Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, įgijęs pagrindinį išsilavinimą, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. V., 2023 m. spalio 21 d., apie 22.27 val., Drujos g., Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam 2023 m. spalio 21 d., 22.49 val., alkoholio matuokliu „Drager 7510“ Nr. ARCK-0006 nustatytas 1,65 promilės girtumas. Šiais savo veiksmais I. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį

KET 14 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad I. V. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl I. V. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis I. V. yra neteistas (jo teistumas yra išnykęs), todėl laikytina, kad jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, už kurią įtvirtintas laisvės atėmimas iki 1 metų, t. y. nesunkų nusikaltimą, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Be to, I. V. savo kaltės neneigė ir nesiekė išvengti atsakomybės, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos šioje byloje nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų, nėra pareikštų civilinių ieškinių. Taip pat būtina įvertinti ir I. V. apibūdinančių duomenų visumą. Jis yra dirbantis (1 t., b. l. 80-81), vedęs, auginantis (duomenys neskelbtini) vaikus (1 t., b. l. 77-79), neteistas (teistumas išnykęs, paskutinis teistumas buvo 2004 m.) (1 t., b. l. 95-99), baustas administracine tvarka, daugiausia už smulkaus pobūdžio KET pažeidimus, tačiau nebaustas už vairavimą neblaiviam ar kitus šiurkščius KET pažeidimus, paskirtos baudos sumokėtos (1 t., b. l. 83-93). Byloje nėra duomenų apie jo priklausomybes ar blogus įpročius. Teismas taip pat atsižvelgia į I. V. duotus paaiškinimus ir jo kritišką požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Remiantis tuo, kas nustatyta, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos.

Laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, 2K-305/2011, 2K-329/2013, 2K-221-693/2017). Laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoju prašoma paskirti kaltinamojo draugą A. A.. Tiek I. V., tiek A. A. teisiamajame posėdyje nurodė, kad juos sieja glaudūs ryšiai, jie pažįstami apie 20 metų, artimai ir dažnai bendrauja, taip pat ir šeimomis. A. A. nurodė, kad jis yra kritiškas alkoholio vartojimo klausimu, sužinojęs apie įvykį, su kaltinamuoju dėl to turėjo rimtą pokalbį. Tiek kaltinamasis, tiek galimas laiduotojas nurodė, kad A. A. yra autoritetas I. V., kurio patarimų kaltinamasis klauso. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad A. A. yra neteistas, administracine tvarka baustas vieną kartą už smulkaus pobūdžio administracinį nusižengimą, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), minėta įmonė pateikė jo charakteristiką, kurioje nurodė, kad jis pasižymi profesionalumu, jo darbas susijęs su keleivių vežimu, nėra sulaukta nusiskundimų nei iš darbuotojų, nei iš keleivių dėl vairavimo nesilaikant KET reikalavimų, kaip žmogus jis yra ramaus būdo, draugiškas, geranoriškas, nestokojantis humoro jausmo, visuomet stengiasi išspręsti problemą abiem pusėm priimtinu būdu. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad šiuo atveju A. A. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, jį su kaltinamuoju I. V. sieja glaudūs tarpasmeniniai ryšiai, jis yra kritiškas kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai, jo vertybinė orientacija pozityvi, taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu jis gali daryti teigiamą įtaką I. V., kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Nors savo prašyme atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą A. A. nurodė, kad prašo laidavimą paskirti be užstato, motyvuodamas nelengva savo turtine padėtimi, tačiau teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad yra pasiryžęs sumokėti 1000 Eur užstatą, kas vertintina kaip rimtas ir apgalvotas siekis prisiimti laiduotojo pareigas.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus ir vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, I. V., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo A. A. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant vienerių metų šešių mėnesių laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamasis I. V. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Vairuodamas transporto priemonę, I. V. pažeidė KET 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,65 promilių neblaivumas. Taigi, jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Atsižvelgiant į išdėstytą, siekiant įgyvendinti valstybės siekį padidinti saugumą kelyje, užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Nustatydamas uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes – kaltinamasis automobilį vairavo neblaivus Vilniaus mieste, vėlų vakarą, kuomet kelyje galėjo būti kitų asmenų ir transporto priemonių, be to, automobilį vairavo praėjus nedaug laiko po alkoholio vartojimo, kuomet tikrai negalėjo sąžiningai klysti vertindamas savo blaivumą ir galimybes vairuoti. Tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti rimtų tokio kaltinamojo poelgio padarinių. Teismas taip pat įvertina, kad kaltinamasis yra neteistas (teistumas išnykęs), administracine tvarka baustas, iš jų ne kartą – už KET pažeidimus, nors anksčiau nebuvo baustas už vairavimą neblaiviam ar kitus šiurkščius KET pažeidimus, vis dėlto daugkartiniai kaltinamojo įvykdyti smulkūs KET pažeidimai jo, kaip vairuotoją, neleidžia charakterizuoti teigiamai. Kaltinamasis savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Taigi, I. V. skirtinas uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) dvejiems metams – didesniam nei minimaliam, bet mažesniam už vidurkį terminui (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis). Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Iš bylos duomenų matyti, kad I. V. 2023 m. spalio 23 d. buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas (1 t., b. l. 50-52), tokiu būdu I. V. realiai negalėjo naudotis teise vairuoti nuo 2023 m. spalio 23 d. Atsižvelgiant į išdėstytą, I. V. paskirto uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas skaičiuotinas nuo 2023 m. spalio 23 d.

Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 281¹ straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė, kuria siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio.

Nagrinėjamu atveju I. V. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis automobiliu „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl šis automobilis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Iš byloje esančių VĮ „Regitra“ duomenų nustatyta, kad minėtas automobilis priklauso pačiam kaltinamajam. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad automobilis yra jo ir žmonos, tik registruotas jo vardu. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad minėtą automobilį palikus I. V., jis automobilį galėtų panaudoti pakartotinai darant nusikalstamą veiką, ko pasėkoje nebūtų tinkamai užtikrinti anksčiau minėti baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo tikslai. Tačiau teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo gynėjas prašė nekonfiskuoti minėto automobilio, o konfiskuoti dalį automobilio vertę atitinkančios sumos. Prašė atsižvelgti į tai, kad kaltinamojo atlyginimas „į rankas“ per mėnesį svyruoja nuo 662 iki 843 Eur, kaltinamasis yra paėmęs 5 093,08 Eur vartojimo kreditą, kurio grąžinimo terminas yra 2025 m. rugpjūčio 25 d., kas mėnesį grąžinant 106,11 Eur su palūkanomis. Taip pat atsižvelgti į tai, kad kaltinamojo žmona pradėjo dirbti tik nuo (duomenys neskelbtini), iki tol prižiūrėjo dukrą, turinčią psichikos sveikatos problemų, ją pastoviai 2-3 kartus per mėnesį reikia nuvežti pas vaikų ir paauglių psichologą ir psichiatrą, socialinio darbuotojo konsultacijoms. Kadangi žmona turi teisę vairuoti, jai minėtas automobilis bus labai reikalingas dėl paminėtų priežasčių.

Teismų praktikoje pažymima, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, automobilio kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017). Išimtimi iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-83/2010, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016). Kita vertus, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018).

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad kaltinamajam I. V. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui. Kaip jau minėta, pagal byloje esančius VĮ „Regitra“ pateiktus duomenis, automobilio savininkas yra pats I. V.. Nors jis ir nurodė, kad automobilis priklauso jam ir žmonai, tik yra registruotas jo vardu, tačiau pažymėtina, kad pagal teismų praktiką, tais atvejais, kai kaltininkas darydamas nusikalstamą veiką kaip įrankį ar priemonę panaudoją turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ BK 72 straipsnio prasme, todėl sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo, aplinkybė ar asmuo (šiuo atveju kaltinamojo žmona) suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas bus panaudotas darant nusikalstamą veiką, esminės reikšmės neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. gegužės 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje NR. 2K-237/2011). Šiuo atveju vien tai, kad anksčiau minėta transporto priemonė yra įgyta santuokos metu, konfiskavimo galimybės neeliminuoja. VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė vertė Lietuvoje 2023 m. spalio mėnesį buvo 3 580 eurų su PVM. Teismo vertinimu, konfiskuotino automobilio vertė nėra tokia, kuri leistų pripažinti, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų laikomas neproporcinga baudžiamojo poveikio priemone, kuri akivaizdžiai pažeistų kaltinamojo teisėtus interesus. Vertinant kaltinamojo gynėjo argumentus dėl kaltinamojo turtinės padėties bei automobilio būtinumo vežioti dukrą į gydymo įstaigas, teismas pažymi, kad šios aplinkybės kaltinamajam buvo žinomos ir iki nusikalstamos veikos padarymo, tačiau jo tai nesulaikė nuo tyčinio automobilio vairavimo esant neblaiviam. Kaip jau minėta, nusikalstamos veikos aplinkybės (kaltinamasis sėdo vairuoti automobilį praėjus nedideliam laiko tarpui nuo alkoholio vartojimo) nesudaro jokio pagrindo manyti, jog jis galėjo sąžiningai klysti vertindamas savo blaivumą, priešingai, jis privalėjo suvokti, kad tokiu atveju automobilio vairavimas yra pavojingas, neatsakingas ir draudžiamas. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo nurodytos asmeninio ir šeimyninio pobūdžio aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis ir sudarančiomis esminį pagrindą jo atžvilgiu netaikyti nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio konfiskavimo, kadangi asmuo, suvokdamas, kad transporto priemonė jam yra būtina dėl šeimyninių ar kitų aplinkybių, turi būti pats suinteresuotas šia transporto priemone naudotis atsakingai ir nedaryti KET pažeidimų, galinčių lemti transporto priemonės konfiskavimą.

Nagrinėjamu atveju, įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo I. V. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teismo vertinimu, I. V. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės – automobilio „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. 1,51 promilės ir daugiau, ir baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas. Pažymėtina, kad kaltinamąjį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, jam neskiriama bausmė, jis neįgyja teistumo. Neskyrus I. V. baudžiamojo poveikio priemonių arba skyrus tokias poveikio priemones, kurios nesukeltų reikšmingų pasekmių, kaltinamajam galėtų susiformuoti neteisingas suvokimas apie nebaudžiamumą, kartu neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių pobūdžio. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamojo I. V. atžvilgiu taikytinos BK 72 straipsnio nuostatos ir jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.

Dėl kitų klausimų

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Martynos Lukauskaitės 2023 m. spalio 23 d. nutarimu buvo skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliui „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini). Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo 2023 m. spalio 23 d. iki 2024 m. balandžio 23 d. Šios transporto priemonės saugotoju paskirtas I. V. (1 t., b. l. 23-24). Atsižvelgiant į tai, kad I. V. priklausantis automobilis „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turi būti konfiskuotas kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, 2023 m. spalio 23 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.

Kaltinamajam I. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento paėmimas (1 t., b. l. 50-52) – paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos. Panaikinus kardomąją priemonę – dokumento paėmimą, paimtas dokumentas – I. V. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) – perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 40, 297 – 298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti I. V. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 2 (dvejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. spalio 23 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, I. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti jam nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Martynos Lukauskaitės 2023 m. spalio 23 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Volkswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiam I. V., palikti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Kaltinamajam I. V. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą – palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti. Nuosprendžiui įsiteisėjus, I. V. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke, prisegtame prie baudžiamosios bylos viršelio, kartu su įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašu perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti I. V. ir A. A., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti I. V., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.