- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-27
- Bylos Nr.
- AN2-246-361/2018
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalius Jocys
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 1.5.1Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai (ANK 32 str.)
- 16.9.8Transporto priemonių vairavimas neturint teisės vairuoti (ANK 424 str.)
- 21.1.7Įrodymai (ANK 569 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
- 21.11.11Apygardos teismo nutarimų ir nutarčių įsiteisėjimas (ANK 654 str.)
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos, apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 11 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausioji patrulė I. J. 2018 m. balandžio 20 d., 17.35 val., surašė administracinio nusižengimo protokolą R. A., kuriuo jis apkaltintas pažeidęs Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 4 dalyje, o būtent už tai, kad: 2018 m. balandžio 20 d., apie 17.17 val., Klaipėdos m., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Subaru Forester“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,52 prom. (±0,02 prom.) girtumo laipsnis, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nes nėra jos įgijęs.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. birželio 11 d. nutarimu, perkvalifikavo protokole nurodytą kaltinimą ir R. A. pripažino kaltu padarius nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 2 dalyje, ir skyrė jam 400 Eur baudą. Teismas tokį sprendimą, be kita ko, motyvavo tuo, kad R. A. apsvaigimas nuo alkoholio, atsižvelgus į tai, kad jo kraujyje, paimtame 2018 m. balandžio 20 d., 19.00 val., etilo alkoholio nerasta, pirmojo patikrinimo metu – 2018 m. balandžio 20 d., 17.17 val., turėjo būti, vadovaujantis Vidmarko formule, apie 0,35 prom. Teismo nuomone, praėjus 22 min. laiko tarpui, užfiksuotas R. A. neblaivumo laipsnio skirtumas nuo 0,52 prom. iki 0,21 prom. (nustatytas 17.39 val.), kelia pagrįstų abejonių. Nustatytos byloje aplinkybės, neleidžia teigti, kad pareigūnų alkotesteriu R. A. nustatytas pirminis girtumo laipsnis yra pakankamai patikimas ir nekeliantis abejonių. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Šalies argumentai
3. Apeliantė skundu prašo panaikinti apylinkės teismo 2018 m. birželio 11 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą – R. A. skirti 1 100 Eur baudą pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį. Teigia, jog Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr.452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 2.3 punkte nustatyta, kad policijos pareigūnas metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją nustato, ar asmuo, vairuojantis transporto priemonę, yra neblaivus. Šiuo atveju vairuotojo R. A. neblaivumas patikrintas alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARZH-0076, kurio metrologinės patikros liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo metrologinė patikra galiojo iki 2018 m. birželio 4 d. Duomenų, kad pareigūnė 2018 m. balandžio 20 d., 17.17 val., tikrindama R. A. neblaivumą alkotesteriu padarė prietaiso naudojimo instrukcijos pažeidimus, nėra. Taigi, R. A. neblaivumas alkotesterio pagalba nustatytas tinkamai. Mano, kad byloje esantys neatitikimai tarp alkotesterio parodymų ir medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto duomenų (2018 m. balandžio 20 d., 18.40 val. medicinos įstaigoje alkotesterio pagalba nustatytas 0,00 prom. blaivumas, 19.00 val. paimtame kraujo mėginyje alkoholio koncentracija – 0.00 prom. etilo alkoholio), negali būti vertinami R. A. naudai. R. A. neblaivumas 2018 m. balandžio 20 d., 17.17 val., buvo toks, už kurį ANK numato administracinę atsakomybę. Remiantis teismų praktika, asmens neblaivumo laipsnis yra svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikti medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, kurie turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (administracinių bylų Nr. N444-344/2008, N444-1452/2009, N261-3165/2009). ANK 22 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos paskirtį, nustatyta, kad administracinių nuobaudų paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
4. Apygardos teismas, patikrinęs bylos medžiagą, apeliantės argumentus vertina kaip nepagrįstus. Akcentuodama pirminio R. A. policijos alkotesteriu nustatyto 0,52 prom. neblaivumo aplinkybę, apeliantė neįvertina kitų byloje apylinkės teismo ištirtų įrodymų, kuriuos įvertinus kompleksiškai, galima kaip pagrįstą vertinti teismo teiginį, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių R. A. kaltę dėl jam inkriminuojamo nusižengimo padarymo.
4.1. Apylinkės teismas, esant prieštaravimams tarp policijos alkotesterio parodymų ir medicinos įstaigoje R. A. nustatyto blaivumo, apklausė posėdyje Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus ekspertą D. V.. Ekspertas paaiškino, kad abejonių kelia pareigūnų atliktas antrasis R. A. neblaivumo patikrinimas. Tokį staigų alkoholio koncentracijos mažėjimą, galėjo lemti R. A. didelis fizinis aktyvumas ar didelis šaltis. Tačiau, tokios aplinkybės nenustatytos, o stebimas policijos pareigūnų, R. A. jokių aktyvių veiksmų, lemiančių alkoholio koncentracijos mažėjimą, atlikti negalėjo. Netikėti tokiais kompetentingo eksperto duotais paaiškinimais, pagrindo nebuvo ir nėra.
4.2. Kita vertus, nustatyta byloje aplinkybė, jog praėjus 22 min., po pirmojo R. A. patikrinimo, vėl patikrinus jį tuo pačiu alkotesteriu sustabdymo vietoje, policija užfiksavo žymiai mažesnį, t. y. 0,21 prom. jo neblaivumą, leidžia kaip pagrįstas vertinti apylinkės teismo abejones dėl tikrojo R. A. neblaivumo vairuojant ir tai aiškinti jo naudai. Be to, R. A. gydymo įstaigoje neneigė vartojęs alkoholį – „vakar vakare, šiandien per pietus, teigia gėręs alaus“ (b. l. 19). Taigi, nesutikdamas su pirminiais alkotesterio parodymais ir prašydamas pareigūno leisti pakartotinai tikrintis blaivumą, R. A. pagrįstai tikėjosi palankaus sau rezultato ir tai pasitvirtino. Alkotesteris rodė leistiną vairavimui 0,21 prom. ribą, o praėjus 1 val. 43 min. (19 val.) nuo sustabdymo, iš R. A. paimtame kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 40).
4.3. Apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi, teismų praktikoje tokio pobūdžio ginčo situacijas nagrinėjant taikoma, moksliškai patvirtinta formule (Vidmarko formulę). Pagal šią formulę, suaugusio vyro fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100–125 mg/kg/val. greičiu, o jo koncentracija kraujyje sumažėja vidutiniškai 0,15–0,2 promilės/val. (per 1 minutę oksiduojasi apie 0,0025 promilės etilo alkoholio). Sulyginęs duomenis apie R. A. neblaivumą, užfiksuotą policijos alkotesteriu ir medicinos specialistės, ištyrus jo kraują, taikydamas aptartą formulę, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pirmojo patikrinimo metu R. A. apsvaigimas nuo alkoholio turėjo būti apie 0,35 prom., taigi neviršijo draudžiamos ribos.
5. Remtis apeliantės nurodyta administracinių teismų praktika, pagrindo nėra. Šios bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos nei apeliantės nurodytose bylose. Kita vertus, pirminiai alkotesterio parodymai savaime nėra lemiami kaltininko kaltės įrodymai, o turi būti vertinami kartu su kitais faktiniais duomenimis. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas (ANK 569 straipsnio 1, 3 dalys).
6. Aptartos aplinkybės leidžia kaip teisėtą ir pagrįstą vertinti apylinkės teismo sprendimą R. A. veiksmus perkvalifikuoti iš ANK 424 straipsnio 4 dalies į šio straipsnio 2 dalį. Byloje neįrodyta R. A. neblaivumo vairuojant aplinkybė, tačiau jo veiksmuose išliko ir įrodytas vairavimo neturint teisės vairuoti nusižengimo sudėtis ir už šį nusižengimą jis nubaustas teisėtai.
7. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas R. A. elgesį kelyje įvertino teisingai, o skirdamas artimą maksimaliai už padarytą nusižengimą baudą, nuobaudų skyrimo taisyklių nepažeidė. Skirta nuobauda yra adekvati R. A. padaryto nusižengimo sunkumui ir jo asmenybės pavojingumui. Todėl skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 11 d. nutarimą nepakeistą ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.