Panevėžio apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio studijų fondo ieškinį atsakovui P. K., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Vilniaus Gedimino technikos universitetui dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. I. V. studijų fondas (toliau ir Fondas) prašė teismą priteisti iš atsakovo P. K. 1 129,52 Eur skolą, 40,66 Eur delspinigius ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Nurodė, kad atsakovas P. K. ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas (toliau ir aukštoji mokykla) 2010 m. kovo 24 d. sudarė studijų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir studijų sutartis), pagal kurią atsakovas buvo priimtas į valstybės finansuojamą studijų vietą, tačiau nuo 2010 m. spalio 8 d. buvo pašalintas iš aukštosios mokyklos už nepažangumą, todėl jam atsirado prievolė grąžinti lėšas į valstybės biudžetą. Teigė, kad atsakovą pašalinus iš aukštosios mokyklos, Valstybinis studijų fondas 2011 m. balandžio 8 d. išsiuntė jam įspėjimą, kuriame nurodė, kad lėšos privalo būti grąžintos iki 2011 m. spalio 5 d..

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei analizuoja apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ar pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

11. Byloje kilo ginčas dėl sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovo Valstybinio studijų fondo ieškinys priteisti iš atsakovo P. K. valstybės biudžeto lėšas, skirtas studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti. A. P. K. nesutinka su teismo sprendimu, prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Nurodo, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie pareigą grąžinti valstybės biudžeto lėšas, be to, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus bei padarė neteisingas išvadas.

12. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 70 straipsnio 12 dalyje (redakcija galiojusi iki 2016-12-31) nustatyta, kad Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybės finansuojamose studijų vietose studijavę asmenys, pašalinti iš aukštosios mokyklos arba nutraukę studijas, privalo į valstybės biudžetą grąžinti studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skirtas lėšas arba jų dalį.

13. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1228 „Dėl Valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į valstybės biudžetą tvarkos aprašo patvirtinimo“ (redakcija, galiojusi 2010 m. vasario 1 d. - 2011 m. spalio 29 d. laikotarpiu) patvirtinto aprašo (toliau – Aprašas), kurio nuostatos taikomos asmenims, priimtiems į aukštąsias mokyklas iki 2016-12-31, 4 punktas nustatė, kad lėšas į valstybės biudžetą grąžina valstybės finansuojamose vietose studijavę asmenys, kurie savo noru nutraukia studijas arba yra pašalinami iš aukštosios mokyklos jos nustatyta tvarka. Minėtas Aprašas nustatė, kad grąžintinų lėšų dydis apskaičiuojamas Aprašo 5 punkte nustatyta tvarka, o 9 punktas numatė, kad Fondas, gavęs šio Aprašo 7 punkte nurodytą sąrašą, per 30 dienų kiekvienam sąraše nurodytam asmeniui (išskyrus šio aprašo 6 punkte nurodytus asmenis) išsiunčia įspėjimą, kuriame nurodoma, kad asmuo per 180 dienų nuo įspėjimo išsiuntimo privalo grąžinti kainą į įspėjime nurodytą Fondo sąskaitą arba per 60 dienų nuo įspėjimo išsiuntimo raštu kreiptis į Fondą dėl kainos grąžinimo dalimis.

14. Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantas P. K. ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas 2010 m. kovo 24 d. sudarė studijų sutartį Nr. 100815, pagal kurią P. K. buvo priimtas į valstybės finansuojamą studijų vietą ir jo studijų programos metinė kaina sudarė 2 293,79 Eur (7 920 Lt, sutarties 16 punktas). Nustatyta, kad Vilniaus Gedimino technikos universitetas 2011 m. kovo 3 d. ieškovui Valstybiniam studijų fondui išsiuntė studentų, nutraukusių studijas ar pašalintų iš aukštosios mokyklos per 2010-2011 m. rudens semestrą, sąrašą, iš kurio matyti, kad nuo 2010 m. spalio 8 d. P. K. buvo pašalintas iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto dėl nepažangumo. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas 2011 m. balandžio 8 d. P. K. išsiuntė įspėjimą dėl lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į valstybės biudžetą, kuriuo apeliantas buvo informuotas, kad per 180 dienų nuo šio įspėjimo išsiuntimo dienos jis privalo į ieškovo sąskaitą grąžinti valstybės lėšas, o negrąžinus šių lėšų bus skaičiuojami 0,02 procentų dydžio delspinigiai už kiekvieną pavėluotą dieną. Nustatyta, kad P. K. siųstas ieškovo pranešimas grįžo neįteiktas, nes nebuvo atsiimtas pašte per siuntos saugojimo laikotarpį.

17. Kaip minėta, apeliantas P. K. buvo priimtas į valstybės finansuojamą studijų vietą Vilniaus Gedimino technikos universitete, tačiau nuo 2010 m. spalio 8 d. buvo pašalintas iš aukštosios mokyklos dėl nepažangumo. Aprašo 7 punkte nurodytą sąrašą (2011 m. kovo 3 d. raštą Nr. 12-10.3-2081), į kurį buvo įtrauktas apeliantas, iš aukštosios mokyklos ieškovas gavo 2011 m. kovo 8 d.. Iš pateiktų duomenų nustatyta, kad 2011 m. balandžio 8 d. apeliantui buvo išsiųstas įspėjimas, kuriame nurodytas prievolės vykdymo terminas – 180 dienų nuo įspėjimo išsiuntimo, todėl paskutinė diena grąžinti lėšas, skirtas studijų kainai valstybės finansuojamoje studijų vietoje apmokėti, yra 2011 m. spalio 5 d.. Nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas prasidėjo pasibaigus nurodytam 180 dienų prievolės įvykdymo terminui, t. y. 2011 m. spalio 6 d., nes iki šio termino pabaigos ieškovas galėjo tikėtis, kad prievolė bus įvykdyta gera valia (CK 1.127 straipsnio 2 dalis), o apeliantui lėšų negrąžinus, ieškovas sužinojo apie savo teisės pažeidimą. Dėl paminėto, bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo 2011 m. spalio 6 d. ir baigiasi 2021 m. spalio 6 d., todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ieškinys teismui pateiktas 2021 m. rugpjūčio 12 d., yra paduotas nepraleidus dešimties metų ieškinio senaties termino.

18. Atsižvelgiant į minėtu metu galiojusį teisinį reglamentavimą, apeliantui kilo prievolė grąžinti 50 procentų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skirtų lėšų (Aprašo 5 punktas). Be to, minėta prievolė buvo numatyta ir studijų sutarties 26 punkte. Kadangi apelianto studijų programos metinę kainą sudarė 2 293,79 Eur (7 920 Lt), norminę studijų kainą – 2 294,37 Eur (7 922 Lt), ieškovas, vadovaudamasis tuo, jog 2011 metais bazinės socialinės išmokos dydis buvo 37,65 Eur (130 Lt), paskaičiavo, jog grąžintina lėšų suma sudaro 1 129,52 Eur (3 900 Lt). Apeliantas skolos dydžio, jos apskaičiavimo tvarkos neginčija, tačiau teigia, kad dėl ilgo laikotarpio jam apsunkintos įrodinėjimo galimybės, nes daugelio aplinkybių jis nepamena. Objektyvių duomenų, kurie sudarytų pagrindą abejoti ieškovo pateiktais įrodymais dėl studijų kainos ir apskaičiuotos grąžintinos sumos, apeliantas P. K. nepateikė, studijų sutarties nuostatų neginčija, todėl konstatuoti, kad Fondas neteisingai apskaičiavo grąžintinų lėšų dydį, nėra pagrindo.

19. Apeliantas teigia, jog nebuvo tinkamai informuotas apie kilusią pareigą grąžinti studijų kainą, nes Fondo siųsto įspėjimo negavo. Minėti teiginiai vertintini kritiškai ir tai nesudaro pagrindo atmesti ieškinį. Aprašo 9 punkte numatyta, kad įspėjimą dėl valstybės biudžetų lėšų gražinimo Fondas siunčia to asmens studijų sutartyje nurodytu gyvenamosios vietos adresu, o tais atvejais, kai studijų sutartyje šis adresas nenurodytas ar šio Aprašo 7 punkte nurodytame sąraše pateikiamas kitas, nei nurodytasis studijų sutartyje, šio asmens gyvenamosios vietos adresas – paskutiniu Fondui žinomu šio asmens gyvenamosios vietos adresu. Valstybiniam studijų fondui išsiuntus įspėjimą šiame punkte nustatyta tvarka, laikoma, kad asmuo tinkamai informuotas apie kainos dydį ir grąžinimo tvarką.

20. Bylos duomenys patvirtina, kad įspėjimas Aprašo nustatyta tvarka ir terminais ieškovo apeliantui buvo išsiųstas studijų sutartyje ir aukštosios mokyklos pateiktame sąraše nurodytu gyvenamosios vietos adresu. Nors AB „Lietuvos paštas” žyma patvirtina, kad pašto siunta apeliantui nebuvo įteikta, nes nebuvo atsiimta, Aprašo 9 punkte numatyta, kad išsiuntus įspėjimą nustatyta tvarka, laikoma, kad asmuo tinkamai informuotas apie kainos dydį ir grąžinimo tvarką. Ieškovo pateikti duomenys patvirtina, kad Fondas laikėsi apraše nustatytų įspėjimo siuntimo taisyklių, t. y. siuntė įspėjimą paskutiniu žinomu apelianto gyvenamosios vietos adresu, kurį jis nurodė aukštajai mokyklai, sudarydamas studijų sutartį, todėl nėra pagrindo išvadai, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie kilusią pareigą grąžinti studijų kainą. Pažymėtina ir tai, kad P. K., 2010 m. kovo 24 d. sudarydama studijų sutartį, prisiėmė numatytus įsipareigojimus, todėl žinojo apie sąlygą, numatančią jo pareigą grąžinti lėšas ar jų dalį į valstybės biudžetą nutraukus studijų sutartį (sutarties 26 punktas). Apeliantas, būdama rūpestinga ir atidi sutarties šalis, kilus bent menkiausiems neaiškumams, susijusiems su studijų sutarties vykdymu, turėjo teisę kreiptis į aukštąją mokyklą ir su ja bendradarbiauti, tačiau tokių duomenų byloje nėra pateikta. Apelianto elgesys negalėtų būti vertinamas kaip rūpestingas, nes žinodamas apie Studijų sutartyje numatytą pareigą grąžinti valstybės biudžeto lėšas, turėjo suprasti, kad, negrąžinus lėšų, su juo bus norima susisiekti jo nurodytais adresais.

21. Pažymėtina, kad nors ieškovas Valstybinis studijų fondas nebuvo tarp P. K. ir Universiteto sudarytos sutarties šalimi, tačiau Valstybinis studijų fondas administruoja valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimą į valstybės biudžetą. Tokiu atveju ieškovas, reikšdamas ieškinį dėl valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, turėjo įrodyti, kad asmuo studijavo valstybės finansuojamoje studijų vietoje ir savo noru nutraukė valstybės finansuojamas studijas ar buvo iš jų pašalintas. Nagrinėjamu atveju abi šios sąlygos egzistavo. Kaip minėta, apelianto studijų sutarties 26 punkte nurodyta, kad sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymu. Atitinkamai lėšų grąžinimo sąlygas ir tvarką reglamentuoja Aprašas, todėl po sutarties nutraukimo klausimai, susiję su valstybės lėšų grąžinimu sprendžiami sutarties nutraukimo metu galiojusiais teisės aktais.

22. Civilinėje byloje kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178, 182 straipsniai). Įrodinėjimo pareiga įvykdoma nurodant teisiškai reikšmingus faktus ir pateikiant juos patvirtinančius įrodymus. Šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis šalis remiasi. Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, vadovaudamasis įrodymais, t.y. civilinei bylai reikšmingais faktiniais duomenimis, gautais CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis ir CPK bei kitų įstatymų ir norminių aktų nustatyta tvarka. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį faktiniai duomenys nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis.

23. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-84/2014). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog faktinių duomenų įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą, neleistini. Dėl to atvejai, kai šalies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti išvados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų.

24. Apelianto teiginiai, kad teismas netinkamai vertino ieškovo pateiktus įrodymus, vertintini kritiškai, nes teismas pagrįstai pripažino, jog Valstybinis studijų fondas įrodė, kad atsakovas P. K. studijavo valstybės finansuojamoje vietoje ir buvo iš jos pašalintas dėl nepažangumo, ko pasekoje atsirado skola ieškovui, apeliantui negrąžinus valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti (CPK 178 straipsnis). Ieškovui minėtas aplinkybes įrodžius pirmosios instancijos teisme, nėra pagrindo pripažinti, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir priėmė nepagrįstą sprendimą.

25. Civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Kadangi apeliantas savo įsipareigojimų pagal 2010 m. kovo 24 d. studijų sutartį nevykdė, Fondas pagrįstai prašė teismą priteisti iš atsakovo P. K. skolą, delspinigius ir palūkanas.

26. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kadangi apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną apelianto argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

27. Dėl paminėto konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.