Utenos apylinkės teismo sprendimas

institucijos teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie SADM atstovei Renatai Pekštenienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui A. K. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, institucija teikianti išvadą Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie SADM Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Sutinkamai su civilinio proceso kodekso reikalavimais ieškinys su visais jo priedas buvo įteiktas atsakovui A. K.. Atsakovas į ieškinį atsiliepimo nepateikė.

5. Valstybės institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė ieškovės ieškinį palaikė. Nurodė, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, ir tai privalo daryti abu tėvai. Situacija, kai vienas iš tėvų neišlaiko savo vaiko esmingai pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus. Nurodo, kad tikslinga vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su motina, kuri jais rūpinasi ir prižiūri. Iš atsakovo vaikų išlaikymui priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaikų pilnametystės, nes pareiga teikti vaikams išlaikymą yra sudedamoji tėvų valdžios dalis.

Motyvuojamoji dalis

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės

6. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė su atsakovu susituokė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje 2016 m. rugpjūčio 20 d., akto įrašas (duomenys neskelbtini). Santuokoje su atsakovu susilaukė sūnaus V. K., gimusio (duomenys neskelbtini), ir dukros M. K., gimusios (duomenys neskelbtini).

7. Santuokos išsaugojimas yra reikšmingas šeimos nariams ir visuomenei. Viešąjį interesą išsaugoti santuoką atspindi imperatyviosios CK 3.64 straipsnio ir CPK 376 straipsnio 2 dalies nuostatos, įpareigojančios teismą imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, tačiau sutuoktiniai taikytis nepageidavo.

8. Pagal LR CK 3.27 straipsnio nuostatas sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir gerbti vienas kitą, taip pat vienas kitą remti moraliai ir materialiai, prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo.

9. Ieškovė nurodė, kad atsakovas pažeidė savo, kaip sutuoktinio pareigas, nes ieškovės atžvilgiu naudojo fizinį ir psichologinį smurtą, vartojo alkoholį, skriaudė ją ir vaikus. Nuo 2021 m. gruodžio mėnesio su vaikais gyvena bendruomenės namuose. Ieškovė teigė, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, bendro ūkio neveda, santuoka iširo. Ieškovė taip pat nurodė, kad ji taip pat vartojo alkoholį kartu su atsakovu.

10. Atsakovas posėdžio metu nurodė, kad jis santuokos nutraukti nenori, jis paskutiniu laiku alkoholio nevartoja. Tarp atsakovo ir ieškovės kilo konfliktas, nes ieškovė paliko vaikus ir negrįžo į namus, buvo su kitu vyru.

11. Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos pateiktos išvados matyti, kad buvo gauta duomenų, jog vaikai gyvena nesaugioje aplinkoje, kadangi tėvai vartoja alkoholį, šeimai buvo inicijuotas atvejo vadybos procesas.

12. Teismas, remdamasis ieškinyje nurodytomis bei posėdžio metu ieškovės ir atsakovo nurodytomis aplinkybėmis dėl santuokos nutrūkimo priežasčių, atsižvelgdamas į tai, kad šalys kartu nebegyvena nuo 2021 m. lapkričio mėnesio, nesiekė susitaikymo, vertina, jog ieškovės ir atsakovo santuoka iširo. Teismas, remdamasis nurodytomis bei posėdžio metu tiek ieškovės, tiek atsakovo nurodytomis aplinkybėmis dėl santuokos nutrūkimo priežasčių, vertina, jog ieškovės J. K. ir atsakovo A. K. santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (LR CK 3.61 straipsnio 2 dalis) ir ieškovės bei atsakovo santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

13. Pagal LR CK 3.69 straipsnio nuostatas sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę pavardę. Kadangi ieškovė, po santuokos nutraukimo pageidauja pasilikti santuokinę pavardę – K. ir atsakovas tam neprieštaravo, ieškovei paliktina santuokinė pavardė K., o atsakovui paliktina jo pavardė K.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos

14. Ieškovė prašė nepilnamečių vaikų V. K. ir M. K. gyvenamąją vietą nustatyti su motina, t. y. ieškove. Atsakovas neprieštaravo ieškovės prašymui vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove ir jo neginčijo. Pažymėtina, kad šalių vaikai yra tokio amžiaus, jog dar nėra pajėgūs suformuluoti savo nuomonės ir išreikšti savo norų gyvenamosios vietos atžvilgiu.

15. Institucija, duodanti išvadą, vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje, tiek posėdžio metu nenurodė, jog vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina, kaip nors prieštarautų vaikų ar kitų asmenų interesams. Esant nurodytoms aplinkybėms, šis ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkintinas pilnai ir nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.59 str. ).

Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos

16. Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaikais, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaikus ir bendravimo su jais, bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 1, 4 dalys). Teismas pažymi, kad sprendžiant nepilnamečių vaikų bendravimo su tėvais klausimą, vaikų interesai laikomi prioritetiniais. Tačiau kito, skyrium gyvenančio tėvo, teisės maksimaliai bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais taip pat turi būti užtikrinamos ir negali būti pažeidinėjamos be pagrįsto ir pakankamo tam pagrindo. Teismas pažymi, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms, šalys arba viena iš jų gali kreiptis į teismą dėl šios tvarkos sąlygų pakeitimo.

17. Dėl bendravimo tvarkos su vaikais tarp ieškovės ir atsakovo ginčas nekilo. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės nuomone, kadangi nėra kilusių ginčų tarp tėvų dėl bendravimo su vaikais, gali būti nenustatyta konkreti bendravimo tvarka. Esant nurodytoms aplinkybėms konkreti bendravimo tvarka su vaikais nenustatytina.

Dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis nepilnamečiams vaikams priteisimo

18. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d., Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 2 d.) ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 str. 1 d.), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Nepilnamečiam vaikui gyvenant su vienu iš tėvų, kito tėvo (motinos) pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 str. 1 d.), tačiau geranoriškai to padaryti nepavykus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 str. 2 d., 3.196 str.).

19. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (LAT nutartys 3K-3-209/2013, 3K-3-491/2013 ir kt.).

20. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (LAT nutartis 3K-3-16-706/2016).

21. Ieškovė ieškinyje prašė priteisti iš atsakovo 200 eurų išlaikymą kiekvienam vaikui kas mėnesį, kuris būtų teikiamas nuo ieškinio nagrinėti teisme priėmimo momento iki vaiko pilnametystės. Atsakovas posėdžio metu nurodė, kad tokios sumos mokėti negali, nes neturi pastovių pajamų. Nurodė, kad dirba atsitiktinius darbus ir jo gaunamos pajamos per dieną yra 20-30 eurų. Kitų asmenų, kuriuos reiktų išlaikyti, neturi.

22. Ieškovė nurodė, kad ji turto neturi, gyvena bendruomenės moterų centre, dirba. Gauna apie 800 eurų atlyginimą, o žiemos metu 500-600 eurų ir vaikų pinigus. Ieškovė apskaičiuodama vaikų poreikius ieškinyje nurodė, kad vaiko vidutinių poreikių patenkinimui reikalinga apie 500 eurų suma per mėnesį kiekvienam. Ieškovė teismo posėdyje nurodė, jog sūnui nustatytas neįgalumas, kad vaikai auga ir jų poreikiai keičiasi.

23. Ieškovės nurodomos mėnesinės išlaidos vaiko poreikiams patenkinti- apie 500 eurų yra mažesnės nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas minimalios mėnesinės algos (MMA) dydis (840,00 Eur neatskaičius mokesčių arba 633,00 Eur atskaičius mokesčius), kuris laikytinas orientaciniu kriterijumi išlaikymo priteisimo bylose ir kuris paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) ar kitas vaiko įstatyminis atstovas neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius) (LAT nutartys e3K-3-273-969/2020, 21–22 p.; e3K-3-495-1075/2020, 40 p. ir kt.), todėl teismas sprendžia, kad ieškovės nurodoma vaiko išlaikymui reikalinga suma yra protingo ir realaus dydžio, todėl ši suma pripažintina įrodyta (CPK 185 str.).

24. Teismo vertinimu, ieškovės apskaičiuota išlaikymo suma per mėnesį yra protingo dydžio ir galimai atitinka vaiko realius poreikius. Remiantis byloje esančiais duomenimis darytina išvada, kad šalių nepilnamečių vaikų poreikiams – tiek kasdieniams, tiek papildomiems patenkinti reikalinga 500 eurų dydžio išlaikymo suma per mėnesį. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, remdamasis civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu bei aukščiau paminėtos teismų praktikos suformuluotomis taisyklėmis, teismas daro išvadą, kad ieškovė pagrindė, o atsakovas nepaneigė ieškinyje nurodytų pirmiau išvardintų nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų ir jų dydžio (CPK 185 str.).

25. Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas dėl vaiko išlaikymo sumos mažinimo valstybės ieškovei mokama suma pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, pažymi, jog pagal Kasacinio teismo praktiką, išmokų vaikams tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020). Įvertinus tėvų turtinę padėtį, taip pat atsižvelgiant į ieškovės nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog šiuo atveju nėra pagrindo vaiko išlaikymo sumą mažinti vaikui valstybės mokamos išmokos suma. Abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo yra vertinamos vaiko interesų naudai.

26. Pažymėtina, kad CK 3.192 straipsnio 1 dalyje pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus numatyta tėvams, o ne kitiems asmenims, todėl ji negali būti perkelta nei tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, nei kitiems asmenims. Todėl tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams.

27. Pažymėtina, kad atsakovas jokių įrodymų apie savo turtinę padėtį, gaunamas pajamas, sveikatos būklę ir pan. į bylą nepateikė. Kaip paaiškino atsakovas yra darbingas asmuo, kitų išlaikytinių neturi. Duomenų apie atsakovui nustatytą ribotą darbingumą byloje nėra, yra jauno amžiaus. Įvertinus tai, atsakovas turi sąlygas dirbti ir uždirbti, ir teikti išlaikymą savo vaikams.

28. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė dirba. Be to ieškovei tenka ir kasdienė vaikų priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Vaikai gyvena su ieškove, kuri imasi aktyvių priemonių jų turtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti. Kadangi vaikai, kuriuos atsakovas turi išlaikyti, gyvens su motina, atsakovas turi didesnes galimybes dirbti ir gauti didesnį atlyginimą, nes jam nereikia rūpintis vaikais kiekvieną dieną. Šiuo metu atsakovo padėtis yra geresnė nei ieškovės ir atsakovas šiuo laikotarpiu turėtų teikti didesnio dydžio išlaikymą vaikui. Atsižvelgiant į esamas aplinkybes, vaikų amžių, pripažįstama, kad 200 eurų per mėnesį suma iš vieno iš tėvų yra pakankama suma nepilnamečių vaikų išlaikymui ir atitinka jų poreikius.

29. Atsižvelgiant į tai, ieškovės ieškinys šioje dalyje tenkintinas, priteisiant iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams V. K. ir M. K. , mokamą po 200,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2023 m. kovo 6 d.) iki vaikų pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

30. Ieškovė skirtina jos vaikams priteisto išlaikymo iš atsakovo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 str.). Pagal CK 3.185 straipsnio 1 dalį ir CK 3.186 straipsnio 1 dalį, ieškovė yra įstatyminis vaikų turto uzufruktorius ir turi pareigą tvarkyti vaikams priklausantį turtą išimtinai jų interesais ir tik vaikų asmeninių poreikių tenkinimui (CK 3.203 str. 1 d.).

31. Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 str. 2 d.1 p.).

32. Šalims išaiškintina, kad teismo sprendimas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo su jais tvarkos ar išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio ir formos nustatymo neįgyja res judicata galios, todėl iš esmės pasikeitus aplinkybėms, šalys (tėvai) turi teisę reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaikų gyvenamosios vietos ir (ar) bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, taip pat dėl išlaikymo vaikams dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.174 str. 4 d., 3.175 str. 3 d., 3.201 str.).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo

33. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Bendroji taisyklė yra ta, kad išlaikymas nepilnamečiam vaikui priteisiamas nuo išlaikymo atsiradimo momento (CK 3.200 str.). CK 3.200 straipsnyje išlaikymo atsiradimo prievolės momentas siejamas su įrodinėtina faktine aplinkybe – momentu (konkrečia data), nuo kurios vaiko tėvai nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių.

34. Ieškovė nurodo, kad atsakovas nuo 2022 m. rugpjūčio mėnesio neprisidėjo prie vaikų išlaikymo, todėl prašo priteisti susidariusį 2800 eurų išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. rugpjūčio mėnesio iki ieškinio pateikimo teismui. Atsakovas neginčijo aplinkybės, jog jis išlaikymo ieškovės nurodomu laikotarpiu neteikė.

35. Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, nėra pagrindo daryti išvadą, kad prašomu priteisti išlaikymo įsiskolinimą laikotarpiu, išlaikymo priteisimo sąlygos iš esmės buvo kitokios, nei sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo nuo kreipimosi į teismą dienos. Todėl vadovaudamasis nurodytomis aplinkybėmis, taip pat kasacinio teismo praktika, jog nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui, teismas daro išvadą, kad atsakovas prašomu priteisti išlaikymo įsiskolinimą laikotarpiu turėjo teikti vaikams kas mėnesį ieškovės nurodomą sumą (200,00 Eur). Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo išlaikymo nepilnamečiams vaikams mokėjimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. rugpjūčio mėnesio iki kreipimosi į eismą su ieškiniu dienos (2023 m. kovo 6 d.) ir prašomo išlaikymo įsiskolinimo dydis laikytini pagrįstais (CPK 178, 185 str.).

36. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, susijusias su nepilnamečių vaikų poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, nėra pagrindo daryti išvadą, kad prašomu priteisti išlaikymo skolą laikotarpiu, išlaikymo priteisimo sąlygos iš esmės buvo kitokios, nei sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo sprendimo priėmimo metu, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovas nuo 2022 m. rugpjūčio mėnesio iki 2023 m. kovo 6 d. turėjo ir galėjo teikti vaikams 200 eurų dydžio išlaikymą kas mėnesį kiekvienam vaikui.

37. Remiantis išdėstytu, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiams vaikams skolą tenkintinas, priteisiant iš atsakovo nepilnamečių vaikų V. K. ir M. K. 2800 eurų ( 7 mėn. x 200 x 2 =2800) išlaikymo įsiskolinimą (CK 3.200 str.).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

38. CK 3.127 straipsnyje nustatyta, jog teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąja jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Iš byloje esančių rašytinių dokumentų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad šalys santuokos metu neįgijo nekilnojamojo turto, neturi registruotino kilnojamojo turto. Atsižvelgiant į tai, kad šalys santuokoje jokio turto neįgijo, klausimas dėl turto padalijimo byloje nesprendžiamas.

39. 15. Šalys kreditorių, kuriems reikėtų pranešti apie civilinės bylos nagrinėjimą neturi, todėl šis klausimas nesprendžiamas.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

40. Sprendimui įsiteisėjus, laikinosios apsaugos priemonės - iki teismo sprendimo priėmimo civilinėje byloje dienos priteisti iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams V. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) mokamą po 100 Eur (vienas šimtas eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui, pradedant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023-03-09); išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti J. K., taikytos 2023 m. kovo 9 d. nutartimi, panaikintinos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

41. Ieškovei J. K. 2022 m. spalio25 d., Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu Nr. (8.4Mr)ATP-C-2022-05628 buvo suteikta 100 procentų antrinė teisinė pagalba. Ieškovei ieškinį rengė ir atstovavo teisme paskirtas advokatas. Pagal pateiktą pažymą advokato darbo užmokestis sudaro 320 eurų. Kadangi ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, jai suteikta 100 procentų antrinė teisinė pagalba, bylinėjimosi išlaidos išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

42. Iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio ieškovė buvo atleista pagal įstatymą, žyminis mokestis už ieškinį dėl santuokos nutraukimo ir išlaikymo vaikams priteisimo – 190,50 Eur ir teismo turėtos pašto išlaidos – 13,28 Eur (CPK 80, 83 straipsniai, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CK 3.60straipsniu, LR CPK 185, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Nutraukti J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. K., a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje 2016 m. rugpjūčio 20 d., įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo J. K. palikti santuokinę pavardę – K., o A. K. turimą – K.

Nustatyti nepilnamečių vaikų V. K., gimusio (duomenys neskelbtini), ir M. K., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina J. K..

Bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais V. K. ir M. K. nenustatyti.

Priteisti iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų V. K., gimusio (duomenys neskelbtini), ir M. K., gimusios (duomenys neskelbtini), atstovaujamų motinos J. K., išlaikymui kas mėnesį mokamas periodines išmokas po 200 (du šimtus) eurų nuo 2023 m. kovo 6 d. iki jų pilnametystės. Išlaikymo sumos indeksuotinos kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Šioje dalyje sprendimas vykdytinas skubiai.

Priteisti iš atsakovo A. K. nepilnamečiams vaikams V. K. ir M. K. 2800(du tūkstančius aštuonis šimtus) eurų dydžio išlaikymo įsiskolinimą.

Paskirti ieškovę J. K. priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams V. K. ir M. K. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Išieškoti iš atsakovo A. K., a.k(duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 190,50 eurų(vieną šimtą devyniasdešimt eurų 50 ct) žyminio mokesčio ir 13,28 Eur (trylika eurų 28 ct) teismo turėtų pašto išlaidų, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5662.

Išieškoti iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 320.00(tris šimtus dvidešimt) eurų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, juridinio asmens kodas – 125817744) mokamus į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT24 7300 0101 1239 4300, esančią ,,Swedbank“ AB.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti laikinąsias apsaugos priemones: - iki teismo sprendimo priėmimo civilinėje byloje dienos priteisti iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) laikiną materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams V. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) mokamą po 100 Eur (vienas šimtas eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui, pradedant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023-03-09); išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti J. K., taikytas 2023 m. kovo 9 d. nutartimi.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.