Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. Š. ir suinteresuoto asmens antstolio Roberto Vasiliausko atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-31166-984/2024, iškeltoje pagal pareiškėjo V. Š. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Robertas Vasiliauskas, S. Š., UAB „Legertas“, V. K., A. K., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

5. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies tenkintas skolininko skundas dėl antstolio veiksmų ir panaikintas antstolio patvarkymas dėl pirmųjų varžytinių paskelbimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių aplinkybių

6. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, bylos duomenys patvirtina, kad antstolio Roberto Vasiliausko kontoroje yra vykdomos šešios vykdomosios bylos dėl skolų išieškojimo iš pareiškėjo (skolininko) V. Š. išieškotojų UAB „Legertas“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, VMI prie LR FM naudai. Vykdant išieškojimą antstolis 2016-03-03 areštavo V. Š. ir jo sutuoktinei S. Š. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 2,0315 ha bei kaimo turizmo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 893,38 kv. m, statybos pabaigos metai – 2015, esančius (duomenys neskelbtini). Antstolis 2023 m. rugsėjo 28 d. patvarkymu Nr. S-23-179-26299 skyrė ekspertizę minėto areštuoto turto rinkos vertei nustatyti, kurią pavedė atlikti UAB „Inreal“. 2024-07-24 UAB „Inreal“ nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizės akte Nr. 24-2380 nustatyta, kad minėto turto vertė yra 180 000 Eur. Antstolis 2024-07-29 patvarkymu Nr. S-24-179-17691 informavo skolininką apie nustatytą ginčo turto rinkos vertę (180 000 Eur), išaiškinant skolininkui, kad sutinkamai su Sprendimų vykdymo instrukcijos 61 punktu, pirmąsias varžytynes antstolis skelbia ne anksčiau kaip po 20 d. nuo informacijos apie areštuoto turto įvertinimą išsiuntimo skolininkui dienos. Antstolis taip pat išaiškino, kad rašytiniu skolininko prašymu pirmąsias varžytynes antstolis gali skelbti ir nesuėjus šiame punkte nustatytam terminui, be to, informavo skolininką, kad iki varžytynių pradžios skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją (CPK 704 straipsnio 1 dalis). 2024-09-18 pareiškėjas pateikė antstoliui prieštaravimus dėl ekspertizės išvados dėl areštuoto turto rinkos vertės bei prašė skirti pakartotinę ekspertizę. Nurodė, kad ekspertizės aktas turi trūkumų, dėl kurių sodybos vertė buvo nustatyta netinkamai. Parenkant objektus palyginimui su sodyba, vertintojas privalėjo atsižvelgti į šias aplinkybes: 1) sodyba yra Vakarų Lietuvoje, 3,5 km nuo Tauragės. Kaime, kuriame yra sodyba, realiai gyvena žmonės (yra ūkininkų). 10 km spinduliu 9 gyvenvietės, kuriose veikia kaimo bendruomenės, todėl sodyba gali veikti kaip kavinė (patogi vieta), Tauragės ir nurodytų gyvenviečių gyventojams; 2) sodyba specializuojasi pagaminto sodyboje maisto atvežimu į interesantų norimą vietą bei atitinkamu aptarnavimu ir šventinių pobūvių su nakvyne sodyboje vedimu, o ne siaurai suprantama kaimo turizmo veikla. Iš Ekspertizės akto 5.4.1. Lentelės (29 psl.) ir duomenų apie parinktus palyginimui su sodyba objektais matyti, kad Ekspertizės akte yra parinkti objektai, esantys Pietų ir Rytų Lietuvoje, kur verslo ekonominiai, socialiniai rodikliai yra kitokie nei Vakarų Lietuvoje, kur yra sodyba, ir nepateikta šių skirtybių įtakos analizė sodybos paklausai, o vadinasi ir sodybos rinkos kainai. Be to, yra analizuojami (pateikti duomenis) tik apie panaudotų sodybos rinkos vertės skaičiavimui panaudotų objektų fizikines savybes, bet nėra analizuojami duomenys apie parinktų palyginimui objektų konkrečią specializaciją kaimo turizmo srityje. Antstolis 2024-09-27 priėmė patvarkymą Nr. S-24-179-23371 dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių paskelbimo.

7. 2024-10-01 pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų. Esminiai skundo argumentai buvo tie, kad antstolis neišnagrinėjęs 2024-09-18 prašymo skirti žemės sklypo ir kaimo turizmo pastato, esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertės pakartotinę ekspertizę, nepagrįstai priėmė patvarkymą dėl pirmųjų varžytynių paskelbimo.

8. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies - panaikino patvarkymą dėl pirmųjų varžytinių paskelbimo. Teismas konstatavęs, kad ginčo turto vertė nustatyta tinkamai, netenkino skolininko reikalavimo skirti pakartotinę turto vertės ekspertizę. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą dėl nutarties dalies, kuria atsisakyta skirti pakartotinę ekspertizę, skundą argumentavo tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir skundą dėl antstolio veiksmų. Antstolis atskirąjį skundą dėl patvarkymo dėl pirmųjų varžytynių paskelbimo panaikinimo grindė aplinkybėmis, kad teismas iš esmės teisėtą ir pagrįstą patvarkymą panaikino formaliais pagrindais.

Dėl skolininko skundo argumentų

9. Pažymėtina, kad CPK 681 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones; jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad antstolis, įkainodamas turtą, neturi pareigos atsižvelgti nei į išieškotojo, nei į skolininko siūlomą kainą. Tačiau, skolininkui ar išieškotojui prieštaraujant antstolio atliktam įkainojimui arba jei kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis jai nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-441-690/2018).

10. CPK 682 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą. Patvarkyme turi būti nurodyta ekspertas ar ekspertizės įstaiga, kuriai pavedama atlikti ekspertizę. Patvarkymo kopijos registruotąja pašto siunta išsiunčiamos vykdymo proceso šalims. Vykdymo proceso šalis (šalys) ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo antstolio patvarkymą paskirti ekspertizę, šio Kodekso 598 straipsnyje nustatyta tvarka gali pareikšti ekspertui nušalinimą. Pagal CPK 682 straipsnio 2 dalį, jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Antstolio patvarkymas atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui.

11. Remiantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalimi, turto rinkos vertė yra apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti perduotas turtas arba verslas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtą arba verslą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto arba verslo tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų.

12. Nagrinėjamu atveju skolininkas (apeliantas) savo poziciją dėl, jo manymu, netinkamos ginčo turto vertės nustatymo iš esmės grindžia teiginiais, kad atliekant ekspertizę geografiniu aspektu buvo netinkamai parinkti lyginamieji objektai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie skolininko prieštaravimai nėra pakankami, jie nepagrįsti realiai atliktais tiksliais ginčo turto rinkos vertės skaičiavimais, kurie sudarytų pagrindą abejoti ekspertizės akte nurodyta turto verte. Pažymėtina, kad vadovaujantis kasacinio teismo praktika, skolininko ar išieškotojo pateikiami motyvuoti prieštaravimai dėl areštuoto turto vertės netinkamo nustatymo turėtų remtis ne prieštaravimus teikiančio asmens subjektyvia nuomone apie skolininko turto vertę, bet realiais skaičiavimais, kurie leistų antstoliui daryti pagrįstą išvadą apie turto vertinimo procedūros pažeidimą ir/ar jos metu atliktus netikslius skaičiavimus, o tai sudarytų pagrindą skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę. Kadangi pakartotinės turto vertinimo ekspertizės atlikimas ilgina išieškojimo vykdymo procesą, antstolis turi būti itin atidus, vertindamas turimus duomenis apie areštuoto turto vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018). Konkrečiu atveju skolininkas (apeliantas) nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad 2024-07-24 UAB „Inreal“ atliktas turto vertinimas būtų neteisingas ir/ar prieštarautų konkretiems teisės aktų reikalavimams, kad turto vertinimas nustatytas netinkamais metodais ar būtų nustatyta ne turto rinkos, bet kokia nors kita vertė, taip pat nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių neteisingą turto rinkos vertės nustatymą. Taip pat priešingai nei teigiama skolininko atskirajame skunde, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir aiškiai bei objektyviai išanalizavo prieštaravimuose dėl turto vertės ekspertizės nurodytus argumentus bei konstatavo, jog atliekant vertinimą palyginamieji objektai buvo parinkti tinkamai. Apeliantas nepateikė jokių motyvuotų argumentų dėl šių teismo išvadų nepagrįstumo ar neatitikimo bylos duomenims. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, Tauragės apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-38-760/2023 skolininko V. Š. iniciatyva jau buvo atlikta ginčo turto vertės ekspertizė (Ekspertizės aktas Nr. 337), kurioje konstatuota, kad 2023 m. kovo 18 dieną, ginčo turto vertė yra 165 870 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ši aplinkybė papildomai patvirtina, kad turto vertė nagrinėjamoje byloje (180 000 Eur) nustatyta tinkamai, o skolininko argumentus dėl netinkamai atliktos turto vertinimo ekspertizės atmeta kaip deklaratyvius, nemotyvuotus bei nepagrįstus.

13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, bei tai, kad antstolis turto vertę nustatė remiantis ekspertizės aktu, o skolininko (apelianto) argumentai nepaneigia antstolio nustatytos turto vertės, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad nustatyta nepagrįsta turto vertė. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti skolininko atskirojo skundo ir skirti papildomą ekspertizę. Pažymėtina, kad nustatyta turto vertė nėra lygi pardavimo vertei, todėl ginčo turtas gali būti parduotas ir brangiau (potencialiems pirkėjams varžantis varžytynėse).

Dėl antstolio skundo argumentų

14. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis CPK ir jo pagrindu priimtuose kituose teisės aktuose nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks veikimas ultra vires (viršijant įgaliojimus) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus įvykdymo pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, kad nebūtų pažeidžiami įstatyme nustatyti reikalavimai, taip pat vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90-823/2023, 22 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Pareiga veikti griežtai laikantis vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų saisto antstolį viso vykdymo proceso metu, todėl, be kita ko, ir spręsdamas klausimą dėl skolininkui priklausančio turto realizavimo antstolis neturi diskrecijos veikti savo nuožiūra priimdamas sprendimą dėl turto realizavimo būdo ir tvarkos, o turi veikti pagal įstatyme nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2025 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-2-421/2025).

15. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad antstolis negalėjo skelbti pirmųjų varžytinių iki skolininko 2024-09-18 antstoliui pateiktų prieštaravimų dėl nustatytos ginčo turto vertės išnagrinėjimo, o toks paskelbimas laikytinas procedūriniu pažeidimu. Antstolis su teismo išvada nesutinka, bei teigia, kad formaliu pagrindu teismas neturėjo naikinti iš esmes pagrįsto ir teisėto 2024-09-27 patvarkymo dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių paskelbimo. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo antstolio argumentu nesutinka ir pažymi, kad tiek vadovaujantis kasacinio teismo praktika, tiek CPK nuostatomis, reglamentuojančiomis vykdymo procesą, įstatymas nustato antstoliui pareigą įkainojant areštuotą turtą išklausyti išieškotojo ir skolininko nuomones, esant abejonių dėl turto vertės, skirti ekspertizę, prireikus perkainoti turtą, įvertinti prieštaravimus dėl turto įkainojimo, esant poreikiui skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Taigi šiuo atveju tinkamas teisės normų, įpareigojančių antstolį organizuoti varžytines tik tada, kai nėra neišspręstų klausimų dėl turto vertės, nesilaikymas, atsižvelgiant tiek specifinę antstolio padėtį ir vykdomas funkcijas, tiek į tai, kad antstolis atlikdamas savo funkcijas privalo vadovautis civilinio proceso nuostatomis, negali būti vertinamas vien tik kaip formalus pažeidimas. Pažymėtina, kad antstolis privalo sąžiningai atlikti profesines pareigas, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, imtis visų teisėtų priemonių, kad tinkamai apgintų išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.

16. Remiantis nurodytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi įstatymo nuostatomis, tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, bei pagrįstai sprendė, jog ginčijamas patvarkymas dėl pirmųjų ginčo turto varžytinių paskelbimo buvo priimtas pažeidžiant civilinio proceso nuostatas (CPK 682 str. 2 d.). Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamai pirmosios instancijos teismo nutarčiai panaikinti, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

17. Dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų, apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.