Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens G. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-09-13 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės Redos Vizgaudienės (pavaduojančios antstolės Gretos Žutautės), prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, suinteresuoti asmenys G. V., UAB „Julianus Inkaso“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja prašė pakeisti vykdymo procese skolininkę S. V. nauja skolininke G. V. vykdomojoje byloje Nr. 0074/13/23123. Pareiškėja nurodė, kad skolininkė S. V. (duomenys neskelbtini) mirė. Testamentų registre įrašyta S. V. palikimą priėmusi G. V..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-09-13 nutartimi prašymą tenkino ir vykdomojoje byloje Nr. 0074/13/23123 skolininkę S. V. pakeitė jos teisių ir pareigų perėmėja G. V.. Teismas Testamentų registro išrašo duomenimis nustatė, kad po skolininkės S. V. mirties palikimą priėmė G. V.. Kadangi suinteresuotas asmuo G. V. išreiškė valią priimti palikimą vienu iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje numatytų būdų (pateikė pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo), teismas darė išvadą, kad mirusiosios S. V. palikimas priimtas tinkamai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo G. V. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškimą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese atmesti. Apeliantė nurodo, kad sprendžiant dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese reikšminga nustatyti, ar kreditorius yra pareiškęs apie savo reikalavimą CK 5.63 straipsnyje nustatytais būdais ir terminais. Iš pirmosios instancijos teismo nutarties negalima spręsti, ar buvo įvykdytos CK 5.63 straipsnio 1 dalies nuostatos. Suinteresuotam asmeniui G. V. nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Apeliantė nėra priėmusi palikimo, nėra perėmusi ir palikėjos turtinių teisių bei pareigų, todėl nebuvo pagrindo pakeisti skolininkę S. V. vykdymo procese. Taip pat nurodo, kad, vadovaudamasi CPK 626 straipsnio reglamentavimu, antstolė privalėjo vykdomąją bylą sustabdyti, tačiau to nepadarė ir atlieka priverstinio vykdymo veiksmus, taip pažeidžiamos imperatyviosios įstatymo nuostatos.Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjos prašymas dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).Byloje nustatyta, kad antstolės Redos Vizgaudienės kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0074/13/23123 pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-07-15 vykdomąjį raštą Nr. 2‑2905-618/2013 dėl 328,66 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės S. V. išieškotojos UAB „Julianus Inkaso“ naudai (vykdomojoje byloje Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-04-23 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-6930-965/2015, išieškotoja UAB „Mano kreditas“ pakeista nauja išieškotoja UAB „Julianus Inkaso“). Skolininkė S. V. mirė (duomenys neskelbtini). Subjektinių teisių parėmimas materialinėje teisėje yra pagrindas perimti ir procesines teises. Teisių perėmimas yra galimas bet kurioje proceso stadijoje, taip pat ir vykdymo procese (CPK 48 straipsnio 1 dalis). CPK 596 straipsnio 1 dalis numato, kad fizinio asmens mirties atveju pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką. Proceso šalį jos procesinių teisių perėmėju teismas pakeičia nustatęs, kad procesinių teisių perėmėjo dalyvavimas procese yra pagrįstas, t. y. jis iš tikrųjų yra tam tikrų materialiųjų subjektinių teisių perėmėjas (CPK 48 straipsnio 1, 3 dalys). Tais atvejais, kai iš teisinio santykio vykdymo procese dėl fizinio asmens mirties pasitraukia viena iš vykdymo proceso šalių – skolininkas, materialiuosius santykius dėl skolininko teisių ir pareigų perėmimo reglamentuoja paveldėjimo teisės normos. Visų pirma, būtina nustatyti, ar įpėdinis priėmė palikimą, nes, tik priėmus palikimą, jam pereina visos palikėjo turėtos teisės ir pareigos (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Antra, reikšminga nustatyti, ar įgyvendinama subjektinė teisė ar pareiga įeina į palikimą.Apeliantė G. V. teigia, kad nebuvo pagrindo pakeisti skolininkę vykdymo procese, kadangi G. V. nėra priėmusi palikimo, nėra perėmusi palikėjos turtinių teisių bei pareigų, apeliantei nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 2 dalimi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. CK 5.50 straipsnio 6 dalis reglamentuoja notaro pareigą per tris darbo dienas nuo palikimo priėmimo dienos pranešti testamentų registro tvarkytojui apie palikimo priėmimą. Iš byloje esančio Testamentų registro išrašo nustatyta, kad registre įregistruotas palikėjos S. V. palikimo priėmimo 2016-07-07 dieną faktas, pareiškimas dėl palikimo priėmimo pateiktas Klaipėdos miesto 8-ojo notarų biuro notarei Birutei Vinogradovienei, palikimą priėmęs asmuo – G. V.. Taip pat nustatyta, kad, atsižvelgiant į įpėdinės G. V. pareiškimą, 2016-07-07 išduotas notarės vykdomasis pavedimas antstoliui sudaryti turto, likusio po S. V. mirties, apyrašą. Šie duomenys patvirtina, kad, vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 2 dalimi, apeliantė laikoma priėmusia palikimą.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑240/2008; 2009‑11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2012-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2012).Apeliantė akcentuoja, kad 2016-08-26 vykdomojoje byloje Nr. 0004/16/00961 antstolė Vida Daugirdienė sudarė paveldimo turto apyrašą pagal Klaipėdos miesto 8-ojo notarų biuro 2016‑07-07 išduotą vykdomąjį pavedimą Nr. BV8-4192 dėl turto apyrašo sudarymo, likusio po S. V. mirties. Pažymėtina, kad palikimo priėmimas pagal apyrašą yra palikimo priėmimo būdas, kuris sudaro sąlygas įpėdiniui apsisaugoti nuo rizikos, kad palikėjo skolos viršys paveldėto turto vertę ir todėl įpėdiniui kils pareiga jas grąžinti iš asmeninio turto (CK 5.53 straipsnio 1 dalis). Tačiau tiek apeliantės pasirinktas palikimo priėmimo būdas, t. y. palikimo priėmimas pagal turto apyrašą, tiek aplinkybė, kad apeliantei neišduotas paveldėjimo teisės liudijimas, nepaneigia anksčiau nurodytų nustatytų aplinkybių, patvirtinančių palikimo priėmimo faktą, t. y. mirusios skolininkės materialinių teisių perėmimą paveldėjimo būdu.Apeliantė atskirajame skunde taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė, ar buvo įvykdytos CK 5.63 straipsnio 1 dalies nuostatos. CK 5.63 straipsnio 1 dalis numato, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nebaigtinis – greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui, taip pat minėtos normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011; 2014-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014). Taigi kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis, turi pareikšti apie tai CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. Vienas iš kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslų yra įpėdinių interesų apsauga, t. y., suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑7‑18/2014; 2016-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016). Taigi, vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai.Iš vykdomosios bylos Nr. 0074/13/23123 duomenų nustatyta, jog šioje vykdomojoje byloje vykdomasis dokumentas dėl išieškojimo iš S. V. priimtas vykdyti 2013-07-25 antstolės patvarkymu. Skolininkė S. V. mirė (duomenys neskelbtini), todėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas kreditorių reikalavimams pareikšti baigėsi (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Vykdomosios bylos Nr. 0074/13/23123 duomenimis nustatyta, kad skolininkės nekilnojamajam turtui šioje vykdomojoje byloje turto areštas netaikytas. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, tik tie palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimų įvykdymui užtikrinti viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, kuris gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, laikytini tinkamai pareiškusiais reikalavimus CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016).Konkrečiu nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, kad per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos Turto arešto aktų registre būtų išviešintas palikėjos turto areštas kreditorės UAB „Julianus Inkaso“ 328,66 Eur reikalavimo įvykdymui užtikrinti ir taip įpėdinė būtų informuota dėl šios kreditorės atitinkamo dydžio reikalavimo. Byloje taip pat nėra duomenų, kad kreditorė UAB „Julianus Inkaso“ kitokiu CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytu ar jam prilyginamu būdu būtų pareiškusi reikalavimą per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos. Byloje nėra duomenų, kad ši palikėjos kreditorė ar vykdomąją bylą vykdanti antstolė kreipėsi į teismą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pasiektas CK 5.63 straipsnio 1 dalies tikslas ir kad įpėdinei G. V. per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos tapo žinoma apie palikėjos kreditorę UAB „Julianus Inkaso“ ir jos 328,66 Eur reikalavimą. Nustačius nurodytas faktines aplinkybes bei atsižvelgiant į paminėtą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad nenustatyta viena iš anksčiau nurodytų sąlygų, sudarančių teisinį pagrindą pakeisti mirusią skolininkę S. V. jos turto paveldėtoja G. V. vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0074/13/23123.Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai įvertino teisingam klausimo išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes, neatsižvelgė į materialinės teisės normas, reglamentuojančias kreditorių reikalavimų pareiškimo tvarką, todėl, pažeisdamas proceso teisės normas, reglamentuojančias teisių perėmimą vykdymo procese, nesant materialinio pagrindo, nepagrįstai vykdymo procese skolininkę pakeitė jos teisių perėmėja (CPK 338 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – antstolės pareiškimas dėl skolininkės pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. 0074/13/23123 atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Apeliantė pateikė rašytinius įrodymus apie apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į šioje byloje nagrinėjamo klausimo pobūdį ir vadovaujantis CPK 443 straipsnio 6 dalies reglamentavimu, apeliantės bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.Šioje byloje apeliacinės instancijos teismui pareikalavus antstolės pateikti vykdomąją bylą Nr. 0074/13/23123, buvo pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0074/13/23123 bei Nr. 0074/14/26159. Nutarčiai įsiteisėjus teismui pateiktos vykdomosios bylos grąžintinos antstolei Redai Vizgaudienei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-09-13 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos pareiškimą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese vykdomojoje byloje Nr. 0074/13/23123 atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąsias bylas Nr. 0074/13/23123 ir Nr. 0074/14/26159 grąžinti antstolei Redai Vizgaudienei.