- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-08-23
- Bylos Nr.
- eI-6238-821/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00869-2016-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Malijauskienė, Donatas Vansevičius, Iveta Pelienė
- Pareiškėjas
- Nacionalinės mokėjimo agentūros prie žemės ūkio ministerijos
- Atsakovas
- A. J.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Donato Vansevičiaus ir Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjos atstovei A. Č., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovams A. J. ir A. J. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) 2016 m. vasario 29 d. elektroninių ryšių priemonėmis pateikė prašymą, kuriuo prašo priteisti iš atsakovų A. J. ir A. J. 257,84 Eur dydžio skolą už neteisėtai gautas išmokas ir 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas vadovaujantis Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 13-14.1 punktais nuo 2015 m. liepos 21 d. nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.
Agentūra skunde ir jo patikslinime nurodo, kad 2009 m. birželio 11 d. V. R. J. (toliau – ir Paramos gavėja) pateikė paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus bei paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natūra 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natūra 2000 išmokos“, ir kompensacines išmokas už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas 2009 m., reg. Nr. 9-1005183164-A1-1 (toliau – ir 2009 m. Paraiška). 2009 m. Paraiškoje buvo deklaruoti šie plotai: 1) 4,70 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokamos tiesioginės išmokos; 2) 4,70 ha plotas, už kurį teikiama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ (toliau – Priemonė) programos „Kraštovaizdžio tvarkymas“ veiklą „Natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas“ (toliau – Programos veikla).
VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras (toliau – ŽŪIKVC) 2012 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr. 1S-7479 „Dėl duomenų pateikimo“ pateikė Agentūrai sąrašą pareiškėjų, kurių „2009 m. ir 2010 m. deklaruoti laukai patenka į kontrolinius žemės sklypus, žymimus Gkodu bl3m, suformuotus aktualioje Kontrolinių žemės sklypų duomenų bazėje po 2011 m. pasikeitimų integravimo, t. y. atnaujinus pagal 2009-2010 metų ortofotografinę medžiagą“, t. y. pateikė Agentūrai sąrašą paramos gavėjų, kurie 2009 m. ir 2010 m. deklaravo paramai netinkamus plotus. Pagal ŽŪIKVC pateiktą informaciją nustatyta, kad V. R. J. neišskyrė netinkamų paramai plotų ir pateikė neteisingus duomenis, todėl pakartotinai buvo atliktas paraiškos administracinis patikrinimas. Atlikus patikrinimą nustatyta, kad V. R. J. prašė išmokų už paramai netinkamus plotus Tiesioginėms išmokoms gauti (1,41 ha paramai netinkamą plotą, kuris 2009 m. Paraiškoje patenka į kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančio lauko Nr. 1, kuriame deklaravo 2,70 ha 5PT-1 (natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas) plotą, ribas; 2,00 ha paramai netinkamą plotą, kuris 2009 m. Paraiškoje patenka į kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančio lauko Nr. 2, kuriame deklaravo 2,00 ha 5PT-1 (natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas) plotą, ribas) ir Paramai pagal Priemonės Programos veiklą gauti (1,41 ha paramai netinkamą plotą, kuris 2009 m. Paraiškoje patenka į kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančio lauko Nr. 1, kuriame deklaravo 2,70 ha 5PT-1 (natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas) plotą, ribas; 2,00 ha paramai netinkamą plotą, kuris 2009 m. Paraiškoje patenka į kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) esančio lauko Nr. 2, kuriame deklaravo 2,00 ha 5PT-1 (natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas) plotą, ribas).
Agentūra 2013 m. liepos 19 d. priėmė sprendimą Nr. SP1-(11.2.12E)-1062 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“, kuriuo V. R. J. buvo įpareigota grąžinti susidariusią 857,14 EUR (2 959,57 Lt) skolą, nes parama buvo išmokėta už paramai netinkamą plotą. Dalį skolos Paramos gavėja Agentūrai grąžino.
V. R. J. mirus, jos turtą paveldėjo A. J. ir A. J., todėl Agentūra reiškia piniginį reikalavimą dėl skolos priteisimo būtent šiems asmenims (toliau – ir Atsakovai). Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso VI skyriaus nuostatas dėl palikimo priėmimo ir atsakomybės už palikėjo skolas, Agentūra 2014 m. spalio 6 d. Paramos gavėjos turto ir kitų įsipareigojimų paveldėtojams A. J. ir A. J. išsiuntė 2014 m. spalio 6 d. raštą Nr. BR6-11989 „Dėl apskaičiuotų palūkanų ir skolos grąžinimo“. Rašte nurodė, kad Atsakovai skolingi pagal Paramos gavėjos 2009 m. birželio 11 d. pateiktą paraišką Nr. 9-1005183164-A1-1. 2015 m. liepos 21 d. Agentūra gavo paveldėtojo A. J. dalinį skolos apmokėjimą – 80 EUR. Susumavus visus atliktus mokėjimus (tiek Paramos gavėjos, tiek įpėdinio), buvo padengtos susidariusios 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo 2013-09-01 iki 2015-07-20 (36,22 EUR) ir 599,30 EUR skolos dalis. Likusi skolos suma 257,84 EUR ir 5 proc. palūkanos, skaičiuojamos nuo 2015 m. liepos 21 d. nuo negrąžintos skolos sumos iki visiško skolos grąžinimo, turėtų būti priteistos iš Atsakovų.
Atsiliepimas
Atsakovas A. J. atsiliepimu su Agentūros prašymu nesutinka. Mano, kad nėra atsakingas už Agentūros skirtą paramą, kurio prašė jo motina V. R. J.. Motina jo apie susidariusią situaciją neinformavo. Apie skolą sužinojo tik 2014 m. spalio mėnesį gavęs Agentūros įspėjimo raštą ir įpareigojo savo brolį A. J. padengti skolą, paliko reikiamą pinigų sumą. Tik gavęs 2016-03-18 Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį suprato, kad skola vis dar neapmokėta, su broliu susiekti nepavyko, nes jis galimai dirba ir laikinai gyvena Švedijoje.
Atsakovas A. J. atsiliepimo nepateikė. Procesiniai dokumentai ir šaukimas į teismo posėdį jam įteikti viešo paskelbimo būdu.
Posėdžio metu Agentūros atstovė prašymą palaikė. Papildomai paaiškino, kad paveldėtojams apie skolą žinoma. Paveldėtojas A. J. su Agentūra buvo susisiekęs telefonu, jam buvo išsiųsta visa reikiama medžiaga dėl susidariusios skolos.
Prašymas netenkinamas.
Šioje byloje kilo ginčas dėl neteisėtai gautos paramos sumos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų pagal Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 13-14.1 punktus, priteisimo iš paramą gavusio asmens palikimą priėmusių įpėdinių.
Motyvuojamoji dalis
Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad Agentūra, nustačiusi, jog V. R. J. (toliau – ir Paramos gavėja, palikėja) pagal 2009 m. birželio 11 d. Paramos gavėjos pateiktą paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus bei paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „Natūra 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „Natūra 2000 išmokos“, ir kompensacines išmokas už saugomų teritorijų žemės ūkio naudmenas 2009 m., reg. Nr. 9-1005183164-A1-1 (toliau – ir 2009 m. Paraiška), buvo išmokėta parama už netinkamus paramai gauti plotus, ir vadovaudamasi Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones administravimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 (toliau – ir Grąžintinų lėšų administravimo taisyklės), 2013 m. liepos 19 d. sprendimu „Dėl susidariusios skolos grąžinimo“ Nr. SP1-(11.2.12E)-1062 (toliau – ir Sprendimas) įpareigojo Paramos gavėją grąžinti neteisėtai išmokėtą paramos sumą – 2 959,57 Lt. 2013 m. rugpjūčio 1 d. raštu Paramos gavėja buvo informuota, kad skola turi būti grąžinta per 30 kalendorinių dienų šio rašto gavimo dienos, o skolos per nurodytą terminą nesumokėjus bus pradėtos skaičiuoti 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo negrąžintos lėšų dalies už kiekvieną uždelstą dieną. Sprendimas, Paramos gavėjos prašymu, jai pakartotinai išsiųstas 2013-09-11. Agentūra, 2013 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. BR6-9721 (3.144), atsižvelgdama į Paramos gavėjos pateiktą parašymą, pratęsė skolos ir palūkanų grąžinimo terminą iki 2015-09-30. Susidariusią skolą ir pagal Grąžintinų lėšų administravimo taisyklių 13-14.1 punktus skaičiuojamas palūkanas V. R. J. įsipareigojo grąžinti dalimis, kiekvieno mėnesio paskutinę dieną sumokėdama ne mažiau nei 125,00 Lt, o paskutinį mėnesį – likusią skolos sumą bei iki mokėjimo dienos apskaičiuotas palūkanas. Paramos gavėja dalį skolos grąžino.
V. R. J. mirus, jos palikimą (duomenys neskelbtini) priėmė A. J. ir A. J.. Agentūra 2014 m. spalio 6 d. pranešimu Nr. BR6-11989 (3.144.) kreipėsi į Paramos gavėjos paveldėtojus reikalaudama grąžinti skolą ir palūkanas. Paramos gavėjos nepagrąžinta paramos suma šiuo metu sudaro 257,84 EUR, taip pat skaičiuojamos 5 procentų metinės palūkanos už pavėluotas grąžinti lėšas.
Atsakovas A. J. su Agentūros prašymu nesutinka, mano nesantis atsakingas už savo motinos (Paramos gavėjos) neteisėtai gautą išmoką. Apie mamos skolą Agentūrai sužinojo tik 2014 m. spalio mėnesį, gavęs pranešimą iš Agentūros.
Nagrinėjamu atveju Agentūros 2013 m. liepos 19 d. Sprendimas, kuria Paramos gavėjo buvo įpareigota grąžinti neteisėtai gautas paramos lėšas, taip pat Agentūros 2013 m. spalio 17 d. sprendimas dėl skolos mokėjimo termino pratęsimo nėra ginčijamas, todėl teismas jų teisėtumo ir pagrįstumo nevertina ir dėl to nepasisako. Šioje byloje sprendžiamas klausimas tik dėl Agentūros reikalavimo priteisti negrąžintas paramos lėšas iš Paramos gavėjos (palikėjos) paveldėtojų (Atsakovų).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis nustato, kad paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles. Teisių perėjimo universalumas, be kita ko, reiškia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo teises ir pareigas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013). Ginčo teisiniams santykiams aktualiu laikotarpiu galiojęs CK 5.52 straipsnis nustatė, kad „įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus. Jeigu nurodytu palikimo priėmimo būdu palikimą priėmė keletas įpėdinių, visi jie už palikėjo skolas atsako solidariai visu savo turtu“. Svarbu ir tai, kad, vadovaujantis CK 5.3 straipsnio 1 dalimi, palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas įpėdiniui, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2488-602/2016).
Nagrinėjamoje byloje Agentūra į teismą kreipėsi kaip mirusios Paramos gavėjos (palikėjos), kurios turtą paveldėjo Atsakovai, kreditorė, t. y. dėl skolos, kuri susidarė iki Paramos gavėjos mirties, priteisimo. Šių kreditorės reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką reglamentuojančio CK 5.63 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Šį terminą teismas gali atnaujinti, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 str. 4 d.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog pareiga įrodyti (pateikti tai patvirtinančius dokumentus ar (ir) kitus įrodymus), kad kreditorius (-ė) įvykdė CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimas, pirmiausia tenka kreditoriui (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 17 d. nutartis Nr. eA-2487-602/2016).
Į bylą pateiktais duomenimis nustatyta, kad Agentūra pretenziją Paramos gavėjos V. R. J. palikimą priėmusiems įpėdiniams pareiškė 2014-10-06 raštu Nr. BR6-11989(3.144), kuriuo pareikalavo grąžinti skolą ir už pavėluotai grąžinti lėšas skaičiuojamas 5 procentų dydžio metines palūkanas. Rašte taip pat nurodyta prievolės atsiradimo pagrindas, negrąžintų lėšų suma. Teismo vertinimu, Paramos gavėjos įpėdiniams pareikštas reikalavimas (raštas) savo forma ir turiniu laikytinas tinkamu informavimu apie palikėjos (Paramos gavėjos) neįvykdytas turtines prievolės, tačiau reikalavimas pareikštas praleidus CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę perimtų skolininko įpėdinis, turi pareikšti apie tai CK 5.63 str. nustatyta tvarka ir terminais. Šių reikalavimų nesilaikymas lemia, kad palikėjo turtinė prievolė įpėdiniams nepereina paveldėjimo būdu, nes atitinkama palikėjo skola nepatenka į palikimo masę. Pažymėtina, kad minėtas reikalavimas taikomas net ir tuomet, kai palikėjo skola jau išieškoma priverstine tvarka, išskyrus CK 5.63 straipsnio 3 dalyje nustatytas išimtis (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176-701/2015).
Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad Agentūra paiešką Testamentų registre atliko 2014-06-23, todėl apie Paramos gavėjos mirtį ir jos turto paveldėtojus vėliausiai sužinojo 2014-06-23, tačiau paveldėtojams reikalavimus pareiškė tik 2014-10-06, t. y. taip pat praėjus daugiau nei trims mėnesiams nuo oficialių duomenų apie Paramos gavėjos mirtį ir jos įpėdinius priėmusius palikimą gavimo dienos. Atsižvelgiant į tai pripažintina, kad reikalavimų pareiškimas Paramos gavėjos paveldėtojams tiesiogiai priklausė nuo kreditorės (šiuo atveju Agentūros) valios.
Atsižvelgiant į tai, kad Agentūra praleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą reikalavimams palikėjos (Paramos gavėjos) įpėdiniams priėmusiems palikimą pareikšti, šio termino atnaujinti neparašė, svarbių praleidimo priežasčių nenurodė, Agentūros prašymas dėl skolos ir palūkanų priteisimo iš palikimą priėmusių atsakovų (paveldėtojų) negali būti tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija galiojusi iki 2016-07-01) 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendė:
pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą dėl skolos priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.