. Nutarime nurodyta, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkų nusikaltimą, kurį įvykdė organizuotoje grupėje, buvo vienas iš ginkluoto nusikalstamo susivienijimo organizatorių (įkūrėjų), taip pat atliko aktyvų vaidmenį ir ilgu šio susivienijimo veiklos laikotarpiu. Nusikaltimai sunkėjantys. Dėl padaryto nusikaltimo kaltę pripažino tik iš dalies. Nuteistasis nebuvo motyvuotas dirbti bausmės atlikimo metu, 2022 m. sausio 5 d. baustas drausmine tvarka už atsisakymą atlikti gerbūvio darbus. Atlikdamas bausmę Pravieniškių 2-ajame kalėjime kreipėsi dėl darbo, tačiau nebuvo įdarbintas. Alytaus kalėjime nuteistajam leista užsiimti individualia veikla, tačiau teigia, jog iš šių veiklų pajamų negavo, kadangi neturi tam reikiamų žaliavų. Nuteistasis nėra patvirtinęs savo įsidarbinimo galimybių po laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Jis laisvėje, neturėdamas nuolatinio legalaus darbo, ieškojo įvairių veiklų iš kurių galėtų pasipelnyti. Pažeidimų pobūdis rodo nuteistojo teigiamą nuostatą į neteisėtus praturtėjimo būdus, esant finansiniams sunkumams. Alytaus kalėjime iš antstolių kontorų gauta patvarkymų dėl skolos išieškojimo iš darbo užmokesčio ar kitų pajamų, skolos likutis yra 54 242,12 Eur. Per visą bausmės atlikimo laikotarpį atlyginta 25,51 Eur skolos. Teigia, kad iš bausmės atlikimo metu vykdomos individualios veiklos pelną – apie 50 Eur pirmą kartą gavo tik šį mėnesį. Savanoriškai neatlygina skolų, kadangi neturi užtektinai tam pajamų bei dėl skolų grąžinimo reikia tartis su keliais skirtingais antstoliais. Nuteistojo socialiniai ryšiai problematiški, praktiškai nutrūkę, jis bendrauja tik su tėvu telefonu. Analizuojant nuteistojo kriminalinę istoriją, pastebimas jo elgesys, palaikantis nusikalstamą gyvenimo būdą. Pastarieji nusikaltimai yra turtiniai, padaryti užsienio valstybėse, dalyvaujant nusikalstamo susivienijimo veikloje. Nuteistasis nelinkęs sureikšminti savo vaidmens šiose nusikalstamose veikose, atsakomybę linkęs perkelti kitiems nusikaltimo dalyviams, jis pasižymi aukšta saviverte, nekritiškas, linkęs pateikti save kaip geranorišką ir atvirą asmenį, tačiau nesugeba įvardinti neigiamų savo savybių, tinkamai identifikuoti ryšio tarp turimų problemų ir jų atsiradimo priežasties. Tai rodo jo neatsakingumą, polinkį įsivelti į pavojingas veikas, nesilaikyti visuomenėje nustatytų normų ir taisyklių. Pasikartojančios nusikalstamos veikos rodo nuteistojo negebėjimą adekvačiai vertinti savo galimybių, suvokti savo poreikių bei tenkinti jų priimtinais visuomenėje būdais, sąmoningai įžvelgti probleminio elgesio priežastis, jas analizuoti, numatyti savo sprendimų pasekmes. Elgesys kalėjimuose suponuoja prielaidas apie nepakankamą nuteistojo gebėjimą priimti bei laikytis nustatytų taisyklių, už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus baustas 10 kartų, paskutinė nuobauda paskirta 2024 m. kovo 19 d. Nuteistojo nuostatos į priežiūrą ir apribojimus dviprasmiškos. Praeityje jam skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, tačiau jis padarė naują nusikaltimą ir buvo pasiųstas į laisvės atėmimo vietų įstaigą. Jam buvo taikytas ir lygtinis paleidimas. Byloje pripažinus jį įtariamuoju, jam buvo paskelbta paieška, vėliau buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas, išduotas Europos arešto orderis. Jis, po kitų grupuotės narių sulaikymo likęs Vokietijoje, nenutraukė savo neteisėtos veiklos, buvo teistas už eilę nusikalstamų veikų, kas rodo jo didesnį pavojingumą. Nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri kinta nežymiai. Likę dinaminių kriminogeninių veiksnių, apsauginių mažai. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, Komisija sprendė, kad šiuo metu negalima konstatuoti akivaizdžios pažangos nuteistojo elgesyje bei mąstyme, siekiant mažinti kriminogeninius veiksnius, ir nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis lygtinai paleistas į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatyti vienas formalus bei vienas materialus pagrindas (sąlygos), kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra BVK 82 straipsnio 1 dalies atitinkame punkte numatytos laisvės atėmimo bausmės atlikimas, o materialusis – pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pažanga turi būti pakankamai akivaizdi bei įtikinanti, kad padaryti išvadą, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus sprendžiant nuteistojo V. V. lygtinio paleidimo klausimą, ir tinkamai juos įvertino. Atkreipiamas dėmesys, jog Komisija sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo priėmė vienbalsiai. Nuteistasis atitinka įstatyme numatytą formalų pagrindą lygtiniam paleidimui – atlikęs įstatymo (BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktas) reikalaujamą lygtiniam paleidimui laisvės atėmimo bausmės dalį. Kaip nuteistasis nurodo skunde, nustatytos jį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės: jis dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, dalyvavo tipinėje naujai atvykusių adaptacijos programoje, taip pat dalyvavo ir baigė programas „Elgesys–Pokalbis–Pasikeitimas“, „Socialinių įgūdžių lavinimo programa“, nuteistasis 2024 m. birželio 18 d. įgijo baldžiaus specialybę, nuo 2024 m. kovo 29 d. vykdo individualią veiklą. Taigi, nurodytos aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau, teismo vertinimu, vis tik jos nesudaro besąlyginio pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Jau minėta, kad taikyti lygtinį paleidimą galima tik esant formalaus bei materialiojo pagrindų visumai ir būtina nustatyti aplinkybes, leidžiančias pagrįstai manyti, jog nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas pažymi, kad vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Nuteistojo V. V. nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutine, vis dar nustatomi net septyni dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – lėšų valdymo sunkumai; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas rizikingas / pavojingas elgesys; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; priežiūros / apribojimų pažeidimai. Nustatyti statiniai kriminogeniniai veiksniai – kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); būdingas teisės pažeidimų modelis; probacijos / bausmės vykdymo atidėjimo / lygtinio paleidimo sąlygų pažeidimas. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis nelinkęs sureikšminti savo vaidmens įvykdytose nusikalstamose veikose, atsakomybę linkęs perkelti kitiems nusikaltimo dalyviams. Jam būdingas teigiamas savęs vertinimas, trūksta savianalizės bei savęs pažinimo įgūdžių, kas neskatina nuteistojo vidinės motyvacijos psichokorekcijai ir dėl ko nuteistajam būdingi elgesio bei asmenybės trūkumai išlieka aktualūs bei galintys skatinti nuteistojo tolesnę nusikalstamo elgesio raišką. Nuteistasis orientuotas į pirminių poreikių patenkinimą, turi neatsakingo elgesio, socialinių taisyklių laužymo, įstatymų pažeidimo istoriją, polinkį rizikuoti, ne visada adekvačiai reaguoja į susiklosčiusias aplinkybes, šie kriminogeniniai poreikiai mąstymo ir elgesio srityje reikalauja papildomos intervencijos Nuteistojo nuostatos į priežiūrą ir apribojimus yra dviprasmiškos. Būtina pažymėti, kad nustatyti ir apsauginiai veiksniai: artimi socialiniai ryšiai su artimaisiais; gyvenamosios vietos išlaikymas; teigiama darbinė motyvacija, tačiau, teismo vertinimu, šie veiksniai, kurie, be kita ko, yra būdingi didžiajai daliai nuteistųjų, neatsveria jau minėtų dinaminių ir statinių kriminogeninių veiksnių, juolab kad socialinio tyrimo išvadoje, vertinant nuteistojo ryšius, pažymėta, jog nuteistasis palaikė artimus ryšius su tėvu ir nusikalstamų veikų padarymo metu, taigi, būnant laisvėje santykiai su artimaisiais nebuvo pakankama sąlyga atgrasyti nuteistąjį nuo nusikalstamo elgesio apraiškų, todėl teigiami santykiai su šeimos nariais negali būti vertinami kaip atliekantys nusikalstamo elgesio prevencijos funkciją. Atkreipiamas dėmesys, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatomi, vertinant nuteistojo praeityje buvusį elgesį ir jo elgesį paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo mintis, išdėstytas pokalbio su resocializacijos specialistais metu, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus. Tuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos sprendžiant turimas elgesio problemas ir siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes, nuteistojo V. V. elgesį ir nuostatų pasikeitimą bausmės atlikimo metu, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui ir sėkmingai probacijai, šiuo metu nėra pagrindo. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos nuteistojo charakteristikos kontekste aplinkybė, jog nuteistojo rizikingas / pavojingas elgesys, nusikalstamo elgesio pateisinamas ir problemų sprendimo įgūdžių stoka išlieka kriminogeniniais veiksniais, tik patvirtina, kad šiuo metu nuteistojo elgesio ir nuostatų korekcija nėra pakankama sėkmingai probacijai.

Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, būtina įvertinti nuteistojo požiūrį į izoliacijos sąlygas ir nustatytos laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos laikymąsi viso bausmės atlikimo metu. Šiuo atveju nuteistasis bausmės atlikimo metu baustas drausmine tvarka net dešimt kartų, pirma drausminė nuobauda paskirta 2019 m. rugpjūčio 22 d., paskutinė nuobauda – 2024 m. kovo 19 d., už nepriekaištingą elgesį jis neskatintas. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietų įstaigose suponuoja prielaidas apie nepakankamą nuteistojo gebėjimą priimti ir laikytis nustatytų taisyklių. Nurodytos aplinkybės tik patvirtina, kad nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas ir nuosekliai koreguojamas teigiama linkme, nuo bausmės vykdymo pradžios nebuvo nuteistojo nuoširdaus noro pasitaisyti ir, teismo vertinimu, šiuo metu spręsti, jog pažanga yra akivaizdi ir nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas, dar negalima, juolab kad priežiūros, apribojimų pažeidimai išlieka dinaminiu kriminogeniniu veiksniu.

Vienas iš sėkmingos integracijos į visuomenę veiksnių yra finansinis stabilumas ir gebėjimas užsitikrinti pastovų pajamų šaltinį. Šiuo atveju socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog teigiama darbinė motyvacija yra apsauginis veiksnys, nuteistasis bausmės atlikimo metu vykdo individualią veiklą. Visgi teismas sprendžia, jog būtina įvertinti tai, kad nuteistasis turi didelius finansinius įsipareigojimus, kurių bausmės atlikimo metu nesiekia spręsti. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis laisvėje neturėdavo nuolatinio legalaus darbo ir ieškojo įvairių veiklų, iš kurių galėtų pasipelnyti, jo padarytų nusikaltimų pobūdis rodo nuteistojo teigiamą nuostatą į neteisėtus praturtėjimo būdus, esant finansiniams sunkumams. Išvadoje taip pat pažymėta, jog lėšų tvarkymo ir pajamų ypatumai, jei nebus koreguojami, gali apsunkinti nuteistojo tolimesnį integracijos į visuomenę procesą, lėšų valdymo sunkumai yra nuteistojo dinaminis kriminogeninis veiksnys. Be kita ko, nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatyta viena iš priemonių – savanoriškai dengti finansinius įsipareigojimus. Tačiau nuteistasis dėl savanoriško finansinių įsipareigojimų vykdymo į laisvės atėmimo vietų administraciją nesikreipė, per visą bausmės laiką jis atlygino tik 25,51 Eur skolos, kurios likutis yra 54 242,12 Eur. Ir nors nuteistasis skunde teigia, jog būtent kalėjimo administracija nepadeda jam įsigyti vykdomai individualiai veiklai būtinų priemonių, dėl ko jis negavo pajamų ir negali dengti skolos, visgi būtina įvertinti tai, jog jis individualią veiklą pradėjo vykdyti Alytaus kalėjime, kur bausmę atlieka nuo 2023 m. birželio 19 d., tuo tarpu nuo bausmės pradžios – 2017 m. kovo 7 d. jis visiškai nerodė pastangų vykdyti finansinius įsipareigojimus, taigi, jo požiūris į šiuos įsipareigojimus yra labai atsainus. Šios aplinkybės, įvertinus nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius, kelia pagrįstas abejones, kad šiuo metu taikoma probacija bus sėkminga.

Sprendžiant, ar taikoma probacija bus sėkminga ir asmuo laikysis įstatymų bei nenusikals, taip pat vertintinos ir aplinkybės, susijusios su nusikalstamu elgesiu praeityje, tačiau tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atsižvelgiant į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiuos veiksnius pašalinti. Nuteistasis V. V. bausmę atlieka už kelių nusikalstamų veikų, taip pat ir labai sunkaus nusikaltimo padarymą (BK 249 straipsnio 3 dalis), teistas jis septynis kartus, jis nusikalto. Būdamas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyviu, jo nusikaltimai sunkėjantys, anksčiau jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas, tačiau tai teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo, jo atžvilgiu buvo išduotas Europos arešto orderis ir kriminalinė istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis yra statiniai kriminogeniniai veiksniai. Visos šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui, ir suponuoja pareigą atsižvelgti ne tik į nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismo vertinimu, nustatytų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma šiuo metu dar neleidžia konstatuoti akivaizdžios jo pažangos koreguojant elgesį, nuostatas bei mąstymą teigiama linkme ir daryti išvadą, kad nuteistasis laisvėje sugebės ilgą laiką pasirinkti tinkamus elgesio modelius, tuo tarpu likusi neatlikta bausmės dalis yra pakankamai didelė (bausmės pabaiga – 2028 m. kovo 7 d.).

Taigi, teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, jo elgesį bausmės atlikimo metu ir nustatytus kriminogeninius veiksnius, sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis V. V. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog šiuo metu lygtinai paleidus V. V. iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl išdėstytų motyvų teismas konstatuoja, kad Komisijos 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.

Nuteistasis skunde nurodo, kad jo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą Komisija sprendė, praleidusi terminą, kadangi Komisijai jis turėjo būti pristatytas 2024 m. liepos 7 d., o buvo pristatytas tik 2024 m. rugpjūčio 5 d. Tačiau šiuo atveju, apylinkės teismui nagrinėjant nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo ir priimant procesinį sprendimą pagal Baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio nuostatas, nurodytas procesinis terminas Komisijos nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui tiesioginės įtakos neturi, todėl teismas dėl šio termino nepasisako.

Be to, nuteistasis skunde prašo, netaikius jam lygtinio paleidimo, šio klausimo svarstymą atidėti ne šešiems mėnesiams, kaip nusprendė Komisija, o trims mėnesiams. Teismas pažymi, jog įstatymas – BVK 85 straipsnio 5 dalis priskiria lygtinio paleidimo komisijos kompetencijai netaikant nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nutarimu pateikti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir (ar) nuteistajam motyvuotas rekomendacijas dėl šio nuteistojo resocializacijos ir (ar) jo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, nustatyti šių rekomendacijų įgyvendinimo terminą ir pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos datą. Šis pakartotinis svarstymas negali vykti vėliau kaip praėjus šešiems mėnesiams nuo lygtinio paleidimo komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nutarties priėmimo dienos. Šiuo atveju Komisija 2024 m. rugpjūčio 5 d. rekomendavo nuteistajam socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemonę, nustatydama šios rekomendacijos įgyvendinimo šešių mėnesių terminą ir pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo datą – 2025 m. vasario 5 d. Taigi, teismas sprendžia, kad Komisija, vykdydama išimtinai jos kompetencijai priskirtas rekomendacijų teikimo ir jų įgyvendinimo termino nustatymo funkcijas, įstatymo reikalavimų nepažeidė ir jų keisti teismas neturi pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo V. V. skundą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.