Alytaus apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. V. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Bausmės pradžia – 2017 m. kovo 7 d., bausmės pabaiga – 2028 m. kovo 7 d. (duomenys neskelbtini) kalėjime nuteistasis bausmę atlieka nuo 2023 m. birželio 19 d.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmetamas

Jau minėta, kad taikyti lygtinį paleidimą galima tik esant formalaus bei materialiojo pagrindų visumai ir būtina nustatyti aplinkybes, leidžiančias pagrįstai manyti, jog nuteistasis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas pažymi, kad vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Nuteistojo V. V. nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, vis dar nustatomi net septyni dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – lėšų valdymo sunkumai; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas rizikingas/pavojingas elgesys; tinkamų problemų sprendimo įgūdžių stoka; negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas; priežiūros/apribojimų pažeidimai. Socialinio tyrimo išvados 7.2 punkte išskirti riziką nusikalsti pakartotinai mažinantys apsauginiai kriminogeniniai veiksniai yra susiję su pakankamai artimais socialiniais ryšiais su artimaisiais, turima gyvenama vieta, teigiama darbine motyvacija. Tačiau iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad su šiais apsauginiais veiksniais susijusios aplinkybės buvo ir iki nuteistajam padarant tyčinius nusikaltimus, tame tarpe ir labai sunkų nusikaltimą. Būtina pažymėti, kad nuteistajam nustatyti minėti apsauginiai veiksniai, kurie, be kita ko, yra būdingi didžiajai daliai nuteistųjų, neatsveria jau minėtų dinaminių, o taip pat ir statinių kriminogeninių veiksnių (kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų), būdingas teisės pažeidimų modelis ir probacijos sąlygų pažeidimas). Taigi akivaizdu, kad šios aplinkybės neįtakojo, kad nuteistojo elgesys būtų vien tik teisėtas. Taigi su šiomis aplinkybėmis susijusius apsauginius veiksnius vertinti kaip pakankamus lygtinio paleidimo taikymui nėra pagrindo (Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartis byloje Nr. 1S-737-493/2021).

Nuteistasis skunde nurodė, kad Komisija išdėstė nepagristus motyvus dėl tariamai egzistuojančių kriminogeninių veiksnių, kurie akivaizdu, jog egzistavo būtent nusikalstamos veikos padarymo metu ir kad nei vienas nurodytas veiksnys nėra motyvuotas, pagrįstas argumentais. Teismas nesutinka su šiuo skundo argumentu, nes kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatomi vertinant nuteistojo praeityje buvusį elgesį ir jo elgesį paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo mintis, išdėstytas pokalbio su resocializacijos specialistais metu, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus. Todėl visi Komisijos nutarimo motyvai dėl nuteistojo kriminogeninių veiksnių yra visiškai pagrįsti socialinio tyrimo išvados duomenimis. Tuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos sprendžiant turimas elgesio problemas ir siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes, nuteistojo V. V. elgesį ir nuostatų pasikeitimą bausmės atlikimo metu, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui ir sėkmingai probacijai, šiuo metu nėra pagrindo. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos nuteistojo charakteristikos kontekste aplinkybė, jog nuteistojo rizikingas/pavojingas elgesys, nusikalstamo elgesio pateisinamas, neutralizavimas ir problemų sprendimo įgūdžių stoka išlieka kriminogeniniais veiksniais, tik patvirtina, kad šiuo metu nuteistojo elgesio ir nuostatų korekcija nėra pakankama sėkmingai probacijai.

Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, jog nuteistasis turi minimalų darbo stažą laisvėje, neturėdamas nuolatinio legalaus darbo, nuolat ieškojo įvairių veiklų, iš kurių galėtų pasipelnyti, o V. V. teisės pažeidimų pobūdis rodo jo teigiamą nuostatą į neteisėtus praturtėjimo būdus, esant finansiniams sunkumams. Nusikaltimus nuteistasis darė tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje. Nuteistojo gyvenimo stiliaus ypatumai (nustatytų taisyklių ir įstatymų nesilaikymas vengimas save realizuoti pozityviose, socialiai priimtinose veiklose, nuosekliai pasireiškiantis nusikalstamas elgesys, kontaktai su kriminalines nuostatas turinčiais asmenimis ir pan.) turėjo įtakos nuteistojo nusikalstamo elgesio raiškai ir yra siejami su nuteistojo nusikalstamu elgesiu. Vertinimo metu nustatyta, kad V. V. orientuotas į pirminių poreikių patenkinimą, turi neatsakingo elgesio, socialinių taisyklių laužymo, įstatymų pažeidimo istoriją, polinkį rizikuoti, ne visada adekvačiai reaguoja į susiklosčiusias aplinkybes. Nuteistojo mąstymo aspektai, susiję su problemų identifikacija ir sprendimo būdais, vykdant nusikalstamą veiką ir siekiant finansinės naudos neteisėtais būdais, polinkis rizikingai elgtis tiesiogiai siejosi su nusikalstama veika. Nuteistasis nesugebėjo tinkamai identifikuoti ryšio tarp turimų problemų ir jų atsiradimo priežasties. Tai rodė jo neatsakingumą, polinkį įsivelti į pavojingas veikas, nesilaikyti visuomenėje nustatytų normų ir taisyklių bei peržengti ribas. Pasikartojančios nusikalstamos veikos rodo nuteistojo negebėjimą adekvačiai vertinti savo galimybių, suvokti savo poreikių bei tenkinti jų priimtinais visuomenėje būdais, sąmoningai įžvelgti probleminio elgesio priežastis, jas analizuoti, numatyti savo sprendimų pasekmių. Atsižvelgiant į nuteistojo nusikalstamo elgesio motyvus, galima teigti, kad siekdamas finansinės naudos, jis kartodavo tas pačias klaidas, pernelyg pasitikėjo sėkmės tikimybe, net ir sąmoningai veikdamas, neįvertino rizikos ir neigiamų pasekmių tikimybės. Nuteistojo elgesys gali būti impulsyvus, jis ne visuomet tinkamai įvertindavo savo elgesio pasekmes. Su socialinėmis problemomis susiję mąstymo aspektai, polinkis elgtis rizikingai, siekis asmeninės naudos, neįvertinant pasekmių, kontaktai su kriminalines nuostatas turinčiais asmenimis, turėjo neigiamos įtakos nuteistojo gyvenimo kokybei bei siejosi su jo nusikalstamu elgesiu. Nuteistojo atlaidus požiūris į savo elgesį, įstatymų bei bendrų elgesio taisyklių, priimtinų visuomenėje normų nesilaikymas darė įtakos nusikalstamam elgesiui, todėl jis turi būti valdomas.

Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, būtina įvertinti nuteistojo požiūrį į izoliacijos sąlygas ir nustatytos laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos laikymąsi viso bausmės atlikimo metu. V. V. bausmės atlikimo metu baustas drausmine tvarka net dešimt kartų, tame tarpe ir už šiurkščius drausmės pažeidimus (uždraustų daiktų gaminimą, įsigijimą ar laikymą, konfliktą su kitu nuteistuoju, už mobilaus ryšio telefono ir 2 sim kortelių turėjimą turėjimą), paskutinė nuobauda nuteistajam paskirta 2024 m. kovo 19 d. Nors visos nuobaudas jau negalioja, jos išskirtinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Taip pat nuteistasis yra padaręs ir daugiau drausmės pažeidimų, už kuriuos nuobaudos jam nebuvo paskirtos. Už nepriekaištingą elgesį V. V. neskatintas, nors bausmę atlieka jau ilgą laiką. Toks nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietų įstaigose suponuoja prielaidas spęsti apie nepakankamą nuteistojo gebėjimą priimti ir laikytis nustatytų taisyklių net ir laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Nurodytos aplinkybės tik patvirtina, kad nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas ir nuosekliai koreguojamas teigiama linkme, nuo bausmės vykdymo pradžios nebuvo nuteistojo nuoširdaus noro pasitaisyti. Tačiau vien ta aplinkybė, jog nuteistasis metai laiko nėra baustas drausmine tvarka, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą, negali būti išskirtinai sureikšminta, nes ji tik patvirtina, kad artėjant lygtinio paleidimo terminui V. V. ėmė elgtis taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis, tačiau tai nesudaro besąlyginio pagrindo išvadai, kad nuteistasis ir laisvėje sugebės pasirinkti tinkamus elgesio modelius. Kiekvienas nuteistasis, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją. Taigi, priešingai nei skunde nurodė nuteistasis, nutarime pagrįstai konstatuota, kad jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama, tuo labiau, kad, kaip minėta, nuteistasis nei karto nebuvo paskatintas. Todėl teismo vertinimu, šiuo metu spręsti, jog pažanga yra akivaizdi ir nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas, dar negalima, juolab kad priežiūros, apribojimų pažeidimai išlieka aktyviu dinaminiu kriminogeniniu veiksniu.

Nuteistasis skunde ne kartą nurodė, jog šiuo metu yra įvykdęs visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau šis jo skundo teiginys nėra visiškai teisingas, nes iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad jis iš esmės nevykdo įpareigojimo savanoriškai dengti finansinius įsipareigojimus, dar nedalyvavo dailės terapijos programoje RAKTAS ir yra tik pateikęs prašymą dalyvauti programoje ir įtrauktas į laukiančiųjų sąrašą, taip pat jis nedalyvavo motyvacinėse konsultacijose dėl gyvenamosios vietos svarbos palaikymo. Taip pat teismas nesutinka su visiškai nepagrįstu nuteistojo skundo teiginiu, jog Komisija lygtinį paleidimą vertina kaip atleidimą nuo bausmės.

Vienas iš sėkmingos integracijos į visuomenę veiksnių yra finansinis stabilumas ir gebėjimas užsitikrinti pastovų pajamų šaltinį. Šiuo atveju socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog teigiama darbinė motyvacija yra apsauginis veiksnys, nuteistasis bausmės atlikimo metu vykdo individualią veiklą. Komisija šią nuteistojo darbinę veiklą įvardijo abejotino realumo veikla, su kuo skunde nesutiko nuteistasis. Teismas pažymi, jog vis tik nuteistojo asmens byloje nėra absoliučiai jokių duomenų, kurie objektyviai patvirtintų jo vykdomos veikos realumą. Be to, nuteistasis nėra patvirtinęs savo įsidarbinimo galimybių po laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Taip pat būtina įvertinti ir tai, kad nuteistojo nusikalstamų veikų pobūdis rodo teigiamą jo nuostatą į neteisėtus praturtėjimo būdus, esant finansiniam nestabilumui. Nuteistasis turi didelius finansinius įsipareigojimus, kurių bausmės atlikimo metu iš esmės nesiekia spręsti. (duomenys neskelbtini) kalėjime iš antstolių kontorų gauta patvarkymų dėl skolos išieškojimo iš darbo užmokesčio ar kitų pajamų skolos likutis – 54 217,20 eur. Per visą bausmės atlikimo laikotarpį sumokėta tik 50,45 eur. Savanoriškai nuteistasis skolų nedengia, kadangi, kaip teigia, neturi užtektinai tam pajamų bei dėl skolų grąžinimo reikia tartis su keliais skirtingais antstoliais. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis laisvėje neturėdavo nuolatinio legalaus darbo ir ieškojo įvairių veiklų, iš kurių galėtų pasipelnyti. Išvadoje taip pat pažymėta, jog jei nebus koreguojami lėšų tvarkymo ir pajamų ypatumai, tai gali apsunkinti nuteistojo tolimesnį integracijos į visuomenę procesą, tuo labiau, kad lėšų valdymo sunkumai yra nuteistojo dinaminis kriminogeninis veiksnys. Be kita ko, nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatyta viena iš priemonių – savanoriškai dengti finansinius įsipareigojimus, kaip minėta savanoriškai jis yra sumokėjęs tik labai nedidelį dalį turimų skolų – 50,45 Eur, kurių likutis yra 54 217,20 Eur. Ir nors nuteistasis skunde teigia, jog kalėjimo administracija darbą jam siūlė tik prieš tris metus, visgi būtina įvertinti tai, jog individualią veiklą jis pradėjo vykdyti tik nuo 2023 m. kovo 10 d. bausmės atlikimo metu Pravieniškių 2-ajame kalėjime, tuo tarpu nuo bausmės pradžios – 2017 m. kovo 7 d. jis visiškai nerodė pastangų nei dirbti, nei vykdyti finansinius įsipareigojimus, taigi, jo požiūris į šiuos įsipareigojimus yra išskirtinai atsainus. Šios aplinkybės, įvertinus nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius, kelia pagrįstas abejones, kad šiuo metu taikoma probacija bus sėkminga. Tokią teismo išvadą neabejotinai pagrindžia socialinio tyrimo išvados duomenys, kad ankstesnių vertinimų metu dirbti bausmės atlikimo metu nuteistasis motyvuotas nebuvo, dar daugiau 2022 m. sausio 5 d. laisvės atėmimo vietų įstaigoje buvo baustas drausmine tvarka už atsisakymą atlikti gerbūvio gerinimo darbus.

Teismui pateikta medžiaga patvirtina, jog nuteistasis V. V. dabartinio nusikaltimo (dalyvavimas nusikalstame susivienijime) nepripažįsta, kaltę neigia, teigia, kad nesąžiningi asmenys, siekdami išvengti atsakomybės už savo nusikaltimus, apkalbėjo ne vieną asmenį, taip suklaidindami pareigūnus, teisėsaugos institucijas ir teismus; paskutinio vertinimo metu išsakė nusivylimą teisine sistema ir jos institucijomis, kai kuriais pareigūnais, pasigedo teisingumo. Paskutinio vertinimo metu jis pripažino savo kaltę dėl padarytų kai kurių vagysčių. Teismas mano, kad nuteistojo kaltės nepripažinimas arba jos pripažinimas tik suėjus lygtinio paleidimo terminui parodo jo požiūrį į padarytas nusikalstamas veikas. Tai, kad nuteistasis savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų neigė bylos nagrinėjimo metu ir atlikdamas bausmę, rodo, jog jis pilnai nesuvokė savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobūdžio, jų neanalizavo, negalvojo apie padarinius, nesuprato, dėl ko yra nubaustas, nesvarstė jam paskirtos bausmės paskirties ir tikslų. Pažymėtina, kad kaltės pripažinimas bei gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis, už kurias jis atlieka bausmę. Akivaizdu, kad asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, o paskirtą bausmę laiko ne pelnyta tokio savo elgesio pasekme, o tik savotiška stigmatizacija, neteisėtu valstybės prievartos taikymu jo atžvilgiu. Tai rodo, kad nuteistasis dar nepakeitė savo mąstymo, nepadarė reikiamų išvadų, kurios padėtų koreguoti nusikalstamą elgesį. Taip pat teismas pažymi, kad šia nutartimi sprendžiamas tik nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas, todėl klausimo dėl jo kaltės teismas nenagrinėja, tuo labiau, kad tuo klausimu yra įsiteisėjęs teismo nuosprendis.

Nuteistasis skunde vadovaujasi Europos Tarybos ministrų komiteto rekomendacijos Rec (2003) 22 nuostatomis EŽTT jurisprudencijos tezėmis, jas cituoja skunde. Neatmetant ir neabejojant probacijos taikymo reikšme, vis tik pažymėtina, kad nuteistasis skunde dėsto iš esmės bendrojo pobūdžio argumentus, kurie negali nei patvirtinti, nei paneigti aplinkybių, kurios šiuo konkrečiu atveju reikšmingos būtent jo lygtinio paleidimo klausimui spręsti. Vien tai, kad yra įtvirtintas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos institutas, savaime nesudaro pagrindo jo taikyti kiekvienam to prašančiam nuteistajam, kuris, nors atitinka formaliąsias, tačiau neatitinka visų materialiųjų teisės aktuose įtvirtintų sąlygų šiam institutui taikyti. Šiuo atveju Komisija nutarime atsižvelgė ir vertino ne tik bausmės skyrimo tikslus, bet ir resocializacijos reikšmę nuteistajam taikomo pataisos proceso metu. Vis tik vien nuteistojo siekiui būti paleistam lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės saugumą bei interesą, kad asmenys laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Teismas įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatė, kad V. V. bausmės tikslai gali būti pasiekti tik faktiškai atliekant terminuotą laisvės atėmimo bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje, todėl jos atlikimo sąlygų pakeitimas jas švelninant galimas tik nustačius tokią asmens pažangą pataisos proceso metu, kuri šiuo metu dar nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad toliau tęsti bausmės atlikimą struktūruotoje aplinkoje būtinybės nėra, o nuteistas asmuo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos metu laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo atveju aptartos aplinkybės, be kita ko, tai, kad nuteistasis iki šiol pakankamai kritiškai nevertina jo teisei priešingą elgesį sąlygojančių veiksnių, sudaro pagrindą spręsti, kad pataisos procesas laisvės atėmimo vietų įstaigoje jam vis dar nėra pakankamas, o socialinio tyrimo išvadoje išskiriami aptarti riziką pakartotinai nusikalsti didinantys aspektai, kuriuos, priešingai nei tvirtinama skunde, pagrįstai ir motyvuotai įvertino Komisija, nepatvirtina pakankamos nuteistojo pažangos (Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 278 d. nutartis byloje Nr. 1S-252-485/2021).

Nuteistasis skunde pažymėjo, kad padaryto nusikaltimo sunkumas nesudaro pagrindo griežčiau vertinti kitas aplinkybes, reikšmingas lygtiniam paleidimui, ir lygtinio paleidimo galimybės neturėtų būti diferencijuojamos pagal nusikaltimo sunkumą, nes toks modelis iškreipia bausmių skyrimo ir jų vykdymo tikslų balansą. Dėl šio skundo argumento teismas nurodo, kad sprendžiant, ar taikoma probacija bus sėkminga ir asmuo laikysis įstatymų bei nenusikals, taip pat vertintinos ir aplinkybės, susijusios su nusikalstamu elgesiu praeityje, tačiau tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atsižvelgiant į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiuos veiksnius pašalinti. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuteistasis nusikalstamas veikas padarė siekdamas turtinės naudos, tai, teismo vertinimu, leidžia teigti, jog jis neabejotinai suprato jų sunkumą bei pavojingumą, o tai atskleidžia, jog asmuo nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Nuteistasis V. V. bausmę atlieka už kelių nusikalstamų veikų, taip pat ir labai sunkaus nusikaltimo padarymą (BK 249 straipsnio 3 dalis), teistas jis septynis kartus. Nusikalto būdamas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyviu, jo nusikaltimai sunkėjantys, anksčiau jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas, tačiau tai teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo, jo atžvilgiu buvo išduotas Europos arešto orderis ir kriminalinė istorija, būdingas teisės pažeidimų modelis. Minėtos aplinkybės neabejotinai didina tiek paties nuteistojo, tiek ir jo įvykdyto taip pat ir labai sunkaus nusikaltimo pavojingumą visuomenei bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje. Sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, labai svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog sunkius ir labai sunkius nusikaltimus darantis asmuo būtų nubaustas adekvačia bausme, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Be to, vertinama ir tai, kad nuteistajam šios nutarties priėmimo dienai dar liko atlikti 2 metai 11 mėnesių ir 13 dienų laisvės atėmimo bausmės. Tuo tarpu teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų. Teismo vertinimu, nustatytų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma šiuo metu dar neleidžia konstatuoti akivaizdžios jo pažangos koreguojant elgesį, nuostatas bei mąstymą teigiama linkme ir daryti išvadą, kad nuteistasis laisvėje sugebės ilgą laiką pasirinkti tinkamus elgesio modelius.

Taigi, teismas, visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, jo elgesį bausmės atlikimo metu ir nustatytus kriminogeninius veiksnius, sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis V. V. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leistų konstatuoti, jog šiuo metu lygtinai paleidus V. V. iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl išdėstytų motyvų teismas konstatuoja, kad Komisijos 2025 m. vasario 17 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo V. V. skundą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.