Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-11-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-294-654/2020

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2020-11-03Lietuvos apeliacinis teismas
  2. KasacijaNutartis · 2021-06-25Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-11-03
Bylos Nr.
1A-294-654/2020
Teisminio proceso Nr.
1-38-1-00009-2012-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Ernesta Montvidienė, Virginija Liudvinavičienė, Alenas Piesliakas
Nuteistasis
V. V.
Advokatai
Linas Stanislavas Bagdonas
Kategorijos

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1A-294-654/2020Proceso Nr. 1-38-1-00009-2012-7Procesinio sprendimo kategorijos:1.1.4.4.3; 1.1.4.5.3; 1.1.8.1.2; 1.1.9.8;1.2.14.1.2.8; 1.2.21.1.3; 2.1.14; 2.4.6.1
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 3 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Ernestos Montvidienės, Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Živilei Vološinienei,dalyvaujant prokurorui Artūrui Urbeliui,nuteistajam V. V.,gynėjui advokatui Linui Stanislavui Bagdonui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. gynėjo advokato Lino Stanislavo Bagdono apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 24 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalį 10 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (puspriekabės „Van Hool & Zonen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su jūriniu konteineriu TTNU 479963-4 bei puspriekabės „HFR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su jūriniu konteineriu TRIU 725943-3 ir drabužiais „Bulloch Gladiator“, vagystė Danijos Karalystėje) 3 metų laisvės atėmimo bausme;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (puspriekabės „Schmitz“ su maisto produktų kroviniu vagystė Vokietijos Federacinėje Respublikoje (toliau – ir VFR)) 3 metų laisvės atėmimo bausme;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (puspriekabės su plieno kroviniu vagystė VFR) 3 metų laisvės atėmimo bausme;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (puspriekabės „Koegel“ su automobilių BMW varikliais vagystė VFR) 3 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (puspriekabės-šaldytuvo „Schmitz“ su maisto produktų kroviniu vagystė VFR) 3 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (puspriekabės-šaldytuvo „Schmitz“ vagystė VFR) 3 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (vilkiko „Scania“ (Belgijos Karalystėje) ir puspriekabės „Koegel“ su šaldytais gaminiais vagystė VFR) 3 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (vilkiko „Scania“ (Belgijos Karalystėje) ir puspriekabės „Schmitz“ vagystė VFR) 3 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (puspriekabės-šaldytuvo „Schmitz“ su maisto produktų kroviniu vagystė VFR) 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (vilkiko „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vagystė Belgijos Karalystėje) 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (vilkiko „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystė Belgijos Karalystėje) 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (puspriekabių-šaldytuvų „Koegel SV24“ su atitinkamai šaldytų bandelių ir šaldytos tešlos kroviniais vagystė VFR) 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (vilkiko „Scania“, puspriekabių „Van Hool“ ir „Schmitz“ vagystė Belgijos Karalystėje) 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (vilkiko „Scania“, puspriekabių „Stas“ (Belgijos Karalystėje) ir „Schmitz“ vagystė VFR) 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (vilkiko „Scania“ ir puspriekabės-šaldytuvo „Schmitz“ vagystė Belgijos Karalystėje) 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (vilkiko „Scania“ (Belgijos Karalystėje) ir puspriekabės-šaldytuvo „Koegel“vagystė VFR) 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (vilkiko „Scania“, puspriekabės-šaldytuvo „Schmitz“ vagystė Belgijos Karalystėje, puspriekabės-šaldytuvo vagystė VFR) 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (vilkiko „Scania“, puspriekabės „Schmitz“ su porceliano ir santechnikos gaminiais vagystė VFR) 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (vilkikų „Volvo“ su puspriekabe (Belgijos Karalystėje), puspriekabės-šaldytuvo „Schmitz“ vagystė VFR) 3 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (vilkiko „Scania“ su puspriekabe (Belgijos Karalystėje), puspriekabės-šaldytuvo „Schmitz“ su maisto produktų kroviniu vagystė VFR) 3 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (vilkiko „Volvo“ (Belgijos Karalystėje) ir puspriekabės „Koegel“ su metalo kroviniu (VFR) vagystė) 3 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 3 dalį 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (vilkiko „Scania“ su puspriekabe ir puspriekabės-šaldytuvo vagystė Belgijos Karalystėje) 3 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (vilkiko „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystė Belgijos Karalystėje) 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (vilkiko „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vagystė Belgijos Karalystėje) 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (vilkiko „Daimler-Benz Mercedes 1844 LS“, vilkiko „Volvo“, puspriekabės-šaldytuvo „Schmitz“, puspriekabės „Schmitz“ su lentų kroviniu vagystė VFR) 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (vilkiko „Volvo FH 440“, puspriekabės „Koegel“ su lauko kepsninėmis, vilkiko „Volvo“, puspriekabės ir puspriekabės-šaldytuvo vagystė VFR) 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

– pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio (redakcija, galiojusi nuo 2007 m. liepos 21 d., patvirtinta 2007 m. birželio 28 d. įstatymu Nr. X-1233) 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 249 straipsnio 3 dalį paskirta bausmė apėmimo bei dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su paskirtomis bausmėmis pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį (26 nusikalstamos veikos) ir pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 3 dalį (2 nusikalstamos veikos), ir V. V. paskirta galutinė subendrinta 11 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikas, kurį V. V. praleido laikinai sulaikytas ir suimtas nuo 2017 m. kovo 7 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomoji priemonė – suėmimas – pratęsta iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. V. išteisintas pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 300 straipsnio 3 dalį (24 veikos), kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš V. V. konfiskuoti 48 620 Eur (keturiasdešimt aštuoni tūkstančiai šeši šimtai dvidešimt eurų).

Proceso išlaidomis pripažinta 1 487,64 Eur suma, patirta dėl ekstradicijos, ir ši suma išieškota iš V. V. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos naudai.

Pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas V. V. piniginėms lėšoms – 1 425,48 Eur, laikomoms Lietuvos kriminalinės policijos biuro depozitinėje sąskaitoje, nustatant visišką nuosavybės teisės apribojimą, iki bus išieškota konfiskuotina suma, ekstradicijos išlaidos.

Teisėjų kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. V. V. nuteistas už tai, kad 2010 metų pradžioje, dėl savanaudiškų paskatų – siekdamas nusikalstamai praturtėti, su A. B. ir T. B. (kuriems priimtas Kauno apygardos teismo apkaltinamasis nuosprendis) iš anksto susitarę bendrai nusikalstamai veiklai – daryti sunkius nusikaltimus, organizavo šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ginkluotą nusikalstamą susivienijimą sunkiems nusikaltimams (didelės vertės svetimo turto vagystėms) daryti, kurio vadovu nuo 2010 metų pradžios iki 2012 metų pavasario–vasaros buvo A. B.. Organizavę ginkluotą nusikalstamą susivienijimą, V. V., A. B. ir T. B. įtraukė į nusikalstamo susivienijimo veiklą D. Š. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 39¹ straipsnio nuostatomis), T. T. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas remiantis BPK 39¹ straipsnio nuostatomis), S. A., V. V., Ž. Š., E. B., S. G. (kuriems priimtas Kauno apygardos teismo apkaltinamasis nuosprendis), sutelkė bendrai nusikalstamai veikai – atskiriems nusikaltimams daryti – nusikalstamam susivienijimui nepriklausančius D. U., Ž. J., R. S., G. B., R. N., P. R., S. L., A. K., R. Z., K. P., J. J. (kuriems priimtas Kauno apygardos teismo apkaltinamasis nuosprendis), V. K. (kuriam priimtas Belgijos Karalystės teismo apkaltinamasis nuosprendis), A. B., P. B. (kuriems priimtas Kauno apylinkės teismo apkaltinamasis nuosprendis), G. G. (kuriai ikiteisminis tyrimas nutrauktas remiantis BPK 40 straipsnio nuostatomis), V. G. (kuriam priimtas Šiaulių apylinkės teismo apkaltinamasis nuosprendis) ir kitus ikiteisminio tyrimo nenustatytus asmenis.

2. Siekdami pirmiau nurodyto tikslo, ne vėliau kaip nuo 2010 metų vasaros iki 2012 metų pavasario, kol egzistavo nusikalstamas susivienijimas, V. V., A. B. bei T. B., neturėdami leidimo, įgijo ir laikė didelį kiekį šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų, kuriuos planavo panaudoti nusikalstamo susivienijimo daromuose nusikaltimuose:

3. A. B. ir T. B. nuo 2010 metų vasaros, neturėdami leidimo, laikė du 7,62 mm kalibro automatus „PMK Kalašnikov“ su keturiomis dėtuvėmis, 9 mm kalibro pistoletą kulkosvaidį „PM-84P“ su dėtuve, 9 mm kalibro „P88-Champion“ modelio pistoletą WALTHER Nr. 11474 su dėtuve, kurioje buvo 10 vnt. 9 mm kalibro „Luger“ šovinių, ir su garso slopintuvu, 35 vnt. 9 mm kalibro „Luger“ šovinių, 23 vnt. 7,62 mm kalibro šovinių, dvi „RG-42“ markės kovines puolamąsias skeveldrines rankines granatas su degtuvais UZRGM, prie namų, esančių (duomenys neskelbtini), paskui perdavė saugoti T. T., nuo 2010 m. vasaros iki 2010 m. gruodžio laikė pastarojo name, esančiame (duomenys neskelbtini), o nuo 2010 m. gruodžio iki 2012 m. kovo 2 d. – T. T. name, esančiame (duomenys neskelbtini).

4. V. V. ikiteisminio tyrimo nenustatytu laikotarpiu, tačiau iki 2011 metų pradžios, ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje Lietuvos Respublikoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, neturėdamas leidimo įgijo ne mažiau kaip du 7,62 mm kalibro pistoletus „TT“ su dėtuvėmis, kurių kiekvienoje buvo po 7 vnt. 7,62 mm kalibro „TT“ šovinių, kurie nenustatytoje vietoje iki nenustatytos datos buvo laikomi.

5. V. V. dalyvavo A. B. rengiamuose ir vadovaujamuose nusikalstamo susivienijimo dalyvių pasitarimuose, kurie vyko T. B. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ir kurių metu buvo aptariami nusikalstamo susivienijimo planai, konkretūs nusikaltimai ir jų rezultatai; skirstomi nusikalstamo susivienijimo dalyvių vaidmenys nusikaltimų darymo metu; dalijami įrankiai ir priemonės nusikaltimų darymui palengvinti (įrankiai, pinigai, mobiliojo ryšio telefonai ir SIM kortelės, radijo ryšio priemonės, navigacijos įranga, kompiuteris su programa vilkikams užvesti, transportas ir pan.); renkami 10 procentų nusikalstamu būdu įgytų lėšų į A. B. laikomą ir kontroliuojamą bendrą pinigų fondą, skirtą nusikaltimams pasirengti (transporto, ryšio priemonių, įrankių, nusikaltimų darymo išlaidoms padengti ir pan.), pasipelnyti iš nusikalstamos veiklos; skirstomos nusikalstamu būdu gautos lėšos ir pagrobtas turtas; koordinuojama didelės vertės transporto priemonių bei turto vagysčių Europos Sąjungos šalyse eiga, pagrobto didelės vertės turto atgabenimas į Lietuvos Respubliką; kartu su A. B., T. B. ir S. A. užtikrindavo būtinų nusikaltimams daryti netikrų valstybinių numerių bei netikrų ir suklastotų dokumentų įgijimą, pagrobto didelės vertės turto saugojimą ir realizavimą; sutelkdavo atskiriems nusikaltimams daryti nusikalstamam susivienijimui nepriklausančius asmenis – vilkikų vairuotojus. V. V., 2010–2012 metų laikotarpiu dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo dalyviais padarė nusikaltimus, numatytus BK 178 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje.

6. Taip pat V. V., būdamas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyviu, veikdamas bendrai su šio susivienijimo vadovu A. B. ir dalyviais T. B., S. A., S. G. (kuriems priimtas Kauno apygardos teismo apkaltinamasis nuosprendis), D. Š. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas remiantis BPK 39¹ straipsnio nuostatomis), nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais D. U., G. B. (kuriems priimtas Kauno apygardos teismo apkaltinamasis nuosprendis) ir tyrimo nenustatytais asmenimis, dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, padarė didelės vertės svetimo turto pagrobimą, būtent: nusikalstamo susivienijimo vadovui A. B. ir šio susivienijimo dalyviams susitarus Europos Sąjungos šalyse grobti didelės vertės svetimą turtą – vilkikus ir puspriekabes su vertingais kroviniais, A. B. paskirstė vaidmenis nusikaltimo darymo metu: kartu su juo – V. V. ir T. B. iš nusikalstamo susivienijimo bendrų lėšų parūpino transportą, ryšio priemones, įrankius, kelionės išlaidų finansavimą, valstybinius numerius ir dokumentus bei su S. A. užtikrino pagrobto turto realizavimą; nurodė T. B., D. Š. ir D. U. vykti į Danijos Karalystę pagrobti puspriekabės su vertingu kroviniu; nurodė S. G. užtikrinti vilkiko su vairuotoju atvykimą į Danijos Karalystę bei pagrobtos puspriekabės su kroviniu saugojimą savo įmonės teritorijoje; koordinavo bendrininkų veiksmus vagystės, pagrobto didelės vertės turto gabenimo į Lietuvos Respubliką bei jo realizavimo metu. Vykdydami A. B. nurodymus bei veikdami pagal susitarimą 2010 m. spalio mėnesį T. B., D. Š. ir D. U. automobiliu „Ford Galaxy“, Jungtinės Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvyko į VFR, Ellar mstl., iš ten, pakeitę sugedusį automobilį „Ford Galaxy“ į „VW Golf“, nuvyko į Danijos Karalystę, kur Odensės miesto Fraugde rajone surado tinkamą pagrobti puspriekabę su joje buvusiu jūriniu konteineriu. T. B. ir D. Š. pranešus S. G. apie susitikimo vietą, pastarasis nurodė G. B. S. G. UAB (duomenys neskelbtini) priklausančiu vilkiku „Mercedes Benz Actros 1844 IS 4x2“, iš Hamburgo, VFR, vykti į Danijos Karalystę, kur sutartoje vietoje laukė D. Š., T. B. ir D. U.. G. B. atvykus į sutartą vietą, ant vilkiko „Mercedes Benz Actros 1844 IS 4x2“ buvo uždėti D. Š., T. B. ir D. U. pavogti daniški valstybiniai numeriai. Tuomet 2010 m. spalio 11 d. apie 00.16 val. D. Š. G. B. vairuojamu vilkiku nuvyko į vietą, esančią (duomenys neskelbtini), T. B. netoliese stebėjo aplinką norėdamas įspėti apie galimą pavojų, o D. U. automobiliu „VW Golf“ nuvyko į Odensės m., Agerhatten g., į kurią turėjo būti atvaryta pagrobta puspriekabė. D. Š. ir G. B. vilkiku privažiavus prie grobiamos puspriekabės „Van Hool“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pakrautos jūriniu konteineriu TTNU 479963-4, kurių bendra vertė viršija 250 MGL, prikabinus puspriekabę su konteineriu prie vilkiko ir pakeliui paėmus T. B., visi nuvažiavo į iš anksto sutartą vietą – automobilių statymo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), kur laukė D. U.. Specialiomis žirklėmis nukirpę į puspriekabę pakrauto jūrinio konteinerio spyną bei apžiūrėję ten buvusį krovinį, T. B., D. Š. ir D. U. nusprendė pagrobti kitą puspriekabę su vertingesniu kroviniu. Tuomet nuo vilkiko „Mercedes Benz Actros 1844 IS 4x2“ buvo atkabinta ir aikštelėje palikta pagrobta puspriekabė „Van Hool“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su jūriniu konteineriu TTNU 479963-4, o G. B. buvo nurodyta sugrįžti į (duomenys neskelbtini), ir iš ten pagrobti kitą puspriekabę. 2010 m. spalio 11 d. apie 00.43 val. T. B., D. U. ir D. Š. automobiliu „VW Golf“ nuvykus į kitą iš anksto sutartą vietą, G. B. vilkiku „Mercedes Benz Actros 1844 IS 4x2“ privažiavo prie puspriekabės „Kedeldragter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančios bendrovei (duomenys neskelbtini), į kurią buvo pakrautas jūrinis konteineris TRIU 725943-3, kurių bendra vertė viršija 250 MGL, prikabino ją prie vilkiko ir nuvažiavo į iš anksto sutartą vietą, kurioje laukė D. Š., D. U. ir T. B.. Apžiūrėjus konteineryje buvusį krovinį – darbinius drabužius „Bulloch Gladiator“, buvo nuspręsta, kad jis tinkamas. Mobiliuoju ryšiu pranešus A. B. ir S. G. apie į Lietuvą siunčiamą vilkiką su pagrobta puspriekabe ir kroviniu, D. Š., D. U. ir T. B. automobiliu „VW Golf“ nuvyko į VFR, Ellar mstl., o G. B., naudodamas suklastotus pagrobtos puspriekabės bei krovinio dokumentus, vilkiku „Mercedes Benz Actros 1844 IS 4x2“ su pagrobta puspriekabe „Kedeldragter“ (buvę valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), pakrauta konteineriu TRIU 725943-3 su jame buvusiu 67 234,35 JAV dolerių (48 276 eurų) vertės darbinių drabužių „Bulloch Gladiator“ kroviniu, nuvyko į Lietuvą. Pakeliui G. B. susitiko su S. G. ir pastarasis užpildė suklastotus krovinio dokumentus (CMR) bei lydėjo G. B. iki Kaišiadorių r., Rumšiškių mstl., kur S. G. UAB (duomenys neskelbtini) teritorijoje buvo palikta pagrota puspriekabė su konteineriu. Vėliau puspriekabė „Kedeldragter“ A. B., T. B., V. V. buvo realizuota tyrimo nenustatytam asmeniui už 4 000 eurų, o krovinys buvo išdalytas nusikaltimo dalyviams ir iš dalies realizuotas tyrimo nenustatytiems asmenims. Tokiais veiksmais jis – ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyvis V. V., veikdamas kartu su šio susivienijimo vadovu A. B., dalyviais T. B., S. A., D. Š., S. G., nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais D. U., G. B. ir tyrimo nenustatytais asmenimis, padarė didesnės nei 67 234,35 JAV dolerių (58 725,09 euro) vertės turto pagrobimą.

7. Taip pat V. V., būdamas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyviu, veikdamas bendrai su šio susivienijimo vadovu A. B. ir dalyviais T. B., S. A., V. V., S. G. (kuriems priimtas Kauno apygardos teismo apkaltinamasis nuosprendis), T. T. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas remiantis BPK 39¹ straipsnio nuostatomis) ir tyrimo nenustatytais asmenimis, dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti – padarė didelės vertės svetimo turto pagrobimą, būtent:

8. Nusikalstamo susivienijimo vadovui A. B. ir šio susivienijimo dalyviams susitarus Europos Sąjungos šalyse grobti didelės vertės svetimą turtą – vilkikus ir puspriekabes su vertingais kroviniais, A. B. paskirstė vaidmenis nusikaltimo darymo metu: kartu su V. V. ir T. B. iš nusikalstamo susivienijimo bendrų lėšų parūpino transportą, ryšio priemones, įrankius, kelionės išlaidų finansavimą, valstybinius numerius ir dokumentus bei užtikrino pagrobto turto realizavimą; nurodė T. B. ir T. T. su V. V. vykti į Vokietijos Federacinę Respubliką pagrobti puspriekabės su vertingu kroviniu; nurodė S. G. užtikrinti vilkiko su vairuotoju atvykimą į VFR bei pagrobtos puspriekabės su kroviniu saugojimą savo įmonės teritorijoje; koordinavo bendrininkų veiksmus vagystės, pagrobto didelės vertės turto gabenimo į Lietuvos Respubliką bei jo realizavimo metu. Vykdydami A. B. nurodymus bei veikdami pagal susitarimą, 2010 metų spalio mėnesį E. B., T. T. ir V. V. automobiliu „VW Passat“, Jungtinės Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvyko į VFR, Ellar mstl., kur susitiko su D. Š., T. B. ir D. U., atvažiavusiais automobiliu „Ford Galaxy“, Jungtinės Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kelias dienas VFR Frankfurto m. apylinkėse ieškoję tinkamų pagrobti puspriekabių D. Š., E. B. ir D. U. automobiliu „VW Passat“, Jungtinės Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvyko į Lietuvą, o T. B., T. T. ir V. V. kelias dienas VFR Limburgo miesto apylinkėse tęsė tinkamų pagrobti puspriekabių paiešką. Tuo metu į VFR A. B. nurodymu S. G. atsiuntė UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį vilkiką „Mercedes Benz Actros 1844 IS 4x2“ su ikiteisminio tyrimo nenustatytu vairuotoju. Netoli Limburgo miesto viename iš pramoninių rajonų T. B., T. T. ir V. V. surado tinkamą pagrobti puspriekabę-šaldytuvą „Schmitz“, tada SMS žinute nurodė tyrimo nenustatytam vilkiko „Mercedes Benz Actros 1844 IS 4x2“ vairuotojui atvykti reikiamu adresu. Šiam atvažiavus, ant vilkiko buvo uždėti T. B., T. T. ir V. V. pavogti vokiški valstybiniai numeriai. Tuomet laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 15 d. 23.25 val. iki 2010 m. spalio 16 d. 11.15 val. T. T. įsėdo į vilkiką ir kartu su vairuotoju privažiavo prie puspriekabės-šaldytuvo „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), buvusios adresu (duomenys neskelbtini), didesnės nei 250 MGL vertės, priklausančios VFR bendrovei (duomenys neskelbtini), pakrautos 13 815 kg maisto produktų kroviniu, kurio vertė 100 000 eurų. T. T. ir tyrimo nenustatytas vairuotojas prikabino puspriekabę-šaldytuvą prie vilkiko ir nuvažiavo į iš anksto sutartą vietą pas T. B. ir V. V., kurie netoliese stebėjo aplinką norėdami įspėti apie galimą pavojų. T. B. apieškojo puspriekabę-šaldytuvą, ar nėra GPS įrangos, ją suradęs nuplėšė, o T. T. ir V. V. pakeitė vilkiko valstybinius numerius iš vogtų vokiškų į originalius lietuviškus, o puspriekabės vokiškus valstybinius numerius į iš Lietuvos atvežtus, tyrimo nenustatyto asmens pagamintus netikrus lietuviškus valstybinius numerius, nurodė vairuotojui vykti į Lietuvą, SMS žinute apie tai pranešę A. B.. Tyrimo nenustatytas vairuotojas vilkiku „Mercedes Benz Actros 1844 IS 4x2“ su pagrobta puspriekabe-šaldytuvu „Schmitz“ (buvę valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), didesnės nei 250 MGL vertės, su joje pakrautu 13 815 kg maisto produktų kroviniu, 100 000 eurų vertės, nuvažiavo į Lietuvos Respubliką, kur pastatė puspriekabę-šaldytuvą S. G. UAB (duomenys neskelbtini) teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Tuomet A. B., V. V. ir S. A. pagrobtą puspriekabę-šaldytuvą „Schmitz“ realizavo tyrimo nenustatytam asmeniui, o maisto produktų krovinys V. V. tarpininkavimu buvo realizuotas tyrimo nenustatytam asmeniui Kauno bazėje „Urmas“. Tokiais veiksmais jis – ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyvis V. V., veikdamas kartu su šio susivienijimo vadovu A. B., dalyviais T. B., S. A., V. V., T. T., S. G. ir tyrimo nenustatytais asmenimis, padarė didesnės nei 100 000 eurų vertės turto pagrobimą.

9. Taip pat V. V., būdamas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyviu, veikdamas bendrai su šio susivienijimo vadovu A. B. ir dalyviais T. B., S. A., V. V. (kuriems priimtas Kauno apygardos teismo apkaltinamasis nuosprendis), T. T. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas remiantis BPK 39¹ straipsnio nuostatomis) ir tyrimo nenustatytais asmenimis, dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, padarė didelės vertės svetimo turto pagrobimą, būtent:

10. Nusikalstamo susivienijimo vadovui A. B. ir šio susivienijimo dalyviams susitarus Europos Sąjungos šalyse grobti didelės vertės svetimą turtą – vilkikus ir puspriekabes su vertingais kroviniais, A. B. paskirstė vaidmenis nusikaltimo darymo metu: kartu su V. V. ir T. B. iš nusikalstamo susivienijimo bendrų lėšų parūpino transportą, ryšio priemones, įrankius, kelionės išlaidų finansavimą, valstybinius numerius bei su S. A. užtikrino pagrobto turto realizavimą; nurodė Vokietijos Federacinėje Respublikoje po 2010 m. spalio 16 d. naktį padarytos puspriekabės-šaldytuvo „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su maisto produktų kroviniu vagystės likusiems T. B., T. T. ir V. V. pagrobti puspriekabę su vertingu kroviniu; surado tyrimo nenustatytą vairuotoją ir nurodė jam nusikalstamo susivienijimo dalyvių nusikaltimams daryti įgytu vilkiku „Renault Premium“ atvykti į VFR; koordinavo bendrininkų veiksmus vagystės, pagrobto didelės vertės turto gabenimo į Lietuvos Respubliką bei jo realizavimo metu. Vykdydami A. B. nurodymus bei veikdami pagal susitarimą, T. B., T. T. ir V. V. automobiliu „VW Golf“, VFR valstybiniais numeriais, važinėdami po VFR miestų pramoninius rajonus, Sindorfo mieste surado tinkamą pagrobti puspriekabę, pakrautą 22 t plieno. Tuo metu A. B. nurodymu vilkiku „Renault Premium“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į VFR buvo atvykęs ikiteisminio tyrimo nenustatytas vairuotojas. Pranešus SMS žinute vairuotojui apie susitikimo vietą, T. B., T. T. ir V. V. parduotuvėje įgijo dažų bei nuo atsitiktinio automobilio pavogė vokiškus valstybinius numerius. Vairuotojui vilkiku atvažiavus į susitikimo vietą, ant vilkiko „Renault Premium“ T. T. uždėjo pavogtus vokiškus valstybinius numerius. Tuomet, T. B. ir V. V. netoliese stebint aplinką, kad galėtų įspėti dėl galimo pavojaus, 2010 m. spalio 18 d. nuo 21.30 val. iki 2010 m. spalio 19 d. 1.30 val. T. T. su vairuotoju vilkiku „Renault Premium“ privažiavo prie puspriekabės „Meusburger/MPS-3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , VIN (duomenys neskelbtini) , prikabino ją prie vilkiko. Pribėgęs V. V. dažais uždažė reklaminius užrašus ant puspriekabės tento, o T. B. apieškojo puspriekabę, ieškodamas GPS įrangos.

11. T. B., T. T. ir V. V. pakeitė vilkiko valstybinius numerius iš vogtų vokiškų į originalius lietuviškus, o puspriekabės vokiškus valstybinius numerius į iš Lietuvos atvežtus, tyrimo nenustatyto asmens pagamintus netikrus lietuviškus valstybinius numerius, nurodė vairuotojui vykti į Lietuvą, SMS žinute apie tai pranešę A. B.. Tuomet A. B. nurodė Lietuvoje buvusiems V. V., D. Š., D. U. vykti į Lenkijos Respubliką, ten sutartoje vietoje pasitikti ir iki Lietuvos Respublikos palydėti pagrobtą puspriekabę su vertingu kroviniu. Tyrimo nenustatytas vairuotojas, naudodamas suklastotus pagrobtos puspriekabės bei krovinio dokumentus bei netikrus puspriekabės valstybinius numerius, vilkiku „Renault Premium“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su pagrobta puspriekabe „Meusburger/MPS-3“ (buvę valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), 10 000 eurų vertės, priklausančia VFR bendrovei (duomenys neskelbtini), pakrauta 22 t plieno, 100 000 eurų vertės, priklausančio VFR bendrovei (duomenys neskelbtini), lydimas automobiliu „Ford Galaxy“ važiuojančių V. V., T. B. ir T. T., nuvažiavo Lietuvos Respublikos link. Lenkijos Respublikos Lomžos miesto apylinkėse esančioje degalinėje V. V., D. Š. ir D. U. susitiko su T. B., T. T. ir V. V. bei vilkiko vairuotoju. Iš minėtos degalinės vairuotojas vilkiku „Renault Premium“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su pagrobta puspriekabe, pakrauta plieno kroviniu, lydimas automobiliais „Ford Galaxy“ ir „VW Passat“ važiuojančių V. V., T. T., T. B., D. Š., V. V., D. U., nuvyko į saugomą stovėjimo aikštelę, esančią Kauno rajone, Užliedžiuose. Paskui plieno krovinys buvo realizuotas tyrimo nenustatytiems asmenims už 28 962 eurus viršijančią sumą. Tokiais veiksmais jis – ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyvis V.V., veikdamas kartu su šio susivienijimo vadovu A. B., dalyviais T. B., S. A., V. V., T. T. ir tyrimo nenustatytais asmenimis, padarė didesnės nei 110 000 eurų vertės turto pagrobimą.

12. Taip pat V. V., būdamas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyviu, veikdamas bendrai su šio susivienijimo vadovu A. B. ir dalyviais T. B., S. A., V. V. (kuriems priimtas Kauno apygardos teismo apkaltinamasis nuosprendis), D. Š. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas remiantis BPK 39¹ straipsnio nuostatomis), T. T. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas remiantis BPK 39¹ straipsnio nuostatomis), nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiu A. K. (kuriam priimtas Kauno apygardos teismo apkaltinamasis nuosprendis) ir tyrimo nenustatytais asmenimis, dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, padarė didelės vertės svetimo turto pagrobimą, būtent:

13. Nusikalstamo susivienijimo vadovui A. B. ir šio susivienijimo dalyviams susitarus Europos Sąjungos šalyse grobti didelės vertės svetimą turtą – vilkikus ir puspriekabes su vertingais kroviniais, A. B. paskirstė vaidmenis nusikaltimo darymo metu: kartu su V. V. ir T. B. iš nusikalstamo susivienijimo bendrų lėšų parūpino transportą, ryšio priemones, įrankius, kelionės išlaidų finansavimą, valstybinius numerius ir dokumentus bei užtikrino pagrobto turto realizavimą; nurodė D. Š., T. T. bei V. V. vykti į Vokietijos Federacinę Respubliką pagrobti puspriekabės su vertingu kroviniu; pasamdė vairuotoją A. K. ir nurodė jam nusikalstamo susivienijimo dalyvių nusikaltimams daryti įgytu vilkiku „Renault Premium“ atvykti į VFR; koordinavo bendrininkų veiksmus vagystės, pagrobto didelės vertės turto gabenimo į Lietuvos Respubliką bei jo realizavimo metu. Vykdydami A. B. nurodymus bei veikdami pagal susitarimą, 2010 metų lapkritį D. Š., T. T. ir V. V. automobiliu „Ford Galaxy“, Jungtinės Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvyko į VFR, Soest m., kur surado tinkamą pagrobti puspriekabę „Koegel“ su joje buvusiu automobilių BMW variklių kroviniu. Parą prieš vagystę A. B. nurodymu vilkiku „Renault Premium“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į VFR atvyko A. K. ir atvežė kelis komplektus netikrų lietuviškų transporto priemonių valstybinio numerio ženklų. Pranešus SMS žinute A. K. apie susitikimo vietą, D. Š., T. T. ir V. V. nuo atsitiktinio automobilio pavogė vokiškus valstybinius numerius. A. K. vilkiku atvažiavus į susitikimo vietą, ant vilkiko „Renault Premium“ buvo uždėti pavogti vokiški valstybiniai numeriai. Tada laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 10 d. 23 val. iki 2010 m. lapkričio 11 d. 7 val. D. Š. ir T. T. netoliese stebint aplinką, kad įspėtų dėl galimo pavojaus, V. V. su A. K. vilkiku „Renault Premium“ privažiavo prie „Mercedes Benz“ atstovų įmonės teritorijoje, kurios adresas: (duomenys neskelbtini), stovėjusios puspriekabės „Koegel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), prikabino puspriekabę prie vilkiko ir nuvyko į iš anksto sutartą susitikimo vietą.

14. Nuvykę į vietą, D. Š., T. T. ir V. V. pakeitė vilkiko valstybinius numerius iš vogtų vokiškų į originalius lietuviškus, o puspriekabės vokiškus valstybinius numerius į iš Lietuvos atvežtus, tyrimo nenustatyto asmens pagamintus netikrus lietuviškus valstybinius numerius, nurodė vairuotojui vykti į Lietuvą, SMS žinute apie tai pranešę A. B.. A. K. vilkiku „Renault Premium“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su pagrobta puspriekabe „Koegel“ (buvę valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), ne mažesnės nei 250 MGL vertės, priklausančia VFR bendrovei (duomenys neskelbtini), pakrauta automobilių BMW variklių kroviniu, kurio vertė 230 000 eurų, nuvažiavo į Lietuvos Respubliką, o V. V., T. T. ir D. Š. liko VFR ieškoti kito tinkamo pagrobti turto. Lietuvoje pagrobta puspriekabė ir krovinys A. B. nurodymu buvo pristatyti adresu: (duomenys neskelbtini), vėliau A. B. nurodymu paslėpti sandėlyje, kurio adresas: (duomenys neskelbtini), ten laikomi iki 2012 m. kovo 31 d., kol juos kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai, o tuo metu A. B., T. B., S. A. ir V. V. rūpinosi pagrobto turto realizavimu. Tokiais veiksmais jis – ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyvis V. V., veikdamas kartu su šio susivienijimo vadovu A. B., dalyviais T. B., S. A., D. Š., V. V., T. T., nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiu A. K. ir tyrimo nenustatytais asmenimis, padarė didesnės nei 230 000 eurų vertės turto pagrobimą.

15. Taip pat V. V., būdamas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyviu, veikdamas bendrai su šio susivienijimo vadovu A. B. ir dalyviais T. B., S. A., Ž. Š., E. B., S. G. (kuriems priimtas Kauno apygardos teismo apkaltinamasis nuosprendis), T. T. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas remiantis BPK 39¹ straipsnio nuostatomis) ir tyrimo nenustatytais asmenimis, dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, padarė didelės vertės svetimo turto pagrobimą, būtent:

16. Nusikalstamo susivienijimo vadovui A. B. ir šio susivienijimo dalyviams susitarus Europos Sąjungos šalyse grobti didelės vertės svetimą turtą – vilkikus ir puspriekabes su vertingais kroviniais, A. B. paskirstė vaidmenis nusikaltimo darymo metu: kartu su V. V. ir T. B. iš nusikalstamo susivienijimo bendrų lėšų parūpino transportą, ryšio priemones, įrankius, kelionės išlaidų finansavimą, valstybinius numerius ir dokumentus bei užtikrino pagrobto turto realizavimą; nurodė Ž. Š., T. T. ir E. B. vykti į Vokietijos Federacinę Respubliką pagrobti puspriekabės su vertingu kroviniu; pasamdė tyrimo nenustatytą vairuotoją ir organizavo šio kelionę į VFR; nurodė S. G. užtikrinti vilkiko su vairuotoju atvykimą į VFR bei pagrobtos puspriekabės su kroviniu saugojimą savo įmonės teritorijoje; koordinavo bendrininkų veiksmus vagystės, pagrobto didelės vertės turto gabenimo į Lietuvos Respubliką bei jo realizavimo metu. Vykdydami A. B. nurodymus bei veikdami pagal susitarimą 2010 metų gruodžio mėnesį E. B., Ž. Š. ir T. T. automobiliu „Opel Signum“, Jungtinės Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gabendami suklastotus dokumentus bei netikrus valstybinius numerius, išvyko į VFR, kur nakties metu (duomenys neskelbtini), surado tinkamą pagrobti puspriekabę-šaldytuvą su joje buvusiu maisto produktų kroviniu. Tuo metu A. B. nurodymu S. G. į VFR buvo atsiuntęs tyrimo nenustatytą vairuotoją ir S. G. UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį vilkiką „Mercedes Benz Actros 1844 IS 4x2“. Pranešus SMS žinute vairuotojui apie susitikimo vietą, E. B., Ž. Š. ir T. T. nuo atsitiktinio automobilio pavogė vokiškus valstybinius numerius. Vairuotojui vilkiku atvažiavus į susitikimo vietą, ant vilkiko „Mercedes Benz Actros 1844 IS 4x2“ buvo uždėti pavogti vokiški valstybiniai numeriai. Tuomet 2010 m. gruodžio 13 d. nuo 00 val. iki 5 val. T. T. ir E. B. netoliese stebint aplinką siekiant įspėti apie galimą pavojų, Ž. Š. su vairuotoju vilkiku „Mercedes Benz Actros 1844 IS 4x2“ nuvyko į (duomenys neskelbtini), privažiavo prie puspriekabės-šaldytuvo „Schmitz/SKO 24“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini) , prikabino ją prie vilkiko, tada nuvažiavo į iš anksto sutartą vietą, esančią (duomenys neskelbtini), kur E. B., Ž. Š. ir T. T. pakeitė vilkiko valstybinius numerius iš vogtų vokiškų į originalius lietuviškus, o puspriekabės-šaldytuvo vokiškus valstybinius numerius į iš Lietuvos atvežtus, tyrimo nenustatyto asmens pagamintus netikrus lietuviškus valstybinius numerius, nurodė vairuotojui vykti į Lietuvą, SMS žinute apie tai pranešę A. B.. Tyrimo nenustatytas vairuotojas, vilkiku „Mercedes Benz Actros 1844 IS 4x2“ su pagrobta puspriekabe-šaldytuvu „Schmitz/SKO 24“ (buvę valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), 50 000 eurų vertės, priklausančia VFR bendrovei (duomenys neskelbtini), pakrauta 150 000 eurų vertės maisto produktų kroviniu, lydimas automobiliu „Opel Signum“, Jungtinės Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuojančių E. B., Ž. Š. ir T. T., nuvažiavo Lietuvos Respublikos link. 2010 m. gruodžio 13 d. apie 13.15 val. Lenkijos Respublikoje, apie 44 km nuo VFR sienos, netoli Pozrzadlo miesto esančioje degalinėje (duomenys neskelbtini), T. T., Ž. Š., E. B. susitiko su T. B., D. U., S. A., lydinčiais pačių pagrobtus balninį vilkiką su puspriekabe. D. U. užlipo ant pagrobtos puspriekabės „Schmitz/SKO 24“ (buvę valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) viršaus ir nuplėšė palydovinio ryšio anteną. Tuomet vilkikas su pagrobta puspriekabe saugumo sumetimais buvo perstatyti į už 30–40 km esančią kitos degalinės aikštelę ir 2010 m. gruodžio 14 d. tyrimo nenustatytas vairuotojas vilkiku „Mercedes Benz Actros 1844 IS 4x2“ su pagrobta puspriekabe-šaldytuvu „Schmitz/SKO 24“, pakrauta maisto produktų kroviniu, lydimas automobiliu „Opel Signum“ važiuojančių T. T., E. B., Ž. Š., nuvažiavo į Kaišiadorių r., Rumšiškių mstl., kur A. B. nurodymu buvo pastatytas S. G. UAB (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Paros laikotarpiu maisto produktų krovinys A. B., T. B., S. A., D. Š. buvo perkrautas į S. G. suteiktą transportą, tada nugabentas į Kauno bazės „Urmas“ sandėlius, kur V. V. tarpininkavimu realizuotas tyrimo nenustatytam asmeniui už ne mažesnę kaip 14 481 euro sumą. Pagrobta puspriekabė A. B., T. B., S. A., V. V. buvo realizuota tyrimo nenustatytam asmeniui. Tokiais veiksmais jis – ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyvis V. V., veikdamas kartu su šio susivienijimo vadovu A. B., dalyviais T. B., S. A., Ž. Š., T. T., E. B., S. G. ir tyrimo nenustatytais asmenimis, padarė didesnės nei 200 000 eurų vertės turto pagrobimą.

17. Taip pat V. V., būdamas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyviu, veikdamas bendrai su šio susivienijimo vadovu A. B. ir dalyviais T. B., S. A., Ž. Š., E. B., S. G. (kuriems priimtas Kauno apygardos teismo apkaltinamasis nuosprendis), T. T. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas remiantis BPK 39¹ straipsnio nuostatomis), nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais A. K. ir K. P. (kuriems priimtas Kauno apygardos teismo apkaltinamasis nuosprendis), dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, padarė didelės vertės svetimo turto pagrobimą, būtent:

18. Nusikalstamo susivienijimo vadovui A. B. ir šio susivienijimo dalyviams susitarus Europos Sąjungos šalyse grobti didelės vertės svetimą turtą – vilkikus ir puspriekabes su vertingais kroviniais, A. B. paskirstė vaidmenis nusikaltimo darymo metu: kartu su V. V. ir T. B. iš nusikalstamo susivienijimo bendrų lėšų parūpino transportą, ryšio priemones, įrankius, kelionės išlaidų finansavimą, dokumentus ir valstybinius numerius; nurodė Ž. Š., T. T. ir E. B. vykti į Vokietijos Federacinę Respubliką pagrobti puspriekabės su vertingu kroviniu; pasamdė vairuotojus A. K. ir K. P. bei organizavo šių asmenų išvykimą į VFR; nurodė S. G. suteikti vilkiką puspriekabės vagystei ir organizuoti šio vilkiko bei vairuotojo A. K. kelionę į VFR, taip pat užtikrinti pagrobtos puspriekabės saugojimą savo įmonės teritorijoje; koordinavo bendrininkų veiksmus vagystės, pagrobto didelės vertės turto gabenimo į Lietuvos Respubliką metu. Vykdydami A. B. nurodymus bei veikdami pagal susitarimą, 2011 metų sausio mėnesį E. B., Ž. Š. ir T. T. automobiliu „Opel Signum“, Jungtinės Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvyko į VFR. Tuo pačiu metu A. B. nurodė S. G. suteikti UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį vilkiką „Mercedes Benz Actros 1844 IS 4x2“, kuriuo A. B. nurodymu A. K. išvyko į VFR, kur laukė tolesnių T. T., E. B. ir Ž. Š. nurodymų. Taip pat į VFR A. B. išsiuntė K. P., kurį pasitiko E. B., Ž. Š. ir T. T.. Frankfurto prie Maino miesto apylinkėse E. B., Ž. Š. ir T. T. VFR bendrovės (duomenys neskelbtini) teritorijoje surado tinkamą pagrobti puspriekabę-šaldytuvą „Schmitz“. Pranešus SMS žinute A. K. ir K. P. apie susitikimo vietą, E. B., Ž. Š. ir T. T. nuo atsitiktinio automobilio pavogė vokiškus valstybinius numerius. Vairuotojams vilkiku atvažiavus į susitikimo vietą, ant vilkiko „Mercedes Benz Actros 1844 IS 4x2“ buvo uždėti pavogti vokiški valstybiniai numeriai. Tuomet K. P. buvo parodyta tinkama vogti puspriekabė-šaldytuvas ir nurodyta jam bei A. K. prie vilkiko prisikabinti minėtą puspriekabę. 2011 m. sausio 31 d., nakties metu, E. B., Ž. Š. ir T. T. netoliese stebint aplinką, siekiant įspėti apie galimą pavojų, A. K. ir K. P. vilkiku „Mercedes Benz Actros 1844 IS 4x2“ nuvyko į bendrovės (duomenys neskelbtini) teritoriją, kurios adresas: (duomenys neskelbtini), privažiavo prie puspriekabės-šaldytuvo „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), prikabino ją ir grįžo į vietą, kur laukė E. B., Ž. Š. ir T. T.. T. T. pakeitė vilkiko valstybinius numerius iš vogtų vokiškų į originalius lietuviškus, o puspriekabės-šaldytuvo vokiškus valstybinius numerius į iš Lietuvos atvežtus, tyrimo nenustatyto asmens pagamintus netikrus lietuviškus valstybinius numerius, nurodė vairuotojams vykti į Lietuvą, SMS žinute apie tai pranešę A. B.. A. K. su K. P. vilkiku „Mercedes Benz Actros 1844 IS 4x2“ su pagrobta puspriekabe-šaldytuvu „Schmitz“ (buvę valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), didesnės nei 250 MGL vertės, priklausančia VFR bendrovei (duomenys neskelbtini), lydimi automobiliu „Opel Signum“, Jungtinės Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuojančių T. T., E. B., Ž. Š., nuvažiavo į Lietuvos Respubliką, kur puspriekabė-šaldytuvas A. B. ir S. G. nurodymu buvo pastatyta UAB (duomenys neskelbtini) teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Tokiais veiksmais jis – ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyvis V. V., veikdamas kartu su šio susivienijimo vadovu A. B., dalyviais T. B., T. T., Ž. Š., E. B., S. G., nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais K. P., A. K. ir tyrimo nenustatytais asmenimis, padarė didesnės nei 250 MGL vertės turto pagrobimą.

19. Taip pat V. V., būdamas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyviu, veikdamas bendrai su šio susivienijimo vadovu A. B. ir dalyviais T. B., S. A., Ž. Š. (kuriems priimtas Kauno apygardos teismo apkaltinamasis nuosprendis), T. T. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas remiantis BPK 39¹ straipsnio nuostatomis), nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais P. R. (kuriam priimtas Kauno apygardos teismo apkaltinamasis nuosprendis), A. B. (kuriam priimtas Kauno apylinkės teismo apkaltinamasis nuosprendis), G. G. (kuriai ikiteisminis tyrimas nutrauktas remiantis BPK 40 straipsnio nuostatomis), ir tyrimo nenustatytais asmenimis, dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, padarė didelės vertės svetimo turto pagrobimą, dokumentų suklastojimą padarant didelę žalą, būtent:

20. Nusikalstamo susivienijimo vadovui A. B. ir šio susivienijimo dalyviams susitarus Europos Sąjungos šalyse grobti didelės vertės svetimą turtą – vilkikus ir puspriekabes su vertingais kroviniais, A. B. paskirstė vaidmenis nusikaltimo darymo metu: kartu su V. V. ir T. B. iš nusikalstamo susivienijimo bendrų lėšų parūpino transportą, ryšio priemones, įrankius, kelionės išlaidų finansavimą; nurodė S. A. gauti transporto priemonių duomenis, iš A. B., G. G. ir tyrimo metu nenustatyto asmens įgyti šių duomenų pagrindu suklastotus dokumentus ir valstybinius numerius; pasamdė vairuotoją P. R. ir organizavo šio kelionę į Belgijos Karalystę; nurodė Ž. Š., T. T. ir P. R. vykti į Belgijos Karalystę pagrobti vilkiko ir puspriekabės su vertingu kroviniu; koordinavo bendrininkų veiksmus vagystės, pagrobto didelės vertės turto gabenimo į Lietuvos Respubliką bei jo realizavimo metu. Vykdydami A. B. nurodymus bei veikdami pagal susitarimą, 2011 metų pradžioje, tačiau iki 2011 m. vasario 22 d., S. A., panaudodamas gautus duomenis apie Lietuvos Respublikoje registruotą vilkiką ir puspriekabę, Kaune susitiko su A. B. ir užsakė, kad jis pasirūpintų pagaminti netikrus vilkiko ir puspriekabės valstybinio numerio ženklus. A. B. Kaune dėl netikrų transporto priemonių valstybinių numerių ženklų pagaminimo kreipėsi į G. G., perduodamas šiai ant lapuko surašytus skaitmenis ir raides. Veikdama pagal susitarimą minimu laikotarpiu Kaune G. G. susitiko su R. G. ir perdavė pastarajam iš A. B. gautus valstybinio numerio ženklo duomenis. R. G. vienos–dviejų parų laikotarpiu nuo užsakymo gavimo, naudodamas specialius įrankius – presą, metalines raides ir skaitmenis, metalines plokštes, lipniąją juostą ir dažus – garažo Nr. (duomenys neskelbtini) patalpose pagamino netikrus valstybinių numerių ženklus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir Kaune pardavė juos G. G., gavęs už tai 120–150 Lt (34,75–43,44 Eur). Įgijusi iš R. G. netikrus valstybinių numerių ženklus, G. G. pardavė juos A. B., gavusi už tarpininkavimą 50–80 Lt (14,48–23,17 Eur). Pagamintus netikrus valstybinių numerių ženklus minimu vienos–dviejų parų laikotarpiu nuo užsakymo gavimo A. B. Kaune pardavė S. A. po 250 Lt (72,40 Eur) už kiekvieną valstybinių numerių ženklų (2 vnt.) komplektą. S. A. minėtus netikrus valstybinius numerius perdavė A. B. bei T. B.. Pastarieji 2011 metų vasario mėnesį (duomenys neskelbtini), perdavė netikrų valstybinio numerio ženklų komplektą T. T.. Tuomet Ž. Š. ir P. R. automobiliu „Ford Mondeo“, Jungtinės Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o T. T. nusikalstamo susivienijimo dalyvių nusikaltimams daryti įgytu vilkiku „Renault Premium“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gabendamas netikrus valstybinio numerio ženklus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), išvyko į Vokietijos Federacinę Respubliką, kur Kelno priemiestyje paliko vilkiką „Renault Premium“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ž. Š., P. R. ir T. T. automobiliu „Ford Mondeo“, Jungtinės Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvyko į Belgijos Karalystę, kur surado tinkamą pagrobti balninį vilkiką „Scania“. 2011 m. vasario 22 d. nuo 17 val. iki vasario 23 d. 5.30 val. Ž. Š., P. R. ir T. T. nuėjo prie (duomenys neskelbtini), stovėjusio vilkiko „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), kur Ž. Š., naudodamas specialius įrankius, išlaužė vilkiko durelių ir užvedimo spyneles, o T. T. apžiūrėjo, ar nėra GPS įrangos, tada abu nuo vilkiko atkabino puspriekabę, kurios neketino vogti. P. R. sėdo prie pagrobto vilkiko „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo, o Ž. Š. ir T. T. sėdo į automobilį „Ford Mondeo“ ir visi nuvažiavo į VFR Unnos miesto pramoninį rajoną, kur surado tinkamą pagrobti puspriekabę-šaldytuvą „Koegel“. 2011 m. vasario 23 d. nakties metu (duomenys neskelbtini), Ž. Š. ir T. T. apžiūrėjo puspriekabę „Koegel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), patikrino, ar nėra palydovinės įrangos, ir nurodė P. R. prikabinti ją prie vilkiko. P. R. pagrobtu vilkiku „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) privažiavo prie puspriekabės-šaldytuvo „Koegel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prikabino ją prie vilkiko, o Ž. Š. ir T. T. pakeitė vilkiko belgiškus numerio ženklus į netikrus lietuviškus (duomenys neskelbtini) bei puspriekabės vokiškus numerio ženklus į netikrus lietuviškus (duomenys neskelbtini), nurodė P. R. važiuoti Lietuvos link. P. R. vilkiku „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (buvę (duomenys neskelbtini) didesnės nei 250 MGL vertės, priklausančiu Belgijos Karalystės bendrovei (duomenys neskelbtini) su puspriekabe-šaldytuvu „Koegel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (buvę (duomenys neskelbtini)), 35 000 eurų vertės, priklausančia VFR bendrovei (duomenys neskelbtini), pakrauta 33 vnt. padėklų su užšaldytais pyragaičiais, 5 000 eurų vertės, lydimas automobiliu „Ford Mondeo“ važiuojančių T. T. ir Ž. Š., nuvažiavo Lietuvos link, tačiau 2011 m. vasario 24 d. apie 10 val. greitkelyje Nr. 12, 6,1 km iki VFR ir Lenkijos Respublikos sienos, automobilių stovėjimo aikštelėje, „Skaby“ vilkikas ir puspriekabė buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Tokiais veiksmais jis – ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyvis V. V., veikdamas kartu su šio susivienijimo vadovu A. B., dalyviais T. B., S. A., Ž. Š., T. T., nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais P. R., A. B., G. G. ir tyrimo nenustatytais asmenimis, padarė didesnės nei 40 000 eurų vertės turto pagrobimą.

21. Taip pat V. V., būdamas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyviu, veikdamas bendrai su šio susivienijimo vadovu A. B. ir dalyviais T. B., S. A., Ž. Š. (kuriems priimtas Kauno apygardos teismo apkaltinamasis nuosprendis), T. T. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas remiantis BPK 39¹ straipsnio nuostatomis), nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais P. R. (kuriam priimtas Kauno apygardos teismo apkaltinamasis nuosprendis), dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, padarė didelės vertės svetimo turto pagrobimą, dokumentų suklastojimą padarant didelę žalą, būtent:

22. Nusikalstamo susivienijimo vadovui A. B. ir šio susivienijimo dalyviams susitarus Europos Sąjungos šalyse grobti didelės vertės svetimą turtą – vilkikus ir puspriekabes su vertingais kroviniais, A. B. paskirstė vaidmenis nusikaltimo darymo metu: kartu su V. V. ir T. B. iš nusikalstamo susivienijimo bendrų lėšų parūpino transportą, ryšio priemones, įrankius, kelionės išlaidų finansavimą; pasamdė vairuotoją P. R. ir organizavo šio kelionę į Belgijos Karalystę; nurodė Ž. Š., T. T. ir P. R. vykti į Belgijos Karalystę pagrobti vilkiko ir puspriekabės su vertingu kroviniu; koordinavo bendrininkų veiksmus vagystės, pagrobto didelės vertės turto gabenimo į Lietuvos Respubliką bei jo realizavimo metu. 2011 m. vasario 24 d. apie 10 val. greitkelyje Nr. 12, 6,1 km iki VFR ir Lenkijos Respublikos sienos pareigūnams sulaikius vilkiką „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (buvę (duomenys neskelbtini) su puspriekabe-šaldytuvu „Koegel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (buvę (duomenys neskelbtini)), vykdydami A. B. nurodymus bei veikdami pagal susitarimą, Ž. Š., P. R. ir T. T. automobiliu „Ford Mondeo“, Jungtinės Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš VFR nuvyko į Belgijos Karalystę, kur Antverpeno mieste surado tinkamą pagrobti balninį vilkiką „Scania“. 2011 m. vasario 25 d. nakties metu, P. R. atokiau stebint aplinką, Ž. Š. ir T. T. nuėjo prie Antverpeno miesto Belcrownlaan gatvėje stovėjusio vilkiko „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), su puspriekabe, pakrauta tuščiu jūriniu konteineriu, kur Ž. Š., naudodamas specialius įrankius, išlaužė vilkiko durelių ir užvedimo spyneles, o T. T. apžiūrėjo, ar nėra GPS įrangos. Grįžę pas P. R., T. T. liepė šiam ir Ž. Š. eiti prie vilkiko. P. R. ir Ž. Š. nuėjo prie vilkiko „Scania“, kur Ž. Š. atkabino nuo vilkiko nereikalingą puspriekabę, kurios neketino vogti, o P. R. sėdo prie pagrobto vilkiko „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 75 280 eurų vertės, priklausančio Belgijos Karalystės bendrovei (duomenys neskelbtini), vairo ir nuvažiavo į sutartą vietą VFR, lydimas automobiliu „Ford Mondeo“ važiavusių T. T. ir Ž. Š.. P. R. laukiant sutartoje vietoje automobilių stovėjimo aikštelėje, Ž. Š. ir T. T. pramoniniuose rajonuose ieškojo tinkamos pagrobti puspriekabės. Unos miesto pramoniniame rajone suradus tinkamą pagrobti puspriekabę-šaldytuvą „Schmitz“, Ž. Š. ir T. T. nurodė P. R. vilkiku „Scania“ atvykti į jos stovėjimo vietą. 2011 m. vasario 26 d. nakties metu (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje, Ž. Š. ir T. T. parodė P. R. puspriekabę-šaldytuvą „Schmitz SK 024“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), liepė ją prikabinti prie vilkiko ir vykti Lietuvos kryptimi į sutartą vietą, o patys nuvažiavo į atokesnę vietą stebėti aplinkos, kad įspėtų apie galimą pavojų. P. R. pagrobtu vilkiku „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), privažiavo prie puspriekabės-šaldytuvo „Schmitz SK 024“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 20 000 eurų vertės, priklausančios VFR bendrovei (duomenys neskelbtini), prikabino ją prie vilkiko ir nuvažiavo į sutartą vietą, kur susitiko su Ž. Š. ir T. T.. Sumokėjus kelių mokesčius P. R. vilkiku „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe-šaldytuvu „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), lydimas automobiliu „Ford Mondeo“ važiuojančių T. T. ir Ž. Š., nuvažiavo Lietuvos link, tačiau vietovėje, esančioje VFR, (duomenys neskelbtini), vilkikas ir puspriekabė buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Tokiais veiksmais jis – ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyvis V. V., veikdamas kartu su šio susivienijimo vadovu A. B., dalyviais T. B., S. A., Ž. Š., T. T., nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiu P. R., padarė didelės 95 280 eurų vertės turto pagrobimą.

23. Taip pat V. V., būdamas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyviu, veikdamas bendrai su šio susivienijimo vadovu A. B. ir dalyviais T. B., S. A., Ž. Š., S. G. (kuriems priimtas Kauno apygardos teismo apkaltinamasis nuosprendis), T. T. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas remiantis BPK 39¹ straipsnio nuostatomis), dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, padarė didelės vertės svetimo turto pagrobimą, būtent:

24. Nusikalstamo susivienijimo vadovui A. B. ir šio susivienijimo dalyviams susitarus Europos Sąjungos šalyse grobti didelės vertės svetimą turtą – vilkikus ir puspriekabes su vertingais kroviniais, A. B. paskirstė vaidmenis nusikaltimo darymo metu: kartu su V. V. ir T. B. iš nusikalstamo susivienijimo bendrų lėšų parūpino transportą, ryšio priemones, įrankius, kelionės išlaidų finansavimą bei užtikrino pagrobto turto realizavimą; nurodė Ž. Š., T. T. vykti į VFR pagrobti puspriekabės su vertingu kroviniu; nurodė S. G. saugoti pagrobtą puspriekabę su kroviniu savo įmonės teritorijoje; koordinavo bendrininkų veiksmus vagystės, pagrobto didelės vertės turto gabenimo į Lietuvos Respubliką bei jo realizavimo metu. 2011 m. vasario 26 d. (duomenys neskelbtini), pareigūnams sulaikius vilkiką „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe-šaldytuvu „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vykdydami A. B. nurodymus bei veikdami pagal susitarimą, T. T. ir Ž. Š., išsiuntę P. R. į Lietuvą, automobiliu „Ford Mondeo“, Jungtinės Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiavo į VFR Kelno miesto apylinkes, kur surado tinkamą pagrobti puspriekabę-šaldytuvą su joje buvusiu maisto produktų (sausainių) kroviniu. Tuomet Ž. Š. nuvežė T. T. iki vilkiko „Renault Premium“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjimo vietos, pakeliui pavogę vokiškus valstybinius numerius, kuriuos uždėjo ant vilkiko. Palikę aikštelėje automobilį „Ford Mondeo“, T. T. ir Ž. Š. persėdo į vilkiką „Renault Premium“ ir 2011 m. kovo 1 d. nuvyko į (duomenys neskelbtini), kur 1.07–1.22 val. prikabino puspriekabę-šaldytuvą „Schmitz“, VIN (duomenys neskelbtini), priklausančią VFR bendrovei (duomenys neskelbtini), paskui grįžo į aikštelę prie palikto automobilio. T. T. ir Ž. Š. pakeitė vilkiko „Renault Premium“ valstybinius numerius iš vogtų vokiškų į originalius lietuviškus, o puspriekabės-šaldytuvo vokiškus valstybinius numerius į iš Lietuvos atvežtus netikrus lietuviškus valstybinius numerius, apžiūrėjo puspriekabę, ar nėra GPS įrangos, o ją radę sunaikino. T. T., lydimas automobiliu „Ford Mondeo“ važiavusio Ž. Š., nuvairavo vilkiką su pavogta puspriekabe-šaldytuvu „Schmitz“ į aikštelę, kur paliko parai stebėti, ar neseka policija. Kitą dieną, pranešus SMS žinutėmis A. B. apie pagrobtą puspriekabę ir susitarus susitikti Lenkijos Respublikoje prie Lomžos m. esančioje degalinėje „Orlen“, T. T. vilkiku „Renault Premium“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su pagrobta puspriekabe-šaldytuvu „Schmitz“, pakrauta maisto produktų kroviniu, bendros ne mažesnės nei 250 MGL vertės, lydimas automobiliu „Ford Mondeo“ važiuojančio Ž. Š., nuvažiavo iki degalinės „Orlen“ netoli Lomžos m., kur susitiko su A. B. ir T. B.. Gavęs iš A. B. pinigų kelionei ir degalams, T. T. vilkiku „Renault Premium“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su pagrobta puspriekabe-šaldytuvu, lydimas A. B., T. B. ir Ž. Š., nuvažiavo iki automobilių stovėjimo aikštelės adresu: (duomenys neskelbtini), kur pagal susitarimą jų laukė ir į vilkiką persėdo S. A.. Pastarasis nuvairavo vilkiką „Renault Premium“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su pagrobta puspriekabe-šaldytuvu bei joje buvusiu sausainių kroviniu į (duomenys neskelbtini)., kur paliko UAB (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Vėliau A. B., T. B. ir V. V. nurodymu S. A. iš (duomenys neskelbtini), nuvairavo vilkiką „Renault Premium“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su pagrobta puspriekabe-šaldytuvu bei joje buvusiu sausainių kroviniu į Kauno bazę „Urmas“, esančios Kaune, Taikos pr. 98, kur krovinys V. V. tarpininkavimu buvo realizuotas tyrimo nenustatytiems asmenims. Pagrobta puspriekabė-šaldytuvas S. A. buvo vėl atgabenta į UAB (duomenys neskelbtini) teritoriją, o vėliau A. B., T. B., V. V. buvo realizuota tyrimo nenustatytam asmeniui. Tokiais veiksmais jis – ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyvis V. V., veikdamas kartu su šio susivienijimo vadovu A. B., dalyviais T. B., S. A., Ž. Š., T. T., S. G., padarė didesnės nei 250 MGL vertės turto pagrobimą.

25. Taip pat V. V., būdamas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyviu, veikdamas bendrai su šio susivienijimo vadovu A. B. ir dalyviais T. B., Ž. Š. (kuriems priimtas Kauno apygardos teismo apkaltinamasis nuosprendis), T. T. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas remiantis BPK 39¹ straipsnio nuostatomis), ir tyrimo nenustatytais asmenimis, dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, padarė didelės vertės svetimo turto pagrobimą, būtent:

26. Nusikalstamo susivienijimo vadovui A. B. ir šio susivienijimo dalyviams susitarus Europos Sąjungos šalyse grobti didelės vertės svetimą turtą – vilkikus ir puspriekabes su vertingais kroviniais, A. B. paskirstė vaidmenis nusikaltimo darymo metu: kartu su V. V. ir T. B. iš nusikalstamo susivienijimo bendrų lėšų parūpino transportą, ryšio priemones, įrankius, kelionės išlaidų finansavimą, pasamdė tyrimo nenustatytą vairuotoją A. ir organizavo šio kelionę į Belgijos Karalystę; nurodė Ž. Š., T. T. vykti į Belgijos Karalystę pagrobti vilkiko bei puspriekabės su vertingu kroviniu; koordinavo bendrininkų veiksmus vagystės metu. Vykdydami A. B. nurodymus bei veikdami pagal susitarimą, T. T., Ž. Š. automobiliu „Ford Mondeo“, Jungtinės Karalystės valst. Nr(duomenys neskelbtini), išvyko į Belgijos Karalystę. T. T., Ž. Š. ir vairuotojas A. Antverpeno mieste surado tinkamą pagrobti balninį vilkiką „Scania“. 2011 m. kovo 19 d. nuo 19 val. iki 2011 m. kovo 21 d. 6 val., palikę vairuotoją A. automobilyje „Ford Mondeo“ apie 500–700 metrų nuo vagystės vietos, T. T. ir Ž. Š. nuėjo prie vilkiko „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusio (duomenys neskelbtini), kur Ž. Š., naudodamas specialius įrankius ir atsuktuvą, išlaužė vilkiko durelių ir užvedimo spyneles, o T. T. apžiūrėjo, ar nėra GPS įrangos. T. T. ir Ž. Š. grįžo prie automobilio „Ford Mondeo“ ir nurodė tyrimo nenustatytam vairuotojui A. nuvairuoti pagrobtą vilkiką „Scania“, valst. Nr (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), ne mažesnės kaip 250 MGL vertės, priklausantį Belgijos Karalystės bendrovei (duomenys neskelbtini), į sutartą vietą automobilių stovėjimo aikštelėje prie Belgijos Karalystės ir Nyderlandų Karalystės sienos, Nyderlandų Karalystės pusėje. Šioje vietoje pagrobtas vilkikas „Scania“ buvo paliktas stebėti, ar nėra sekamas policijos, ir kelių dienų laikotarpiu buvo surastas policijos pareigūnų. Tokiais veiksmais jis – ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyvis V. V., veikdamas kartu su šio susivienijimo vadovu A. B., dalyviais T. B., Ž. Š., T. T., tyrimo nenustatytais asmenimis, padarė didesnės nei 250 MGL vertės turto pagrobimą.

27. Taip pat V. V., būdamas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyviu, veikdamas bendrai su šio susivienijimo vadovu A. B. ir dalyviais T. B., Ž. Š. (kuriems priimtas Kauno apygardos teismo apkaltinamasis nuosprendis), T. T. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas remiantis BPK 39¹ straipsnio nuostatomis), tyrimo nenustatytais asmenimis, dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, padarė didelės vertės svetimo turto pagrobimą, būtent:

28. Nusikalstamo susivienijimo vadovui A. B. ir šio susivienijimo dalyviams susitarus Europos Sąjungos šalyse grobti didelės vertės svetimą turtą – vilkikus ir puspriekabes su vertingais kroviniais, A. B. paskirstė vaidmenis nusikaltimo darymo metu: kartu su V. V. ir T. B. iš nusikalstamo susivienijimo bendrų lėšų parūpino transportą, ryšio priemones, įrankius, kelionės išlaidų finansavimą bei užtikrino pagrobto turto realizavimą; pasamdė tyrimo nenustatytą vairuotoją A. ir organizavo šio kelionę į Belgijos Karalystę; nurodė Ž. Š., T. T. vykti į Belgijos Karalystę pagrobti vilkiko ir puspriekabės su vertingu kroviniu; koordinavo bendrininkų veiksmus vagystės, pagrobto didelės vertės turto gabenimo į Lietuvos Respubliką bei jo realizavimo metu. Vykdydami A. B. nurodymus bei veikdami pagal susitarimą, T. T., Ž. Š. automobiliu „Ford Mondeo“, Jungtinės Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvyko į Belgijos Karalystę. Pareigūnams sulaikius vilkiką „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), T. T., Ž. Š. ir A. Antverpeno mieste surado kitą tinkamą pagrobti balninį vilkiką „Scania“. 2011 m. kovo 21 d. nuo 18 val. iki kovo 22 d. 4.30 val., palikę vairuotoją A. automobilyje „Ford Mondeo“ apie 500–700 metrų nuo vagystės vietos, T. T. ir Ž. Š. nuėjo prie vilkiko „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio (duomenys neskelbtini), kur Ž. Š., naudodamas specialius įrankius ir atsuktuvą, išlaužė vilkiko durelių ir užvedimo spyneles, o T. T. apžiūrėjo, ar nėra GPS įrangos. T. T. ir Ž. Š. grįžo prie automobilio „Ford Mondeo“ ir nurodė tyrimo nenustatytam vairuotojui A. nuvairuoti pagrobtą vilkiką „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), 39 000 eurų vertės, priklausantį Belgijos Karalystės bendrovei (duomenys neskelbtini), į sutartą aikštelę (duomenys neskelbtini). Susitikus sutartoje vietoje pagrobtas vilkikas „Scania“ buvo paliktas parai stebėti, ar nėra sekamas policijos. Kitą dieną, Ž. Š. pakeitus vilkiko belgiškus valstybinius numerius į iš Lietuvos atvežtus netikrus lietuviškus, tyrimo nenustatytas vairuotojas A. sėdo į pagrobtą vilkiką „Scania“ (buvę valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir lydimas automobiliu „Ford Mondeo“ važiuojančių T. T. ir Ž. Š. nuvažiavo į sutartą vietą VFR, Unnos m., kur laukė nurodymų. 2011 m. kovo 25 d. pagrobtas vilkikas „Scania“ buvo panaudotas puspriekabės vagystės metu, paskui pergabentas į Lietuvos Respubliką realizavimui, kuriuo užsiėmė A. B., T. B., V. V.. Tokiais veiksmais jis – ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyvis V. V., veikdamas kartu su šio susivienijimo vadovu A. B., dalyviais T. B., Ž. Š., T. T. ir tyrimo nenustatytais asmenimis, padarė didelės 39 000 eurų vertės turto pagrobimą.

29. Taip pat V. V., būdamas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyviu, veikdamas bendrai su šio susivienijimo vadovu A. B. ir dalyviais T. B., S. A., Ž. Š., V. V., E. B., S. G. (kuriems priimtas Kauno apygardos teismo apkaltinamasis nuosprendis), T. T. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas remiantis BPK 39¹ straipsnio nuostatomis), nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiu K. P. (kuriam priimtas Kauno apygardos teismo apkaltinamasis nuosprendis), ir tyrimo nenustatytais asmenimis, dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, padarė didelės vertės svetimo turto pagrobimą, būtent:

30. Nusikalstamo susivienijimo vadovui A. B. ir šio susivienijimo dalyviams susitarus Europos Sąjungos šalyse grobti didelės vertės svetimą turtą – vilkikus ir puspriekabes su vertingais kroviniais, A. B. paskirstė vaidmenis nusikaltimo darymo metu: kartu su V. V. ir T. B. iš nusikalstamo susivienijimo bendrų lėšų parūpino transportą, ryšio priemones, įrankius, kelionės išlaidų finansavimą bei užtikrino pagrobto turto realizavimą; pasamdė tyrimo metu nenustatytą vairuotoją A. ir vairuotoją K. P., organizavo jų kelionę į Belgijos Karalystę; nurodė Ž. Š., T. T., E. B., V. V. vykti į Belgijos Karalystę pagrobti vilkiko ir puspriekabės su vertingu kroviniu; nurodė S. G. suteikti vilkiką puspriekabės vagystei, užtikrinti pagrobtos puspriekabės saugojimą savo įmonės teritorijoje; koordinavo bendrininkų veiksmus vagystės, pagrobto didelės vertės turto gabenimo į Lietuvos Respubliką bei jo realizavimo metu. Vykdydami A. B. nurodymus bei veikdami pagal susitarimą, S. G. suteikus UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį vilkiką „Mercedes Benz Actros 1844 IS 4x2“, K. P. šiuo vilkiku, o E. B. ir V. V. automobiliu „Ford Mondeo“, Jungtinės Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvyko į Vokietijos Federacinę Respubliką, Ellar m., kur susitiko su Ž. Š., T. T., 2011 m. kovo 21 d. nuo 18 val. iki kovo 22 d. 4.30 val. Belgijos Karalystėje, Antverpeno mieste, pagrobusiais vilkiką „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pasitarimo metu nusprendę pagrobti dvi puspriekabes, E. B., Ž. Š., T. T. ir V. V. dviem automobiliais „Ford Mondeo“ nuvyko į VFR, Unnos m., pramoninį rajoną, kur bendrovės (duomenys neskelbtini) teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), nusižiūrėjo tinkamas grobti puspriekabes-šaldytuvus „Koegel SV24“, tada SMS žinutėmis nurodė vairuotojams A. ir K. P. į sutartą vietą Unnos m. atvairuoti balninius vilkikus „Mercedes Benz Actros 1844 IS 4x2“ ir „Scania“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Vairuotojams atvykus, E. B. liko su tyrimo metu nenustatytu A., o V. V., T. T., Ž. Š. ir K. P. sėdo į automobilį „Ford Mondeo“, nuvažiavo iki bendrovės (duomenys neskelbtini) teritorijos, kur parodė K. P. pagrobti tinkamas dvi puspriekabes-šaldytuvus „Koegel SV24“. Ž. Š. liko prie puspriekabių-šaldytuvų stebėti aplinką, o V. V., K. P. ir T. T., grįžę prie savo vilkikų, nurodė vairuotojams važiuoti atitempti vieną iš nužiūrėtų puspriekabių. E. B., V. V. ir T. T. likus stebėti aplinką, kad įspėtų apie galimą pavojų, 2011 m. kovo 25 d. 2.45 val. K. P. ir A. sėdo į vogtą vilkiką „Scania“ (buvę valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo į bendrovės (duomenys neskelbtini) teritoriją, esančią VFR, (duomenys neskelbtini), kur prie vilkiko prikabino puspriekabę-šaldytuvą „Koegel SV24“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), 72 099,01 euro vertės, priklausančią bendrovei (duomenys neskelbtini), pakrautą 7 150,08 euro vertės šaldytų bandelių kroviniu, priklausančiu bendrovei (duomenys neskelbtini), paskui nutempė pagrobtą puspriekabę į vietą, kur laukė E. B., T. T. ir V. V.. Pastarieji perkabino pagrobtą puspriekabę-šaldytuvą „Koegel SV24“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo vilkiko „Scania“ prie vilkiko „Mercedes Benz Actros 1844 IS 4x2“, tada K. P. ir A. vilkiku „Scania“ nuvažiavo į bendrovės (duomenys neskelbtini) teritoriją, kur prie vilkiko prikabino antrą puspriekabę-šaldytuvą „Koegel SV24“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini) , 72 099,01 euro vertės, priklausančią bendrovei (duomenys neskelbtini), pakrautą 7 150,08 euro vertės šaldytos tešlos kroviniu, priklausančiu bendrovei (duomenys neskelbtini), tada nutempė pagrobtą puspriekabę į vietą, kur jų laukė bendrininkai. Laukdami grįžtančių vairuotojų, E. B., T. T. ir V. V. apžiūrėjo pagrobtą puspriekabę-šaldytuvą „Koegel SV24“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ar joje nėra GPS įrangos, pakeitė jos valstybinio numerio ženklus į lietuviškus. A. ir K. P. atgabenus antrą pagrobtą puspriekabę-šaldytuvą „Koegel SV24“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), T. T., E. B. ir V. V. apžiūrėjo ją, ar joje nėra GPS įrangos, pakeitė jos valstybinio numerio ženklus į lietuviškus ir nurodė vairuotojams vykti į Lietuvą. Tyrimo metu nenustatytam A. vilkiku „Scania“ (buvę valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su pagrobta puspriekabe-šaldytuvu „Koegel SV24“ (buvę valst. (duomenys neskelbtini)), K. P. vilkiku „Mercedes Benz Actros 1844 IS 4x2“ su pagrobta puspriekabe-šaldytuvu „Koegel SV24“ (buvę valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) išvykus į Lietuvos Respubliką, T. T., V. V., E. B. ir paimtas iš bendrovės (duomenys neskelbtini) teritorijos Ž. Š., pranešę SMS žinutėmis A. B. apie pagrobtas puspriekabes, lydėjo vairuotojus dviem automobiliais „Ford Mondeo“. Pagrobtas vilkikas „Scania“ su dviem pagrobtomis puspriekabėmis-šaldytuvais A. B. nurodymu buvo pastatyti S. G. UAB (duomenys neskelbtini) teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), o vėliau A. B., T. B., V. V., S. G. buvo realizuoti D. M. už 15 000 eurų ir A. K. už tyrimo metu nenustatytą sumą, dalis šaldytų tešlos gaminių realizuota duonos ir bandelių kepyklai, esančiai (duomenys neskelbtini). Tokiais veiksmais jis – ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyvis V. V., veikdamas kartu su šio susivienijimo vadovu A. B., dalyviais T. B., S. A., Ž. Š., T. T., V. V., E. B., S. G., nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiu K. P. ir tyrimo nenustatytais asmenimis, padarė didelės 158 498,18 euro vertės turto pagrobimą.

31. Taip pat V. V., būdamas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyviu, veikdamas bendrai su šio susivienijimo vadovu A. B. ir dalyviais T. B., Ž. Š., E. B. (kuriems priimtas Kauno apygardos teismo apkaltinamasis nuosprendis), D. Š. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas remiantis BPK 39¹ straipsnio nuostatomis), nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiu J. J. (kuriam priimtas Kauno apygardos teismo apkaltinamasis nuosprendis), dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, padarė didelės vertės svetimo turto pagrobimą, būtent:

32. Nusikalstamo susivienijimo vadovui A. B. ir šio susivienijimo dalyviams susitarus Europos Sąjungos šalyse grobti didelės vertės svetimą turtą – vilkikus ir puspriekabes su vertingais kroviniais, A. B. paskirstė vaidmenis nusikaltimo darymo metu: kartu su V. V. ir T. B. iš nusikalstamo susivienijimo bendrų lėšų parūpino transportą, ryšio priemones, įrankius, kelionės išlaidų finansavimą bei užtikrino pagrobto turto realizavimą; pasamdė vairuotoją J. J., organizavo šio kelionę į Belgijos Karalystę; nurodė Ž. Š., D. Š., E. B. vykti į Belgijos Karalystę pagrobti vilkiko ir puspriekabės su vertingu kroviniu; koordinavo bendrininkų veiksmus vagystės, pagrobto didelės vertės turto gabenimo į Lietuvos Respubliką bei jo realizavimo metu. Vykdydami A. B. nurodymus bei veikdami pagal susitarimą, D. Š., E. B. ir Ž. Š. automobiliu „Opel Signum“, Jungtinės Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvyko į Belgijos Karalystę, kur Genko miesto apylinkėse surado tinkamą pagrobti balninį vilkiką „Scania“. Tuo pat metu A. B. į Belgijos Karalystę buvo atsiuntęs vairuotoją J. J., kurį pasitiko D. Š., E. B. ir Ž. Š.. 2011 m. balandžio 14 d. nuo 18 val. iki balandžio 15 d. 18 val. D. Š. ir J. J. automobilyje „Opel Signum“ stebint aplinką, kad įspėtų apie galimą pavojų, Ž. Š. ir E. B. nuėjo prie Grobbendonk Herentalsesteenweg gatvėje stovėjusio vilkiko „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), 43 312,50 euro vertės, su puspriekabe „Van Hool“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), 8 000 eurų vertės, priklausančių Belgijos Karalystės bendrovei (duomenys neskelbtini), kur Ž. Š., naudodamas specialius įrankius, išlaužė vilkiko durelių ir užvedimo spyneles, o E. B. apžiūrėjo, ar nėra GPS įrangos. Tuomet Ž. Š. ir E. B. grįžo pas D. Š. ir J. J.. Nurodžius pastarajam atsuktuvu užvesti pagrobtą vilkiką „Scania“ su puspriekabe „Van Hool“ ir važiuoti į sutartą vietą, D. Š., E. B. ir Ž. Š. sėdo į automobilį „Opel Signum“, Jungtinės Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuvažiavo į apie 20 km atstumu esančią automobilių stovėjimo aikštelę Genko mieste, Envence Coppeelaan g. Aikštelėje palikę pagrobtą vilkiką ir puspriekabę stebėti, ar jie nėra sekami policijos, 2011 m. balandžio 15 d. D. Š., E. B., Ž. Š. ir J. J. Genko m. pramoniniuose rajonuose ieškojo tinkamos pagrobti puspriekabės. Radus tinkamą pagrobti puspriekabę-šaldytuvą, J. J. D. Š., E. B., Ž. Š. buvo nuvežtas prie pagrobto vilkiko „Scania“ su puspriekabe. J. J. buvo nurodyta atkabinti ir palikti puspriekabę „Van Hool“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) aikštelėje, esančioje Genko m., Envence Coppeelaan g., paskui vilkiku „Scania“ vykti prie surastos puspriekabės-šaldytuvo, šią prisikabinti ir važiuoti į sutartą vietą. 2011 m. balandžio 15 d. nuo 11 val. iki 20.52 val. J. J. vilkiku „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo prie puspriekabės-šaldytuvo „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), 41 160 eurų vertės, priklausančios Belgijos Karalystės bendrovei (duomenys neskelbtini), stovėjusios adresu: (duomenys neskelbtini), prikabino ją prie vilkiko „Scania“ ir atvyko į sutartą stovėjimo aikštelę, o tuo metu D. Š. nuvežė E. B. ir Ž. Š. į sutartą vietą, o pats nuvažiavo atokiau ir stebėjo aplinką. E. B. ir Ž. Š. patikrino, ar puspriekabėje nėra GPS navigacijos, pakeitė vilkiko ir puspriekabės belgiškus valstybinius numerius į netikrus lietuviškus, nurodė vairuotojui vykti į Lietuvą. J. J. vilkiku „Scania“ (buvę valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe-šaldytuvu „Schmitz“ (buvę valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bendros 84 472,5 euro vertės, lydimas automobiliu „Opel Signum“, Jungtinės Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuojančių D. Š., E. B. ir Ž. Š., nuvažiavo į Lietuvos Respubliką, apie tai SMS žinute pranešus A. B.. Lietuvoje vilkikas „Scania“ ir puspriekabė-šaldytuvas buvo nugabenti D. M. (duomenys neskelbtini), kur A. B., V. V. puspriekabė-šaldytuvas buvo parduota D. M. už 12 000 eurų, o vilkikas „Scania“ vėliau Kauno r. buvo parduotas T. P.. Tokiais veiksmais jis – ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyvis V. V., veikdamas kartu su šio susivienijimo vadovu A. B., dalyviais T. B., D. Š., Ž. Š., E. B., nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiu J. J., padarė didelės 92 472,50 euro vertės turto pagrobimą.

33. Taip pat V. V., būdamas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyviu, veikdamas bendrai su šio susivienijimo vadovu A. B. ir dalyviais T. B., Ž. Š., E. B. (kuriems priimtas Kauno apygardos teismo apkaltinamasis nuosprendis), D. Š. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas remiantis BPK 39¹ straipsnio nuostatomis), nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiu J. J. (kuriam priimtas Kauno apygardos teismo apkaltinamasis nuosprendis), dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, padarė didelės vertės svetimo turto pagrobimą, būtent:

34. Nusikalstamo susivienijimo vadovui A. B. ir šio susivienijimo dalyviams susitarus Europos Sąjungos šalyse grobti didelės vertės svetimą turtą – vilkikus ir puspriekabes su vertingais kroviniais, A. B. paskirstė vaidmenis nusikaltimo darymo metu: kartu su V. V., T. B. iš nusikalstamo susivienijimo bendrų lėšų parūpino transportą, ryšio priemones, įrankius, kelionės išlaidų finansavimą bei užtikrino pagrobto turto realizavimą; pasamdė vairuotoją J. J., organizavo šio kelionę į Belgijos Karalystę; nurodė Ž. Š., D. Š., E. B. vykti į Belgijos Karalystę pagrobti vilkiko ir puspriekabės su vertingu kroviniu; koordinavo bendrininkų veiksmus vagystės, pagrobto didelės vertės turto gabenimo į Lietuvos Respubliką bei jo realizavimo metu. Vykdydami A. B. nurodymus bei veikdami pagal susitarimą, D. Š., E. B. ir Ž. Š. automobiliu „Ford Mondeo“, Jungtinės Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvyko į Belgijos Karalystės Antverpeno ir Gento miestų apylinkes, kur 2011 m. gegužės 6 d. surado tinkamą pagrobti balninį vilkiką „Scania“ su puspriekabe. Tuo metu A. B. į Belgijos Karalystę buvo atsiuntęs vairuotoją J. J., kurį pasitiko D. Š., E. B. ir Ž. Š.. 2011 m. gegužės 6 d. nuo 17.45 val. iki gegužės 7 d. 10 val. D. Š. ir J. J. automobilyje „Ford Mondeo“ stebint aplinką, kad įspėtų apie galimą pavojų, E. B. ir Ž. Š. nuėjo prie Dendermonde, Noordlaan, stovėjusio vilkiko „Scania PRT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), 28 380 eurų vertės, su puspriekabe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini)10 580 eurų vertės, priklausančių Belgijos Karalystės bendrovei (duomenys neskelbtini), kur Ž. Š., naudodamas specialius įrankius ir atsuktuvą, išlaužė vilkiko durelių ir užvedimo spyneles, o E. B. apžiūrėjo, ar nėra GPS įrangos. Tuomet Ž. Š. ir E. B. grįžo pas D. Š. ir J. J.. Nurodžius pastarajam atsuktuvu užvesti pagrobtą vilkiką „Scania“ su puspriekabe ir važiuoti į sutartą vietą Vokietijos Federacinėje Respublikoje, D. Š., E. B. ir Ž. Š. sėdo į automobilį „Ford Mondeo“ ir visi nuvažiavo į VFR, kur sustojo tyrimo metu nenustatytoje automobilių stovėjimo aikštelėje. Šioje aikštelėje stebėti palikę pagrobtus vilkiką su puspriekabe, 2011 m. gegužės 8 d. VFR, Hanoverio m. apylinkėse, D. Š., E. B. Ž. Š. ir J. J. ieškojo tinkamos pagrobti puspriekabės. Po paros grįžę prie aikštelėje paliktų vilkiko „Scania“ su puspriekabe, D. Š., E. B. ir Ž. Š. pakeitė vilkiko belgiškus valstybinius numerius į netikrus lietuviškus (duomenys neskelbtini) nurodė J. J. atkabinti ir palikti puspriekabę, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tada važiuoti į sutartą vietą ir ten laukti nurodymų. Kelias dienas važinėdami po Hanoverio miesto pramoninius rajonus, D. Š., E. B. ir Ž. Š. rado tinkamą pavogti puspriekabę-šaldytuvą. 2011 m. gegužės 12 d. nuo 0.35 val. iki 6.50 val. D. Š., E. B. ir Ž. Š. nuvyko adresu: (duomenys neskelbtini), kur D. Š. stebint aplinką E. B. ir Ž. Š. išardė teritoriją uždarančius automatinius vartus, paskui visi nuvyko pas J. J., nurodė vilkiku važiuoti jiems iš paskos. Nuvykus į uždarą teritoriją adresu: (duomenys neskelbtini), E. B. liko prie automatinių vartų, norėdamas užtikrinti jų atidarymą vagystės metu, o J. J. parodžius reikiamą puspriekabę-šaldytuvą ir liepus ją prikalbinti ir nutempti į sutartą vietą, D. Š. ir Ž. Š. liko atokiau stebėti aplinką. E. B. atidarius vartus, J. J. vilkiku „Scania“ (buvę valst. Nr. (duomenys neskelbtini) privažiavo prie puspriekabės-šaldytuvo „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), didesnės nei 250 MGL vertės, priklausančios VFR bendrovei (duomenys neskelbtini), prikabino ją ir nuvyko į sutartą vietą, kur D. Š., E. B. ir Ž. Š. surado ir pašalino GPS navigacijos įrenginį, pakeitė pagrobtos puspriekabės-šaldytuvo valstybinį numerį iš vokiško į netikrą lietuvišką, nurodė J. J. vykti į Lietuvą, SMS žinute apie tai pranešus A. B.. J. J. vilkiku „Scania“, su pagrobta puspriekabe-šaldytuvu „Scmitz“, kurių bendra vertė viršijo 28 380 eurų, lydimas automobiliu „Ford Mondeo“ važiuojančių D. Š., E. B. ir Ž. Š., nuvažiavo į Kauno apylinkes, kur paliko vilkiką aikštelėje. Vėlesniu laikotarpiu pagrobtas vilkikas A. B., V. V. buvo parduotas T. P. už 7 000–9 000 eurų, o pagrobta puspriekabė-šaldytuvas parduota D. M. už 12 000–13 000 eurų. Tokiais veiksmais jis – ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyvis V. V., veikdamas kartu su šio susivienijimo vadovu A. B., dalyviais T. B., Ž. Š., D. Š., E. B., nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiu J. J., padarė didesnės nei 38 960 eurų vertės turto pagrobimą.

35. Taip pat V. V., būdamas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyviu, veikdamas bendrai su šio susivienijimo vadovu A. B. ir dalyviais T. B., S. A. (kuriems priimtas Kauno apygardos teismo apkaltinamasis nuosprendis), T. T. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas remiantis BPK 39¹ straipsnio nuostatomis), nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiu K. P. (kuriam priimtas Kauno apygardos teismo apkaltinamasis nuosprendis), dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, padarė didelės vertės svetimo turto pagrobimą, būtent:

36. Nusikalstamo susivienijimo vadovui A. B. ir šio susivienijimo dalyviams susitarus Europos Sąjungos šalyse grobti didelės vertės svetimą turtą – vilkikus ir puspriekabes su vertingais kroviniais, A. B. paskirstė vaidmenis nusikaltimo darymo metu: kartu su V. V. ir T. B. iš nusikalstamo susivienijimo bendrų lėšų parūpino transportą, ryšio priemones, įrankius, kelionės išlaidų finansavimą bei užtikrino pagrobto turto realizavimą; pasamdė vairuotoją K. P., organizavo jo kelionę į Belgijos Karalystę; nurodė T. T. vykti į Belgijos Karalystę pagrobti vilkiko ir puspriekabės su vertingu kroviniu; koordinavo bendrininkų veiksmus vagystės, pagrobto didelės vertės turto gabenimo į Lietuvos Respubliką bei jo realizavimo metu. Vykdydami A. B. nurodymus bei veikdami pagal susitarimą, T. T. ir K. P. automobiliu „Ford Mondeo“, Jungtinės Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvyko į Belgijos Karalystę, kur Antverpeno mieste surado tinkamą pagrobti balninį vilkiką. 2011 m. gegužės 11 d. apie 2 val. Antverpeno m., Emiel Vloorsstraat gatvėje, T. T. priėjo prie vilkiko „Scania PRT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), 33 000 eurų vertės, priklausančio Belgijos Karalystės bendrovei (duomenys neskelbtini), naudodamas specialius įrankius ir atsuktuvą, išlaužė durelių ir užvedimo spyneles, apžiūrėjo, ar nėra GPS įrangos. Tuomet K. P. sėdo prie pagrobto vilkiko „Scania PRT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo, o T. T. sėdo prie automobilio „Ford Mondeo“ vairo ir abu nuvažiavo į Belgijos Karalystės Genko miestą. Palikę pagrobtą vilkiką aikštelėje stebėti, ar jo neieško policija, T. T. ir K. P. važinėdami po Genko miestą surado tinkamą pagrobti puspriekabę-šaldytuvą. 2011 m. gegužės 12 d. nuo 4 val. iki 6 val. T. T. likus atokiau stebėti aplinką, K. P. vilkiku „Scania PRT“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į bendrovės (duomenys neskelbtini) teritoriją adresu: (duomenys neskelbtini), prisikabino puspriekabę-šaldytuvą „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), ne mažesnės nei 250 MGL vertės, priklausančią Belgijos Karalystės bendrovei (duomenys neskelbtini), grįžo į sutartą vietą, iš kur lydimas T. T. nuvažiavo į Vokietijos Federacinės Respublikos Acheno miestą. Ten esančioje aikštelėje T. T. pakeitė pagrobto vilkiko ir puspriekabės-šaldytuvo valstybinio numerio ženklus į netikrus lietuviškus, tada K. P. vilkiku „Scania PRT“ (buvę valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe-šaldytuvu „Schmitz“ (buvę valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bendros didesnės nei 33 000 eurų vertės, lydimas automobiliu „Ford Mondeo“ važiuojančio T. T., SMS žinute apie tai pranešus A. B., nuvažiavo į Alytaus miestą, kur pagrobtus vilkiką su puspriekabe paliko UAB (duomenys neskelbtini) automobilių saugojimo aikštelėje, esančioje Lietuvoje, (duomenys neskelbtini), pagrobtas vilkikas ir puspriekabė-šaldytuvas A. B., T. B., S. A., V. V. parduoti T. P.. Tokiais veiksmais jis – ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyvis V. V., veikdamas kartu su šio susivienijimo vadovu A. B., dalyviais T. B., S. A., T. T., nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais K. P., pagrobė didesnės nei 33 000 eurų vertės turtą.

37. Taip pat V. V., būdamas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyviu, veikdamas bendrai su šio susivienijimo vadovu A. B. ir dalyviais T. B., S. A., Ž. Š., E. B. (kuriems priimtas Kauno apygardos teismo apkaltinamasis nuosprendis), nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiu J. J. (kuriam priimtas Kauno apygardos teismo apkaltinamasis nuosprendis), dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, padarė didelės vertės svetimo turto pagrobimą, būtent:

38. Nusikalstamo susivienijimo vadovui A. B. ir šio susivienijimo dalyviams susitarus Europos Sąjungos šalyse grobti didelės vertės svetimą turtą – vilkikus ir puspriekabes su vertingais kroviniais, A. B. paskirstė vaidmenis nusikaltimo darymo metu: kartu su V. V. ir T. B. iš nusikalstamo susivienijimo bendrų lėšų parūpino transportą, ryšio priemones, įrankius, kelionės išlaidų finansavimą bei užtikrino pagrobto turto realizavimą; pasamdė vairuotoją J. J., organizavo šio kelionę į Belgijos Karalystę; nurodė Ž. Š., E. B. vykti į Belgijos Karalystę pagrobti vilkiko ir puspriekabės su vertingu kroviniu; koordinavo bendrininkų veiksmus vagystės, pagrobto didelės vertės turto gabenimo į Lietuvos Respubliką bei jo realizavimo metu. Vykdydami A. B. nurodymus bei veikdami pagal susitarimą, Ž. Š., E. B. ir J. J. automobiliu „Ford Mondeo“, Jungtinės Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gabendami netikrus transporto priemonių dokumentus ir valstybinio numerio ženklus, išvyko į Belgijos Karalystę, kur važinėdami po Genko ir Antverpeno miestų apylinkes pramoniniame rajone surado tinkamą pagrobti vilkiką „Scania“. 2011 m. gegužės 26 d. nuo 17 val. iki gegužės 27 d. 5 val. atvykus netoli vilkiko stovėjimo vietos Antverpeno m., Slachthuislaan g., J. J. likus automobilyje stebėti aplinką, E. B. ir Ž. Š. nuėjo prie vilkiko „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), 63 000 eurų vertės, priklausančio Belgijos Karalystės bendrovei (duomenys neskelbtini), kur Ž. Š., naudodamas specialius įrankius ir atsuktuvą, išlaužė vilkiko durelių ir užvedimo spyneles, o E. B. apžiūrėjo, ar nėra GPS įrangos. Paskui jie sugrįžo pas J. J. ir nurodė šiam sėsti prie vilkiko „Scania“ vairo, o E. B. ir Ž. Š. sėdo į automobilį „Ford Mondeo“ ir visi nuvažiavo į Genko miesto pramoniniame rajone esančią automobilių stovėjimo aikštelę, kur pagrobtą vilkiką paliko parai stebėti, ar jo neieško policija. Kitą dieną E. B. ir Ž. Š. pakeitus vilkiko „Scania“ valstybinio numerio ženklus į netikrus lietuviškus, J. J. sėdo prie vilkiko „Scania“ (buvę valst. Nr(duomenys neskelbtini)) vairo ir lydimas automobiliu „Ford Mondeo“, Jungtinės Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuojančių E. B. ir Ž. Š., nuvažiavo į Vokietijos Federacinę Respubliką. E. B. ir Ž. Š. tyrimo nenustatytoje vietoje VFR surado tinkamą pagrobti puspriekabę-šaldytuvą „Koegel“. Nurodžius SMS žinute J. J. adresą, kur šis turi atvairuoti vilkiką „Scania“, E. B. pasiliko prie automobilio „Ford Mondeo“ stebėti aplinką, kad įspėtų apie galimą pavojų, o Ž. Š. įsėdo į atvažiavusio J. J. vairuojamo vilkiko „Scania“ kabiną ir kartu nuvažiavo prie puspriekabės-šaldytuvo „Koegel“, kurią kartu prikabino prie vilkiko ir nuvažiavo į kitą vietą. Ten Ž. Š. pakeitė puspriekabės-šaldytuvo valstybinio numerio ženklus į netikrus lietuviškus ir nurodė J. J. vykti į Lietuvą, o pats su E. B. lydėjo pagrobtas transporto priemones automobiliu „Ford Mondeo“, apie tai SMS žinute pranešę A. B.. A. B. ir T. B. pasitiko J. J. vairuojamą vilkiką „Scania“ (buvę valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir puspriekabę-šaldytuvą „Koegel“, bendros didesnės nei 63 000 eurų vertės, bei juos lydinčius E. B. ir Ž. Š. netoli Lenkijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos valstybinės sienos, paskui lydėjo iki Kauno r., kur pagrobti vilkikas „Scania“ ir puspriekabė-šaldytuvas „Koegel“ A. B., T. B., S. A., V. V. buvo parduoti A. K. už 28 000–29 000 eurų. Tokiais veiksmais jis – ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyvis V. V., veikdamas kartu su šio susivienijimo vadovu A. B., dalyviais T. B., S. A., Ž. Š., E. B., nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiu J. J., padarė didesnės nei 63 000 eurų vertės turto pagrobimą.

39. Taip pat V. V., būdamas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyviu, veikdamas bendrai su šio susivienijimo vadovu A. B. ir dalyviais T. B., S. A., Ž. Š., E. B. (kuriems priimtas Kauno apygardos teismo apkaltinamasis nuosprendis) ir tyrimo nenustatytais asmenimis, dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, padarė didelės vertės svetimo turto pagrobimą, būtent:

40. Nusikalstamo susivienijimo vadovui A. B. ir šio susivienijimo dalyviams susitarus Europos Sąjungos šalyse grobti didelės vertės svetimą turtą – vilkikus ir puspriekabes su vertingais kroviniais, A. B. paskirstė vaidmenis nusikaltimo darymo metu: kartu su V. V. ir T. B. iš nusikalstamo susivienijimo bendrų lėšų parūpino transportą, ryšio priemones, įrankius, kelionės išlaidų finansavimą bei užtikrino pagrobto turto realizavimą; pasamdė tyrimo nenustatytą vairuotoją bei R. S., organizavo šių kelionę į Belgijos Karalystę; nurodė Ž. Š., E. B. vykti į Belgijos Karalystę pagrobti vilkiko ir puspriekabės su vertingu kroviniu; koordinavo bendrininkų veiksmus vagystės, pagrobto didelės vertės turto gabenimo į Lietuvos Respubliką bei jo realizavimo metu. Vykdydami A. B. nurodymus bei veikdami pagal susitarimą, Ž. Š. ir E. B. bei R. S. automobiliu „Ford Mondeo“, Jungtinės Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvyko į Belgijos Karalystę, kur susirado tinkamą pagrobti tyrimo nenustatytą vilkiką „Scania“, kurį nakties metu, tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, pagrobė, išlauždami vilkiko durelių ir užvedimo spyneles, paskui paliko kitoje vietoje esančioje aikštelėje stebėti, tačiau minėtą vilkiką „Scania“ rado ir paėmė policijos pareigūnai. Tuomet R. S. buvo išsiųstas į Lietuvą, o A. B. iš Lietuvos automobiliu „Ford Mondeo“, Jungtinės Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsiuntė tyrimo nenustatytą vairuotoją, kurį pasitiko E. B. ir Ž. Š.. Kartu važinėdami netoli Briuselio miesto esančiame pramoniniame rajone, jie susirado tinkamą pagrobti vilkiką „Scania“. 2011 m. liepos 4 d. nuo 21.30 val. liepos 5 d. 8 val. Briuselio apylinkėje, (duomenys neskelbtini), vairuotojui likus automobilyje stebėti aplinką, kad įspėtų apie galimą pavojų, E. B. ir Ž. Š. nuėjo prie vilkiko „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), 40 000 eurų vertės, priklausančio Čekijos bendrovei (duomenys neskelbtini) su puspriekabe-šaldytuvu „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), 40 000 eurų vertės, priklausančios bendrovei (duomenys neskelbtini), kur Ž. Š., naudodamas specialius įrankius ir atsuktuvą, išlaužė vilkiko durelių ir užvedimo spyneles, o E. B. apžiūrėjo, ar nėra GPS įrangos. Tuomet E. B. ir Ž. Š. grįžo pas vairuotoją ir nurodė šiam sėstis prie pagrobto vilkiko „Scania“ vairo, o patys sėdo į automobilį „Ford Mondeo“ ir visi nuvažiavo į Diest rajone esančią automobilių stovėjimo aikštelę, kur paliko pagrobtą vilkiką stebėti, ar jo neieško policija. Kitą dieną E. B. ir Ž. Š. nuo pagrobto vilkiko atkabino puspriekabę-šaldytuvą, kurią paliko, o patys pakeitė pagrobto vilkiko valstybinio numerio ženklus į lietuviškus. Tada tyrimo nenustatytas vairuotojas sėdo prie pagrobto vilkiko „Scania“ (buvę valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairo ir, lydimas automobiliu „Ford Mondeo“ važiuojančių E. B. ir Ž. Š., nuvažiavo į Vokietijos Federacinę Respubliką, kur E. B. ir Ž. Š. Hamo miesto apylinkėse esančiame pramoniniame rajone susirado tinkamą pagrobti tyrimo nenustatytą puspriekabę-šaldytuvą. Nurodžius SMS žinute vairuotojui adresą, kur šis turi atvairuoti vilkiką, E. B. ir Ž. Š. pasitiko tyrimo metu nenustatytą vairuotoją, padėjo prie vilkiko prikabinti puspriekabę-šaldytuvą, tada nurodė vykti į sutartą aikštelę ir ten palikti vilkiką su puspriekabe stebėti. Kitą dieną įsitikinus, kad nėra policijos, E. B. ir Ž. Š. pakeitė puspriekabės valstybinio numerio ženklus į lietuviškus, tada tyrimo nenustatytas vairuotojas vilkiku „Scania“ (buvę valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su pagrobta puspriekabe-šaldytuvu, pakrauta šaldytu gyvuliniu pašaru, bendros didesnės nei 40 000 eurų vertės, lydimas automobiliu „Ford Mondeo“ važiuojančių E. B. ir Ž. Š., nuvažiavo iki Lenkijos Respublikos, apie tai SMS žinute pranešus A. B.. Lenkijos Respublikoje, netoli Lietuvos Respublikos valstybės sienos, juos pasitiko A. B., S. A. ir V. V., kurie perėmė pagrobtų vilkiko su puspriekabe lydėjimą iki aikštelės, esančios Kauno r. Pagrobti vilkikas „Scania“ ir puspriekabė-šaldytuvas A. B., T. B., S. A., V. V. buvo parduoti T. P. už 25 000–27 000 eurų. Tokiais veiksmais jis – ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyvis V. V., veikdamas kartu su šio susivienijimo vadovu A. B., dalyviais T. B., S. A., Ž. Š., E. B., tyrimo nenustatytais asmenimis, padarė didesnės nei 80 000 eurų vertės turto pagrobimą.

41. Taip pat V. V., būdamas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyviu, veikdamas bendrai su šio susivienijimo vadovu A. B. ir dalyviais T. B., S. A., V. V. (kuriems priimtas Kauno apygardos teismo apkaltinamasis nuosprendis), T. T. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas remiantis BPK 39¹ straipsnio nuostatomis), nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiu K. P. (kuriam priimtas Kauno apygardos teismo apkaltinamasis nuosprendis) ir tyrimo nenustatytais asmenimis, dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, padarė didelės vertės svetimo turto pagrobimą, būtent:

42. Nusikalstamo susivienijimo vadovui A. B. ir šio susivienijimo dalyviams susitarus Europos Sąjungos šalyse grobti didelės vertės svetimą turtą – vilkikus ir puspriekabes su vertingais kroviniais, A. B. paskirstė vaidmenis nusikaltimo darymo metu: kartu su V. V. ir T. B. iš nusikalstamo susivienijimo bendrų lėšų parūpino transportą, ryšio priemones, įrankius, kelionės išlaidų finansavimą bei užtikrino pagrobto turto realizavimą; pasamdė vairuotoją K. P., organizavo jo kelionę į Vokietijos Federacinę Respubliką; nurodė T. T. ir V. V. vykti į VFR pagrobti vilkiko ir puspriekabės su vertingu kroviniu; koordinavo bendrininkų veiksmus vagystės, pagrobto didelės vertės turto gabenimo į Lietuvos Respubliką bei jo realizavimo metu. Vykdydami A. B. nurodymus bei veikdami pagal susitarimą, T. T., V. V. ir K. P. automobiliu „Ford Mondeo“, Jungtinės Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gabendami netikrus valstybinių numerių ženklus, išvyko į Vokietijos Federacinę Respubliką, kur Langelfend mieste surado tinkamus pagrobti balninį vilkiką „Scania“, Vokietijos valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), ir puspriekabę „Schmitz“, Vokietijos valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), pakrautą porceliano ir santechnikos gaminiais, bendros 200 000 eurų vertės, priklausančius VFR bendrovei (duomenys neskelbtini). Nuo 2011 m. liepos 10 d. 19.30 val. iki liepos 11 d. 5.10 val. V. V. likus automobilyje siekiant stebėti aplinką ir įspėti apie galimą pavojų, T. T. ir K. P. nuėjo prie VFR, (duomenys neskelbtini) stovėjusio vilkiko, kur T. T., naudodamas specialius įrankius ir atsuktuvą, išlaužė vilkiko durelių ir užvedimo spyneles, apžiūrėjo, ar nėra GPS įrangos. Tuomet K. P. ir T. T. pagrobtais vilkiku „Scania“ su puspriekabe, o V. V. automobiliu „Ford Mondeo“ nuvažiavo VFR Hanoverio miesto link, kur sustojo aikštelėje. Apieškojus pagrobtus vilkiką ir puspriekabę T. T. pašalino GPS navigaciją, į netikrus lietuviškus pakeitė pagrobto vilkiko ir puspriekabės valstybinio numerio ženklus, tada K. P. vilkiku „Scania“ su pagrobta puspriekabe, pakrauta kroviniu, bendros 200 000 eurų vertės, lydimas automobiliu „Ford Mondeo“ važiuojančių T. T. ir V. V., parvyko į Lietuvą, tada vilkikas ir puspriekabė buvo pastatyti angare, esančiame (duomenys neskelbtini). Vėliau puspriekabė A. B., T. B., S. A., V. V. buvo parduota M. M., vilkikas – tyrimo nenustatytam asmeniui, o pagrobtas krovinys buvo išdalytas nusikalstamo susivienijimo dalyviams ir iš dalies realizuotas tyrimo nenustatytiems asmenims. Tokiais veiksmais jis – ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyvis V. V., veikdamas kartu su šio susivienijimo vadovu A. B., dalyviais T. B., S. A., V. V., T. T., nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiu K. P., tyrimo nenustatytais asmenimis, padarė didelės 200 000 eurų vertės turto pagrobimą.

43. Taip pat V. V., būdamas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyviu, veikdamas bendrai su šio susivienijimo vadovu A. B. ir dalyviais T. B., Ž. Š. (kuriems priimtas Kauno apygardos teismo apkaltinamasis nuosprendis), D. Š. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas remiantis BPK 39¹ straipsnio nuostatomis), T. T. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas remiantis BPK 39¹ straipsnio nuostatomis), nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiu J. J. (kuriam priimtas Belgijos Karalystės teismo apkaltinamasis nuosprendis) ir tyrimo nenustatytais asmenimis, dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, padarė didelės vertės svetimo turto pagrobimą, būtent:

44. Nusikalstamo susivienijimo vadovui A. B. ir šio susivienijimo dalyviams susitarus Europos Sąjungos šalyse grobti didelės vertės svetimą turtą – vilkikus ir puspriekabes su vertingais kroviniais, A. B. paskirstė vaidmenis nusikaltimo darymo metu: kartu su V. V. ir T. B. iš nusikalstamo susivienijimo bendrų lėšų parūpino transportą, ryšio priemones, įrankius, kelionės išlaidų finansavimą bei užtikrino pagrobto turto realizavimą; nurodė T. T., Ž. Š. ir D. Š. vykti į Belgijos Karalystę pagrobti vilkiko ir puspriekabės su vertingu kroviniu; pasamdė tyrimo nenustatytą vairuotoją ir J. J. ir organizavo šių kelionę į Belgijos Karalystę; koordinavo bendrininkų veiksmus vagystės, pagrobto didelės vertės turto gabenimo į Lietuvos Respubliką bei jo realizavimo metu. Vykdydami A. B. nurodymus bei veikdami pagal susitarimą, T. T. ir tyrimo nenustatytas vairuotojas automobiliu „Ford Mondeo“, Jungtinės Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o D. Š., Ž. Š. ir J. J. automobiliu „Audi A6“, Jungtinės Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvyko į Belgijos Karalystę, kur susitiko Antverpeno m. Apgyvendinę vairuotojus viešbutyje (duomenys neskelbtini), D. Š. ir Ž. Š. automobiliu „Audi A6“, o T. T. automobiliu „Ford Mondeo“, važinėdami po Gento miesto apylinkėse esančius pramoninius rajonus, ieškojo tinkamų pagrobti vilkikų. D. Š. ir Ž. Š., suradę vilkikus „Volvo“, susisiekė su T. T. ir nurodė tikslią susitikimo vietą. 2011 m. rugpjūčio 4 d. nuo 19.30 val. iki rugpjūčio 5 d. 5.25 val. (duomenys neskelbtini)., D. Š. automobilyje „Audi A6“ stebint aplinką, kad įspėtų apie galimą pavojų, T. T. ir Ž. Š. nuėjo prie vilkiko „Volvo FMFH E5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), 85 195,45 euro vertės, priklausančio Belgijos Karalystės bendrovei (duomenys neskelbtini), su puspriekabe RENDERS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), ne mažesnės nei 250 MGL vertės, priklausančia Belgijos Karalystės bendrovei (duomenys neskelbtini), taip pat prie dar vieno tyrimo nenustatyto vilkiko „Volvo“, kur Ž. Š., naudodamas specialius įrankius ir atsuktuvą, išlaužė abiejų vilkikų durelių ir užvedimo spyneles, o T. T. apžiūrėjo, ar nėra GPS įrangos, išėmė vilkikų užvedimo sistemos blokus. Ž. Š. likus prie vilkikų stebėti aplinką, T. T. grįžo pas D. Š. ir jie kartu nuvyko į viešbutį, kur T. T. specialia įranga nuskaitė, perprogramavo ir perrašė į naujus imobilizatorius vilkikų „Volvo“ užvedimo kodus, tada, paėmę abu vairuotojus, T. T. ir D. Š. sugrįžo prie vilkikų, prijungė nuskaitytus ir perrašytus užvedimo sistemos blokus ir atsuktuvais su prie jų pritvirtintais imobilizatoriais užvedė grobiamus vilkikus. Tyrimo nenustatytas vairuotojas sėdo į vilkiką „Volvo FMFH E5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe RENDERS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir užvedė variklį, tačiau į kitą tyrimo nenustatytą vilkiką „Volvo“ sėdęs J. J. nesugebėjo užvesti vilkiko, todėl Ž. Š. nurodymu persėdo į kitą vilkiką ir nuvažiavo į iš anksto sutartą aikštelę Herentals gatvėje. Šioje aikštelėje D. Š., T. T., Ž. Š. bei vairuotojai atkabino nereikalingą puspriekabę RENDERS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) D. Š., T. T., Ž. Š., pakeitę vilkiko valstybinio numerio ženklus į netikrus lietuviškus, nurodė tyrimo nenustatytam vairuotojui nuvairuoti pagrobtą vilkiką „Volvo FMFH E5“ (buvę valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į sutartą vietą Vokietijos Federacinėje Respublikoje, o jį automobiliu „Audi A6“ lydėjo D. Š.. T. T., Ž. Š. ir J. J. tuo pačiu metu nuvyko į Antverpeno m., kur rado tinkamą pagrobti vilkiką „Volvo“. 2011 m. rugpjūčio 4 d. nuo 15.30 val. iki rugpjūčio 5 d. 6.30 val. Belgijos Karalystėje, Antverpeno m., Boomsesteenweg g., J. J. automobilyje „Ford Mondeo“ stebint aplinką, kad įspėtų apie galimą pavojų, T. T. ir Ž. Š. nuėjo prie vilkiko „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), didesnės nei 250 MGL vertės, priklausančio Belgijos Karalystės bendrovei (duomenys neskelbtini), kur Ž. Š., naudodamas specialius įrankius ir atsuktuvą, išlaužė vilkiko durelių ir užvedimo spyneles, o T. T. apžiūrėjo, ar nėra GPS įrangos, išėmė vilkiko užvedimo sistemos bloką, grįžo į automobilį ir, Ž. Š. likus prie vilkiko stebėti aplinką, specialia įranga nuskaitė, perprogramavo ir perrašė į naujus imobilizatorius vilkikų „Volvo“ užvedimo kodus, tada su J. J. sugrįžo prie vilkiko, prijungė nuskaitytą ir perrašytą užvedimo sistemos bloką ir, panaudodamas atsuktuvą su prie jo pritvirtintu imobilizatoriumi, užvedė grobiamą vilkiką. J. J. sėdo į vilkiką „Volvo FMFH E5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuvažiavo į iš anksto sutartą aikštelę, esančią Olandijoje, Heerlen mieste, kur vilkikas buvo paliktas stebėti, ar nėra sekamas policijos. Toje aikštelėje J. J. buvo sulaikytas policijos pareigūnų, o tai supratę T. T. ir Ž. Š. nuvyko į VFR, kur susitiko su D. Š. ir tyrimo nenustatytu vairuotoju. 2011 m. rugpjūčio 5 d. apie 19 val. (duomenys neskelbtini) (netoli greitkelio Nr. 4) D. Š., T. T. ir Ž. Š. rado tinkamą pavogti puspriekabę-šaldytuvą „Schmitz“. Ž. Š. stebint aplinką, kad įspėtų apie galimą pavojų, T. T. ir D. Š. nuėjo prie puspriekabės-šaldytuvo „Schmitz“, valst. Nr.(duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), ne mažesnės nei 250 MGL vertės, priklausančios VFR bendrovei (duomenys neskelbtini), apžiūrėjo ją ir pašalino palydovinę įrangą (GPS), pakeitė valstybinio numerio ženklus į netikrus lietuviškus, SMS žinute nurodė vairuotojui atvažiuoti vilkiku „Volvo FMFH E5“ (buvę valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie puspriekabės-šaldytuvo „Schmitz“ (buvę valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir prikabinti ją prie vilkiko. Tuomet SMS žinute pranešus apie tai A. B., pagrobtais vilkiku su puspriekabe-šaldytuvu, kurių bendra vertė didesnė nei 85 195,45 euro, lydimas automobiliu „Audi A6“ važiuojančių D. Š. ir Ž. Š. bei automobiliu „Ford Mondeo“ važiavusio T. T., nuvažiavo į Kauno miesto apylinkes. Lietuvoje pagrobtas vilkikas „Volvo FMFH E5“ ir puspriekabė-šaldytuvas „Schmitz“ A. B., T. B., V. V. buvo parduoti T. P. už 28 000 eurų. Tokiais veiksmais jis – ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyvis V. V., veikdamas kartu su šio susivienijimo vadovu A. B., dalyviais T. B., Ž. Š., D. Š., T. T., nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiu J. J. ir tyrimo nenustatytais asmenimis, padarė didesnės nei 85 195,45 euro vertės turto pagrobimą.

45. Taip pat V. V., būdamas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyviu, veikdamas bendrai su šio susivienijimo vadovu A. B. ir dalyviais T. B., S. A., Ž. Š. (kuriems priimtas Kauno apygardos teismo apkaltinamasis nuosprendis), D. Š. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas remiantis BPK 39¹ straipsnio nuostatomis), nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiu R. S. (kuriam priimtas Kauno apygardos teismo apkaltinamasis nuosprendis), dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, padarė didelės vertės svetimo turto pagrobimą, būtent:

46. Nusikalstamo susivienijimo vadovui A. B. ir šio susivienijimo dalyviams susitarus Europos Sąjungos šalyse grobti didelės vertės svetimą turtą – vilkikus ir puspriekabes su vertingais kroviniais, A. B. paskirstė vaidmenis nusikaltimo darymo metu: kartu su V. V. ir T. B. iš nusikalstamo susivienijimo bendrų lėšų parūpino transportą, ryšio priemones, įrankius, kelionės išlaidų finansavimą bei užtikrino pagrobto turto realizavimą; pasamdė vairuotoją R. S., organizavo jo kelionę į Belgijos Karalystę; nurodė Ž. Š., D. Š. vykti į Belgijos Karalystę pagrobti vilkiko ir puspriekabės su vertingu kroviniu; koordinavo bendrininkų veiksmus vagystės, pagrobto didelės vertės turto gabenimo į Lietuvos Respubliką bei jo realizavimo metu. Vykdydami A. B. nurodymus bei veikdami pagal susitarimą, D. Š. ir Ž. Š. automobiliu „Audi A6“, Jungtinės Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvyko į Lenkijos Respubliką, kur susitiko su A. B. ir jo atvežtu R. S.. R. S. sėdus į automobilį „Audi A6“, visi kartu nuvyko į Belgijos Karalystę, kur tyrimo nenustatytoje vietoje surado tinkamą pagrobti balninį vilkiką „Scania“ su puspriekabe. Nakties metu, D. Š. ir R. S. automobilyje stebint aplinką, kad įspėtų apie galimą pavojų, Ž. Š. nuėjo prie vilkiko, specialiais įrankiais išlaužė vilkiko durelių ir užvedimo spyneles, apžiūrėjo, ar nėra GPS įrangos. R. S. su Ž. Š. atkabinus netinkančią puspriekabę, vairuotojas sėdo prie pagrobto vilkiko „Scania“ vairo, o D. Š. ir Ž. Š. sėdo į automobilį „Audi A6“ ir visi nuvažiavo į sutartą automobilių stovėjimo aikštelę, kur paliko vilkiką stebėti, ar jo neseka policija. Kitą dieną D. Š. ir Ž. Š. pakeitė pagrobto vilkiko valstybinio numerio ženklus į netikrus lietuviškus, nurodė vykti į sutartą vietą Vokietijos Federacinėje Respublikoje. R. S. vilkiku, o D. Š. ir Ž. Š. automobiliu „Audi A6“ nuvyko į VFR, kur pramoniniame rajone ieškojo ir surado tinkamą pagrobti puspriekabę-šaldytuvą. Nuo 2011 m. rugpjūčio 25 d. 16.25 val. iki rugpjūčio 27 d. 11 val., atokiau palikę automobilį „Audi A6“, D. Š. ir Ž. Š. nuėjo prie (duomenys neskelbtini), stovėjusios puspriekabės-šaldytuvo „Schmitz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), priklausančios VFR bendrovei (duomenys neskelbtini), pakrautos maisto produktų kroviniu, kurių bendra vertė didesnė nei 250 MGL, apieškojo ją, ar nėra palydovinės įrangos (GPS), apžiūrėjo krovinį, pakeitė valstybinio numerio ženklus į netikrus lietuviškus, nurodė R. S. prisikabinti puspriekabę-šaldytuvą prie vilkiko, tada R. S., SMS žinute apie tai pranešus A. B., pagrobtu vilkiku „Scania“ su pagrobta puspriekabe-šaldytuvu „Schmitz“, pakrauta maisto produktų kroviniu, kurių bendra vertė didesnė nei 250 MGL, lydimas automobiliu „Audi A6“ važiuojančių D. Š. ir Ž. Š., nuvažiavo į Lietuvos Respubliką. Kitą dieną maisto produktų krovinys A. B. nurodymu buvo nugabentas ir V. V. tarpininkavimu realizuotas Kauno bazėje „Urmas“, esančioje Kaune, Taikos pr. 98. Vėliau vilkikas „Scania“ ir puspriekabė-šaldytuvas „Schmitz“ A. B., S. A., V. V. buvo parduoti A. K. už 25 000 eurų. Tokiais veiksmais jis – ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyvis V. V., veikdamas kartu su šio susivienijimo vadovu A. B., dalyviais T. B., S. A., D. Š., Ž. Š., nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiu R. S., padarė didesnės nei 250 MGL vertės turto pagrobimą.

47. Taip pat V. V., būdamas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyviu, veikdamas bendrai su šio susivienijimo vadovu A. B. ir dalyviais T. B., S. A. (kuriems priimtas Kauno apygardos teismo apkaltinamasis nuosprendis), T. T. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas remiantis BPK 39¹ straipsnio nuostatomis), nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais Ž. J., R. N. (kuriems priimtas Kauno apygardos teismo apkaltinamasis nuosprendis), P. B. (kuriam priimtas Kauno apylinkės teismo apkaltinamasis nuosprendis), G. G. (kuriai ikiteisminis tyrimas nutrauktas BPK 40 straipsnio nuostatomis) ir tyrimo nenustatytais asmenimis, dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, padarė didelės vertės svetimo turto pagrobimą, dokumentų suklastojimą padarant didelę žalą, būtent:

48. Nusikalstamo susivienijimo vadovui A. B. ir šio susivienijimo dalyviams susitarus Europos Sąjungos šalyse grobti didelės vertės svetimą turtą – vilkikus ir puspriekabes su vertingais kroviniais, A. B. paskirstė vaidmenis nusikaltimo darymo metu: kartu su V. V. ir T. B. iš nusikalstamo susivienijimo bendrų lėšų parūpino transportą, ryšio priemones, įrankius, kelionės išlaidų finansavimą bei užtikrino pagrobto turto realizavimą; nurodė S. A. iš P. B., G. G., R. G. ir tyrimo nenustatyto asmens įgyti suklastotus dokumentus ir valstybinius numerius; pasamdė R. N. bei Ž. J., organizavo jų kelionę į Belgijos Karalystę; nurodė T. T. vykti į Belgijos Karalystę ir Vokietijos Federacinę Respubliką pagrobti vilkiko ir puspriekabės su vertingu kroviniu; koordinavo bendrininkų veiksmus vagystės, pagrobto didelės vertės turto gabenimo į Lietuvos Respubliką bei jo realizavimo metu. Vykdydami A. B. nurodymus bei veikdami pagal susitarimą, 2011 metų rudenį, tačiau iki 2011 m. lapkričio 13 d., S. A., panaudodamas duomenis apie Lietuvos Respublikoje registruotus vilkiką ir puspriekabę, Kaune susitiko su P. B. ir užsakė, kad jis pasirūpintų pagaminti netikrus dokumentus – vilkiko ir puspriekabės registracijos liudijimą bei valstybinio numerio ženklus. P. B. Kaune dėl netikrų transporto priemonės valstybinio numerio ženklų pagaminimo kreipėsi į G. G., perduodamas šiai ant lapuko surašytus skaitmenis ir raides, o dėl transporto priemonių registracijos liudijimų blankų kreipėsi į tyrimo nenustatytą asmenį. Veikdama pagal susitarimą minimu laikotarpiu G. G. Kaune susitiko su R. G. ir perdavė pastarajam iš P. B. gautus valstybinio numerio ženklų duomenis. R. G. vienos–dviejų parų laikotarpiu nuo užsakymo gavimo, naudodamas specialius įrankius – presą, metalines raides ir skaitmenis, metalines plokštes, lipniąją juostą ir dažus, garažo (duomenys neskelbtini), patalpose pagamino netikrus valstybinio numerio ženklus (duomenys neskelbtini) pardavė juos G. G., gavęs už tai 120–150 Lt (34,75–43,44 Eur). Įgijusi iš R. G. netikrus valstybinio numerio ženklus, G. G. pardavė juos A. B., gavusi už tarpininkavimą 50–80 Lt (14,48–23,17 Eur). Tuo pačiu metu, kai buvo užsakomi ir gaminami netikri valstybinio numerio ženklai, P. B. Kaune iš tyrimo nenustatyto asmens vardu Ž. įgijo kompiuteriu ir rašaliniu spausdintuvu pagamintą netikrą transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), sumokėjęs 250 Lt (72,40 Eur) už vieną transporto priemonės registracijos liudijimą. Pagamintus netikrus dokumentus ir netikrus valstybinio numerio ženklus minimu vienos–dviejų parų laikotarpiu nuo užsakymo gavimo P. B. Kaune pardavė S. A., gavęs iš pastarojo po 400 Lt (115,85 Eur) už kiekvieną transporto priemonės registracijos liudijimą bei 250 Lt (72,40 Eur) už valstybinio numerio ženklų komplektą. S. A. minėtus netikrus dokumentus ir valstybinius numerius perdavė A. B. ir T. B.. Pastarieji 2011 metų spalio–lapkričio mėn. (duomenys neskelbtini), perdavė netikrų transporto priemonių dokumentų ir valstybinio numerio ženklų komplektą T. T.. T. T. ir Ž. J. automobiliu „VW Passat“, Jungtinės Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gabendami netikrus valstybinio numerio ženklus bei netikrus dokumentus, išvyko į Belgijos Karalystės Antverpeno miestą. Tuo pačiu metu į Belgijos Karalystę A. B. buvo išsiųstas vairuotojas R. N.. T. T. ir Ž. J. Belgijos Karalystėje pasitikus R. N., 2011 m. lapkričio 13 d. Antverpeno m. pramoniniame rajone T. T. ir Ž. J. surado tinkamą pagrobti balninį vilkiką „Volvo FMFH E5“. 2011 m. lakpkričio 14 d. apie 1 val., R. N. likus automobilyje ir stebint aplinką, kad įspėtų apie galimą pavojų, T. T. ir Ž. J. nuėjo prie Antverpeno miesto Singel gatvėje stovėjusio vilkiko „Volvo FMFH E5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), 35 000 eurų vertės, priklausančio Belgijos Karalystės bendrovei (duomenys neskelbtini), kur T. T., naudodamas specialius įrankius ir atsuktuvą, išlaužė vilkiko durelių ir užvedimo spyneles, apžiūrėjo, ar nėra GPS įrangos, išėmė vilkiko užvedimo sistemos bloką. T. T. ir Ž. J. grįžus į savo automobilį „VW Passat“, T. T. specialia kompiuterine įranga nuskaitė, perprogramavo ir perrašė į naują imobilizatorių vilkiko „Volvo“ užvedimo kodą, tada, Ž. J. likus automobilyje stebėti aplinką, su R. N. nuėjo prie vilkiko, prijungė nuskaitytą ir perrašytą užvedimo sistemos bloką ir atsuktuvu užvedė grobiamą vilkiką, nurodė vairuotojui važiuoti į kitą sutartą vietą. R. N. vilkiku „Volvo FMFH E5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o T. T. ir Ž. J. automobiliu „VW Passat“ nuvažiavo į iš anksto sutartą vietą, kur paliko vilkiką stebėti, ar jo neseka policija. Kitą dieną T. T. ir Ž. J. pakeitė vilkiko valstybinio numerio ženklus į netikrus lietuviškus (duomenys neskelbtini) perdavė R. N. netikrą transporto priemonės registracijos liudijimą (EB) Nr. (duomenys neskelbtini), tam tikslui naudodami iš P. B. įgytus netikrus dokumentus ir valstybinius numerius (duomenys neskelbtini) Tuomet R. N. sėdo prie vilkiko „Volvo FMFH E5“ (buvę valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo, o T. T. ir Ž. J. sėdo į automobilį „VW Passat“ ir visi nuvažiavo į Vokietijos Federacinės Respublikos Sindorfo miestą. Ž. J. grįžus į Lietuvą, 2011 m. lapkričio 18 d. T. T. surado tinkamą pagrobti puspriekabę. 2011 m. lapkričio 18 d. apie 0.00–3.45 val. (duomenys neskelbtini), T. T. nurodė R. N. vilkiku „Volvo FMFH E5“ privažiuoti prie puspriekabės, naudodamas įrankius, perpjovė puspriekabės spyną, paskui padėjo R. N. prikabinti puspriekabę „Leda Koegel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), ne mažesnės nei 250 MGL eurų vertės, priklausančią VFR bendrovei (duomenys neskelbtini), pakrautą 100 000 eurų vertės metalo kroviniu, nurodė R. N. važiuoti į VFR Limburgo miestą ir ten laukti stovėjimo aikštelėje. T. T. ir R. N. susitikus minėtoje aikštelėje Limburgo m., T. T. nuėmė ir išmetė puspriekabės valstybinį numerį (duomenys neskelbtini) bei prie puspriekabės prisuko netikrus lietuviškus valstybinio numerio ženklus. Tada T. T. SMS žinute pranešė A. B. apie pagrobtas transporto priemones ir susitarė susitikti Lenkijos Respublikoje, 2/92 kelyje esančioje degalinėje PORT 2000. 2011 m. lapkričio 18 d. R. N. pagrobtu vilkiku „Volvo FMFH E5“ (buvę valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su pagrobta puspriekabe „Leda Kogel“ (buvę valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir joje esančiu kroviniu, kurių bendra vertė didesnė nei 135 000 eurų, lydimas automobiliu „VW Passat“ važiuojančio T. T., atvažiavo į degalinę PORT 2000, kur susitiko su A. B. ir V. V.. Iš ten pagrobti vilkikas su puspriekabe ir kroviniu buvo pervežti ir pastatyti į aikštelę kelyje „Via Baltica“ Marijampolė–Klaipėda, Kauno aplinkkelyje, o vėliau A. B., T. B., S. A., V. V. vilkikas „Volvo FMFH E5“ buvo parduotas T. P. už 13 000–14 000 eurų, puspriekabė „Leda Kogel“ ir metalo krovinys parduoti tyrimo nenustatytiems asmenims. Tokiais veiksmais jis – ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyvis V. V., veikdamas kartu su šio susivienijimo vadovu A. B., dalyviais T. B., S. A., T. T., nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais Ž. J., R. N., P. B., G. G. ir tyrimo nenustatytais asmenimis, padarė didesnės nei 135 000 eurų vertės turto pagrobimą, dokumentų suklastojimą padarant didelę žalą.

49. Taip pat V. V., būdamas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyviu, veikdamas bendrai su šio susivienijimo vadovu A. B. ir dalyviais T. B., Ž. Š. (kuriems priimtas Kauno apygardos teismo apkaltinamasis nuosprendis), D. Š. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas remiantis BPK 39¹ straipsnio nuostatomis), nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiu R. Z. (kuriam priimtas Kauno apygardos teismo apkaltinamasis nuosprendis), dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, padarė didelės vertės svetimo turto pagrobimą, būtent:

50. Nusikalstamo susivienijimo vadovui A. B. ir šio susivienijimo dalyviams susitarus Europos Sąjungos šalyse grobti didelės vertės svetimą turtą – vilkikus ir puspriekabes su vertingais kroviniais, A. B. paskirstė vaidmenis nusikaltimo darymo metu: kartu su V. V. ir T. B. iš nusikalstamo susivienijimo bendrų lėšų parūpino transportą, ryšio priemones, įrankius, kelionės išlaidų finansavimą bei užtikrino pagrobto turto realizavimą; pasamdė vairuotoją R. Z., organizavo jo kelionę į Belgijos Karalystę; nurodė Ž. Š., D. Š. vykti į Belgijos Karalystę pagrobti vilkiko ir puspriekabės su vertingu kroviniu; koordinavo bendrininkų veiksmus vagystės, pagrobto didelės vertės turto gabenimo į Lietuvos Respubliką bei jo realizavimo metu. Vykdydami A. B. nurodymus bei veikdami pagal susitarimą, D. Š. ir Ž. Š. automobiliu „Audi A6“, Jungtinės Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvyko į Belgijos Karalystę, kur netoli Briuselio m. surado tinkamą pagrobti vilkiką „Scania“ su puspriekabe. Tuo metu A. B. į Belgijos Karalystę atsiuntė vairuotoją R. Z., kurį D. Š. ir Ž. Š. pasitiko ir apgyvendino viešbutyje. Nuo 2011 m. gruodžio 3 d. 17 val. iki gruodžio 4 d. 11 val., R. Z. atokiau stovinčiame automobilyje stebint aplinką, kad įspėtų apie galimą pavojų, D. Š. ir Ž. Š. nuėjo prie Leuvensesteenweg miesto Aarschot gatvėje stovėjusio vilkiko „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), 49 500 eurų vertės, priklausančio Belgijos Karalystės bendrovei (duomenys neskelbtini), su puspriekabe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), 23 000 eurų vertės, priklausančia Belgijos Karalystės bendrovei (duomenys neskelbtini), kur Ž. Š., naudodamas specialius įrankius ir atsuktuvą, išlaužė vilkikų durelių ir užvedimo spyneles, apžiūrėjo, ar nėra GPS įrangos. Tuomet SMS žinute jie nurodė R. Z. privažiuoti automobiliu „Audi A6“ prie vilkiko. Atvykęs R. Z. persėdo į pagrobtus vilkiką su puspriekabe ir, lydimas automobiliu „Audi A6“ važiavusių D. Š. ir Ž. Š., nuvyko į sutartą vietą, esančią apie 50 km atstumu nuo vagystės vietos ir ten paliko pagrobtus vilkiką „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stebėti, ar jie nėra sekami policijos. Kitą dieną D. Š. ir Ž. Š. Hoegaarden miesto Rommerson gatvėje surado tinkamą pagrobti puspriekabę-šaldytuvą „Schmitz“ su šveicariškais valstybiniais numeriais. D. Š. ir Ž. Š. nuvyko į viešbutį, paėmė R. Z. ir parodė šiam reikiamą pagrobti puspriekabę, tada nuvežė R. Z. prie pagrobtų vilkiko „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nakties metu D. Š. ir Ž. Š. nurodymu R. Z. pagrobtu vilkiku „Scania“ su pagrobta puspriekabe privažiavo prie puspriekabės-šaldytuvo „Schmitz“, atkabino puspriekabę, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir paliko, o prikabino prie vilkiko „Scania“ puspriekabę-šaldytuvą, paskui nuvyko į sutartą vietą, kurioje paliko vilkiką su puspriekabe-šaldytuvu stebėti, ar jie nėra sekami policijos. Kitą dieną D. Š. ir Ž. Š. pakeitė puspriekabės ir vilkiko „Scania“ valstybinio numerio ženklus į netikrus lietuviškus, tada, SMS žinute pranešus apie tai A. B., R. Z. vilkiku „Scania“ (buvę valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su puspriekabe-šaldytuvu „Schmitz“, bendros didesnės nei 49 500 eurų vertės, lydimas automobiliu „Audi A6“ važiavusių D. Š. ir Ž. Š., nuvyko į Lietuvos Respubliką, kur pastatė pagrobtas transporto priemones Kauno m. apylinkėse esančioje aikštelėje. Lietuvoje pagrobti vilkikas ir puspriekabė-šaldytuvas A. B., T. B., V. V. buvo parduoti A. K. už 27 000 eurų. Tokiais veiksmais jis – ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyvis V. V., veikdamas kartu su šio susivienijimo vadovu A. B., dalyviais T. B., D. Š., Ž. Š., nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiu R. Z., padarė didesnės nei 72 500 eurų vertės turto pagrobimą.

51. Taip pat V. V., būdamas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyviu, veikdamas bendrai su šio susivienijimo vadovu A. B. ir dalyviais T. B., (kuriems priimtas Kauno apygardos teismo apkaltinamasis nuosprendis), T. T. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas remiantis BPK 39¹ straipsnio nuostatomis), nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais V. K. (kuriam priimtas Belgijos Karalystės teismo apkaltinamasis nuosprendis), dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, padarė didelės vertės svetimo turto pagrobimą, būtent:

52. Nusikalstamo susivienijimo vadovui A. B. ir šio susivienijimo dalyviams susitarus Europos Sąjungos šalyse grobti didelės vertės svetimą turtą – vilkikus ir puspriekabes su vertingais kroviniais, A. B. paskirstė vaidmenis nusikaltimo darymo metu: kartu su V. V. ir T. B. iš nusikalstamo susivienijimo bendrų lėšų parūpino transportą, ryšio priemones, įrankius, kelionės išlaidų finansavimą, valstybinius numerius ir dokumentus; pasamdė vairuotoją V. K. ir organizavo jo kelionę į Belgijos Karalystę; nurodė T. T. ir V. V. vykti į Belgijos Karalystę pagrobti vilkiko ir puspriekabės su vertingu kroviniu; koordinavo bendrininkų veiksmus vagystės, pagrobto didelės vertės turto gabenimo į Lietuvos Respubliką metu. Vykdydami A. B. nurodymus bei veikdami pagal susitarimą, T. T. ir V. V. automobiliu „VW Passat“, Jungtinės Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvyko į Belgijos Karalystę, kur Antverpeno miesto apylinkėse surado tinkamą pagrobti vilkiką „Volvo“, apie tai SMS žinute pranešė A. B., kuris iš Lietuvos į Belgijos Karalystę atsiuntė vairuotoją V. K.. 2011 m. gruodžio 4 d. apie 19.22 val. Antverpeno m., (duomenys neskelbtini), V. K. likus automobilyje stebėti aplinką, kad įspėtų apie galimą pavojų, T. T. ir V. V. nuėjo prie vilkiko „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), 42 000 eurų vertės, priklausančio Belgijos Karalystės bendrovei (duomenys neskelbtini), kur T. T., naudodamas specialius įrankius ir atsuktuvą, išlaužė vilkiko durelių ir užvedimo spyneles, su V. V. apžiūrėjo, ar nėra GPS įrangos, išėmė vilkiko užvedimo sistemos bloką, tada abu sugrįžo į automobilį. Ten T. T. kompiuterine įranga nuskaitė, perprogramavo ir perrašė į naują imobilizatorių vilkiko „Volvo“ užvedimo kodą. Paskui, V. V. likus stebėti aplinką, T. T. ir V. K. nuėjo prie vilkiko, kur T. T. prijungė perrašytą užvedimo sistemos bloką ir atsuktuvu užvedė grobiamą vilkiką. V. K. sėdo į pagrobtą vilkiką „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir lydimas automobiliu „VW Passat“ važiavusių T. T. ir V. V., nuvažiavo į iš anksto sutartą aikštelę Genko m. pramoniniame rajone, kur paliko pagrobtą vilkiką stebėti, ar jis nėra sekamas policijos, o patys nuvyko į viešbutį (duomenys neskelbtini), Antverpeno m., ilsėtis. Kitos dienos vakare T. T., V. V. ir V. K. sugrįžus į Genko pramoninio rajono automobilių stovėjimo aikštelę pasiimti 2011 m. gruodžio 4 d. pagrobto vilkiko „Volvo“, jo nerado, nes vilkikas buvo surastas policijos pareigūnų. Tokiais veiksmais jis – ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyvis V. V., veikdamas kartu su šio susivienijimo vadovu A. B., dalyviais T. B., T. T., nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiu V. K., padarė didelės 42 000 eurų vertės turto pagrobimą.

53. Taip pat V. V., būdamas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyviu, veikdamas bendrai su šio susivienijimo vadovu A. B. ir dalyviais T. B., (kuriems priimtas Kauno apygardos teismo apkaltinamasis nuosprendis), T. T. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas remiantis BPK 39¹ straipsnio nuostatomis), nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiu V. K. (kuriam priimtas Belgijos Karalystės teismo apkaltinamasis nuosprendis), dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, padarė didelės vertės svetimo turto pagrobimą, būtent:

54. Nusikalstamo susivienijimo vadovui A. B. ir šio susivienijimo dalyviams susitarus Europos Sąjungos šalyse grobti didelės vertės svetimą turtą – vilkikus ir puspriekabes su vertingais kroviniais, A. B. paskirstė vaidmenis nusikaltimo darymo metu: kartu su V. V. ir T. B. iš nusikalstamo susivienijimo bendrų lėšų parūpino transportą, ryšio priemones, įrankius, kelionės išlaidų finansavimą, valstybinius numerius ir dokumentus; pasamdė vairuotoją V. K. ir organizavo jo kelionę į Belgijos Karalystę; nurodė T. T. ir V. V. vykti į Belgijos Karalystę pagrobti vilkiko ir puspriekabės su vertingais kroviniais; koordinavo bendrininkų veiksmus vagystės, pagrobto didelės vertės turto gabenimo į Lietuvos Respubliką metu. Vykdydami A. B. nurodymus bei veikdami pagal susitarimą, T. T. ir V. V. automobiliu „VW Passat“, Jungtinės Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvyko į Belgijos Karalystę, kur Antverpeno miesto apylinkėse surado tinkamą pagrobti vilkiką „Volvo“, apie tai SMS žinute pranešė A. B., kuris iš Lietuvos į Belgijos Karalystę atsiuntė vairuotoją V. K.. Policijai radus 2011 m. gruodžio 4 d. pagrobtą vilkiką „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) T. T. ir V. V. Lokeren m. rado kitą tinkamą vogti vilkiką „Volvo“. Nuo 2011 m. gruodžio 6 d. 17 val. iki gruodžio 7 d. 4.20 val. (duomenys neskelbtini), 1 km atstumu nuo grobiamo vilkiko palikus V. K. automobilyje stebėti aplinką, kad įspėtų apie galimą pavojų, T. T. ir V. V. nuėjo prie vilkiko „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), 78 000 eurų vertės, priklausančio Belgijos Karalystės bendrovei (duomenys neskelbtini), kur V. V., naudodamas specialius įrankius ir atsuktuvą, išlaužė vilkiko durelių ir užvedimo spyneles, o T. T. apžiūrėjo, ar nėra GPS įrangos, išėmė vilkiko užvedimo sistemos bloką, tada abu sugrįžo į automobilį. Ten T. T. kompiuterine įranga nuskaitė, perprogramavo ir perrašė į naują imobilizatorių vilkiko „Volvo“ užvedimo kodą. Paskui, V. V. likus stebėti aplinką, T. T. ir V. K. nuėjo prie vilkiko, kur T. T. prijungė perrašytą užvedimo sistemos bloką ir atsuktuvu užvedė grobiamą vilkiką. V. K. sėdo į pagrobtą vilkiką „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir lydimas automobiliu „VW Passat“ važiavusių T. T. ir V. V., nuvažiavo į iš anksto sutartą aikštelę, kur paliko pagrobtą vilkiką stebėti, ar jis nėra sekamas policijos, o patys nuvyko į viešbutį (duomenys neskelbtini), Antverpeno m., ilsėtis. Kitą dieną, apie 22 val., T. T. ir V. V. nuvežė V. K. prie pagrobto vilkiko „Volvo“, nurodė važiuoti Lietuvos link, tačiau netoli Briuselio miesto V. K., vairuojantis vilkiką „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Tokiais veiksmais jis – ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyvis V. V., veikdamas kartu su šio susivienijimo vadovu A. B., dalyviais T. B., T. T., nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiu V. K., padarė didelės 78 000 eurų vertės turto pagrobimą.

55. Taip pat V. V., būdamas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyviu, veikdamas bendrai su šio susivienijimo vadovu A. B. ir dalyviais T. B., S. A., Ž. Š. (kuriems priimtas Kauno apygardos teismo apkaltinamasis nuosprendis), D. Š. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas remiantis BPK 39¹ straipsnio nuostatomis), T. T. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas remiantis BPK 39¹ straipsnio nuostatomis), nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais S. L., R. Z. (kuriems priimtas Kauno apygardos teismo apkaltinamasis nuosprendis), P. B. (kuriam priimtas Kauno apylinkės teismo apkaltinamasis nuosprendis), G. G. (kuriai ikiteisminis tyrimas nutrauktas remiantis BPK 40 straipsnio nuostatomis), dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, padarė didelės vertės svetimo turto pagrobimą, būtent:

56. Nusikalstamo susivienijimo vadovui A. B. ir šio susivienijimo dalyviams susitarus Europos Sąjungos šalyse grobti didelės vertės svetimą turtą – vilkikus ir puspriekabes su vertingais kroviniais, A. B. paskirstė vaidmenis nusikaltimo darymo metu: kartu su V. V., T. B. ir S. A. iš nusikalstamo susivienijimo bendrų lėšų parūpino transportą, ryšio priemones, įrankius, kelionės išlaidų finansavimą bei užtikrino pagrobto turto realizavimą; nurodė S. A. iš P. B., G. G., R. G. padirbtus valstybinius numerius; pasamdė vairuotojus S. L. ir R. Z., organizavo jų kelionę į Vokietijos Federacinę Respubliką; nurodė Ž. Š., T. T., D. Š., V. V. vykti į VFR pagrobti vilkikus ir puspriekabes su vertingais kroviniais; koordinavo bendrininkų veiksmus vagystės, pagrobto didelės vertės turto gabenimo į Lietuvos Respubliką bei jo realizavimo metu. Vykdydami A. B. nurodymus bei veikdami pagal susitarimą, 2012 metų pradžioje, tačiau iki 2012 m. sausio 30 d., S. A., panaudodamas duomenis apie Lietuvos Respublikoje registruotus vilkiką ir puspriekabę, Kaune susitiko su P. B. ir užsakė, kad šis pasirūpintų netikrų valstybinio numerio ženklų pagaminimu. P. B. Kaune dėl netikrų transporto priemonės valstybinio numerio ženklų pagaminimo kreipėsi į G. G., perduodamas šiai ant lapuko surašytus skaitmenis ir raides. Veikdama pagal susitarimą minimu laikotarpiu G. G. susitiko su R. G. ir perdavė pastarajam iš P. B. gautus valstybinio numerio ženklų duomenis. R. G. vienos–dviejų parų laikotarpiu nuo užsakymo gavimo, naudodamas specialius įrankius – presą, metalines raides ir skaitmenis, metalines plokštes, lipniąją juostą ir dažus, garažo (duomenys neskelbtini), patalpose pagamino netikrus valstybinio numerio ženklus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kauno m. pardavė juos G. G., gavęs už tai 120–150 Lt (34,75–43,44 Eur) už komplektą. Įgijusi iš R. G. netikrus valstybinio numerio ženklus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), G. G. pardavė juos P. B., gavusi už tarpininkavimą 50–80 Lt (14,48–23,17 Eur). Pagamintus netikrus valstybinio numerio ženklus minimu vienos–dviejų parų laikotarpiu nuo užsakymo gavimo P. B. Kaune pardavė S. A., gaudamas iš pastarojo po 250 Lt (72,40 Eur) už valstybinio numerio ženklų komplektą. S. A. minėtus suklastotus dokumentus ir valstybinius numerius perdavė A. B. ir T. B.. Pastarieji 2012 metų sausio mėnesį Kaune, Miežėnų g. 11, perdavė netikrų transporto priemonių dokumentų ir valstybinio numerio ženklų komplektus D. Š., Ž. Š., T. T. ir V. V.. Tuomet D. Š. ir Ž. Š. automobiliu „Audi A6“, Jungtinės Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini), T. T., V. V. ir R. Z. automobiliu „Opel Signum“, Jungtinės Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gabendami netikrus valstybinius numerius, išvyko į Vokietijos Federacinės Respublikos Ellar miestą. R. Z. buvo apgyvendintas viešbutyje, o tuo metu A. B. lėktuvu į VFR išsiuntė S. L., kurį pasitiko V. V. ir Ž. Š.. Pastarieji, pasiėmę iš viešbučio R. Z., šį kartu su S. L. apgyvendino viešbutyje (duomenys neskelbtini) netoli Hamburgo. V. V. su Ž. Š. ir T. T. su D. Š., važinėdami po Hamburgo apylinkes, bendrovės (duomenys neskelbtini) teritorijoje surado tinkamus pagrobti vilkikus ir puspriekabes. 2012 m. sausio 31 d. naktį D. Š. su T. T. automobiliu „Opel Signum“, o Ž. Š. su V. V. automobiliu „Audi A6“ nuvažiavo aptvertos, vartais uždarytos bendrovės (duomenys neskelbtini) teritorijos, esančios VFR, (duomenys neskelbtini), link. Automobilius palikę atokiau, visi nuėjo aptvertos teritorijos link. D. Š., T. T. ir Ž. Š. perlipo per metalinę tvorą, o V. V. liko už tvoros ir stebėjo aplinką, kad įspėtų apie galimą pavojų. T. T. priėjo prie vilkiko „Daimler-Benz Mercedes 1844 LS“, VIN (duomenys neskelbtini), 50 000 eurų vertės, priklausančio VFR bendrovei (duomenys neskelbtini), atsineštais įrankiais išlaužė vairuotojo durelių spynelę ir įlipo į kabiną, o D. Š. ir Ž. Š. nuėjo prie vilkiko „Volvo FH440“, VIN (duomenys neskelbtini), 50 000 eurų vertės, priklausančio Vokietijos bendrovei „Pema“. Ž. Š. atsineštais įrankiais išlaužė vilkiko vairuotojo durelių spynelę ir su D. Š. įlipo į kabiną. Ž. Š. savadarbiu įrankiu išlaužė automobilio užvedimo spynelę, o D. Š. tuo pačiu metu apieškojo vilkiko kabiną, ieškodamas GPS įrenginio. Tuo metu T. T. prijungė prie vilkiko „Daimler-Benz Mercedes 1844 LS“ iš anksto perprogramuotą ir A. B. kelios dienos iki vagystės į Hanoverį atsiųstą užvedimo apsaugos bloką ir įsitikinęs, kad automobilis užsives, nuėjo prie vilkiko „Volvo FH440“. D. Š. padavė T. T. iš vilkiko „Volvo FH440“ išmontuotą užvedimo bloką, kurį paėmęs T. T. nuvažiavo į viešbutį ir ten specialia kompiuterine įranga nuskaitė, perprogramavo ir perrašė į imobilizatorių užvedimo kodus, paskui sugrįžo į bendrovės (duomenys neskelbtini) teritoriją. Tuo pačiu metu Ž. Š. nuvyko į viešbutį (duomenys neskelbtini) ir atvežė S. L. ir R. Z., išleido juos netoli teritorijos, o pats atsistojo atokiau ir stabėjo aplinką. D. Š., atsukęs varžtus, atidarė teritorijos vartus. S. L. atsisėdo prie vilkiko „Volvo FH440“ vairo ir pavažiavo prie toje pačioje teritorijoje stovėjusios puspriekabės-šaldytuvo „Schmitz SKO24“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), 40 000 eurų vertės, priklausančios VFR bendrovei (duomenys neskelbtini), padedant T. T. prisikabino ją. Tuo pačiu metu R. Z. vilkiku „Daimler-Benz Mercedes 1844 LS“ privairavo prie kitos toje pačioje teritorijoje stovinčios puspriekabės-šaldytuvo „Schmitz SKO24“, tačiau jos prikabinti nesugebėjo, nes nepavyko sulaužyti spynos. D. Š., Ž. Š. ir T. T. nuo atsitiktinių automobilių pavogė vokiškus valstybinius numerius ir uždėjo juos ant pagrobtų vilkikų ir puspriekabės-šaldytuvo. Tuomet S. L. vairuojamas vilkikas „Volvo FH440“ su prikabinta puspriekabe-šaldytuvu „Schmitz SKO24“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiavo iš teritorijos. D. Š. su T. T. nubėgo iki V. V., kuris buvo atvairavęs automobilį „Opel Signum“, ir trise nuvažiavo iki aikštelėje laukiančio Ž. Š.. D. Š. ir T. T. automobiliu „Opel Signum“ apie 40 km lydėjo S. L. vairuojamą vilkiką su puspriekabe iki aikštelės, kurioje paliko juos stabėti, ar jie nėra sekami policijos. Tuo pačiu metu V. V. ir Ž. Š. automobiliu „Audi A6“ lydėjo vilkiku „Daimler-Benz Mercedes 1844 LS“ važiavusį R. Z. iki aikštelės, kurioje paliko pagrobtas transporto priemones stebėti, ar jos nėra sekamos policijos. Kitą dieną Ž. Š. pakeitė pagrobto vilkiko „Volvo FH440“ ir puspriekabės-šaldytuvo „Schmitz SKO24“ vokiškus valstybinio numerio ženklus į netikrus lietuviškus, tada S. L. vilkiku „Volvo FH440“ su puspriekabe-šaldytuvu „Schmitz SKO24“ (buvę valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), SMS žinute pranešus apie tai A. B., lydimas automobiliu „Audi A6“ važiavusių D. Š. ir Ž. Š., nuvažiavo į Lietuvą, kur pastatė vilkiką ir puspriekabę Kauno apylinkėse esančioje aikštelėje. Vėliau pagrobtas vilkikas „Volvo FH 440“ ir puspriekabė-šaldytuvas „Schmitz SKO24“ buvo parduoti M. M. už 29 000 eurų. Tuo metu T. T. ir V. V. automobiliu „Opel Signum“ bei R. Z. pagrobtu vilkiku „Daimler-Benz Mercedes 1844 LS“ nuvyko iki VFR Brėmeno m., kur T. T. ir V. V. rado tinkamą pagrobti puspriekabę bei SMS žinute nurodė vairuotojui atvykti į sutartą vietą netoli puspriekabės stovėjimo vietos. R. Z. atvykus, T. T. pakeitė vilkiko vokiškus valstybinio numerio ženklus į netikrus lietuviškus, naudodamas tam tikslui iš P. B. įgytus netikrus valstybinius numerius (duomenys neskelbtini). Tuomet naktį iš 2012 m. vasario 2 d. į vasario 3 d., V. V. stebint aplinką, kad įspėtų apie galimą pavojų, T. T. nuėjo prie (duomenys neskelbtini), stovėjusios puspriekabės „Schmitz S01“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), 11 750 eurų vertės, priklausančios (duomenys neskelbtini), su braziliško riešutmedžio lentų kroviniu, 48 669 eurų vertės, priklausiusiu VFR bendrovei (duomenys neskelbtini), naudodamas įrankius, nulaužė apsauginę spyną, tada grįžo pas V. V. ir SMS žinute pranešė R. Z. puspriekabės stovėjimo vietą ir jos išvaizdą, nurodydamas puspriekabę prisikabinti ir važiuoti į sutartą vietą. R. Z. prikabinus puspriekabę „Schmitz S01“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie pagrobto vilkiko „Daimler-Benz Mercedes 1844 LS“ ir atvykus į sutartą vietą Brėmeno m., T. T. pakeitė puspriekabės vokiškus valstybinio numerio ženklus į netikrus lietuviškus (duomenys neskelbtini), naudodamas tam tikslui iš P. B. įgytus netikrus valstybinius numerius. SMS žinute pranešus apie tai A. B., R. Z. vilkiku „Daimler-Benz Mercedes 1844 LS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Schmitz S01“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), lydimas automobiliu „Opel Signum“ važiavusių T. T. ir V. V., parvairavo vilkiką ir puspriekabę į Lietuvą ir juos pastatė į pagrobtam turtui saugoti išnuomotą angarą adresu: (duomenys neskelbtini). Vilkikas „Daimler-Benz Mercedes 1844 LS“ S. A., V. V. buvo parduotas D. M. už 20 000 eurų, o puspriekabė „Schmitz S01“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su braziliško riešutmedžio lentų kroviniu 2012 m. kovo 2 d. kratos metu rasta ir paimta policijos pareigūnų. Tokiais veiksmais jis – ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyvis V. V., veikdamas kartu su šio susivienijimo vadovu A. B., dalyviais T. B., S. A., D. Š., Ž. Š., T. T., nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais R. Z., S. L., P. B., G. G., padarė 200 419 eurų vertės turto pagrobimą.

57. Taip pat V. V., būdamas ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyviu, veikdamas bendrai su šio susivienijimo vadovu A. B. ir dalyviais T. B., S. A., Ž. Š., V. V. (kuriems priimtas Kauno apygardos teismo apkaltinamasis nuosprendis), T. T. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas remiantis BPK 39¹ straipsnio nuostatomis), D. Š. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas remiantis BPK 39¹ straipsnio nuostatomis), nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais S. L. (kuriam priimtas Kauno apygardos teismo apkaltinamasis nuosprendis), P. B. (kuriam priimtas Kauno apylinkės teismo apkaltinamasis nuosprendis), G. G. (kuriai ikiteisminis tyrimas nutrauktas remiantis BPK 40 straipsnio nuostatomis) ir tyrimo nenustatytais asmenimis, dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, padarė didelės vertės svetimo turto pagrobimą, dokumentų suklastojimą padarant didelę žalą, būtent:

58. Nusikalstamo susivienijimo vadovui A. B. ir šio susivienijimo dalyviams susitarus Europos Sąjungos šalyse grobti didelės vertės svetimą turtą – vilkikus ir puspriekabes su vertingais kroviniais, A. B. paskirstė vaidmenis nusikaltimo darymo metu: kartu su V. V. ir T. B. iš nusikalstamo susivienijimo bendrų lėšų parūpino transportą, ryšio priemones, įrankius, kelionės išlaidų finansavimą bei užtikrino pagrobto turto realizavimą; nurodė S. A. iš P. B., G. G., R. G. ir tyrimo nenustatyto asmens įgyti suklastotus dokumentus ir valstybinius numerius; pasamdė tyrimo nenustatytą vairuotoją ir S. L., organizavo jų kelionę į Vokietijos Federacinę Respubliką; ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje Lietuvos Respublikoje, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, tačiau iki 2012 m. vasario 26 d., pagamino ir iš Kauno m. iki nenustatytos vietos Lenkijos Respublikoje gabeno bei Lenkijos Respublikoje perdavė S. L. naudoti užsienio valstybėse netikrus asmens dokumentus – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) V. M. vardu; nurodė Ž. Š., T. T., V. V., V. V. vykti į VFR pagrobti vilkikų ir puspriekabių su vertingais kroviniais; koordinavo bendrininkų veiksmus vagystės, pagrobto didelės vertės turto gabenimo į Lietuvos Respubliką bei jo realizavimo metu. Vykdydami A. B. nurodymus bei veikdami pagal susitarimą, 2012 metų pradžioje, tačiau iki 2012 m. vasario 26 d. S. A., panaudodamas duomenis apie Lietuvos Respublikoje registruotus vilkiką ir puspriekabę, Kaune susitiko su P. B. ir užsakė, kad jis pasirūpintų pagaminti netikrus dokumentus – vilkiko ir puspriekabės registracijos liudijimą bei valstybinio numerio ženklus. P. B. Kaune dėl netikrų transporto priemonės valstybinio numerio ženklų pagaminimo kreipėsi į G. G., perduodamas šiai ant lapuko surašytus skaitmenis ir raides, o dėl transporto priemonių registracijos liudijimų blankų kreipėsi į tyrimo nenustatytą asmenį. Veikdama pagal susitarimą minimu laikotarpiu Kaune G. G. susitiko su R. G. ir perdavė pastarajam iš P. B. gautus valstybinio numerio ženklų duomenis. R. G. vienos–dviejų parų laikotarpiu nuo užsakymo gavimo, naudodamas specialius įrankius – presą, metalines raides ir skaitmenis, metalines plokštes, lipniąją juostą ir dažus, garažo (duomenys neskelbtini), patalpose pagamino netikrus valstybinio numerio ženklus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pardavė juos G. G. ir gavo už komplektą 120–150 Lt (34,75–43,44 Eur). Įgijusi iš R. G. netikrus valstybinio numerio ženklus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), G. G. pardavė juos P. B., gavusi už tarpininkavimą 50–80 Lt (14,48–23,17 Eur). Tuo pačiu metu, kai buvo užsakomi ir gaminami netikri valstybinio numerio ženklai, P. B. Kaune iš tyrimo nenustatyto asmens vardu Ž. įgijo kompiuteriu ir rašaliniu spausdintuvu pagamintą netikrą transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), mokėdamas už jį 250 Lt (72,40 Eur). Pagamintą netikrą dokumentą bei suklastotus valstybinio numerio ženklus minimu vienos–dviejų parų laikotarpiu nuo užsakymo gavimo P. B. Kaune pardavė S. A., gaudamas iš pastarojo 400 Lt (115,85 Eur) transporto priemonės registracijos liudijimą bei 250 Lt (72,40 eur) už valstybinio numerio ženklų komplektą. S. A. minėtus netikrus dokumentus ir suklastotus valstybinius numerius perdavė A. B. ir T. B.. Pastarieji 2012 metų vasario mėnesį (duomenys neskelbtini), perdavė netikrų transporto priemonių dokumentų ir valstybinio numerio ženklų komplektus T. T. ir V. V.. 2012 m. vasario mėnesį T. T. ir V. V. automobiliu „Opel Signum“, Jungtinės Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gabendami netikrus valstybinius numerius ir suklastotus transporto priemonių dokumentus, išvyko į Lenkijos Respubliką, kur susitiko su A. B. ir T. B., automobiliu „VW Passat“ atvežusiais S. L.. T. T. ir V. V., pasiėmę S. L., nuvyko į VFR. Ž. Š. ir V. V. automobiliu „Audi A6“, Jungtinės Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvyko į VFR. Tuo pat metu A. B. iš Lietuvos į VFR atsiuntė tyrimo nenustatytą vairuotoją, kurį pasitiko Ž. Š. ir V. V.. Apgyvendinę pasinaudodami netikrais asmens dokumentais V. M. vardu S. L. viešbutyje, T. T. ir V. V. VFR Loxstedt mieste rado tinkamus pagrobti vilkiką „Volvo FH 440“ su puspriekabe „Koegel“, pakrauta jūriniu konteineriu „Springfield“. Paėmę S. L. iš viešbučio ir palikę netoliese automobilyje stebėti aplinką, naktį iš 2012 m. vasario 26 d. į vasario 27 d. VFR, (duomenys neskelbtini), T. T. ir V. V. nuėjo prie vilkiko „Volvo FH 440“ su puspriekabe „Koegel“, kur T. T., naudodamas specialius įrankius, išlaužė vilkiko durelių ir užvedimo spyneles, apžiūrėjo, ar nėra GPS įrangos, išėmė vilkiko užvedimo sistemos bloką, o V. V. stebėjo aplinką. V. V. ir T. T. grįžo į automobilį, kur T. T. kompiuterine įranga nuskaitė, perprogramavo ir perrašė į naują imobilizatorių vilkiko „Volvo FH 440“ užvedimo kodą, tada perprogramavo užvedimo sistemos bloką. T. T. ir V. V. perdavė S. L. užvedimo sistemos bloką, atsuktuvą su pritvirtintu imobilizatoriumi ir nurodė prijungti juos, atsuktuvu užvesti vilkiką ir važiuoti į sutartą vietą. S. L. sėdo į vilkiką „Volvo FH 440“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), 47 000 eurų vertės, priklausantį (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Koegel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), priklausančia VFR bendrovei (duomenys neskelbtini), pakrauta jūriniu konteineriu „Springfield“ Nr (duomenys neskelbtini) su 816 vnt. lauko kepsninių krovinių, bendros 78 400 eurų vertės, lydimas automobiliu „Opel Signum“ važiavusių T. T. ir V. V., nuvyko į VFR, (duomenys neskelbtini), kur pagrobtos transporto priemonės buvo paliktos stebėti, ar jos nėra sekamos policijos. Po vienos–dviejų parų įsitikinus saugumu T. T. ir V. V. atvežė S. L. prie pagrobtų transporto priemonių, pakeitė vilkiko ir puspriekabės vokiškus valstybinius numerius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuriuos išmetė, į iš P. B. įgytus netikrus lietuviškus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tada pergabeno pagrobtus vilkiką ir puspriekabę į kitą stovėjimo vietą. S. L. nuvežę į viešbutį, T. T. ir V. V. VFR, Bremerhaveno m., susitiko su V. V. ir Ž. Š., kur pasitarę apsikeitė vairuotojais, t. y. T. T. ir V. V. pasiėmė tyrimo nenustatytą vairuotoją, o V. V. ir Ž. Š. pasiėmė S. L.. Tuomet T. T., V. V. ir tyrimo nenustatytas vairuotojas automobiliu „Opel Signum“ nuvažiavo iki vilkiko „Volvo FH 440“ su puspriekabe „Koegel“ stovėjimo vietos ir, vairuotojui sėdus prie vilkiko vairo, visi nuvažiavo į Lietuvą. 2012 m. kovo 2 d. Kaune prie vilkiko „Volvo FH 440“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Koegel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pakrauta konteineriu „Springfield“ Nr. (duomenys neskelbtini), vairo sėdo S. A. ir juos nugabeno į angarą adresu: (duomenys neskelbtini), kur atvyko A. B., T. B. ir T. T. ir kur 2012 m. kovo 2 d. visi buvo sulaikyti policijos pareigūnų.Tuo metu Ž. Š. ir V. V., apgyvendinę S. L. viešbutyje, važinėdami automobiliu „Audi A6“, Jungtinės Karalystės valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po Štutgarto miesto apylinkes, pramoniniame rajone surado tinkamą pagrobti balninį vilkiką „Volvo“. V. V. pasilikus automobilyje atokiau nuo vagystės vietos stebėti aplinką, kad įspėtų apie galimą pavojų, 2012 m. kovo 2 d. apie 3 val. Ž. Š. priėjo prie (duomenys neskelbtini) stovėjusio vilkiko „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), 68 900 eurų vertės, priklausančio VFR lizingo bendrovei (duomenys neskelbtini), su puspriekabe, kurioje buvo pakrautas jūrinis konteineris, priklausančiais VFR bendrovei (duomenys neskelbtini), didesnės nei 250 MGL eurų vertės, kur specialiais įrankiais išlaužė vilkiko durelių ir užvedimo spyneles, apžiūrėjo, ar nėra GPS įrangos, paskui sugrįžo pas V. V.. Pastarieji automobiliu „Audi A6“ nuvažiavo į viešbutį ir paėmę S. L. sugrįžo prie vilkiko. S. L. sėdo prie pagrobto vilkiko „Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe, pakrauta konteineriu, vairo ir, lydimas automobiliu „Audi A6“ važiavusių Ž. Š. ir V. V., nuvyko į iš anksto sutartą vietą, esančią VFR, Ulmo m., kur paliko pagrobtas transporto priemones stebėti, ar jų neseka policija. Važinėdami po VFR miestus Ž. Š. ir V. V. ieškojo tinkamos pagrobti puspriekabės, tačiau jos neradę nuvažiavo į Ellar mstl., kur susitiko su V. V.. Tuomet V. V., Ž. Š. ir V. V. automobiliu „Audi A6“ važinėjo po Frankfurto miesto apylinkes, kur pramoniniame rajone susirado tinkamą pagrobti puspriekabę-šaldytuvą. V. V. parašė S. L. SMS žinutę, kurioje nurodė atkabinti nuo vilkiko puspriekabę su konteineriu ir palikti ją stovėjimo aikštelėje (duomenys neskelbtini), taip pat nurodė tikslų adresą, kur S. L. turi prisikabinti kitą puspriekabę-šaldytuvą. V. V. ir Ž. Š. automobilyje stebint aplinką, kad įspėtų apie galimą pavojų, V. V. nurodė S. L. puspriekabę-šaldytuvą ir liepė važiuoti į greitkelį. Tuomet V. V., V. V. ir Ž. Š. automobiliu „Audi A6“ nuvažiavo į greitkelį ir SMS žinute nurodė S. L. stovėjimo aikštelę. S. L. atvairavus į aikštelę pagrobtą vilkiką „Volvo“ su pagrobta puspriekabe-šaldytuvu, V. V., Ž. Š. ir V. V. pakeitė pagrobto vilkiko ir puspriekabės-šaldytuvo valstybinio numerio ženklus į netikrus lietuviškus. S. L. pagrobtu vilkiku „Volvo“ (buvę valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su pagrobta puspriekabe-šaldytuvu, kurių bendra vertė yra 68 900 eurų, lydimas automobiliu „Audi A6“ važiuojančių V. V. ir Ž. Š., nuvažiavo į Lietuvą. Tuo pat metu V. V. susisiekė su Lietuvoje buvusiu D. Š. ir nurodė šiam pasitikti S. L.. Vykdydamas V. V. nurodymus, D. Š. susiekė su apie nusikaltimą nežinojusiu Ž. Ž., kuris už pažadėtą 500 eurų atlygį Lenkijos Respublikoje pasitiko S. L. vairuojamą pagrobtus vilkiką su puspriekabe-šaldytuvu bei palydėjo iki automobilių stovėjimo aikštelės degalinėje „Orlen“, esančios „VIA Baltica“ kelyje Marijampolė–Kaunas. Ten vilkikas ir puspriekabė D. Š. buvo parduoti T. P. už 27 000 eurų. Tokiais veiksmais jis – ginkluoto nusikalstamo susivienijimo dalyvis V. V., veikdamas kartu su šio susivienijimo vadovu A. B., dalyviais T. B., S. A., D. Š., Ž. Š., T. T., V. V., nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais S. L., P. B., G. G. ir tyrimo nenustatytais asmenimis, padarė didesnės nei 194 300 eurų vertės turto pagrobimą, dokumentų suklastojimą padarant didelę žalą.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

59. Nuteistojo V. V. gynėjas apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 24 d. apkaltinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuoti pagal BK 249 straipsnio 1 dalį; dėl nusikalstamų veikų pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 178 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, kurias padarant V. V. nedalyvavo, jį išteisinti; panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, nuspręsta iš V. V. konfiskuoti 48 620 Eur; panaikinti nuosprendžio dalį, kuria 1 487,64 Eur išlaidos, patirtos dėl V. V. ekstradicijos, pripažintos proceso išlaidomis ir priteistos iš jo; V. V. skirti švelnesnę, nei nustatyta įstatyme, galutinę subendrintą bausmę ar skirti ne didesnę nei ketverių metų laisvės atėmimo bausmę ir, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, bausmės vykdymą atidėti; sulaikytas V. V. pinigines lėšas – 1 425,48 Eur – nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti V. V. ar jo šeimai.

59.1. Gynėjas pažymi, kad 2019 m. spalio 15 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iš esmės pasisakė dėl visų nusikalstamų veikų, kuriomis buvo kaltinami A. B., T. B., S. A. ir kiti asmenys, jų tinkamos kvalifikacijos, nusikalstamo susivienijimo ir iš dalies aptarė V. V. padarytas nusikalstamas veikas. Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas V. V. bylą, turėjo pasisakyti, koks buvo V. V. vaidmuo šiame nusikalstame susivienijime. Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendyje, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendyje, taip pat minėtoje kasacinio teismo nutartyje nurodyta, kad nusikalstamo susivienijimo vadovu buvo A. B., o V. V. vaidmuo (nors ir yra priimti kiti nuosprendžiai) nusikalstamo susivienijimo veikloje buvo iš esmės epizodinis ir antraeilis. V. V. pareikštuose kaltinimuose buvo nurodyta, kad jis yra nusikalstamo susivienijimo dalyvis. Tokią išvadą padarė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje. Vienintelis T. T. (kuriam baudžiamasis persekiojimas nutrauktas) iš visų byloje esančių asmenų nurodė, kad V. V. buvo vienas iš dalyvių, kurie aptarinėdavo vykdomas nusikalstamas veikas, tačiau apklausiamas teisminio nagrinėjimo metu ir jis nurodė, kad V. V. dalyvavo tik padarant dvi ar tris transporto priemonių vagystes. Daugiau nė vienas iš apklaustųjų nėra nurodęs, kad V. V. būtų organizavęs kokius nors nusikaltimus, teikęs duomenis, informaciją, koordinavęs nusikalstamos veikos veiksmus ar jiems vadovavęs. Šiuo atveju ir pats V. V. visiškai prisipažino dalyvavęs nusikalstamo susivienijimo veikloje, nurodė, kad padėjo ieškoti vogtų daiktų realizavimo galimybių, pripažįsta, kad dalyvavo padarant kelias transporto priemonių vagystes, visi asmenys, kurie dalyvavo padarant vagystes kartu su V. V., nurodė, kad jo vaidmuo buvo kaip pagalbinio asmens, t. y. saugoti prieigas prie nusikaltimo vietos, patikrinti, ar nėra pritvirtinta sekimo navigacijos sistemų ant vilkikų ir puspriekabių, prisukti numerius, nuvežti asmenis iki Lenkijos ar Vokietijos, surasti vietą nakvynei. Anot gynėjo, nors V. V. ir dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, toks dalyvavimas galėtų būti vertinamas tik kaip antraeilis ir tik kaip dalyvio. Pirmosios instancijos teismas gana plačiai aptarė kitų nuteistųjų ir liudytojų parodymus, tačiau nė vienas iš šių asmenų nenurodė, kad V. V. būtų organizavęs nusikalstamą susivienijimą ar jam vadovavęs, kaip ir nepateikė duomenų, kad V. V. minėtose nusikalstamose veikose būtų disponavęs šaunamaisiais ginklais ar žinojęs, kad apskritai yra disponuojama šaunamaisiais ginklais ar sprogmenimis. Taigi V. V. veikloje nebuvo tiesioginės tyčios, kad jo veiką būtų galima vertinti pagal BK 249 straipsnio 3 dalį.

59.2. 2012 m. kovo 2 d. T. T. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), buvo atlikta krata, kurios metu buvo rasta ir paimta šaunamųjų ginklų, šovinių ir sprogmenų. Šių daiktų priklausomybė galėjo būti siejama tik su T. T. neteisėta veika, nes apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu T. T. nurodė, kad 2010 m. vasarą šie ginklai buvo nupirkti iš bendrų grupuotės kasos pinigų ir priklausė grupuotei, A. B. jam perdavė šiuos ginklus, nuo to momento apie juos niekada nebuvo užsiminęs, niekas apie šiuos ginklus nesiteiravo ir jų nenaudojo. Apklausiamas kaip įtariamasis ir vėliau teismo posėdžio metu T. T. patvirtino, kad apie savo žinioje turimus ginklus jis daugiau niekam nėra sakęs. Byloje nėra jokių įrodymų, kad rasti pas T. T. ginklai būtų buvę panaudoti darant nuteistiesiems, taip pat ir V. V., inkriminuojamas veikas. T. T. parodymai yra deklaratyvūs ir abstraktūs, jų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys. Iš esmės apie tariamai ginkluotą nusikalstamą susivienijimą žinoma tik vienam T. T., jokių kitų įrodymų, išskyrus vieno asmens parodymus, byloje nėra. Kvalifikuojant nusikalstamo susivienijimo dalyvių nusikalstamą veiką pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, reikia įrodyti ne tik dalyvavimo, bet ir žinojimo faktą. Taigi, šiuo atveju byloje nesant duomenų, kad apie ginkluotą nusikalstamą susivienijimą žinojo V. V. ar kiti asmenys, akivaizdu, kad apie ginklų buvimo faktą nieko nebuvo žinoma ir patiems Algirdui bei T. B.. Nesant įrodymų, kurie patvirtintų, kad V. V. subūrė nusikalstamą susivienijimą ir jam vadovavo, kad jis žinojo ir suprato, jog nusikalstamas susivienijimas disponuoja ir naudojasi šaunamaisiais ginklais, jo veika galėtų būti kvalifikuojama tik pagal BK 249 straipsnio 1 dalį.

59.3. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išskirtinę reikšmę suteikė liudytojų D. Š., kuris net nebuvo apklaustas teisminio nagrinėjimo metu, ir T. T. (abu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės) parodymams. Šiais parodymais iš esmės grindžiami kaltinimai V. V. ir kitiems nuteistiesiems padarius BK 249 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką. Asmenų, kurie dalyvavo procese kaip įtariamieji, o vėliau jų statusas panaikintas BK 39¹ straipsnio pagrindu, parodymai turi būti itin atidžiai vertinami, juos turi pagrįsti kiti bylos duomenys. Liudytojų T. T. ir D. Š. parodymai, vien tik kuriais rėmėsi teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, negali būti laikomi patikimais, nes yra abstraktūs, deklaratyvūs, nekonkretūs ir pagrįsti tik spėjimais bei prielaidomis, o nurodyti teiginiai akivaizdžiai niekuo neparemti, nes jų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys. Nagrinėjant bylą teisme nenustatyta, kad D. Š. būtu miręs ar negalėtų dalyvauti teisiamajame posėdyje dėl svarbių priežasčių. Todėl tiek prokuratūra, tiek Kauno apygardos teismas sąmoningai vengė atskleisti ar nustatyti D. Š. buvimo vietą, dėl to buvo suvaržytos V. V. ir jo gynėjo teisės užduoti klausimus liudytojui, kurio parodymais rėmėsi teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Taip teismas suvaržė nuteistojo teisę į gynybą ir padarė esminį BPK pažeidimą.

59.4. Pirmosios instancijos teismas, nepriklausomai nuo to, ar V. V. dalyvavo padarant kurią nors vilkiko vagystę, ar ne, ar dalyvavo realizuojant kurį nors vilkiką ir prekes, ar ne, de facto (faktiškai) konstatavo, kad V. V. dalyvavo padarant visas 25 vagystes. Vertinant tai, kad V. V. veika, kvalifikuota pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, turėtų būti perkvalifikuota pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, jis turėtų atsakyti tik dėl tų vagysčių, kurias padarant jis tiesiogiai dalyvavo. Sunkiai suprantama, kaip ir kokiu būdu asmuo, nedalyvavęs darant nusikaltimą, gali būti nurodytas kaip vykdytojas. Nuoprendyje nurodyta, kad turto vertė didesnė nei 250 MGL, tačiau kokia turto vertė, taip ir lieka nenustatyta ir įvardyta. Tuomet kyla klausimas, kodėl veika kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 3 dalį.

59.5. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas formaliai konfiskavo iš V. V. 48 620 Eur kaip nusikalstamos veikos rezultatą, t. y. konfiskuota jo gauta pinigų dalis iš nusikalstamo susivienijimo neva įvykdytų vagysčių. Kauno apygardos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nepateikė motyvuoto sprendimo, kaip ir kokiu būdu iš nusikalstamos veikos V. V. gavo būtent 48 620 Eur neteisėtų pajamų, kurias reikėtų konfiskuoti. Nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad V. V. buvo gavęs kokias nors pajamas ar uždarbį iš nusikalstamo susivienijimo veiklos. Ši suma nėra pagrįsta rašytiniais įrodymais ir yra apskaičiuota vadovaujantis tik spėlionėmis ir prielaidomis. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad V. V. dalyvavo tik keliose vagystėse ir padėjo realizuoti kelias pavogtas prekes, todėl jei ir gavo kokį atlygį, jis galėjo būti daug mažesnis, todėl ir konfiskuotino turto dalis turėtų būti gerokai mažesnė. Konfiskuotina suma teismo buvo perrašyta iš prokuroro baigiamosios kalbos, net nesivarginant jos paaiškinti.

59.6. Gynėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę V. V., turėjo vertinti šias aplinkybes: bylos sudėtingumą (didelė kaltinimų apimtis (vienas labai sunkus nusikaltimas (BK 249 straipsnis), kiti sunkūs (BK 178 straipsnio 3 dalis) ir apysunkiai (BK 300 straipsnio 3 dalis) nusikaltimai), tai, kad kaltinimas susijęs su turtinių nusikaltimų padarymu užsienio valstybėse dalyvaujant nusikalstamo susivienijimo veikloje, atliktų įvairių ikiteisminio tyrimo veiksmų skaičių, bendradarbiavimą su užsienio teisėsaugos institucijomis, proceso dalyvių skaičių, liudytojų skaičių, jų elgesį proceso metu (jų pateiktus prašymus, nedalyvavimo nagrinėjant bylą teisme priežastis), nuteistajam taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumą ir trukmę. Ikiteisminis tyrimas šioje byloje pradėtas 2012 m. kovo 2 d., o 2012 m. gegužės 6 d. buvo priimtas nutarimas pripažinti V. V. įtariamuoju ir paskelbti jo paiešką. Tuo pagrindu buvo išduotas Europos arešto orderis. Apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, pareikštą įtarimą, o vėliau paskelbtą paiešką V. V. nieko nežinojo, kadangi iki tol buvo išvykęs gyventi į Vokietiją. 2015 m. dėl įvykdytų nusikalstamų veikų V. V. buvo sulaikytas Vokietijoje. Laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 15 d. iki 2017 m. kovo 3 d. jis buvo suimtas Vokietijoje ir atliko bausmę. 2018 m. kovo mėnesį baigus ikiteisminį tyrimą baudžiamoji byla buvo perduota nagrinėti Kauno apygardos teismui, kur ir buvo nagrinėjama. Ši baudžiamoji byla iš tiesų yra itin sudėtinga, bendra proceso trukmė yra beveik aštuoneri metai. Svarbu ir tai, kad V. V. proceso metu daugiau nei trejus metus buvo taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, o prieš tai nuteistasis 2015 m. buvo sulaikytas Vokietijoje pagal Europos arešto orderį bei vėliau atliko bausmę Vokietijoje. Akivaizdu, kad nuteistojo patirti reikšmingi jo teisių suvaržymai, padaryti esminiai BPK pažeidimai, teisinio netikrumo dėl baudžiamosios bylos baigties būsena truko per ilgai, todėl šios aplinkybės pagrįstai pripažintinos išimtinėmis BK 54 straipsnio 3 dalies prasme bei tuo pagrindu, atsižvelgiant ir į padarytų nusikaltimų apimtį, su V. V. individualiu pavojingumu susijusias aplinkybes, turėjo būti skirtinos švelnesnės, nei įstatyme nustatyta, terminuoto laisvės atėmimo bausmės arba skirtos bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu. Skiriant bausmę turėtų būti vertinama ir tai, kad V. V. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Jis su savo šeima saistomas tvirtais socialiniais ryšiais, savo vardu turi nekilnojamojo turto, turi šeimą bei augina dukterį, būdamas laisvėje pradėtų dirbti, būtų visavertis Lietuvos Respublikos pilietis. Todėl Kauno apygardos teismas turėjo skirti švelnesnę terminuotą laisvės atėmimo bausmę arba skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

59.7. Gynėjas skunde pažymi, kad 2017 m. kovo 7 d. be jokio teisinio pagrindo buvo paimti V. V. iš Vokietijos atsivežti pinigai – 1 425,84 Eur, kuriuos jis užsidirbo atlikdamas bausmę Vokietijos kalėjime ir šie pinigai negali būti nei konfiskuojami, nei apribojamas disponavimas jais.

59.8. Apeliaciniame skunde nuteistojo gynėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu pripažinti proceso išlaidomis 1 487,64 Eur sumą, patirtą dėl ekstradicijos, ir šios sumos išieškojimu iš V. V.. 2012 m. gegužės 6 d. buvo priimtas nutarimas pripažinti V. V. įtariamuoju ir paskelbti jo paiešką. Tuo pagrindu buvo išduotas Europos arešto orderis. Teismas Europos arešto orderio išdavimo nutartyje jokių procesinių išlaidų klausimų, tarp jų ir susijusių su ekstradicija, nesprendė ir nenagrinėjo, kadangi jokių proceso išlaidų byloje nebuvo, jokių prašymų teismui dėl proceso išlaidų pareikšta nebuvo. Išlaidos atsirado nutarties vykdymo procese, todėl remiantis BPK 105 straipsnio 1 dalimi šios išlaidos negali būti pripažintos proceso išlaidomis ir priteistos iš nuteistojo V. V.. V. V. iš Lietuvos išvyko tuo metu, kai jam dar nebuvo priimta nutartis pripažinti jį įtariamuoju, jam nebuvo taikomos jokios kardomosios priemonės, kurių sąlygas jis, išvykdamas į užsienį, būtų pažeidęs. Ta aplinkybė, kad vykdant teismo nutartį ir nustačius jo gyvenamąją vietą užsienyje policijos pareigūnams teko imtis priemonių siekiant atsigabenti jį į Lietuvą, neduoda pagrindo daryti išvados, kad ekstradicijos išlaidas lėmė paties V. V. veiksmai. Todėl ekstradicijos išlaidos negali būti pripažintos proceso išlaidomis, nes jos atsirado ne dėl nuteistojo sąmoningų veiksmų.

60. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė nuteistojo V. V. gynėjo apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis V. V. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

61. Nuteistojo V. V. gynėjo apeliacinis skundas atmetamas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 249 straipsnio 3 dalį

62. Kaip matyti iš nuteistojo V. V. gynėjo apeliacinio skundo, taip pat ir nuteistojo V. V. parodymų ir pozicijos bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nuteistasis iš esmės neneigia buvęs brolių A. ir T. B. suburto nusikalstamo susivienijimo nariu bei dalyvavęs darant kai kuriuos nusikalstamo susivienijimo vykdomus nusikaltimus, tačiau V. V. neigia buvęs vienu iš šio nusikalstamo susivienijimo organizatorių ir vadovų, todėl prašo jo nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuoti pagal BK 249 straipsnio 1 dalį. Apeliaciniame skunde ginčijant V. V., kaip nusikalstamo susivienijimo organizatoriaus ir vadovo, vaidmenį, akcentuojama tai, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, ypač T. T. ir D. Š., kuriems ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal BK 39¹ straipsnį, parodymus, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šių asmenų parodymams, kurie yra abstraktūs, deklaratyvūs, nekonkretūs ir pagrįsti tik spėjimais bei prielaidomis, suteikė išskirtinę reikšmę.

63. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai yra įstatymuose nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Taigi teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo išvadų argumentavimu. Reikalavimas vadovautis įstatymu vertinant įrodymus reiškia, kad sprendimus baudžiamojoje byloje nulemia tik neabejotinai patikima, teisėtais būdais gauta informacija. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti dėl jų liečiamumo, patikimumo, leistinumo ir pakankamumo asmens kaltumui nustatyti, turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Teismas, nustatęs atskirų informacijos šaltinių nepatikimumą ar neleistinumą, negali jais grįsti apkaltinamojo nuosprendžio išvadų. Tokiais atvejais teismas vertina kitus byloje esančius duomenis, atitinkančius įrodymams keliamus reikalavimus, jų pakankamumą teisiamojo kaltumui nustatyti. Pažymėtina ir tai, kad, įrodinėjant asmens kaltumą vadovaujamasi visuotinai pripažintu principu, pagal kurį visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo), taip pat draudimu grįsti apkaltinamąjį nuosprendį prielaidomis. Nė viena įrodymų rūšis teismui neturi pranašumo prieš kitas, ir visi įrodymai turi būti įvertinami bendra tvarka, teismo nuosprendis turi būti grindžiamas patikimais įrodymais. Įrodymų vertinimo teisingumas (neteisingumas) yra susijęs su nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų atitiktimi (neatitiktimi) bylos aplinkybėms ir jų patikrinimas yra apeliacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas. Taigi klausimas, ar įrodymai teisingai įvertinti ir ar pagrįstai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiamas apeliacinės instancijos teisme.

64. Nuteistojo V. V. gynėjo apeliaciniame skunde iš esmės teisingai nurodyta, kad vieni iš pagrindinių įrodymų šaltinių šioje baudžiamojoje byloje, kuriais buvo grindžiamos pirmosios instancijos teismo išvados, yra T. T. ir D. Š., kuriems ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu, parodymai. Vertinant T. T. ir D. Š. parodymų objektyvumą ir savarankiškumą, reikšminga yra jų procesinė padėtis. Padariusio nusikalstamą veiką asmens, kurio baudžiamajai atsakomybei taikomos lengvatos arba jis visiškai atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, parodymai prieš kitus bendrininkus, teismų praktikoje vertinami atsargiau ir su didesniu skepticizmu, nei tipiniai kaltinamųjų ar juo labiau liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymai. Kita vertus, pagal formuojamą teismų praktiką, šių asmenų parodymai nėra nei mažiau vertingi, nei privilegijuoti, lyginant juos su kitais byloje surinktais įrodymais. Jie turi būti vertinami bylos įrodymų visete, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes, vadovaujantis įstatymu. Toks įrodymų šaltinis gali būti pripažįstamas patikimu ir pakankamu kaltei pagrįsti, jei jį patvirtina ir kiti bylos proceso metu surinkti įrodymai.

65. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje aškinant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnį nuosekliai pripažįstama, kad parodymų, kuriuos liudytojai duoda mainais už imunitetą nuo baudžiamojo persekiojimo ar kitas privilegijas, panaudojimas yra svarbi priemonė valstybėms kovojant su itin pavojingais, be kita ko, organizuotais, nusikaltimais (2015 m. birželio 2 d. sprendimas dėl priimtinumo Shiman prieš Rumuniją, peticijos Nr. 12512/07, § 33; Didžiosios kolegijos 2000 m. balandžio 6 d. sprendimas byloje Labita prieš Italiją, peticijos Nr. 26772/95, § 157; 2004 m. gegužės 25 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Cornelis prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 994/03). Tačiau tokių parodymų panaudojimas gali pakenkti baudžiamojo proceso prieš kaltinamąjį teisingumui ir sukelti keblių (jautrių) klausimų ta apimtimi, kiek tokie parodymai dėl savo pobūdžio yra atviri manipuliacijoms ir gali būti duodami tik siekiant gauti mainais pasiūlytus privalumus arba dėl asmeninio keršto (Shiman prieš Rumuniją,§ 33; Cornelis prieš Nyderlandus). Taigi negalima sumenkinti kartais nevienareikšmio tokių parodymų pobūdžio ir pavojaus, kad asmuo gali būti apkaltintas ir nuteistas vadovaujantis nepatikrintais parodymais, kurie nebūtinai yra nešališki (objektyvūs). Tačiau tokio pobūdžio parodymų panaudojimo savaime nepakanka, kad procesas taptų neteisingas (ten pat; 2004 m. sausio 27 d. sprendimai dėl priimtinumo bylose Lorsé prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 44484/98, ir Verhoek prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 54445/00).

66. EŽTT atmetė kaip aiškiai nepagrįstus (nepriimtinus) daugelį skundų bylose, kuriose proceso teisingumas buvo ginčijamas atsižvelgiant pirmiausia į tai, kad pagrindžiant apkaltinamąjį nuosprendį buvo panaudoti parodymai nusikaltimo bendrininkų ar kitų asmenų, dėl šių parodymų galimai gavusių tam tikrų privilegijų (pvz., 2004 m. sausio 27 d. sprendimai dėl priimtinumo bylose Lorsé prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 44484/98, ir Verhoek prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 54445/00; 2004 m. gegužės 25 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Cornelis prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 994/03; 2009 m. kovo 3 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje V. A. prieš Bulgariją, peticijos Nr. 20309/02; 2015 m. birželio 2 d. sprendimas dėl priimtinumo Shiman prieš Rumuniją, peticijos Nr. 12512/07). Nurodytos EŽTT praktikos analizė rodo, kad joje nesuformuota konkrečių reikalavimų tvarka, kuria turėtų būti teikiami tam tikri privalumai su teisėsaugos institucijomis bendradarbiaujančiam arba tiesiog kaltinimui palankius parodymus duodančiam asmeniui, taip pat nenurodomos imperatyvios tokio asmens parodymų panaudojimo ribos jų įrodomosios reikšmės (svarbos) nuteisiant kaltinamąjį aspektu; vertinant proceso teisingumą, atsižvelgiama į, be kita ko, šiuos parodymus patvirtinančių įrodymų buvimą, tačiau detalesnių taisyklių dėl, pavyzdžiui, tokių įrodymų kiekio, pobūdžio ir pan. iš esmės nenustatyta. Bendriausia prasme siekiant užtikrinti baudžiamojo proceso, kuriame naudojami tokie parodymai, teisingumą, iš esmės svarbu tai, kad tiek bylą nagrinėjantys teismai, tiek gynyba turėtų tinkamas galimybes juos tirti ir vertinti jų patikimumą atsižvelgdami į, be kita ko, pirmiau nurodytus pavojus, ir kad gynyba turėtų veiksmingą galimybę tokius parodymus ginčyti.

67. Dėl nusikaltimo bendrininkų ar kitų kaltinamųjų parodymų įrodomosios reikšmės pasisakoma ir kai kuriuose EŽTT sprendimuose dėl kaltinamojo teisės apklausti kaltinimo liudytojus pagal Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punktą, kuriuose nurodyta, kad yra didelis pavojus, jog nusikaltimo bendrininko parodymai gali būti nepatikimi, atsižvelgiant į jo akivaizdų suinteresuotumą perkelti atsakomybę nuo savęs kitam asmeniui. Taigi vertinant tokius parodymus gali būti reikalaujama griežtesnio patikrinimo (jie turėtų būti tikrinami atidžiau), nes bendrininkų padėtis duodant parodymus skiriasi nuo paprastų liudytojų. Jie duoda parodymus neprisiekę, taigi jokie jų teiginiai dėl faktinių aplinkybių tikrumo negali sukelti atsakomybės už melagingus parodymus dėl tyčinio netikrų parodymų davimo (pvz., 2008 m. liepos 24 d. sprendimas byloje V. R. prieš Rusiją, peticijos Nr. 41461/02, § 102; 2010 m. sausio 14 d. sprendimas byloje Melnikov prieš Rusiją, peticijos Nr. 23610/03, § 75, Pichugin prieš Rusiją, peticijos Nr. 38623/03, § 199). Šiame kontekste į bendrininkų parodymų įrodomosios reikšmės ypatumus atsižvelgiama vertinant, ar buvo tinkamai užtikrintos gynybos teisės dėl kitų kaltinančių įrodymų (paprastai suinteresuotumo dėl bylos neturinčių liudytojų apklausos) ar pačių bendrininkų parodymų (jų apklausos ir pan.).

68. Iš esmės analogiškos pozicijos dėl nusikaltimo bendrininkų ar kitų kaltinamųjų (įtariamųjų) parodymų vertinimo laikomasi ir Lietuvos teismų praktikoje. Lietuvos teismų praktikoje nurodoma, jog asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu, parodymai turėtų būti vertinami pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, tačiau vis dėlto tokio asmens parodymų savarankiškumui ir objektyvumui vertinti turi būti skiriama daugiau dėmesio, nei vertinant kitų liudytojų parodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2008, Nr. 2K-340/2006); kad vertinant liudytojų, kurie toje pačioje byloje yra buvę įtariamieji, parodymus taip pat turi būti skiriama daugiau dėmesio jų parodymams patikimumo aspektu vertinti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-276-976/2015).

69. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmenų (kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų) parodymai įrodymais pripažįstami tada, kai jie nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui. Byloje esantiems duomenims patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo metu pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, taip pat perklausomi ir peržiūrimi tokių apklausų garso ir vaizdo įrašai. Tokie parodymai savarankiškos įrodomosios reikšmės neturi, tačiau jie gali būti reikšmingi tikrinant ir įvertinant tiek kaltinamojo teisme duotus parodymus, tiek kitus byloje teismo ištirtus duomenis.

70. Nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas T. T., apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones pirmosios instancijos teisme, apie esmines bylos aplinkybes, t. y. apie nusikalstamo susivienijimo organizatorius, vadovus, nusikalstamo susivienijimo narius ir jų vaidmenį bendrai daromose nusikalstamose veikose, iš esmės davė nuoseklius parodymus. Liudytojas paaiškino, kad 2010 m. pradžioje susipažino su D. Š., kuris priklausė grupei asmenų, kuriai vadovavo A. B., jo brolis T. B. ir V. V.. Pagrindinė šios grupuotės veikla buvo balninių vilkikų su puspriekabėmis ir juose buvusių vertingų krovinių vagystės ir realizavimas. Vagystės buvo vykdomos Vakarų Europoje, daugiausia – Vokietijoje ir Belgijoje, kartais Danijoje. Vogtų krovinių ir prekių pardavimu rūpindavosi A. B., T. B., V. V. ir S. A.. Be to, V. V. buvo atsakingas už ryšių palaikymą su kitomis nusikalstamomis grupuotėmis. Iškilus nusikalstamai grupuotei svarbiems klausimams, taip pat sprendžiant klausimus, susijusius su pinigų, gautų už realizuotus vogtus daiktus, dalybomis, A. B., T. B., V. V., S. A., D. Š. ir jis rinkdavosi pas T. B. namuose. Jie į susirinkimus rinkdavosi beveik kiekvieną dieną. Susitikimų metu visi kalbėdavosi apie būsimas vagystes, aptardavo įvairius vagysčių padarymo būdus, variantus, aplinkybes, nutardavo, kaip elgtis nenumatytose situacijose, aptardavo pavogtų vilkikų, puspriekabių ir juose buvusių vertybių realizavimo būdus, kitus svarbius klausimus. Susitikimų metu buvo sprendžiama, kada, kas ir kokiu automobiliu važiuos į užsienio valstybę vykdyti vagysčių. Vagystėms vykdyti reikalingų vairuotojų, kurie vykdavo į užsienį, suradimu taip pat rūpindavosi A. ir T. B. bei S. A. ir V. V.. Liudytojo teigimu, už parduotą vilkiką su puspriekabe gaudavo nuo 20 000 iki 30 000 eurų, iš šių pinigų buvo apmokamos kelionės išlaidos, sumokama vilkikų vairuotojams, perkama įvairi įranga, techninės priemonės, būtinos vagystėms įvykdyti, 10 procentų pajamų buvo dedama į bendrą grupuotės kasą, o likę pinigai buvo pasidalijami. Pinigai A. B., T. B., V. V., S. A., D. Š. ir jam visuomet būdavo dalijami lygiomis dalimis. Kitiems asmenims už atliktus darbus mokėdavo A. B., pas kurį namuose buvo laikoma ir grupuotės bendra kasa. Liudytojas T. T. nurodė, kad grįžus į Lietuvą pagrobtus vilkikus bei puspriekabes su kroviniais dažniausiai perimdavo broliai B. ir V. V., jei pavogta puspriekabė būdavo su kroviniu, jį realizuodavo broliai B., S. A. ir V. V.. Liudytojo teigimu, jis kartu su V. V. keletą kartų vyko pas V. G., kuris už grupuotės pinigus pagamino įrangą, reikalingą nuskaityti bei perrašyti vilkikų užvedimo apsaugos kodus. V. V., anot T. T., užtikrindavo vykstančių vykdyti vagysčių asmenų apgyvendinimą Vokietijoje. Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu T. T. atpažino asmenis, tarp jų ir V. V., apie kuriuos davė parodymus (t. 11, b. l. 28–48).

71. Liudytojas D. Š., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu, apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo, taip pat ikiteisminio tyrimo pareigūnų, irgi nurodė, jog nusikalstamos grupuotės, užsiėmusios vilkikų ir puspriekabių su kroviniais vagystėmis užsienio valstybėse lyderiai buvo A. B., T. B. ir V. V.. Liudytojas D. Š. pirmosios instancijos teisme apklaustas nebuvo. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras pateikė teismui duomenis, iš kurių matyti, jog duomenų apie D. Š. buvimą Lietuvos Respublikoje nėra, šio asmens buvimo vieta nei ikiteisminio tyrimo pareigūnams, nei prokurorui, nei teismui nėra žinoma, todėl apklausti šį asmenį teisme suteikiant teisę nuteistajam V. V. ir jo gynėjui užduoti liudytojui klausimus ir taip užtikrinti tinkamą nuteistojo teisę į gynybą, nėra galimybės. Esant tokioms aplinkybėms, t. y. išnaudojus iš esmės visas galimybes surasti ir iškviesti į teismo posėdį liudytoją D. Š. bei suteikti galimybę nuteistajam ir jo gynėjui užduoti liudytojui klausimus, liudytojo D. Š. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, negali būti pripažinti leistinais įrodymais baudžiamojo proceso įstatymo prasme, tokiais įrodymais negali būti grindžiama V. V. kaltė. Bent vienoje baudžiamosios bylos proceso stadijoje nusikaltimo padarymu įtariamam, kaltinamam ar nuteistam asmeniui turi būti suteikta teisė užduoti klausimus kaltinimo liudytojams, ypač liudytojams, turintiems specifinę procesinę padėtį, kaip yra šiuo atveju. Tokios galimybės nusikaltimo padarymu kaltinamam asmeniui nesuteikimas laikytinas šiurkščiu teisės į gynybą pažeidimu tiek nacionalinės, tiek tarptautinės teisės prasme, neleistinais įrodymais grįsti apkaltinamojo nuosprendžio negalima.

72. Liudytojo T. T., atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu, parodymų, duotų viso bylos proceso metu, analizė neduoda pagrindo daryti išvados, jog šis asmuo parodymus davė siekdamas sumenkinti savo vaidmenį nusikalstamo susivienijimo veikloje bei turėdamas akivaizdų suinteresuotumą perkelti atsakomybę nuo savęs kitiems asmenims. Priešingai, liudytojas T. T., duodamas parodymus apie nusikalstamos grupuotės daromus nusikaltimus ir kitas svarbias aplinkybes, nuosekliai paaiškino apie jo paties vaidmenį daromuose nusikaltimuose, konkrečiai jam priskirtas funkcijas bei užduotis, jo atliktus veiksmus, santykius su nusikalstamo susivienijimo vadovais bei kitais nariais. Esminių prieštaravimų liudytojo T. T. parodymuose nėra, abejoti šio liudytojo parodymų pagrįstumu ir leistinumu nėra pagrindo, šio liudytojo parodymai atitinka ir kitus byloje surinktus įrodymus.

73. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo, nuteistasis S. A. nurodė, kad 2010 m. sugrįžęs iš bausmės atlikimo vietos Vokietijoje, toliau palaikė ryšius su A. B., T. B., D. Š., T. T., V. V., V. V.. Broliai B., sužinoję apie jų bendrų pažįstamų vykdomas puspriekabių vagystes Danijoje, nusprendė ir patys nusipirkti vilkiką bei užsiimti puspriekabių su vertingais kroviniais vagystėmis. Pirmojo vilkiko pirkimo–pardavimo ir pinigų perdavimo klausimus derino A. B., T. B. ir V. V.. Nuteistojo teigimu, asmenų, galinčių vairuoti vilkikus, paieška rūpinosi broliai B. ir V. V., šie asmenys jų bendros veiklos pradžioje rūpinosi ir netikrų valstybinių numerių, transporto priemonių registracijos dokumentų gavimu, tačiau jų gauti valstybiniai numeriai ir transporto priemonių registracijos dokumentai buvo nekokybiški, todėl vėliau jis pradėjo tuo rūpintis. Pinigus, kuriuos jis mokėdavo A. B. už vieną netikrų valstybinių numerių komplektą ir suklastotus transporto priemonių registracijos dokumentus vilkikui ir puspriekabei, paprastai jam duodavo A. B., T. B., V. V. ar D. Š.. Nuteistasis S. A. nurodė, jog V. V. organizuodavo pavogtų vilkikų ir puspriekabių pardavimą savo pažįstamam D. M., kuris gyveno Kėdainių rajone, taip pat V. V. pažinojo asmenį, dirbusį Kauno bazėje „Urmas“ ir jiems padėdavusį realizuoti pavogtus maisto produktus. Anot nuteistojo, kai iš užsienio į Lietuvą atvažiuodavo vairuotojas su pavogtu vilkiku ir puspriekabe, A. B., T. B., V. V., T. T. ar D. Š. nurodymu jis pasitikdavo grįžtančiuosius iš anksto nurodytoje vietoje ir nuvairuodavo vilkiką su puspriekabe į kokią nors iš anksto nurodytą ar sutartą automobilių stovėjimo aikštelę. Visus į Lietuvą parvairuotus vogtus vilkikus ir puspriekabes stengdavosi parduoti A. B., T. B. ir V. V.. Tik tuomet, kai jie nerasdavo pirkėjų, anot S. A., prašydavo, kad jis ir D. Š. parduotų vilkikus ar puspriekabes. Nuo angaro, kuriame buvo laikomi vogti vilkikai, puspriekabės su vogtais daiktais, raktus turėdavo D. Š., V. V., T. T., Algirdas ir T. B. (t. 29, b. l. 46–67). Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu S. A. atpažino asmenis, tarp jų ir V. V., apie kuriuos davė parodymus (t. 28 b. l. 130–149; t. 29, b. l. 39–41, 42–44).

74. Kaip matyti iš nuteistojo Ž. Š. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, grupuotės lyderis buvo A. B., jis su broliu T. B., S. A. ir V. V. sprendė visus grupuotės nariams svarbius klausimus, susijusius su vilkikų vagystėmis užsienio valstybėse, vogtų daiktų realizavimu, rinko pinigus iš grupuotės narių, juos skirstė (t. 27, b. l. 150–153). Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu Ž. Š. atpažino asmenis, tarp jų ir V. V., apie kuriuos davė parodymus (t. 27, b. l. 125–138).

75. Liudytojas V. G. patvirtino, jog 2011 metais pas jį buvo atvykę trys vyriškiai, tarp jų A. B. ir V. V., kurie domėjosi, ar jis galėtų pagaminti prietaisą, kuris galėtų nuskaityti vilkikų ,,Volvo“, ,,Mercedes“, ,,Scania“ užvedimo kodus ir perrašyti į naujus imobilizatorius. Jis nurodė, kad toks prietaisas yra ir jis gali šį prietaisą gauti. Atsiimti užsakytų daiktų pas jį atvyko V. V. su T. T.. Liudytojo teigimu, abiem vyriškiams jis paaiškino, kaip reikia naudotis prietaisu ir kompaktiniame diske esančiomis programomis norint nuskaityti vilkikų užvedimo raktuose esančią informaciją, taip pat paaiškino automobilių užvedimo raktų pagaminimo būdus. Liudytojas nurodė, kad V. V. pas jį buvo atvykęs dar keletą kartų dėl to, kad buvo sugedęs kompiuterio įjungimo mygtukas, taip pat dėl prietaiso ir kompaktinio disko su programomis atnaujinimo bei su prašymu įprogramuoti vieną atsarginį raktą į vilkiko ,,Mercedes“ variklio valdiklį, taip pat prašė nupirkti triukšmo generatorių, skirtą apsisaugoti nuo telefoninių pokalbių pasiklausymo ir GPS signalams slopinti.

76. Iš liudytojo V. M. parodymų matyti, kad V. V. siūlė jam įsigyti BMW markės variklių, jis padėjo V. V. parduoti vieną variklį, taip pat V. V. siūlė pirkti žaislinių lėlių, porceliano gaminių, kiaušinių, laikrodžių, puodelių, žvakidžių ir kitokių daiktų, drabužių. Kaip nurodė liudytojas D. M., jis V. V. ir pastarojo draugams padėjo parduoti ne vieną vilkiką bei puspriekabę.

77. Vokietijos Federacinės Respublikos Eseno prokuratūros gautame atsakyme į teisinės pagalbos prašymą nurodyta, kad 2015 m. spalio 16 d. kratos pas V. V. jo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), metu rasti ir paimti: lietuviškas asmens dokumentas, išduotas A. B. vardu (su V. V. nuotrauka), lietuviškas asmens dokumentas, išduotas A. P. vardu (su V. V. nuotrauka), Slovėnijos Respublikos piliečio asmens tapatybės kortelė ir Slovėnijos Respublikos piliečio vairuotojo pažymėjimas, išduoti (duomenys neskelbtini) vardu (su V. V. nuotraukomis), spynos cilindro ištraukimo prietaisas, varžtai, maišeliai su 22 vnt. itin mažais atminties lustais, transporto priemonės raktelis (galbūt ruošinys), OBD jungtis ir elektroninis komponentas, elektroninis komponentas (OBD ir nešiojamojo kompiuterio jungtis) (t. 37, b. l. 1–5, 33–36, 39–40, 50). Eseno policijos valdybos Nusikalstamumo tyrimų direkcijos 32-ojo kriminalinės policijos komisariato 2015 m. lapkričio 25 d. pranešime nurodyta, kad 2015 m. spalio 16 d. buvo atlikta (duomenys neskelbtini) esančio V. V. buto krata. Buvo rasta daug įrodymų, kurie nurodo į profesionalų didelės vertės variklinių transporto priemonių vogimą. Buvo konfiskuotas spynos cilindro ištraukimo prietaisas transporto priemonių durims atidaryti. Spynos cilindro ištraukimo prietaisas buvo paslėptas vyriškoje kojinėje. Be to, buvo rasti keturi BMW raktų ruošiniai, 22 itin maži atminties lustai raktų ruošiniams, OBD jungtis (transporto priemonės diagnostikos jungtis), atitinkamai laidai ir nešiojamasis kompiuteris. Itin maži atminties lustai programuojami atitinkamomis programomis. Taip įveikiamas transporto priemonių imobilizatorius. Transporto priemonės užvedamos ruošiniais (t. 37, b. l. 54–57, 69–70).

78. Išanalizavus kratų pas S. A., T. B., A. B., T. T., D. Š., V. V., Ž. Š. metu rastuose ir paimtuose mobiliojo ryšio telefonuose buvusius duomenis matyti, jog jie, taip pat ir V. V. palaikė nuolatinius tarpusavio ryšius, taip pat ryšius su kitais bendrininkais, su vogtų transporto priemonių supirkėjais (t. 3, b. l. 21–22; t. 4, b. l. 125–126, 174–176; t. 7, b. l. 1–58; t. 8, b. l. 52–66; t. 28, b. l. 95–96).

79. Nusikalstamas susivienijimas, kaip viena iš bendrininkavimo darant nusikalstamą veiką ar veikas formų, pagal BK 25 straipsnio 4 dalyje nurodytą apibrėžtį yra tada, kai bendrai nusikalstamai veiklai – vienam ar keliems sunkiems ar labai sunkiems nusikaltimams daryti – susivienija trys ar daugiau asmenų, kuriuos sieja nuolatiniai tarpusavio ryšiai bei vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas. Teismų praktikoje dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje suprantamas kaip nuolatinis bet kokių funkcijų, užtikrinančių nusikalstamo susivienijimo tikslų pasiekimą, atlikimas. Dalyvavimas gali pasireikšti tiek konkrečių nusikaltimų darymu arba rengimu, tiek ir kitokia veikla grupės naudai, kuri leidžia identifikuoti asmenį kaip nusikalstamo susivienijimo narį (susivienijimo apsauga, jo dalyviams teikiamas prieglobstis, rūpinimasis susivienijimo ginklais, transportu, turtu, lėšomis, informuotumu ir kt.), todėl dalyvavimu nusikalstamo susivienijimo veikloje gali būti kaltinamas ir toks nusikalstamo susivienijimo narys, kuris nėra padaręs atskiro nusikaltimo. Nusikalstamo susivienijimo organizavimas (kūrimas) gali pasireikšti veiksmais, kuriais parenkami, verbuojami, telkiami bendrai nusikalstamai veiklai susivienijimo dalyviai, atliekamas vaidmenų susivienijimo dalyviams skirstymas ir pan. Vadovavimas nusikalstamam susivienijimui – susivienijimo dalyvių ryšių koordinavimas, vidaus elgesio taisyklių nustatymas, drausmės palaikymas, nusikalstamos veikos planų rengimas, ginklų, sprogstamųjų medžiagų, transporto, ryšio ar kitokių techninių priemonių įgijimo, saugojimo, priežiūros, skirstymo valdymas ir pan. Vadovavimu pripažįstami ir kitokie veiksmai, kuriais palaikomas nusikalstamo susivienijimo gyvybingumas, konkrečių nusikaltimų rengimas, jų darymo kontrolė, individualių užduočių susivienijimo nariams skyrimas, ginčų sprendimas, disponavimas ginklais, lėšomis ir kitokiomis nusikalstamo susivienijimo turimomis priemonėmis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-209-699/2017).

80. Byloje surinktų ir aptartų įrodymų viseto analizė paneigia nuteistojo V. V. ir jo gynėjo teiginius apie tai, kad V. V. buvo tik eilinis A. B. suburto nusikalstamo susivienijimo narys, ir leidžia daryti išvadą, kad jis kartu su A. ir T. B. vadovavo didelės vertės turto vagystėms, paskirstydavo užduotis kitiems grupuotės nariams, ieškodavo vairuotojų pagrobtoms transporto priemonėms į Lietuvos Respubliką pargabenti, kontroliavo nusikalstamo susivienijimo narių ir šiam susivienijimui nepriklausiusių asmenų, vykdžiusių atskiras funkcijas (vairuotojų), judėjimą, susižinojimą, pavogto didelės vertės turto pargabenimą į Lietuvos Respubliką, šio turto slėpimą bei realizavimą. Be to, V. V. ir pats dalyvavo darant sunkius nusikaltimus, užtikrino grupuotės narių (vilkikų ir puspriekabių vagių) apgyvendinimą Vokietijoje, rūpinosi pagrobto turto realizavimu. Taip pat V. V. buvo atsakingas už ryšių palaikymą su kitomis nusikalstamomis grupuotėmis. V. V. su kitais nusikalstamos susivienijimo organizatoriais ir lyderiais siejo ilgalaikiai, nuolatiniai ryšiai, nustatytas grupuotės narių paklusnumas V. V. bei A. ir T. B., už nepaklusnumą nusikalstamo susivienijimo nariai buvo baudžiami, netgi ir smurtu (D. Š.). Jau aptartais įrodymais nustatyta, kad beveik kiekvieną dieną T. B. namuose buvo rengiami nusikalstamo susivienijimo vadovų ir kitų lyderių susirinkimai, kuriuose dalyvaudavo ir V. V., susirinkimų metu buvo aptariami rengiamų nusikaltimų planai, skirstomi dalyvių vaidmenys nusikaltimų darymo metu, dalijami įrankiai ir priemonės nusikaltimų darymui palengvinti. Iš nusikalstamų veikų gautas lėšas pasiskirstydavo nusikalstamo susivienijimo lyderiai ir vadovai, tarp jų ir V. V., dalį lėšų kaskart atidėdami į bendrą nusikalstamo susivienijimo kasą. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai V. V. pripažino vienu iš nusikalstamo susivienijimo vadovų bei teisingai jo veiką kvalifikavo pagal BK 249 straipsnio 3 dalį.

81. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą bei įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatavo, jog V. V. kartu su A. B. ir T. B. organizavo ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ginkluotą nusikalstamą susivienijimą ir jam vadovavo. Nuteistasis V. V. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada, nurodė, kad nei V. V., nei A. B. ar T. B. nebuvo žinoma apie šaunamuosius ginklus, kurie kratos metu buvo rasti T. T. gyvenamojoje vietoje.

82. Šioje baudžiamojoje byloje iš tiesų nėra jokių faktinių duomenų, kad A. B., T. B. ir V. V. suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo vykdytuose nusikaltimuose būtų buvę panaudoti šaunamieji ginklai, šaudmenys ar sprogmenys, nė vienas iš byloje apklaustų nuteistųjų ar liudytojų nenurodė, kad būtų matę ginklų ir sprogmenų ar ką nors apie juos girdėję, apie smurto ar ginklų panaudojimą vykdomose didelės vertės turto vagystėse nebuvo net užuominų, ginklai į vagystes nebuvo vežami. Kita vertus, bylos medžiaga patvirtina, kad kratos pas T. T. metu buvo rastas pistoletas, automatai, granatos, granatų sprogdikliai, šoviniai. Kaip matyti iš T. T. parodymų, pasaugoti ginklus jis paėmė A. B. prašymu, ginklus laikė savo namuose, iki tol ginklai buvo sudėti šarvuotame mikroautobuse, stovinčiame netoli T. B. namų saugomoje aikštelėje. Be to, T. T. nurodė, jog iš bendrų nusikalstamo susivienijimo lėšų buvo nupirkti du pistoletai ,,TT“ su pilnomis apkabomis šovinių, kuriuos įgijo ir į T. B. namus atvežė V. V., kad vieną iš šių pistoletų A. B. nurodymu jis nuvežė V. V.. Pirmosios instancijos teismas šiuos liudytojo T. T. parodymus laikė patikimais, nekeliančiais abejonių, šiuos T. T. parodymus apie kratos jo namuose metu rastų šaunamųjų ginklų, šaudmenų ir sprogmenų atsiradimo aplinkybes bei jų priklausomybę nusikalstamam susivienijimui pripažino tinkamu įrodymu. Vertinant T. T. parodymus kitų byloje surinktų įrodymų kontekste matyti, jog šio liudytojo parodymai buvo nuoseklūs, nekito viso bylos proceso metu, abejoti T. T. parodymais, taip pat ir parodymais apie šaunamųjų ginklų, šaudmenų ir sprogmenų atsiradimo jo namuose aplinkybes bei apie ginklų priklausomybę, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, tai, kad įgyti pistoletai ir šaudmenys šioje byloje inkriminuotiems nusikaltimams daryti nebuvo panaudoti, nepaneigia to, jog neteisėtai įgytus ginklus buvo planuojama naudoti nusikalstamo susivienijimo veikloje tuomet, kai toks reikalas bus. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nuteistajam V. V. ginkluoto nusikalstamo susivienijimo organizavimas ir atitinkamai vadovavimas jam bei dalyvavimas jo veikloje inkriminuoti pagrįstai.

Dėl atskirų V. V. inkriminuotų nusikalstamų veikų

83. Tiek nuteistasis V. V. viso bylos proceso metu, tiek nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad V. V. kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais dalyvavo padarant tik kelias vagystes užsienio valstybėse, todėl jis nepagrįstai skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl dalyvavimo daugiau nei dvidešimtyje vilkikų ir (ar) puspriekabių su kroviniais vagysčių.

84. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, V. V. prisipažio dalyvavęs 2011 m. gruodžio 4 d. vilkiko „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei 2011 m. gruodžio 6–7 d. vilkiko „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vagystėse Belgijos Karalystėje, taip pat 2012 m. sausio 31 d. vilkiko „Daimler-Benz Mercedes 1844 LS“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vilkiko „Volvo FH440“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), puspriekabės-šaldytuvo „Schmitz SKO24“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), puspriekabės „Schmitz S01“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su lentų kroviniu, vagystėje Vokietijos Federacinėje Respublikoje, taip pat 2012 m. vasario 26–27 d. vilkiko „Volvo FH 440“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), puspriekabės „Koegel“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su jūriniu konteineriu „Springfield“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir lauko kepsninių kroviniu, 2012 m. kovo 2 d. vilkiko „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), puspriekabės, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su jūriniu konteineriu, puspriekabės-šaldytuvo vagystėje Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Apie kitas jam inkriminuotas vilkikų ir (ar) puspriekabių su kroviniais vagystes užsienio valstybėse, V. V. tvirtina nieko nežinojęs ir jose nedalyvavęs.

85. BK 26 straipsnio 1–4 dalių nuostatose nurodytos bendrininkų baudžiamosios atsakomybės sąlygos, jos pagrindų ir ribų santykis, ryšys su vykdytojo atsakomybe, vykdytojo vaidmens pobūdis bendroje nusikalstamoje veikoje, kitų bendrininkų veiksmų (neveikimo) ryšys su vykdytojo veika, jos padariniais, bendrininkų tarpusavio susitarimas veikti bendrai ir kiti objektyvieji bei subjektyvieji bendrininkavimo požymiai. Šios sąlygos reiškia tokį patį visų bendrininkų baudžiamosios atsakomybės pagrindą ir visų bendrininkų veiksmų kvalifikavimą pagal tą patį BK specialiosios dalies straipsnį, kuriame nustatyta atsakomybė už vykdytojo padarytą veiką. Dėl to organizatorius, kaip ir kurstytojas ar padėjėjas, atsako pagal BK straipsnį, kuriame nustatyta atsakomybė už vykdytojo padarytą veiką, ir atitinkamai BK 24 straipsnio 4, 5 ar 6 dalį (BK 26 straipsnio 4 dalis).

86. Byloje surinktais ir šioje apeliacinės instancijos teismo nutartyje išanalizuotais bei aptartais įrodymais nustatyta, kad V. V., kartu su A. B. ir T. B., organizavo šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ginkluotą nusikalstamą susivienijimą, skirtą daryti sunkius nusikaltimus – didelės vertės svetimo turto vagystes, vadovavo šiam nusikalstamam susivienijimui, o kiti, atskiruose nusikalstamų veikų epizoduose nuteisti, asmenys buvo V. V. kartu su A. B. ir T. B. sukurto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo nariai, dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje vykdydami V. V., A. B. ir T. B. nurodymus, užsienio valstybėse vogė vilkikus ir (ar) puspriekabes su kroviniais. Iš esmės nė viena nusikalstama veika, susijusi su vilkikų ir (ar) puspriekabių su kroviniais vagystėmis užsienio valstybėse, nusikalstamo susivienijimo viduje nebuvo daroma be V. V. žinios. Nusikalstamo susivienijimo vadovai, tarp jų ir V. V., prieš kiekvieną vagystę susirinkdavo T. B. namuose, kur aptardavo planuojamo nusikaltimo padarymo aplinkybes, paskirstydavo vaidmenis kitiems nusikalstamo susivienijimo nariams. Tiesiogiai vilkikų ir (ar) puspriekabių su kroviniais vagystes Vokietijoje vykdę nusikalstamo susivienijimo nariai būdavo apgyvendinami pas V. V. giminaitį. V. V. kartu su A. B., T. B. ir S. A. rūpinosi pavogtų vilkikų, puspriekabių ir krovinių realizavimu. Todėl teisinga yra pirmosios instancijos teismo išvada, kad nors V. V. daugelyje vilkikų ir (ar) puspriekabių su kroviniais vagysčių užsienio valstybėse tiesiogiai nedalyvavo, tačiau šias veikas padarė kiti asmenys, veikdami V. V. kartu su A. B. bei T. B. suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo veikloje, todėl V. V. atsako už jų padarytas nusikalstamas veikas.

Dėl bausmės

87. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nesutinka su V. V. paskirta bausme. Advokatas nurodė, kad baudžiamasis procesas šioje byloje užtruko labai ilgą laiką, dėl to buvo suvaržytos nuteistojo teisės, ilgą laiką truko teisinio netikrumo dėl baudžiamosios bylos baigties būsena, todėl šios aplinkybės turėtų būti pripažintos išimtinėmis BK 54 straipsnio 3 dalies prasme bei tuo pagrindu, atsižvelgiant ir į padarytų nusikaltimų apimtį, su V. V. individualiu pavojingumu susijusias aplinkybes, turėtų būti paskirtos švelnesnės, nei įstatyme nustatytos, terminuoto laisvės atėmimo bausmės arba paskirtos bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu.

88. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima paskirti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai.

89. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, kuriame nustatyta atsakomybė už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 61 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama, kad bausmės skyrimo procesas susideda iš dviejų dalių – iš bausmės rūšies parinkimo ir bausmės dydžio nustatymo. BK 61 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 54 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas paskiria tik tokią bausmę, kuri numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, kuriame nustatyta atsakomybė už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. Įstatymų leidėjas, atsižvelgęs į saugomos vertybės svarbą ir veiksmų pavojingumą, sankcijoje nustato griežtesnes ar švelnesnes bausmes, parenka galimų skirti bausmių rūšis ir jų dydžius. Baudžiamojo įstatymo sankcijos sukonstruotos taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą, padarytų veiksmų pavojingumą atitinkančią bausmę, vadovaudamasis įstatymo, kuriame nustatyta baudžiamoji atsakomybė už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Tik BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnyje numatytais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali peržengti baudžiamojo įstatymo sankcijos ribas.

90. BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo bausmių skyrimo procese taikymo galimybė: tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, Nr. 2K-186-942/2015). Tačiau bausmės švelninimas pagal BK 54 straipsnio 3 dalį gali būti pagrįstas tik aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, Nr. 2K-252/2014, Nr. 2K-447/2014, Nr. 2K-361/2014, Nr. 2K-P-89/2014 ir kt.).

91. Prieš taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį teismas pirmiausia turi įvertinti teisingos bausmės paskyrimo galimybę taikant BK 54 straipsnio 1, 2 dalis bei BK 55–61 straipsniuose įtvirtintas bendrąsias bausmės skyrimo taisykles. Be to, teismams suteikta galimybė švelninti bausmę ir vadovaujantis BK 62 straipsniu. Ir tik tada, kai konkrečioje byloje nustatoma aplinkybių visuma, rodanti daug mažesnį asmenybės ir veikos pavojingumą ar kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, teismas gali pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Iš esmės turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, kurioje sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas, nors formaliai ir atitinkantis visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), yra betikslis, t. y. nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas. Taigi ši nuostata nėra pagrindinė ir vienintelė taisyklė, kuria pirmiausia turi vadovautis teismas, skirdamas bausmę. Priešingai, pagrindinės taisyklės yra aiškiai suformuluotos baudžiamajame įstatyme, o bausmės skyrimo norma, mininti teisingumo principą, yra labai abstrakti ir taikytina tik retais ir ypatingais atvejais. Todėl ši norma teismų praktikoje ir įgijo išimtinių aplinkybių statusą, taip bausmės skyrimą pabrėžiant ne kaip statišką, o labai dinamišką procesą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, Nr. 2K-186-942/2015, Nr. 2K-204-942/2015).

92. Nusikalstamo susivienijimo organizavimas ir vadovavimas (BK 249 straipsnio 3 dalis), priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, už kurių padarymą V. V. pripažintas kaltu skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, priskiriamos sunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijoms, už visas V. V. padarytas nusikalstamas veikas baudžiamajame įstatyme alternatyvių bausmių laisvės atėmimui nenumatyta. Byloje nenustatyta nei nuteistojo V. V. atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių. V. V. praeityje buvo teistas, bet teistumas išnykęs, todėl nors nuteistasis laikomas neteistu, tačiau, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ankstesnis nusikalstamas jo elgesys, o būtent tai, kad po kitų nusikalstamo susivienijimo narių sulaikymo šioje byloje, V. V., likęs Vokietijoje, padarė naujų nusikaltimų, už kuriuos buvo nuteistas Vokietijos Federacinės Respublikos Dorseno apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. nuosprendžiu, neigiamai charakterizuoja V. V.. Iš bylos duomenų matyti, kad V. V. iki sulaikymo Vokietijoje augino mažametę dukterį. Pirmosios instancijos teismas, išdėstytas aplinkybes įvertinęs kartu su V. V. vaidmeniu nusikalstamame susivienijime, atsižvelgęs į tai, jog V. V. buvo vienas iš nusikalstamo susivienijimo organizatorių, atliko aktyvų vaidmenį ir ilgą laikotarpį vadovavo didelės vertės svetimo turto vagystėms, koordinavo kitų nusikalstamo susivienijimo narių veiklą, pagal BK 249 straipsnio 3 dalį V. V. paskyrė bausmę, artimą straipsnio sankcijoje numatytai minimaliai bausmei, o už nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 4 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, paskyrė V. V. bausmes, artimas straipsnių sankcijoje numatytiems bausmių vidurkiams.

93. Teisėjų kolegija, susipažinusi su nuteistojo V. V. gynėjo apeliacinio skundo argumentais dėl jam paskirtos bausmės ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvais, nustatė, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi tiek bausmės rūšies parinkimo, tiek jos dydžio nustatymo taisyklių. Kaip jau minėta, pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, bausmė paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę, negu įstatyme nustatyta, bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatyme nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. BK 62 straipsnio nuostatų taikymas yra susijęs su konkrečiomis šiame straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis, kurių šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta. Sprendžiant BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo galimybę, būtina įvertinti visas bylos aplinkybes, daugiausia dėmesio skiriant aplinkybėms, apibūdinančioms kaltininko asmenybės ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta kokių nors aplinkybių, rodančių mažesnį V. V. padarytos nusikalstamos veikos ar nuteistojo asmenybės pavojingumą, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas V. V. už jo nusikalstamų veikų padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui.

94. Nėra pagrindo sutikti ir su nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentais, jog bausmės nuteistajam šioje baudžiamojoje byloje turėtų būti švelninamos dėl pernelyg ilgo bylos proceso. Pagal teismų praktiką pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė ir teisės į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimas gali būti vienas iš pagrindų švelninti bausmę pagal atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-256/2009, Nr. 2K-503/2010), taip pat ir taikyti bausmės vykdymo atidėjimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, Nr. 2K-7-8-788/2018) arba skirti švelnesnę, nei nurodyta straipsnio sankcijoje, bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies arba 62 straipsnio pagrindu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-45/2007, Nr. 2K-102/2009, Nr. 2K-192/2011, Nr. 2K-337-489/2017). Tokia teismų praktika atitinka EŽTT praktiką, pagal kurią bausmės švelninimas taikomas atsižvelgiant į įmanomai trumpiausio baudžiamojo proceso laiko reikalavimo pažeidimą, yra laikomas tinkama ir pakankama teisinės gynybos dėl pernelyg ilgo proceso trukmės priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-503/2010, 2K-7-109/2013, 2K-150/2014). Galimybė švelninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama su konkrečios bylos aplinkybėmis nepagrįsta pernelyg ilga jo trukme, dėl kurios pažeidžiama Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-281-746/2016, Nr. 2K-48-696/2017). EŽTT jurisprudencijoje nustatyti kriterijai, kuriais remiantis turi būti vertinama baudžiamojo proceso trukmė, yra konkrečios bylos sudėtingumas (faktų, kuriuos reikia nustatyti, pobūdis, padarytų nusikalstamų veikų, kaltinamų asmenų skaičius, įrodymų kiekis ir jų rinkimo sudėtingumas, teisiniai bylos aspektai); asmenų, dėl kurių taikytas baudžiamasis persekiojimas, elgesys; institucijų veiksmai organizuojant bylos procesą; taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumas, jų taikymo laikas ir pan. (2009 m. sausio 13 d. sprendimas byloje Sorvisto prieš Suomiją, peticijos Nr. 19348/04; 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, peticijos Nr. 53161/99 ir kt.). Viso bylos konteksto vertinimas, tikrinimas, ar proceso metu buvo nepateisinamo delsimo požymių, ar buvo laikotarpių, kai ikiteisminio ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo atliekami jokie procesiniai veiksmai arba jie buvo atliekami per ilgai, yra teismo diskrecija. Teismo išvadą, ar konkretus procesas atitinka Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimus, visada lemia ne izoliuotas atskirų kriterijų, bet jų visumos vertinimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-55-895/2015, Nr. 2K-87-942/2017).

95. Šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2012 metais, tačiau tais pačiais metais V. V. nuo ikiteisminio tyrimo pasislėpė (detalesnė šių aplinkybių analizė bus pateikta vėliau šioje nutartyje). Baudžiamoji byla V. V. bendrininkų atžvilgiu, iš kurios buvo išskirta ši baudžiamoji byla, Kauno apygardos teisme buvo išnagrinėta ir apkaltinamasis nuosprendis priimtas 2017 m. liepos 14 d. Lietuvos apeliacinis teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, iš kurios buvo išskirta V. V. baudžiamoji byla, 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendyje konstatavo, kad, atsižvelgiant į tai, jog nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjo beveik septyneri metai, įvykdyti nors ir sunkūs, tačiau ne smurtinio pobūdžio nusikaltimai, Algirdas ir T. B. ilgą laiką buvo suimti ir laikomi tardymo izoliatoriuje, A. B. ir T. B. už sunkiausios nusikalstamos veikos, numatytos BK 249 straipsnio 3 dalyje, padarymą straipsnio sankcijoje numatytų bausmių paskyrimas, vadovaujantis vien tik bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Lietuvos apeliacinis teismas nuosprendyje pažymėjo, kad net ir minimalios baudžiamojo įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas nėra pakankamas kompensuoti A. B. ir T. B. praleistą laiką tardymo izoliatoriuje, taikant jiems griežčiausią kardomąją priemonę, todėl pagal BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas už BK 249 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą jiems paskyrė mažesnę bausmę, negu sankcijoje numatyta minimali dešimties metų laisvės atėmimo bausmė. O nagrinėjamu atveju baudžiamosios bylos procesas užsitęsė išimtinai dėl paties V. V. kaltės, t. y. dėl to, kad V. V., 2012 metais suėmus jo bendrininkus ir pradėjus ikiteisminį tyrimą, nuo tyrimo pasislėpė, buvo paskelbta jo paieška bei išduotas Europos arešto orderis. Nuteistasis 2015 m. buvo sulaikytas Vokietijoje dėl ten padarytų nusikalstamų veikų ir nuo 2015 m. spalio 15 d. iki 2017 m. kovo 3 d. Vokietijoje atliko laisvės atėmimo bausmę. Atlikęs laisvės atėmimo bausmę Vokietijoje V. V. buvo pargabentas į Lietuvą ir čia laikomas suimtas. Taigi, kaip matyti iš aptartų įrodymų, V. V. šioje baudžiamojoje byloje griežčiausia kardomoji priemonė, lyginant su kitais dviem jo bendrininkais nusikalstamo susivienijimo organizatoriais A. ir T. B., buvo taikoma gana neilgai, bylos nagrinėjimas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme vyko gana greitai, be nepagrįstų ir nepateisinamų delsimų. Byloje nenustatyta valstybės subjektų veiksmų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog buvo pažeistas proceso greitumo principas ir baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisė į proceso užbaigimą per kiek įmanomai trumpiausią (protingą) laiką. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visetą teisėjų kolegija daro išvadą, jog šiuo atveju ilgą baudžiamojo proceso trukmę iš esmės lėmė paties nuteistojo veiksmai, todėl baudžiamosios bylos laikas (aštuoneri metai) vertinamas kaip adekvatus ir pateisinamas tiek nacionalinės, tiek tarptautinės teisės prasme.

Dėl turto konfiskavimo

96. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš V. V. konfiskavo 48 620 Eur, kaip nusikalstamos veikos rezultatą, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje visiškai nemotyvavo, kaip ir kokiu būdu iš nusikalstamos veikos V. V. gavo būtent 48 620 Eur. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas iš tiesų nenurodė jokių motyvų, kodėl iš V. V., kaip nusikalstamų veikų rezultatą, konfiskuoja būtent 48 620 Eur. Tačiau tinkamas šios išvados nemotyvavimas paties sprendimo taikyti BK 72 straipsnio nuostatas bei konfiskuoti iš nusikalstamų veikų gautas pinigines lėšas, nedaro neteisėtu.

97. BK 72 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Turto konfiskavimas yra BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė, kuria siekiama padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Baudžiamajame įstatyme nereglamentuojamos išimtys, kai turto (jo vertę atitinkančios pinigų sumos) konfiskavimas neskiriamas. Pagal teismų praktiką išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K-80-511/2018).

98. Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų viseto (BK 39¹ straipsnio tvarka atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės liudytojo T. T. parodymų, nuteistojo S. A. parodymų, taip pat kitų bylos duomenų (įsiteisėjusio 2013 m. rugsėjo 20 d. teismo baudžiamojo įsakymo), daugumoje atskirų didelės vertės svetimo turto vagysčių yra nustatytos aiškios sumos, gautos už realizuotas pagrobtas transporto priemones – vilkikus ir puspriekabes (bendra suma 233 000 Eur) bei realizuotą juose buvusį krovinį (32 000 Eur). O dėl kitų įvykdytų vagysčių, nesant tikslių duomenų, už kokias sumas buvo realizuotas pagrobtas turtas, jos buvo nustatytos vadovaujantis mažiausiomis, bylos duomenimis, gautomis sumomis realizavus vilkiką (13 000 Eur) ir puspriekabę (4 000 Eur). Remiantis šiais faktiniais duomenimis, konfiskuotino turto, kaip V. V., A. ir T. B. suburto ir vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo padarytų nusikalstamų veikų rezultato, suma yra 369 000 Eur.

99. Šioje nutartyje jau aptartais nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio tvarka atleistų liudytojų D. Š. ir T. T., taip pas nuteistojo S. A. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais nustatyta, jog, realizavę užsienio valstybėse pagrobtas transporto priemones ir juose buvusius krovinius, gautus pinigus pasidalydavo šeši pagrindiniai nusikalstamo susivienijimo dalyviai – T. T., D. Š., A. B., T. B., S. A. ir V. V., prieš tai sumokėjus sutartas pinigų sumas transporto priemonių vagystes vykdžiusiems bendrininkams. Nustatant iš V. V. konfiskuotiną dalį iš realizuoto pagrobto turto, visų pirma iš bendros bylos duomenimis nustatytos pagrobto realizuoto turto sumos – 369 000 Eur, turi būti atskaičiuota suma, kuri, bylos duomenimis, buvo išmokėta kitiems nusikalstamo susivienijimo dalyviams ir bendrininkams už dalyvavimą vagystėse ir kurios dydžiu sumažėjo pagrindinio šešeto gauta suma, t. y. 102 200 Eur. Taip iš V. V. turėtų būti konfiskuojama jo gauta dalis, t. y. 1/6 (viena šeštoji) nuo 266 800 Eur sumos. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis S. A. Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 14 d. nuosprendžiu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu išteisintas dėl dalies nusikalstamo susivienijimo įvykdytų vagysčių, jam taikomas turto konfiskavimas atitinkamai buvo sumažintas (nustatyta, jog iš nusikalstamų veikų, kuriose dalyvavus pripažintas kaltu ir S. A., nusikalstamas susivienijimas gavo 142 100 Eur už realizuotą pagrobtą turtą, todėl iš S. A. buvo konfiskuota turto dalis, lygi šios sumos 1/6 (vienai šeštajai) daliai, t. y. 23 680 Eur). V. V. pripažinus kaltu dėl visų nusikalstamo susivienijimo įvykdytų vagysčių, iš jo kaip nusikalstamos veikos rezultatas konfiskuotina jo gauta dalis iš nusikalstamo susivienijimo įvykdytų vagysčių, t. y. 48 620 Eur. Nuteistajam V. V. nustatyto dydžio turto konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, yra proporcinga jo padarytoms nusikalstamoms veikoms ir kartu su paskirtomis bausmėmis atitinka siekiamus tikslus – nubausti teisės pažeidėjus bei užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją.

Dėl ekstradicijos išlaidų

100. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai V. V. ekstradicijos išlaidas pripažino proceso išlaidomis ir jas priteisė iš nuteistojo.

101. Pagal BPK 103 straipsnio 6 punktą proceso išlaidas sudaro ne tik šio straipsnio 1–5 punktuose numatytos išlaidos, bet ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Teismų praktikoje valstybės patirtos išlaidos, susijusios su įtariamojo atgabenimu iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką baudžiamajam persekiojimui vykdyti, paprastai pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš nuteistojo tais atvejais, kai pagal teismų nustatytas faktines aplinkybes galima konstatuoti, kad po nusikaltimo padarymo įtariamasis ėmė slapstytis, siekdamas išvengti patraukimo baudžiamojon atsakomybėn (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-5/2005, Nr. 2K-191/2006, Nr. 2K-210/2011, Nr. 2K-321/2013 ir kt.).

102. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Z. Tuliševskio 2012 m. gegužės 16 d. nutarimu V. V. buvo pripažintas įtariamuoju ir buvo paskelbta jo paieška (t. 38, b. l. 33–45). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartimi įtariamajam V. V. buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas (t. 38, b. l. 133–145). 2012 m. liepos 9 d. buvo išduotas Europos arešto orderis (t. 37, b. l. 146–160). 2017 m. kovo 7 d. V. V. pagal Europos arešto orderį buvo konvojuotas iš Vokietijos (Frankfurto) (t. 37, b. l. 182). Iš byloje esančio Policijos departamento rašto matyti, kad bendra ekstradicijos išlaidų suma yra 1 487,64 Eur (t. 37, b. l. 183).

103. Bylos įrodymų neatitinka nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentai, jog V. V. apie tai, kad yra ieškomas Lietuvoje, sužinojo tik 2015 metais, kai buvo sulaikytas Vokietijoje už ten padarytus nusikaltimus. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kaip liudytojas šioje byloje buvo apklaustas V. V., kuris, patvirtino teismo posėdžio metu perskaitytus savo parodymus, kuriuos jis davė, apklausiamas kaip kaltinamasis baudžiamojoje byloje, iš kurios buvo išskirta V. V. baudžiamoji byla. Kaip matyti iš V. V. parodymų (t. 34, b. l. 93–95), apie tai, kad sulaikyti A. ir T. B. bei T. T., iš šių asmenų draugių ar žmonų jis sužinojo būdamas Vokietijoje jau jų sulaikymo dieną. Tą pačia dieną jis nuvažiavo pas Vokietijoje gyvenantį V. V. giminaitį R., kur atvažiavo ir V. V. su Ž. Š.. Jis jiems pasakė, kaip viskas yra. Tuomet jie jau turėjo vilkiką, trūko tik priekabos. Suradę tinkamą priekabą, ją prisikabino prie vilkiko ir laukė aikštelėje, kol galės važiuoti į Lietuvą, manė, kad ir jų jau ieško pareigūnai. Liudytojo V. V. teigimu, V. V. per ,,Skype“ programėlę kalbėjosi su D. Š., kuris pasakė, jog surado, kam parduoti pagrobtus daiktus, tuomet jis ir grįžo į Lietuvą. Iš byloje esančio Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ONKTD prokuroro Z. Tuliševskio 2012 m. gegužės 16 d. Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininkui siųsto rašto dėl įtariamojo V. V. paieškos, matyti, kad kaip vieną iš priedų prie minėto rašo prokuroras pridėjo liudytojos G. V. 2012 m. balandžio 25 d. apklausos protokolą, kuriame užfiksuoti liudytojos parodymai apie tai, kad V. V. ji matė prieš kokius tris mėnesius, tuomet nuteistasis jai pasakė, kad kažkur išvažiuoja ir po to karto ji daugiau jo nematė. V. V. jai po to keletą kartų skambino telefonu ir teiravosi, kaip jai sekasi. Liudytoja nurodė, kad 2012 m. kovo mėnesio pradžioje jai paskambino V. V. ir paprašė nuvažiuoti į Šilainių mikrorajoną pas (duomenys neskelbtini) (T. B.) žmoną ir išsiaiškinti, kodėl šis neatsiliepia į jo telefono skambučius. (duomenys neskelbtini) žmona jai pasakė, kad jis yra suimtas, ir po šio karto V. V. daugiau jai neskambino ir nieko nesiteiravo (t. 37, b. l. 137–138). Iš byloje esančio kratos, atliktos V. V. gyvenamojoje vietoje Vokietijoje, protokolo matyti, jog kratos metu buvo rasta ir paimta lietuviškas asmens dokumentas, išduotas A. B. vardu (su V. V. nuotrauka), lietuviškas asmens dokumentas, išduotas A. P. vardu (su V. V. nuotrauka), Slovėnijos Respublikos piliečio asmens tapatybės kortelė ir Slovėnijos Respublikos piliečio vairuotojo pažymėjimas, išduoti (duomenys neskelbtini) vardu (su V. V. nuotraukomis). Išdėstytų aplinkybių visetas leidžia daryti išvadą, kad V. V. nuo pat pradžių (2012 metų kovo mėnesio) žinojo apie A. ir T. B., taip pat kitų nusikalstamo susivienijimo narių sulaikymą ir, būdamas vienas iš nusikalstamo susivienijimo organizatorių bei vadovų, koordinavęs kitų nusikalstamo susivienijimo narių veiklą, suprato, kad ir jis yra ieškomas teisėsaugos institucijų, tačiau į Lietuvą negrįžo, bet liko ir iki 2015 metų slapstėsi Vokietijoje, kol buvo sulaikytas už ten padarytus naujus nusikaltimus. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, nuteistojo V. V. ekstradicijos išlaidos pagrįstai pripažintos proceso išlaidomis ir priteistos iš nuteistojo.

104. Nuteistojo gynėjo nuomone, be jokio teisinio pagrindo buvo paimti V. V. iš Vokietijos atsivežti pinigai – 1 425,84 Eur, kuriuos jis užsidirbo atlikdamas bausmę Vokietijos kalėjime, ir šie pinigai negali būti nei konfiskuojami, nei apribojamas disponavimas jais. Su tokiu apeliacinio skundo argumentu nėra pagrindo sutikti. Iš bylos duomenų matyti, kad, siekiant užtikrint galimą turto konfiskavimą, 2017 m. liepos 31 d. prokuroro nutarimu buvo skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į V. V. pinigines lėšas – 1 425,48 Eur. Šios procesinės prievartos priemonės terminas buvo tęsiamas ir skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas laikiną nuosavybės teisės apribojimą pratęsė, iki bus išieškota konfiskuotina suma, ekstradicijos išlaidos. Nagrinėjamos bylos kontekste laikinas nuosavybės teisės apribojimas V. V. piniginėms lėšoms negali būti vertinamas kaip per griežta procesinė prievartos priemonė, ji yra proporcinga jos taikymu siekiamiems tikslams. Tiek paskiriant šią procesinę prievartos priemonę, tiek tęsiant jos terminą, nei baudžiamojo, nei baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimai pažeisti nebuvo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. V. gynėjo advokato Lino Stanislavo Bagdono apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Virginija LiudvinavičienėErnesta MontvidienėAlenas Piesliakas