Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens N. G. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio M. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims N. G., išieškotojai uždarajai akcinei bendrovei „SB lizingas“ dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjas antstolis M. L. pateikė teismui prašymą pakeisti skolininkę J. G. jos turtinių teisių perėmėja N. G. vykdomojoje byloje Nr. 0022/12/21262 pagal 2012 m. balandžio 3 d. Kauno 6-ojo notarų biuro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 3028 dėl 2 184,26 Eur skolos ir 6 proc. dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 2011 m. rugsėjo 27 d. iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo, išieškojimo kreditorės UAB „SB lizingas“ naudai, kadangi skolininkė J. G. (duomenys neskelbtini) mirė, jos palikimą priėmė N. G..

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Jonavos rajono apylinkės teismas 2017 m. sausio 30 d. nutartimi antstolio M. L. prašymą tenkino, vykdymo procese (vykdomoji byla Nr. 0022/12/21262) pagal Kauno 6-ojo notaro biuro notaro 2012 m. balandžio 3 d. vykdomąjį įrašą Nr. 3028 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės J. G. išieškotojo UAB „SB lizingas“ naudai (duomenys neskelbtini) mirusią skolininkę J. G. pakeitė jos palikimą priėmusia N. G..Teismas nustatė, kad antstolio M. L. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0022/12/21262 pagal Kauno 6-ojo notaro biuro notaro 2012 m. balandžio 3 d. vykdomąjį įrašą Nr. 3028 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės J. G. išieškotojos UAB „SB lizingas“ naudai. Antstolis, priėmęs vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2012 m. rugpjūčio 1 d. Turto arešto aktu areštavo skolininkei priklausančią ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini). Turto areštas išviešintas (įregistruotas) Turto arešto aktų registre 2012 m. rugpjūčio 2 d. ir Nekilnojamojo turto registre 2012 m. rugpjūčio 2 d. Skolininkė J. G. mirė (duomenys neskelbtini). Testamentų registro išrašo duomenimis nustatyta, kad po J. G. mirties palikimą įstatymo nustatyta tvarka priėmė N. G.. Teismas sprendė, kad antstoliui 2012 m. rugpjūčio 1 d. areštavus skolininkės turtą, buvo pasiektas CK 5.63 straipsnio nuostatų tikslas – sudarytos prielaidos informuoti įpėdinius apie palikėjo skolas konkretaus kreditoriaus atžvilgiu, užtikrinant civilinių teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą, todėl kreditoriaus reikalavimas gali būti įgyvendinamas.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo N. G. prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo antstolio M. L. prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatyta imperatyvi palikėjo kreditoriaus reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarka, kurioje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiems įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui, pareikšti ieškinį dėl paveldėjimo teisme. Apeliantė nei per trijų mėnesių laikotarpį, nei praėjus trims metams nuo palikimo atsiradimo dienos iš kreditorių jokių pranešimų negavo ir nenumanė, kad su paveldėtu turtu perims J. G. skolą UAB „SB lizingas“. Jeigu kreditorius būtų veikęs aktyviai ir laiku ją informavęs, ji būtų turėjusi galimybę apsispręsti dėl palikimo priėmimo ar jo atsisakymo. Šiuo atveju ji neturi galimybės pakeisti savo išreikštos valios ir atsisakyti palikimo ar priimti jį kitu būdu.Teismas nepagrįstai sprendė, kad antstoliui 2012 m. rugpjūčio 1 d. areštavus skolininkės turtą buvo pasiektas CK 5.63 straipsnio nuostatų tikslas – sudarytos prielaidos informuoti įpėdinius apie palikėjo skolas konkretaus kreditoriaus atžvilgiu. 2012 m. rugpjūčio 1 d. areštavus skolininkės turtą, kuomet skolininkė dar buvo gyva, apeliantė būdama vos 18 metų moksleive ir neturėdama nei pajamų, nei nenumanydama, kad mama (J. G.) staiga susirgs sunkia nepagydoma liga ir ji taps jos turto įpėdine, neturėjo jokios galimybės sužinoti apie mamos turimus kreditorinius įsipareigojimus. Tiek mamai būnant gyvai, tiek jai mirus iš kreditorių pranešimų adresuotų jos vardu nėra gavusi. Teismas nesivadovavo naujausia aukštesniųjų teismų praktika analogiškose bylose (Klaipėdos apygardos teismo 2017-01-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-89-253/2017; 2016-12-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1858-253/2016).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo tenkintas pareiškėjo antstolio M. L. prašymas dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, teisėtumo ir pagrįstumo.Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad skolininkė J. G. mirė, jos palikimą priėmė dukra N. G., palikimą priėmęs asmuo apie esamą skolininkės J. G. kreditorės UAB „SB lizingas“ reikalavimą buvo informuotas tinkamai, antstolio prašymą tenkino ir pakeitė skolininkę J. G. jos teisių perėmėja N. G..Apeliantė (suinteresuotas asmuo) N. G., nesutikdama su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais, atskirajame skunde nurodo, jog teismas, nagrinėdamas antstolio prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, nepagrįstai nustatė, kad yra procesinių teisių ir pareigų perkėlimo pagrindas, kadangi kreditorė UAB „SB lizingas“ nesilaikė CK 5.63 straipsnyje nustatyto termino informuoti palikimą priėmusią įpėdinę apie palikėjos skolas, o arešto išviešinimas nelaikytinas tinkama įpėdinės informavimo priemone.

Dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino palikėjo kreditorių reikalavimams pareikšti paskirties

CPK 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas ir kt.), teismas, jei yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas yra galimas bet kurioje proceso stadijoje, taip pat ir vykdymo procese. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 48 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra konstatavęs, kad procesinių teisių perėmimas tiesiogiai priklauso nuo materialiųjų subjektinių teisių perėmimo, t. y. perimant materialiąsias civilines subjektines teises, perimamos ir atitinkamos procesinės teisės ir pareigos. Materialiųjų subjektinių teisių perėmimo galimumą nulemia teisinis santykis, iš kurio yra kilęs ginčas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011). Perimdamas materialiąsias civilines subjektines teises, asmuo perima ir teisę reikalauti ginti šias teises, taip pat pareigą atsakyti pagal prievoles. Priklausomai nuo atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių perėmimo apimties skiriasi procesinio teisių perėmimo apimtis: jeigu tam tikrų materialiųjų subjektinių teisių negalima perimti, tai negalima perimti ir atitinkamų procesinių teisių ir pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2008).Procesinių teisių perėmimas vykdymo procese reglamentuojamas CPK 596 straipsnyje. Jame nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Jeigu vykdymas atliekamas ne teismo išduoto vykdomojo dokumento pagrindu, tokiu atveju išieškotoją ar skolininką pakeičia vykdymo veiksmų atlikimo vietos apylinkės teismas. CPK 596 straipsnis yra proceso teisės norma, kuri nustato subjektus, turinčius vykdymo proceso dalyvių pakeitimo iniciatyvos teisę, bei reglamentuoja tokio pakeitimo procedūrą. Pabrėždamas šios normos procesinį pobūdį, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog CPK 596 straipsnis yra tik proceso norma, kuri neatspindi materialiųjų teisinių santykių, kuriais nustatomos asmenų teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011).Tais atvejais, kai iš teisinio santykio vykdymo procese dėl fizinio asmens mirties pasitraukia viena iš vykdymo proceso šalių – skolininkas, materialiuosius santykius dėl skolininko teisių ir pareigų perėmimo reglamentuoja paveldėjimo teisės normos. Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – materialųjį turtą, turtines teises ir prievoles (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Teisių perėjimo universalumas pasireiškia tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo ar nežinojo jis esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali atsisakyti dalies palikimo, negali priimti palikimo iš dalies. Jis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. ir visas palikėjo reikalavimo teises bei pareigas. Taigi, tam, kad įpėdinis paveldėtų turtą, jis turi palikimą priimti. Tik priėmęs palikimą įpėdinis gali būti pakeistas išieškotoju ar skolininku vykdymo procese pagal CPK 596 straipsnio taisykles.Mirus skolininkui, išieškotojas yra laikomas palikėjo kreditoriumi. Paveldėjimo teisinių santykių materialusis teisinis reguliavimas nustato specialią tvarką kreditoriaus reikalavimui pareikšti, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams.CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trijų mėnesių terminas, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, reiškia kreditorių teisių ribojimą. Jis, inter alia, nustatytas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad, prieš priimdami palikimą, įpėdiniai turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Taigi, vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-7-18/2014). Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šį terminą, praranda galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises palikimą priėmusiems įpėdiniams, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB „Snoro lizingas“ ir kt. pareiškimus, bylos Nr. 3K-3-523/2012).CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų (priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareiškiant teisme ieškinį dėl paveldimo turto) sąrašas nėra baigtinis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-7-18/2014, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kreditoriai ir įpėdiniai gali kreiptis dėl reikalavimų pateikimo bei informacijos apie pateiktus reikalavimus gavimo į palikimo atsiradimo vietos notarą, kaip į valstybės įgaliotą asmenį, kuris tvarko paveldėjimo bylą ir išduoda paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnio 1 dalis, Notariato įstatymo 28 straipsnio 1 dalis). Tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas ir viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis J. K. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-540/2011; išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-7-18/2014). Arešto aktą išviešinus viešame registre, duomenys apie turto areštą įrašomi ir į kitus registrus (pvz., nekilnojamojo turto). Tokiu būdu atidžiam ir rūpestingam įpėdiniui informacija apie palikimui taikytus ribojimus ir palikėjo skolas yra prieinama ir jis turi galimybę apsispręsti dėl palikimo priėmimo.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolio M. L. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0022/12/21262 pagal 2012 m. balandžio 3 d. Kauno 6-ojo notarų biuro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 3028 dėl 2 184,26 Eur skolos ir 6 proc. dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 2011 m. rugsėjo 27 d. iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo, išieškojimo iš skolininkės J. G. išieškotojos UAB „SB lizingas“ naudai. Iš vykdomojoje byloje Nr. 0022/12/21262 esančių duomenų matyti, jog antstolis M. L., priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, 2012 m. rugpjūčio 1 d. turto arešto aktu areštavo skolininkei J. G. priklausančią ½ dalį buto su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini). Iš VĮ Registrų centras Turto arešto aktų registro ir Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad areštas minėtam skolininkei priklausančiam turtui buvo įregistruotas (išviešintas) 2012 m. rugpjūčio 2 d. Pagal Lietuvos Respublikos Gyventojų registro duomenis skolininkė J. G. (duomenys neskelbtini) mirė. Iš vykdomojoje byloje esančio VĮ Registrų centras Testamentų registro išrašo matyti, kad po skolininkės J. G. mirties palikimą priėmė N. G.. Kaip jau minėta, pagal kasacinio teismo išaiškinimus tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas ne reikalavimo pareiškimas priėmusiam palikimą įpėdiniui, testamento vykdytojui, palikimo administratoriui arba pareiškiant teisme ieškinį dėl paveldimo turto, tačiau ir viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog išieškotojos (kreditorės) UAB „SB lizingas“ reikalavimas yra pareikštas įstatymo nustatyta tvarka, t. y. Turto arešto aktų registre ir Nekilnojamojo turto registre įregistravus (išviešinus) areštą skolininkei J. G. priklausančiam nekilnojamajam turtui, ir įpėdinei N. G. per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos tapo žinoma apie palikėjos kreditorę UAB „SB lizingas“ ir jos kreditorinį reikalavimą. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad įpėdinė N. G. turėjo teisę kreiptis dėl informacijos apie pateiktus kreditorių reikalavimus gavimo į palikimo atsiradimo vietos notarą, kaip į valstybės įgaliotą asmenį, kuris tvarko paveldėjimo bylą ir išduoda paveldėjimo teisės liudijimą, todėl apeliantės atskirojo skundo argumentas, kad ji tik 2017 m. vasario 2 d. gavusi Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartį sužinojo apie kreditorės UAB „SB lizingas“ reikalavimą, atmestinas kaip nepagrįstas.Apeliantė (suinteresuotas asmuo) N. G. atskirąjį skundą taip pat grindžia teismų praktika analogiškose civilinėse bylose, t. y. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-89-253/2017 ir 2016 m. gruodžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1858-253/2016.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (lot. – sprendimo pagrindas, motyvacija). Bandymas taikyti teisės taikymo taisykles, suformuluotas konkrečiose teismo bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kaišiadorių rajono vyriausiasis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-186/2009; ir kt.).Nagrinėjamu atveju apeliantės N. G. nurodytomis Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 19 d. ir 2016 m. gruodžio 1 d. nutartimi civilinėse bylose Nr. 2S-89-253/2017 ir Nr. e2S-1858-253/2016 negali būti vadovaujamasi, nes nesutampa šių nutarčių ir nagrinėjamo atvejo ratio decidendi. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. sausio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-89-253/2017 konstatavo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog po skolininkės mirties pareiškėjas per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą pareiškė reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams minėtoje teisės normoje nustatyta tvarka, pareiškėjas taip pat nenurodė duomenų apie reikalavimų pareiškimą kitais teismų praktikoje tinkamais laikomais būdais (pvz., pranešimas notarui, viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, asmeninis kreipimasis), taip pat nepateikė duomenų apie nurodytu terminu atliktus aktyvius veiksmus šio kreditoriaus reikalavimui įpėdiniams pareikšti. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gruodžio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-1858-253/2016 taip pat nustatė, kad byloje nėra jokių duomenų, jog per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos Turto arešto aktų registre būtų išviešintas palikėjos turto areštas kreditorės reikalavimo įvykdymui užtikrinti ir taip įpėdinė būtų informuota dėl kreditorės atitinkamo dydžio reikalavimo.Kiti apeliantės atskirojo skundo argumentai nagrinėjamoje byloje nėra teisiškai reikšmingi šioje proceso stadijoje, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, atsižvelgė į nutartyje nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus ir priėmė pagrįstą nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktinas nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.