Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo valstybės įmonės Turto banko atskirąjį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-09-27 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo valstybės įmonės Turto banko prašymą suinteresuotiems asmenims K. S., A. Š. ir L. B. dėl skolininkų ir išieškotojo pakeitimo vykdymo procese.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl išieškotojo ir skolininkų pakeitimo vykdymo procese, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).Byloje nustatyta, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 1996-02-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-257/1996 Lietuvos akcinio inovacinio banko naudai iš A. A. priteista 314 312,67 Lt (t. y. 91 031,24 Eur). Vykdant skolos išieškojimą iš A. A. išieškota 17 667,84 Eur. Byloje nustatyta, kad skolininkė A. A. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas VĮ Turto bankas 2016-04-13 prašymu kreipėsi į Šilutės rajono apylinkės teismą dėl išieškotojo ir skolininko pakeitimo vykdymo procese.Subjektinių teisių perėmimas materialinėje teisėje yra pagrindas perimti ir procesines teises. Teisių perėmimas yra galimas bet kurioje proceso stadijoje, taip pat ir vykdymo procese (CPK 48 straipsnio 1 dalis). CPK 596 straipsnio 1 dalis numato, kad fizinio asmens mirties atveju pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką. Proceso šalį jos procesinių teisių perėmėju teismas pakeičia nustatęs, kad procesinių teisių perėmėjo dalyvavimas procese yra pagrįstas, t. y. jis iš tikrųjų yra tam tikrų materialiųjų subjektinių teisių perėmėjas (CPK 48 straipsnio 1, 3 dalys).Tais atvejais, kai iš teisinio santykio vykdymo procese dėl fizinio asmens mirties pasitraukia viena iš vykdymo proceso šalių – skolininkas, materialiuosius santykius dėl skolininko teisių ir pareigų perėmimo reglamentuoja paveldėjimo teisės normos. Visų pirma, būtina nustatyti, ar įpėdinis priėmė palikimą, nes, tik priėmus palikimą, jam pereina visos palikėjo turėtos teisės ir pareigos. Antra, reikšminga nustatyti, ar įgyvendinama subjektinė teisė ar pareiga įeina į palikimą.Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Iš byloje esančio Testamentų registro išrašo nustatyta, kad šiame registre įregistruoti palikėjos A. A. palikimo priėmimo, pateikiant pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo, faktai: 2014-05-15 palikimą priėmė A. Š., o 2015‑01-22 palikimą priėmė K. S. ir L. B.. Šie duomenys patvirtina, kad, vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 2 dalimi, minėti suinteresuoti asmenys laikomi priėmusiais palikimą. Iš pirmosios instancijos teisme suinteresuotų asmenų duotų paaiškinimų nustatyta, kad A. A. buvo K. S. motina, A. Š. ir L. B. yra K. S. mirusios sesers dukros – A. A. buvo jų močiutė.CK 5.63 straipsnio 1 dalis numato, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Taigi kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, turi pareikšti apie tai CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. Vienas iš kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslų yra įpėdinių interesų apsauga, t. y., suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑7‑18/2014; 2016-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016). Taigi, vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai.Iš pareiškėjo nurodytų duomenų nustatytos aplinkybės, kad išieškojimas iš A. A. įkeisto turto vyko 1996-2001 metais. 2001-03-09 antstolė išsiuntė vykdomąjį raštą VSDFV Šilutės skyriui, kad skolos dalis būtų išskaitoma iš A. A. pensijos. VĮ Turto bankui adresuotame antstolės Astos Pliuškevičienės 2016-01-13 rašte nurodyta, kad šios antstolės kontoroje nėra užvesta vykdomoji byla dėl skolos išieškojimo iš A. A.; vykdomasis raštas Nr. 2-257/1996 iš VSDFV Šilutės skyriaus buvo gautas antstolės kontoroje 2012-05-22 ir, kadangi tokia byla antstolės kontoroje nebuvo vykdoma, vykdomąjį raštą persiuntė Šilutės rajono apylinkės teismui. Byloje nėra patvirtinančių duomenų, kad po skolininkės A. A. mirties (t. y. (duomenys neskelbtini)) pareiškėjas per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą pareiškė reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams minėtoje teisės normoje nustatyta tvarka. Pareiškėjas nenurodė duomenų apie reikalavimų pareiškimą kitais teismų praktikoje tinkamais laikomais būdais (pvz.: pranešimas notarui, viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, asmeninis kreipimasis), taip pat nepateikė duomenų apie nurodytu terminu atliktus aktyvius veiksmus šio kreditoriaus reikalavimui įpėdiniams pareikšti.Apeliantas teigia, kad tinkamai įvykdė savo pareigą per nustatytą terminą pareikšti įpėdiniams reikalavimą ir suinteresuoti asmenys apie palikėjos įsipareigojimus VĮ Turto bankui buvo informuoti dar iki palikimo atsiradimo momento. Šią poziciją pareiškėjas grindžia aplinkybėmis, jog 1996-2001 metais vyko išieškojimas iš A. A. įkeisto turto, o pagal įgaliojimą skolininkę atstovavo K. S. sutuoktinis, be to, teigė, jog tikėtina, kad skolininkės paskola buvo panaudota įmonės veikloje, kurios savininkai buvo sutuoktiniai suinteresuotas asmuo K. S. ir P. S.. Pareiškėjas taip pat nurodė aplinkybes, kad skolininkės anūkės A. Š. ir L. B. paskolos suteikimo ir išieškojimo metu jau gyveno pas savo senelę (globėją) A. A.. Apeliacinės instancijos teismas su šiais pareiškėjo argumentais nesutinka. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo nurodytas A. A. įgaliojimas P. S. bei pareiškėjo pateikti duomenys apie 1997-1999 m. laikotarpiu antstolės raštus, adresuotus ir P. S., susiję būtent su šiuo asmeniu, tad nepatvirtina, jog duomenys apie vykdomą išieškojimą iš skolininkės turto buvo žinomi visiems šios bylos suinteresuotiems asmenims (įpėdinėms). Nors iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkų sąrašo matyti, kad vienu iš bendrovės akcininkų buvo ir K. S., tačiau pastebėtina, kad pareiškėjo pateiktas teismo antstolės raštas, adresuotas UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl metalinio sandėlio, priklausančio I. L., pardavimo iš varžytynių sudarytas dar 1999-04-20, be to, ne dėl skolininkės turto pardavimo. Pabrėžtina ir tai, kad byloje esančiame 1999-02-04 A. A. įgaliojime P. S. numatyta, jog įgaliojimas galioja iki 2000-02-04. Tačiau skolininkė A. A. mirė praėjus daugiau nei 12 metų, t. y. itin ženkliam laiko tarpui, nuo minėtos informacijos teikimo bei įgaliojimo galiojimo pabaigos. Paminėtų duomenų visuma nesudaro pagrindo konstatuoti, kad palikimo priėmimo metu suinteresuotam asmeniui K. S. kaip skolininkės kreditorius galėjo būti žinomas pareiškėjas VĮ Turto bankas ir jo reikalavimai.Iš suinteresuoto asmens A. Š. paaiškinimų teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu nustatyta, kad gyvendama kartu su močiute ji buvo nepilnametė. A. Š. nurodė, kad po savo mamos mirties augo pas močiutę, ištekėjo anksti – 1996 m., būdama (duomenys neskelbtini) metų, ir išėjo gyventi atskirai, apie močiutės rūpesčius nežinojo, su suinteresuotu asmeniu K. S. bendrauja labai mažai. Suinteresuotas asmuo L. B. teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu nurodė, kad buvo nepilnametė, jaunesnė už A. Š., nieko apie paskolas ir močiutės skolas nežinojo, jų mama mirė (duomenys neskelbtini) m. ir močiutė A. A. jas globojo. Iš A. Š. ir L. B. paaiškinimų matyti, kad sulaukusios pilnametystės jos gyveno atskirai nuo močiutės. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad anksčiau nurodyti duomenys apie iki 2000 m. iš skolininkės vykdytą išieškojimą nesudaro pagrindo išvadai, jog apie tokias aplinkybes, o taip pat apie pareiškėją, kaip kreditorių, ir jo reikalavimus prieš palikimo priėmimą buvo žinoma ir suinteresuotiems asmenims A. Š. bei L. B..Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pareiškėjo nurodyti duomenys nepatvirtina, jog šiuo atveju buvo pasiektas CK 5.63 straipsnio 1 dalies tikslas ir kad įpėdinėms per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos tapo žinoma apie pareiškėją, kaip palikėjos kreditorių, ir jo reikalavimą. Tad šiuo atveju buvo praleistas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas.Pareiškėjas patikslintu pareiškimu prašė atnaujinti praleistą įstatyme nustatytą 3 mėnesių terminą pareikšti reikalavimą skolininkės palikimą priėmusioms įpėdinėms. CK 5.63 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas VĮ Turto bankas į teismą su prašymu dėl išieškotojo ir skolininko pakeitimo vykdymo procese kreipėsi tik 2016-04-13, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos praėjus beveik ketveriems metams. Taigi skundžiama nutartimi pagrįstai konstatuota, kad klausimui dėl termino atnaujinimo spręsti šiuo atveju yra suėjęs CK 5.63 straipsnio 4 dalyje numatytas trejų metų naikinamasis terminas.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad CK 5.63 straipsnio 2 dalies nuostata, jog kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą, bei CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui. Dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011; 2012-11-26 nutartis civilinėje byloje 3K-3-523/2012). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo nurodytos priežastys nesudaro pagrindo naikinamąjį terminą atnaujinti. Pirma, įstatymas numato bendrąją taisyklę, kad naikinamieji terminai teismo negali būti atnaujinti (CK 1.117 straipsnio 6 dalis). Antra, nagrinėjamu atveju matyti, kad pareiškėjas, kaip kreditorius, nebuvo pakankamai aktyvus. Pareiškėjas Lietuvos akcinio inovacinio banko reikalavimus perėmė pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-05-28 nutarimą Nr. 522, tačiau dėl išieškotojo vykdymo procese pakeitimo nesikreipė, nurodo, kad tam nebuvo būtinybės. Be to, iš pareiškėjo pateiktų duomenų matyti, kad jis vykdymo procesu nesidomėjo – dar 2012‑05‑22 VSDFV Šilutės skyrius grąžino vykdomąjį raštą antstolei, o tokia byla antstolės kontoroje nebuvo vykdoma, tad vykdomasi raštas buvo persiųstas Šilutės rajono apylinkės teismui; dėl informacijos apie skolininkės įpėdinius pareiškėjas į Lietuvos notarų rūmus kreipėsi tik 2016‑01-27. Taip pat akcentuotina, kad nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos nei tos, kurioms esant priimta pareiškėjo nurodoma Kauno apygardos teismo 2015-03-12 nutartis Nr. 2A‑304‑260/2015, dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai ja nesivadovavo. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo prašymą šiame vykdymo procese pakeisti tiek skolininką, tiek išieškotoją.Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apelianto nurodytų proceso teisės pažeidimų nenustatyta, pirmosios instancijos teismas faktinėms bylos aplinkybėms teisingai aiškino ir taikė materialinės ir proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį naikinti, dėl to ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Šiuo atveju suinteresuotų asmenų ir apelianto suinteresuotumas bylos baigtimi buvo skirtingas. Dėl to bei atsižvelgiant į ginčo pobūdį, pareiškėjo atskirąjį skundą atmetus, suinteresuotam asmeniui A. Š. priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos jos 200 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis, 443 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-09-27 nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti suinteresuotam asmeniui A. Š. iš pareiškėjo valstybės įmonės Turto banko 200 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.