Kauno apygardos teismo nutartis

2019-05-28 · Civilinė byla Nr. e2S-1018-343/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-05-28
Bylos Nr.
e2S-1018-343/2019
Teisminio proceso Nr.
2-34-3-00990-2018-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Palubinskaitė
Suinteresuotas asmuo
UAB „Eurovetus“
Pareiškėjas
UAB „Veta“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1018-343/2019Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00990-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.1.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 28 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens UAB „Eurovetus“ atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-1676-1023/2019 pagal pareiškėjos UAB „Veta“ prašymą suinteresuotam asmeniui UAB „Eurovetus“ dėl vykdomojo rašto išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Alytaus apylinkės teisme 2019 02 05 gautas ieškovės prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal Alytaus apylinkės teismo 2019 01 09 nutartimi patvirtintos taikos sutarties 2.1. ir 2.2. punktus visai likusiai skolos sumai – 12 907,17 Eur bei taikos sutarties 8 punktą, 0,3 procentų dydžio palūkanų nuo pradelstos apmokėti įsiskolinimo sumos už kiekvieną uždelstą atsiskaityti kalendorinę dieną palūkanas apskaičiuojant nuo neapmokėtos įsiskolinimo sumos ir skaičiuojant iki visiško vykdomajame rašte nurodytų išieškotinų sumų išieškojimo dienos.

Šalies argumentai

2. Ieškovė prašyme nurodo, kad atsakovė neįvykdė teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties 2.1. punkte numatytos pareigos iki 2019 02 01 sumokėti ieškovei 1 076 Eur įmoką. Taikos sutarties 7 punktas numato, kad atsakovei tinkamai neįvykdžius bent vienos iš pareigų, numatytų taikos sutarties 2.1-2.2 punktuose, ieškovė įgyja teisę teismo prašyti išduoti vykdomąjį raštą.

3. Atsakovė teismo nustatytu terminu atsiliepimo į pareiškimą dėl vykdomojo rašto išdavimo nepateikė, prašymo pratęsti terminą atsiliepimo pateikimui nepateikė, nors buvo informuota tinkamai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Alytaus apylinkės teismas 2019 02 26 nutartimi prašymą tenkino. Išdavė ieškovei vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-776-1023/2019 pagal Alytaus apylinkės teismo 2019 01 09 nutarties 2.1. ir 2.2. punktus, visai likusiai skolos sumai – 12 907,17 Eur, bei nutarties 8 punktą - 0,3 procento dydžio palūkanoms nuo pradelstos apmokėti įsiskolinimo sumos, už kiekvieną uždelstą atsiskaityti kalendorinę dieną, iki visiško atsiskaitymo, išieškoti.

5. Konstatavo, kad iš ieškovės 2019 02 05 prašymo matyti, kad atsakovė nuo 2019 01 09 taikos sutarties patvirtinimo teisme dienos, sutartų mokėjimų nevykdė, priešingų duomenų byloje nėra. Atsakovė, būdama tinkamai informuota apie ieškovės prašymo nagrinėjimą teisme, nei atsiliepimo, nei kitų duomenų, pagrindžiančių, jog taikos sutartį vykdo tinkamai, nepateikė.

6. Sprendė, kad atsakovė geranoriškai nevykdo taikos sutarties sąlygų, todėl ieškovei išdavė vykdomąjį raštą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Atskirajame skunde atsakovė prašo Alytaus apylinkės teismo 2019 02 26 nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

7.1. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šalys apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką buvo informuotos viešo paskelbimo būdu bei buveinės ir atstovų adresais išsiųstais pranešimais, tačiau nepaaiškino, kodėl procesinių dokumentų atsakovės atstovui neįteikė per EPP. Teismo nurodyti procesinių dokumentų įteikimo būdai šiuo atveju negali būti laikytini tinkamu informavimu, nes šie informavimo būdai taikomi tuo atveju, kai nebūtų galimybės įteikti šalims procesinių dokumentų elektroninių ryšių priemonėmis. Tuo tarpu atsakovė ir jos atstovas negavo jokio pranešimo apie ieškovės prašymo nagrinėjimą.

Šalies argumentai

7.2. Atsakovės atstovas, kuris turi priėjimą prie civilinės bylos Nr. e2-776-1023/2019 EPP duomenų pastebėjo, kad nėra pateikta jokių duomenų apie ieškovės prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėjimą, nėra ir 2019 02 26 skundžiamos nutarties. Apeliantės nuomone, ieškovės prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo turėjo būti nagrinėjamas toje pačioje civilinėje byloje.

Atsiliepimas

8. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo Alytaus apylinkės teismo 2019 02 26 nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

8.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai pranešė bylos šalims apie pateiktą prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, jo nagrinėjimo datą ir kitas procesines aplinkybes.

8.2. Atskirasis skundas pateiktas ne dėl vykdomojo rašto išdavimo, bet dėl procesinių formalumų. Atsakovė neginčija pačio vykdomojo rašto išdavimo fakto, nenurodo priežasčių kodėl jis neturėjo būti išduotas.

8.3. Nesutinka su apeliantės teiginiu, kad vykdomojo rašto išdavimo klausimas turėjo būti svarstomas toje pačioje civilinėje byloje, o ne išskirtas į atskirą bylą. Ieškovės nuomone, teismui nėra draudžiama išskirti vykdomojo rašto išdavimo klausimą į atskirą bylą, jeigu tam yra poreikis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

10. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, atsakovei nevykdant taikos sutartyje numatytų įsipareigojimų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Teismas, tvirtindamas taikos sutartį, priima nutartį, kuria nutraukia bylą, joje nurodomos tvirtinamos šalių taikos sutarties sąlygos (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1, 2 dalys).

12. Jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės (CPK 646 straipsnio 3 dalis).

13. Šioje byloje prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties vykdymo ieškovė grindė tuo, kad atsakovė neįvykdė taikos sutarties 2.1. punkte numatytos pareigos iki 2019 02 01 sumokėti ieškovei 1 076 Eur įmoką. Pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkino, konstatuodamas, kad atsakovė geranoriškai taikos sutarties sąlygų nevykdo, kitų įrodymų, pagrindžiančių priešingą išvadą, nenustatė. Be to, pati atsakovė, būdama tinkamai informuota apie ieškovės prašymo nagrinėjimą, nepateikė jokių įrodymų apie taikos sutarties vykdymą.

14. Apeliantė dėl pirmosios instancijos teismo 2019 02 26 nutarties pateikė atskirąjį skundą, teigdama, kad ji nebuvo tinkamai informuota apie ieškovės prašymo nagrinėjimo vietą ir laiką. Pasak apeliantės, teismas procesinius dokumentus turėjo siųsti per elektroninių paslaugų portalą (EPP), t. y. CPK 175 ¹ straipsnyje nustatyta tvarka, o ne siųsti pranešimus buveinės ir atstovų adresais ir informuoti viešo paskelbimo būdu. Teigė, kad atsakovė ir jos atstovas pranešimo apie bylos nagrinėjimą negavo.

15. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. e2-776-1023/2019, 2019 02 05 gautas ieškovės prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, kurio nagrinėjimo klausimas buvo išskirtas į kitą civilinę bylą Nr. e2VP-1676-1023/2019. Iš pastarosios bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas 2019 02 08 nutartimi prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo priėmė, paskyrė bylos nagrinėjimo datą ir vietą, įpareigojo šiuos duomenis paskelbti specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt. Be kita ko, nustatė skolininkui (atsakovei) terminą atsiliepimui į prašymą pateikti. Matyti, kad pranešimas apie posėdžio datą ir vietą viešai paskelbtas 2019 02 08, taip pat atsakovei teismo pranešimas su informacija apie prašymo nagrinėjimo datą ir laiką bei pats prašymas 2019 02 11 išsiųstas adresu (duomenys neskelbtini).

16. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas atskirojo skundo argumentus ir skundžiamos nutarties turinį nustatė, kad apeliantė atskirajame skunde ginčija ne vykdomojo rašto išdavimo fakto neteisėtumą, tačiau aplinkybę, jog pranešimas apie prašymo dėl vykdomojo rašto nagrinėjimo datą ir vietą nebuvo išsiųstas elektroninių paslaugų priemonėmis. Pasak apeliantės, teismo informavimas išsiunčiant pranešimus buveinės adresais bei paskelbiant informaciją viešo paskelbimo būdu, nagrinėjamu atveju negali būti laikytinas kaip tinkamas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors pirmosios instancijos teismas formaliai turėjo vadovautis CPK 175¹ straipsnio 9 dalyje nustatyta norma, tačiau vien tai, kad pasirinko kitą informavimo būdą negali būti laikytina pažeidimu. Be to, CPK 646 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo yra nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui nustačius, kad yra būtina, prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo galima nagrinėti teismo posėdyje, apie tai pranešus byloje dalyvaujantiems asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas netrukdo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą.

17. Minėta, apeliantė atskirajame skunde nė vienu sakiniu neužsimena, jog pirmosios instancijos teismas, išduodamas ieškovei vykdomąjį raštą tuo pagrindu, kad atsakovė nevykdo taikos sutartyje numatytų įsipareigojimų, būtų pasielgęs neteisėtai. Manytina, kad, jeigu atsakovė iš tiesų būtų vykdžiusi taikos sutartyje numatytus įsipareigojimus, t. y. iki 2019 02 01 sumokėjusi ieškovei 1 076 Eur įmoką, tai būtų ne tik pateikusi apeliacinės instancijos teismui tai patvirtinančius įrodymus, bet ir atskirajame skunde gynusis nuo ieškovės nepagrįsto prašymo. Tuo tarpu, jeigu atsakovė negavo minėtų procesinių dokumentų ir dėl to negalėjo pateikti atsiliepimo į prašymą, tai, gaudama 2019 02 26 nutartį ir teikdama dėl jos atskirąjį skundą, galėjo jame išdėstyti argumentus, leidžiančius bent preliminariai įvertinti, kad vykdomasis raštas išduotas nepagrįstai. Be to, iš atskirojo skundo turinio nematyti, kad atsakovė apskritai turėjo siekį teikti atsiliepimą į ieškovės prašymą, kadangi apie jį taip pat neužsimena.

18. Apeliantė nėra patenkinta ir dėl to, kad prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo nebuvo nagrinėjamas toje pačioje civilinėje byloje, kurioje patvirtinta taikos sutartis. Vertindamas šį apeliantės argumentą, apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad teisiniame reglamentavime nėra nurodyta, ar toks veiksmas yra leistinas, ar draustinas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad prašymo nagrinėjimas buvo išskirtas į atskirą civilinę bylą su nauju bylos numeriu, nesudaro pagrindo išvadai, kad nutartis dėl vykdomojo rašto išdavimo turėtų būti panaikinta, juolab, kai atsakovė pati neginčija vykdomojo rašto išdavimo pagrįstumo. Todėl šis apeliantės atsirojo skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

19. Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino klausimo išnagrinėjimui aktualias aplinkybes, todėl ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkino pagrįstai. Tuo tarpu apeliantė atskirajame skunde nepaneigė aplinkybių, kodėl skundžiama nutartis turėtų būti naikintina, visiškai nepasisakė dėl vykdomojo rašto išdavimo nepagrįstumo. Tuo vadovaujantis, apeliantės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisingą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo 2019 m. vasario 26 d. nutartį, todėl ji paliktina nepakeista. (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

20. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Palikti nepakeistą Alytaus apylinkės teismo 2019 m. vasario 26 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Palubinskaitė