- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-15
- Bylos Nr.
- AN2-438-954/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00520-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Algirdas Giedraitis (pirm.)
- Pažeidėjas
- R. M.
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyrius
- Advokatai
- Gitana Butrimienė
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. M. atstovės advokatės Gitanos Butrimienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 24 d. nutarties R. M. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. R. M., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiojo specialisto 2021 m. vasario 1 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus ir nubaustas: pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį 800 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių, pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį 30 Erų bauda, vadovaujantis ANK 38 straipsniu paskirta galutinė nuobauda – 800 eurų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių. R. M. nubaustas už tai, kad 2021 m. sausio 3 d. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatyta 0,44 promilės girtumas (paklaida ±0,02 promilės), tai yra lengvas girtumo laipsnis bei už tai, jog transporto priemonei nustatyta tvarka neatlikta privalomoji techninė apžiūra. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 226 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Nesutikdama su šiuo nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. M. atstovė advokatė Gitana Butrimienė pateikė skundą apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gegužės 24 d. nutartimi skundą atmetė. Teismas konstatavo, jog byloje esantys įrodymai neabejotinai patvirtina, kad R. M. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalį, nes jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Taip pat apylinkės teismas sprendė, jog nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų.
Šalies argumentai
3. Administracinėn atsakomybė patraukto asmens R. M. atstovė advokatė Gitana Butrimienė apeliaciniame skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį - panaikinti Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti arba taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo arba skirti švelnesnę nuobaudą bei trumpesnį specialios teisės atėmimo terminą.
3.1. Skunde nurodo, kad R. M. tiek policijos pareigūnams, tiek skunde, tiek teismui nurodė analogiškas nuoseklias aplinkybes, jog administracinio nusižengimo padarymą sąlygojo aplinkybė, kad jis įvykio dieną buvo kamuojamas stipraus danties skausmo, todėl siekdamas skausmą numalšinti dantį įtrynė ir užpylė ant jo alkoholinio gėrimo. R. M. alkoholio nevartojo nei administracinio nusižengimo padarymo dieną, nei ankstesnes dienas, o alkoholio matuokliu neblaivumas buvo nustatytas išimtinai dėl danties skausmo savigydos išoriniu alkoholinio gėrimo naudojimu. Apeliantės teigimu, apylinkės teismas nepagrįstai R. M. paaiškinimą dėl įvykio aplinkybių vertino kritiškai. Skunde pažymima, jog R. M. nei viename paaiškinime, nei skunduose nenurodė, jog dantį gydė per pietus.
3.2. Taip pat skunde nurodoma, jog R. M. dėl policijos pareigūnų veiksmų negalėjo atlikti kraujo tyrimo. Šios aplinkybės apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nevertino ir nepasisakė, tik formaliai pasisakė, kad alkotesterio duomenys nepaneigti. Atstovės teigimu, R. M. nesikreipė į sveikatos priežiūros įstaigą dėl kraujo mėginio ištyrimo, ne tik dėl netikėtumo ir sumišimo bei, kad pamiršo apie tokią galimybę, bet ir dėl policijos pareigūnų veiksmų. Tai yra nuo įvykio momento iki protokolo surašymo momento praėjo daugiau nei valanda laiko, tai patvirtina protokolas, kuriame užfiksuota, kad administracinio nusižengimo padarymo laikas - 19:30 val., o protokolo surašymo laikas - 20:39 val., neblaivumo nustatymo aktas surašytas 19:46 val. Šie duomenys patvirtina faktą, kad ne dėl R. M. kaltės jau buvo praėjęs numatytas vienos valandos laikotarpis sveikatos priežiūros įstaigai priduoti kraujo mėginį, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad alkotesterio duomenys teisingi ir neginčytini.
3.3. Skunde nurodoma ir tai, jog apylinkės teismas skundžiamojoje nutartyje pabrėžė, jog R. M. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu eismas buvo intensyvus, jis važiavo judria Kauno miesto gatve. Atstovės nuomone tokie argumentai rodo, kad teismas nutarimo teisėtumą grindė eismo intensyvumu ir pažeidimo padarymo vieta. Taip pat teismas skundžiamojoje nutartyje neteisingai vertino alkoholio pokytį nustatytą alkoholio matuokliu ir nepagrįstai atmetė aplinkybes dėl savigydos. Pažymima, jog pirmu matavimu R. M. buvo nustatytas 0,51 prom., o antru - 0,44 prorn. neblaivumas. Tarp matavimų buvo ne ilgesnis nei 15 min. laiko tarpas. Toks laiko tarpas ir alkoholio mažėjimas patvirtina, kad alkoholio kiekis ir koncentracija burnos ertmėje ženkliai mažėja, todėl tai patvirtina R. M. nurodytas aplinkybes, kad jis alkoholiu tik dantį įtrynė. Be to, atstovė pažymi, kad moksliškai patvirtinta ir Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama Vidmarko formulė nurodo, jog suaugusio vyro fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100-125 mg/kg/val. greičiu, o jo koncentracija kraujyje sumažėja vidutiniškai 0,15-0,2 promilės/val. (per 1 minutę oksiduojasi apie 0,0025 promilės etilo alkoholio) (Klaipėdos apygardos teismo 2018 liepos 27 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-246-361/2018). Per 15 min. alkoholio koncentracija R. M. kūne galėtų sumažėti apie 0,0375 prom., tačiau pagal alkoholio matuoklio duomenis, alkoholio koncentracija R. M. kūne per 15 min. sumažėjo 0,07 prom. (0,51-0,44), t. y. maždaug dvigubai daugiau nei galėtų pagal moksliškai patvirtintą Vidmarko formulę.
3.4. Apeliantė pažymi, kad R. M. nuo danties skausmo savigydos iki neblaivumo matavimo nieko nevalgė ir negėrė, nes baigus darbus statybų objekte alkoholinį gėrimą panaudojo skausmui numalšinti ir neužilgo išvažiavo namo. Alkoholio koncentracija tarp dviejų matavimų, tarp kurių buvo iki 15 min. trukmė, sumažėjo maždaug dvigubai nei realiai galėtų pagal moksliškai patvirtintą formulę. Todėl alkoholio matavimo prietaisu R. M. neblaivumas buvo nustatytas dėl pastarojo danties skausmo savigydos, alkoholinį gėrimą naudojant išoriniu būdu, dėl alkoholio likimo burnos ertmėje, o ne dėl alkoholio vartojimo ir realaus neblaivumo. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog teismų praktikoje pripažinta, kad pirminiai alkotesterio parodymai savaime nėra lemiami kaltininko kaltės įrodymai, o turi būti vertinami kartu su kitais faktiniais duomenimis (Kauno apygardos teismo 2018 liepos 27 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-246-361/2018). Todėl šiuo atveju yra pagrįstas pagrindas teigti, jog šioje situacijoje alkotesterio parodymai buvo iškraipyti ir netikslūs, todėl R. M. administracinėn atsakomybėn patrauktas nepagrįstai ir neteisėtai. Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną (ANK 635 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
3.5. Skunde nurodoma ir tai, jog R. M., įvertinus 0,02 promilės paklaidą, buvo nustatytas ne didesnis nei 0.42 promilės, tai yra jis ne daugiau 0.02 promilės viršijo leistina norma. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagristai ir nemotyvuotai netaikė ANK 34 straipsnio 6 dalies. R. M. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, nuoširdžiai gailisi ir padėjo jį išaiškinti, policijos pareigūnui davė nuoseklius parodymus (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nusižengimą padarė ne dėl sąmoningo siekio pažeisti įstatymus ir visuomenės taisykles, o dėl atsitiktinumo, neapdairumo, pasirinkto savigydos būdo nesavalaikiškumo. Šiuo pažeidimu nebuvo padalyta žala kitų asmenų turtui ar sveikatai. R. M. neturi galiojančių administracinių nuobaudų, iki šio nusižengimo padarymo baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl neblaivumo nebuvo. R. M. užsiima individualia statybininko veikla, todėl į darbo objektus jis vyksta savo nuosavu automobiliu, kartu vežasi darbui atlikti reikalingus įrankius, priemones, medžiagas, taip pat kartais kartu vežasi ir savo kolegą, kuris nėra išsilaikęs teisės vairuoti transporto priemones. Pajamos iš jo darbinės individualios veiklos yra pagrindinis namų ūkio pragyvenimo šaltinis, nes dukra mokosi mokykloje, o mama yra pensininkė.
3.6. R. M. gyvena kartu su savo mama ir dukra. Jo mamai yra 68 metai, ji turi rimtų sveikatos problemų, dėl ko jai būtina tiek reguliariai, tiek nereguliariai lankytis sveikatos priežiūros įstaigose. Mama neturi teisės vairuoti transporto priemones, todėl išimtinai tik R. M. ją gali nuvežti ir parvežti iš sveikatos priežiūros ar kitų būtinų įstaigų. Jis yra vienintelis asmuo senyvai mamai perkantis maisto, buities prekes, vaistus. R. M. administracinio nusižengimo padarymo metu iš tiesų nebuvus neblaiviam, o alkoholio matavimo prietaisui užfiksavus neblaivumą dėl nesavalaikiai pasirinktos savigydos, nėra pagrindo skirti sunkius padarinius sukeliančias administracinio poveikio priemones.
3.7. Skundo autorės nuomone, pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014 ir kt.). Vadovaujantis tuo, teismai yra suformavę išsamią ir nuoseklią praktiką specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones) aspektu - Klaipėdos apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-400- 380/2018, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. lapkričio 8 d. nutartis Nr. 11-437-729/2019, Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2019 m. lapkričio 15 d. nutartis Nr. 11-120- 377/2019). Atstovės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje nustatytas aplinkybes, administracinio nusižengimo medžiagą, R. M. duotus paaiškinimus, ir neatsižvelgė į aktualią teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Atsižvelgiant į tai, kad Kauno apylinkės teismas netinkamai taikė teisės aktų normas, 2021 m. gegužės 24 d. nutartis naikintina ir priimtina nauja nutartis, tenkinant R. M. skundą.
Atsiliepimas
4. Institucija atsiliepime į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. M. atstovės advokatės Gitanos Butrimienės apeliacinį skundą nurodo, kad apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
R. M. atstovės advokatės Gitanos Butrimienės apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apelianto atstovė iš esmės ginčija byloje esančių įrodymų vertinimą, kurio pagrindu padaryta išvada, jog R. M. veikoje yra (duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo sudėtis. Taip pat prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba sumažinti administracinės nuobaudos dydį iki mažesnio nei 800 Eur ir atimti teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam nei 12 mėnesių terminui. Todėl administracinio nusižengimo byla apeliacine tvarka nagrinėjama šioje apimtyje. R. M. Institucijos nutarimu yra nubaustas ir pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį, tačiau ši nutarimo dalis nėra skundžiama.
Dėl (duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo
6. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
7. Apygardos teismas, įvertinęs skundžiamą žemesnės instancijos teismo nutartį, apeliacinio skundo motyvus bei išanalizavęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad joje visi byloje esantys įrodymai yra aptarti ir įvertinti, o padarytos išvados yra pagrįstos visapusišku, išsamiu bei objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Tai, kad apelianto atstovė nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ar išvadomis dėl įrodymų vertinimo, savaime nereiškia, kad buvo padaryti esminiai proceso pažeidimai ar netinkamai pritaikytas įstatymas.
8. (duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalyje numatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai. Šios normos esmė yra užtikrinti, kad transporto priemonės nevairuotų asmuo, negalintis tinkamai vertinti aplinkybių, laiku į jas reaguoti, nes toks vairuotojas kelia pavojų tiek sau, tiek ir kitiems eismo dalyviams, nepriklausomai nuo to, kokios priemonės sukelia tokią jo būseną (neblaivumą, apsvaigimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo/nusižengimo bylose Nr. 2AT-4-2014, Nr. 2AT-18-942/2015, Nr. 2AT-40-303/2020).
9. Kaip nustatyta nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje, R. M. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,44 promilių neblaivumo laipsnis. Iš pareigūno R. M. tarnybinio pranešimo (b. l. 13) matyti, kad pirmą kartą patikrinus R. M. neblaivumą buvo nustatytas 0,51 prom. neblaivumas, o pratikrinus po 15 min, buvo nustatytas 0,44 prom. neblaivumas. Apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu R. M. nurodė, kad įvykio dieną buvo blaivus. Kadangi skaudėjo dantį, tai ant jo dėjo alkoholio. Kraujo pasitikrinti nevažiavo, nes pasimetė.
10. Aukštesniojo teismo vertinimu, skundžiamoje nutartyje teisingai nurodyta, jog nėra abejonių R. M. nustatyta alkoholio koncentracija iškvėptame ore. Pareigūno R. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog sustabdžius R. M. vairuojamą automobilį, jo paklausus ar vartojo alkoholį, jis nurodė, jog nevartojo (b. l. 30). Pareigūnas nenurodė, kad pažeidėjas jam būtų užsiminęs apie mažiau nei 15 min. iki patikros naudotą alkoholį danties gydimui. Nesivadovauti tokiais policijos pareigūno, kuris nėra suinteresuotas bylos baigtimi ir neturi pagrindo apkalbėti apelianto, paaiškinimais nėra jokio pagrindo. Taip pat bylos medžiagoje nėra duomenų, kad pareigūnas tikrindamas R. M. neblaivumą savo pareigas atliko netinkamai. Jis teiravosi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, ar jis vartojo kokius nors alkoholinius gėrimus, į ką R. M. atsakė, kad nevartojo. Nors R. M. atstovė apeliaciniame skunde akcentavo, jog R. M. visuomet aiškino, jog prieš važiuojant automobiliu alkoholiu gydė skaudamą dantį, tačiau su šiais skundo argumentais nėra pagrindo sutikti. Iš administracinio nusižengimo byloje Nr. ROIK Nr. 21127286793, esančio administracinio nusižengimo protokolo (b. l. 1), matyti, jog savo ranka rašydamas paaiškinimą R. M. nurodė kitokias aplinkybes. R. M. administracinio nusižengimo protokole nenurodė aplinkybės, kad dantį alkoholiu gydė prieš pat sėdant už automobilio vairo. Rašydamas paaiškinimą, nurodė, jog apie pietus skaudėjo dantį ir keletą kartų skalavo burną alkoholiu. Alkoholio negėrė, jautėsi gerai, todėl vairavo automobilį. Gailisi, kad neįvertino (b. l. 1). Aukštesniojo teismo vertinimu, R. M. paaiškinimai visumoje leidžia pagrįstai teigti, jog protokolo surašymo metu neturėdamas jokių pretenzijų dėl neblaivumo patikrinimo, iš esmės nepasisakydamas dėl galimai apie prieš pat vairavimą danties gydymą alkoholiu, vėliau, suvokęs jam gresiančią administracinę atsakomybę, jis pateikė naujas aplinkybes. Dėl to apelianto versija, kad nusižengimo padarymo metu jis alkoholio nebuvo vartojęs, o tik buvo skalavęs ir įtrynęs skaudantį dantį alkoholiu, ir tai galėjo iškreipti alkotesterio rodiklius, atmetama kaip nepagrįsta ir vertinama kaip gynybinė, kadangi paneigta byloje esančiais įrodymais.
11. Aukštesnio teismo vertinimu, Institucijos nutarimo ir apylinkės teismo išvadų nepaneigia ir skundo argumentai, jog R. M. dėl policijos pareigūnų kaltės negalėjo nuvykti į gydymo įstaigą pasitikrinti kraujo, nes ilgai vyko administracinio nusižengimo protokolo surašymas. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, jog iš R. M. paaiškinimo duoto apylinkės teisme vykusiame teismo posėdį matyti, kad jis kraujo tirti nevyko ne dėl policijos pareigūnų veiksmų, o dėl to, kad buvo pasimetęs. R. M. atstovė apeliaciniame skunde akcentuoja ir tai, jog R. M. nurodytas aplinkybes dėl danties gydymo alkoholiu prieš sėdant už automobilio vairo, patvirtina ir tai, jog pirmo tikrinimo metu jam buvo nustatytas 0,51 prom. neblaivumas, o antrojo, praėjus 15 min., 0,44 prom neblaivumas, nors pagal Vidmarko formulę suaugusio vyro fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100-125 mg/kg/val. greičiu, o jo koncentracija kraujyje sumažėja vidutiniškai 0,15-0,2 promilės/val. (per 1 minutę oksiduojasi apie 0,0025 promilės etilo alkoholio). Atsakant į šį skundo argumentą, apygardos teismas pastebi, kad moksliniais skaičiavimais išvesta formulė rodo apibendrintą, vidutinį alkoholio koncentracijos mažėjimą žmogaus organizme. Pažymėtina ir tai, kad alkoholio skaidymo greitis priklauso nuo kiekvieno žmogaus organizmo individualiai. Ir nors apelianto atstovė skunde daug dėmesio skiria Vidmarko formulei ar skaičiavimams, tačiau teismui, kaip ir minėta, asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, o kitomis testavimo techninėmis priemonėmis gauti duomenys teismui yra neprivalomi ir vertinami pagal tokias pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai. Apygardos teismas pastebi, jog Vidmarko formule naudojasi ekspertai rašydami ekspertizės aktus ir remdamiesi šia formule nustato galimą alkoholio koncentraciją kraujyje tam tikru metu. Tačiau nei policijos, priėmusios nutarimą, nei apelianto ar jo atstovės paaiškinimai ir samprotavimai apie galimą neblaivumo laipsnį nėra teismui privalomi ir neturi didesnės įrodomosios galios nei kiti byloje esantys įrodymai.
12. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kurią padarė ir Institucija, jog R. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, kadangi jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Apylinkės teismas, priešingai nei teigia apeliantė, jokių prieštaravimų byloje nepaliko, o išsamiai išnagrinėjo medžiagą, įvertino įrodymus, nurodė, kokiais įrodymais grindžiama administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė, pateikė įrodymų vertinimo motyvus. Pažymima, kad įrodymų rinkimas negali būti begalinis, jų rinkimas nėra savitikslis, nes jų turi būti surinkta tiek, kad asmenį būtų galima pripažinti kaltu dėl pažeidimo padarymo, o nesurinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų administracinė teisena jam turi būti nutraukta. Įrodymų visumos vertinimo reikalavimas nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, nes asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismui užteko įrodymų konstatuoti, kad R. M. Institucijos nutarimu buvo pagrįstai pripažintas kaltu pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 5 dalį. Tokiai pirmosios instancijos teismo pozicijai pritaria ir skundą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas.
Dėl paskirtos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės
13. Advokatė apeliaciniame skunde taip pat prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba skirti mažesnę baudą ir trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
14. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Aptariamame ANK straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-9-746/2015, Nr. 2AT-88-697/2016, Nr. 2AT-38-895/2019).
15. Aukštesnysis teismas, įvertinęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad išskirtinių aplinkybių, leidžiančių šiuo atveju R. M. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį nėra. Institucijos 2021 m. vasario 1 d. nutarimu R. M. pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 5 ir 6 dalis paskirta minimalaus dydžio bauda bei minimaliam terminui paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Paskirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė yra R. M. priešingo teisei elgesio rezultatas. Pažymėtina, kad R. M. padarė vieną šiurkščiausių administracinių nusižengimų, keliančių pavojų ne tik kelių eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai ar gyvybei – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Institucijos nutarime pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog R. M. pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi. Bylos duomenimis, nors R. M. anksčiau už analogišką nusižengimą nebuvo baustas, tačiau penkerių metų laikotarpiu administracine tvarka už KET pažeidimus baustas dvylika kartų, tame tarpe ir už šiurkščius (pvz., viršijo leistiną važiavimo greitį 22 km/h).
16. Nors apeliaciniame skunde yra pateikta keletą teismų nutarčių, kuriose buvo taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, tačiau aukštesnysis teismas sprendžia, kad apelianto atstovė apeliaciniame skunde nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios turėtų esminės įtakos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės individualizavimui. Tai, kad R. M. teisė vairuoti transporto priemones yra būtina darbinių funkcijų atlikimui, artimųjų poreikių užtikrinimui, teismų praktikoje savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, lemiančia išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo pobūdžio ar šeiminių aplinkybių, pats turi būti suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Nagrinėjamu atveju aplinkybės dėl teisės vairuoti transporto priemones reikalingumo darbo funkcijoms vykdyti, artimųjų poreikių tenkinimui R. M. buvo žinomos ir egzistavo administracinio nusižengimo padarymo metu, tačiau nuo neatsakingo ir teisei priešingo elgesio jo nesulaikė. Be to, objektyvių duomenų, kurių visuma leistų pagrįstai manyti, kad net minimali bauda ir minimalios trukmės administracinio poveikio priemonės taikymas šiuo konkrečiu atveju sąlygos ypatingai neigiamų padarinių administracinėn atsakomybėn patraukto asmens šeiminiame, socialiniame gyvenime atsiradimą, bylos medžiagoje nėra. Tokių duomenų nėra nurodyta ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovės apeliaciniame skunde.
17. Aukštesnės instancijos teismui nekyla abejonių, kad paskirta administracinio poveikio priemonė pakeis R. M. asmeninį bei visuomeninį gyvenimą, prie kurio jis buvo įpratęs, tačiau šie nepatogumai turi ir prevencinę reikšmę, kad juos patyręs pažeidėjas ateityje nedarys nusižengimų, nes sulauks tokių pat ar dar didesnių nepatogumų. Šiuo atveju jis privalo prisiimti dėl savo priešingo teisei elgesio atsiradusias pasekmes. Aukštesnės instancijos teismo manymu, administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios R. M. padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti.
18. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad Institucija ir apylinkės teismas, netaikę R. M. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir nesumažinę paskirtos baudos bei nesutrumpinę administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, įstatymo nuostatų nepažeidė. Nuobauda ir administracinio poveikio priemonė paskirtos nepažeidus ANK 22, 32, 34 straipsnių reikalavimų, nėra per griežtos, proporcingos padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkamos administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Naikinti ar keisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutartį pagrindo nėra, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto R. M. atstovės advokatės G. Butrimienės apeliacinis skundas netenkinamas, o skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 24 d. nutartį nepakeistą ir R. M. atstovės advokatės Gitanos Butrimienės apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.