Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

2. 2023 m. sausio 12 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuse per Instituciją gautas R. J. (toliau ir – Pareiškėja) skundas dėl Nutarimo panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo. Skunde nurodoma, jog 2021 m. lapkričio 17 d. atlikto Aukštybinio daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) planinio priešgaisrinio techninio patikrinimo metu buvo nustatyti šie trūkumai: 1) neveikiantys ir techniškai netvarkingi gaisrinės saugos sistemų ir gaisrinės automatikos įrenginiai, skirti gaisrui aptikti, pranešti apie jį, dūmams ir šilumai šalinti; 2) savavališkai užkalti, užkrauti, panaikinti priešgaisriniai liukai iš balkonų, skirti gaisro metu žmonėms evakuotis; 3) techniškai netvarkingas vidaus gaisrinio vandentiekio tinklas. Neatliekama techninė gaisrinio vandentiekio patikra; 4) rakinamos aukštų durys, vedančios į evakuacinę laiptinę, neįrengti stacionarūs atrakinimo iš vidaus įrenginiai. Nurodyme nustatytas pažeidimo šalinimo terminas 2022 m. lapkričio 17 d. Pareiškėja nurodo, kad dėl nurodyme nurodyto antrojo punkto situacija tęsiasi ne vienus metus. Gyventojų ne kartą buvo prašoma atlaisvinti priešgaisrinius liukus, o panaikintus atstatyti. Pažymi, jog priešgaisriniai liukai panaikinti savavališkai, be UAB „(duomenys neskelbtini)“ žinios ir sutikimo. Šiuo klausimu namo gyventojai yra pasyvūs ir niekada į raginimus nereagavo. Dėl ketvirtojo punkto pažymi, kad buvo sumontuoti „spragtukai“, rakinami iš vidaus, kad įvykus gaisrui, būtų galima evakuotis. Ne kartą telefonu gyventojai raginti nerakinti aukštų durų, vedančių į evakuacinę laiptinę, tačiau šiuos prašymus gyventojai ignoruoja. Taip pat pažymi, jog organizuojamas susirinkimas su gyventojais dėl 2, 4 punktų trūkumų pašalinimo. Dėl pirmojo ir trečiojo punktų, pažymi, jog po 2021 m. lapkričio 25 d. atlikto patikrinimo ir nustatytų trūkumų, 2021 m. lapkričio 29 d. duomenys buvo perduoti techniniam inžinieriui Techninės užduoties parengimui. 2022 m. vasario 21 d. parengta Techninė užduotis gaisro signalizavimo, dūmų šalinimo, priešgaisrinio vandentiekio sistemų atnaujinimui. 2022 m. kovo 1 d. Techninė užduotis perduota pirkimų skyriui konkurso projekto pirkimo organizavimui. Gauti konkurso rezultatai, projekto kaina daugiau nei 25 000,00 Eur. Kadangi suma buvo ženkliai per didelė, gyventojams tokia kaina už projektą siūlyta nebuvo. 2022 m. gegužės 9 d. pakartotinai duomenys buvo perduoti techniniam inžinieriui patikslinti ir naujos Techninės užduoties parengimui. 2022 m. lapkričio 21 d., gavus naujai parengtą Techninę užduotį gaisro signalizavimo, dūmų šalinimo, priešgaisrinio vandentiekio sistemų atnaujinimui, ji perduota pirkimų skyriui projekto pirkimo organizavimui. Konkursas laikomas neįvykusiu, kadangi nebuvo gautas nei vienas pasiūlymas. Laikotarpiui nuo 2023 m. sausio 2 d. iki 2023 m. sausio 17 d. paskelbtas pakartotinis konkursas. Kaip matyti iš faktinių aplinkybių, UAB „(duomenys neskelbtini)“, būdamas namo, adresu: (duomenys neskelbtini), administratorius, ėmėsi visų būtinų veiksmų nustatytiems trūkumams pašalinti. Svarbu pažymėti, jog Lieuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 4.85 str. 1 d. numato, jog sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. Atsižvelgiant į šią nuostatą, net ir gavus palankius konkurso rezultatus, t. y. gavus adekvatų pasiūlymą, sprendimą dėl darbų atlikimo priims namo gyventojai visuotinio balsavimo metu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ savarankiškai tokių sprendimų priimti negali. Atsižvelgiant į tai, kad procesas nustatytiems trūkumams pašalinti užsitęsė ne dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltės, mano, kad bauda nepagrįsta. Atkreipia dėmesį ir į tai, jog tiek surašytas administracinio nusižengimo protokolas, tiek R. J. atžvilgiu priimtas nutarimas yra su trūkumais. Abiejuose procesiniuose dokumentuose yra nurodoma, kad asmuo, traukiamas administracinėn atsakomybėn, yra R. J., o grafoje pažeidimo esmė nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė R. J. padarė administracinį nusižengimą. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, jog nėra aišku, ar R. J. kaltinama padariusi administracinį nusižengimą kaip fizinis asmuo, ar kaip juridinio asmens atstovė. Pažymėtina, kad ANK 505 straipsnio 1 dalyje nustatyta bauda nuo 80 iki 780 Eur, kai nusižengimą padarė fizinis asmuo, o juridinio asmens vadovams taikoma bauda nuo 390 iki 1950 Eur. Papildomai taip pat pažymi, jog tiek administracinio nusižengimo protokolo, tiek ir administracinio nusižengimo nutarimo pažeidimo esmėje nurodoma: „<... > UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė R. J. nevykdė <...>“. Atkreiptinas dėmesys, jog R. J. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra atskira įmonė, turinti savo juridinio asmens kodą bei jos direktoriumi yra kitas asmuo (b. l. 2–4).

2.1. Teismo posėdyje Pareiškėja R. J. skundą palaikė, nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė ji yra nuo (duomenys neskelbtini). Įmonė namą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), administruoja labai seniai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ prieš tai turėjo kitą pavadinimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šio namo administravimas nuo (duomenys neskelbtini) m. gruodžio mėn. yra pratęstas 5 metams. Apie Nurodymą jai buvo žinoma. Šis nurodymas apskųstas nebuvo, prašymo pratęsti terminą neatitikčių pašalinimui neteikė. Tiek dėl šio objekto, tiek dėl kitų objektų buvo pateikę Priešgaisrinei tarnybai informaciją, kad pagal bendrojo naudojimo objektų aprašą tame name tokios sistemos nėra. Į bylą pateiktas protokolas, kuriame bendrasavininkai įstatymų nustatyta tvarka patvirtino, kad tokios sistemos nėra. Kiekvienais metais kartą per metus stengiamasi daryti susirinkimus, informuoti bendrasavininkus dėl sprendimo priėmimo. Jeigu bendrasavininkai nepriima sprendimo, namo administratorius negali nieko padaryti. Tokius darbus gali atlikti tik esant namo sukauptoms lėšoms ir tik esant bendrasavininkų sutikimams. Pagal teisės aktus administratorius tik organizuoja, jis gali pasamdyti kitus atsakingus asmenis, turinčius licenzijas, turinčius tam tikrą išsilavinimą, kompetencijas. Į bylą pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ 25 228,50 Eur vertės sąmata. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo paprašyta pateikti sąmatą, kad būtų galima įsivaizduoti, kiek tai kainuotų gyventojams. UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatlieka projektavimo.Galutinė suma nustatoma tik tuomet, kai pagal pirkimo taisykles įvyksta konkursas, nes darbų suma yra didesnė nei 3 000 Eur. Turi būti atlikti atitinkami reikalavimai – techninės užduotys, skelbimai laikraščiuose. Jeigu yra savivaldybės butų, dar turi pateikti savivaldybės administracijai peržiūrėti. Gyventojai, turėdami visą konkursinę medžiagą, gali priimti sprendimą, tada administratorius gali pradėti organizuoti darbus. Lietuvoje nėra daug licenzijuotų projektuojančių įmonių. Žino, kad yra Joniškyje, Vilniuje. Į jų skelbtus konkursus neatsiliepė nei vienas. Skelbimus jie dėjo į vietinę spaudą, respublikinę, internetiniuose portaluose, kaip ir numato pirkimo taisyklės, patvirtintos Šiaulių miesto savivaldybės administracijos. Jeigu atsirastų tik vienas konkurso dalyvis, tai iš to paties vieno ir rinktųsi, tik konkursą turėtų pakartoti dar du kartus, įsitikinimui, kad tikrai yra tik vienas dalyvis. Pagal teisinį reglamentavimą su gyventojais turi būti konsultuojamasi jau gavus konkretų įmonės sudalyvavimą konkurse. Gyventojai gali priimti sprendimą kaupimui pagal orientacinę lokalinę sąmatą, bet remonto darbams sprendimas priimamas tik po konkurso. Turi įvykti susirinkimas, kuriame turi būti 51 procentas gyventojų. Jeigu neįvyksta susirinkimas, organizuojamas pakartotinis balsavimas. Pagal procedūras balsavimas raštu turi praeiti po 4 mėn. Procedūros gana sudėtingos ir gana ilgos. Šiuo konkrečiu atveju gyventojų susirinkimas dėl to ir nebuvo organizuotas, nes nebuvo gautas konkursinis pasiūlymas. Priešgaisrinės sistemos šiame name iš viso nėra. Nurodyme nurodyta, kad neatliekama techninė gaisrinio vandentiekio patikra. Tokia patikra nėra atliekama, nes nėra priešgaisrinės sistemos. Šiuo metu norint įrengti tokią sistemą, reikėtų pradėti viską nuo nulio – suprojektuoti, suderinti su vandentiekiu ir kita. Jos žiniomis, renovacijos metu priešgaisrinės sistemos atkūrimas, sudėliojimas kainuotų apie 180 000 Eur. Namas yra 1986 m. statybos. Statybinių namo dokumentacijų jie neturi. Jeigu pagal konkursus būtų atsiradęs paslaugos pardavėjas, tai pagal įstatymą būtų iškabinę informaciją skelbimų lentoje, organizavę gyventojų balsavimą. Jei gyventojai nusiperka projektavimo darbus, tada sudaroma sutartis, surenkami pinigai, užbaigiama statybos techninė dokumentacija, pristatoma gyventojams, tada skelbiamas kitas konkursas rangos darbams atlikti. Kai konkurso būdu nustatoma suma, susirinkimo metu priimamas sprendimas, kuriuo nusprendžiama, ar tai dienai nieko nedaryti, ar kaupti pinigus remonto darbams. Tam, kad būtų įgyvendinti privalomieji trys nurodymai, reikia atlikti dvi pirkimo procedūras: projektavimo ir rangos darbų. Šis namas neturi priešgaisrinės projektinės dokumentacijos (priešgaisrinių statybinių brėžinių), nes archyvas, buvęs projektavimo institute, yra sudegęs. Jie, kaip oficialūs administratoriai, atsirado tik 1993 m. ir namus gavo be dokumentų. Šis namas renovacijai nėra pritaręs. Įmonė, gavusi nurodymą, pagal taisykles jį perduoda techniniam inžinieriui, kuris įvertina ir ruošia techninę užduotį. Įpareigojimus, kuriuos galėjo įvykdyti, įvykdė. Pagal bendro naudojimo objekto administravimo nuostatus administratorius atsakingas paruošti bendro naudojimo objekto aprašą ir jį ruošia techninis inžinierius, kurį arba samdo, arba turi patys. Jeigu pasamdytas pagal konkursinę sąlygą, tai pagal savo kompetenciją parašo aprašą. Bet kuris butų patalpų savininkas, nesutinkantis su šituo aprašu, jį gali paruošti savo jėgomis, savo išlaidomis ir jį pasitvirtinti. Svarbiausia, kad šitie bendro naudojimo aprašai yra patvirtinti ir pateikiami vietos savivaldybės administracijai. Neplaninio patikrinimo metu dalyvavo žmogus, atstovaujantis įmonei, atsakingas už statinio techninę, inžinerinę dokumentaciją ir priežiūrą. Daugiabutį namą atstovauja ji kaip objekto administratorius. Jie nėra statytojai. Jie yra paskirti savivaldybės ir turi pareigą tik organizuoti, pateikti ir įgyvendinti butų, kitų patalpų savininkų priimtus sprendimus, susijusius su bendro naudojimo objektų priežiūra ar organizavimu. Jie negali naudoti daugiau lėšų nei sukaupė namo gyventojai ir be jų sutikimo negali priskaityti daugiau lėšų negu yra priimtas sprendimas. Jie, kaip administratoriai, norėdami vykdyti bet kokį reikalavimą – tiek priešgaisrinį, tiek kitus reikalavimus, pirmiausia turi pateikti gyventojams lokalines sąmatas, padaryti pirkimus, pateikti jiems pasiūlymus ir tik tuomet, kai gauna pritarimą, jie gali organizuoti darbus. Priešingu atveju, peržengę šitą ribą, jie, kaip administratoriai, gali netekti pareigos vykdyti paslaugos ir juos gali išbraukti iš administratorių. Todėl institucijos, dėdamos jiems tam tikras atsakomybes, į viską žiūri formaliai, tarsi jie yra kalti, tačiau pamiršta esminį klausimą, kad jie yra kaip administratoriai ir kad turi gauti butų, kitų patalpų savininkų sprendimus. Į bylą pateiktuose dokumentuose matyti, kad butų savininkų aktyvumas labai mažas. Jie nedalyvauja susirinkimuose. Balsavimą raštu, kuriuos daro, gyventojai taip pat ignoruoja.

2.2. Teisme Pareiškėjos įgaliotas atstovas advokatas Andrius Kazakevičius nurodė, kad 2023 m. kovo 13 d. vėl buvo sušauktas neeilinis namo bendrasavininkų susirinkimas. Į darbotvarkę buvo įtraukti klausimai dėl priešgaisrinės gelbėjimo sistemos ir kt. Susirinkimas neįvyko, nes gyventojai nerodo intereso. Iš 60 butų savininkų susirinko tik 8 butų savininkai, kurie nepritarė remontuoti gaisrines saugos sistemas, gaisro automatiką bei vandentiekį, nes yra svarbesnių darbų: dažnai genda liftai, trupa mūras, yra susidėvėjusi stogo danga, vamzdynai bei elektros instaliacija. Susirinkimai 2018 m. liepos 25 d. ir 2018 m. birželio 25 d. faktiškai taip pat neįvyko, nes gyventojai ignoruoja situaciją. Iškilusį ginčą galima išspręsti tik esant gyventojų lėšoms, pasirenkant renovacijos procesą arba atliekant darbus. Pareiškėja daug metų sistemingai bando tai padaryti, tačiau ji negali atsakyti už kitų asmenų nesirūpinimą savo saugumu. Taip pat pažymėjo, kad skundas galėtų būti tenkinamas vien tuo aspektu, jog Nutarimas yra surašytas ne tam juridiniam asmeniui, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“, kai Pareiškėja yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė. Byloje yra pateikti dokumentai ir preliminarios kainos, kiek kainuoja priešgaisrinė gelbėjimo sistema. Iš bendro naudojimo aprašo matyti, kad statybos inžinierė nurodė, jog tokia sistema nėra įrengta. Liudytojas taip pat paaiškino, kad priešgaisrinė gelbėjimo sistema turi atitikti statytojo techninius dokumentus. Faktiškai tokių dokumentų nėra. Nėra duomenų norint atsakyti į esminį klausimą „Ar tokia sistema buvo suprojektuota, ar ji privaloma buvo pagal statytojo suformuotus dokumentus?“. Teisės aktas, pagal kurį visi 12 aukštų gyvenamieji daugiabučiai turi turėti įrengtą priešgaisrinę gelbėjimo sistemą, šiuo atveju nėra atskleistas. Reikalinga atlikti projektavimo darbus. Tam tikrų institucijų specialistai, turintys atitinkamus atestatus, leidimus, teisę dirbti su priešgaisrine gelbėjimosi sistema turi paruošti techninę dokumentaciją – projektus. Būtent su šiuo dalyku buvo atliekamas pirkimas. 2022 m. balandžio mėn. buvo skelbtas vienas pirkimas, po to buvo kiti pirkimai. Nei vienas subjektas nesusidomėjo tokiu pasiūlymu ir nei vienas nepateikė kainos, kuria remiantis Pareiškėja galėtų organizuoti susirinkimą ir siūlyti gyventojams spręsti šį klausimą, o būtent, už kokias lėšas įsigyti sistemos projektavimo darbus, o atlikus sistemos projektavimo darbus ir susimokėjus būtų galima skelbti naują konkursą, kurio metu būtų nustatomas pirkėjas-laimėtojas, kuris už tam tikrą pasiūlytą kainą galėtų įrengti priešgaisrinę gelbėjimosi sistemą. Šiuo atveju esmė yra pinigai, pagal preliminarią išvadą sistemos projektavimo darbai galėtų kainuoti 25 000 Eur. Gyventojai apie tai informuoti, jiems žinoma, kad jų gyvenamasis namas nesaugus. Administratorius nėra savininkas. Administratorius yra namo atstovas pagal įstatymą. Namo administratorius turi būti tarpininkas, atstovauti žmonių interesams. Tačiau patys namo bendro naudojimo konstrukcijų savininkai – namo gyventojai – turi sumokėti už darbus. Pareiškėja priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos privalomojo nurodymo neįvykdė ne dėl to, kad veikė tyčia ar neatsargiai. Reikalingos finansinės lėšos, kurios turi būti surenkamos gyventojų valia. Iš 2023 m. kovo 13 d. susirinkimo protokolo matyti, kad iš 60 butų susirinko tik 8 butų savininkai. Kvorumas neįvyko. Susirinkime dalyvavę asmenys pasakė, kad yra didesnių problemų. Žmonės nesupranta, kad gyventi šiame name nėra saugu. Mano, kad negalima konstatuoti jo kliento kaltės. Dėl formalaus pagrindo, t. y., kad nuobauda skiriama ne fiziniam, o juridiniam asmeniui – juridinio asmens atstovui (direktorei). Mano, kad juridinio asmens koregavimas kaip subjekto negali būti koreguojama teismo procesiniu sprendimu. Pažymėjo, kad neišgirdo nei vieno teisės akto, kuris nustatytų, kad tokio pobūdžio name turi būti įrengta priešgaisrinė gelbėjimo sistema, o rado tik teisės aktų pažeidimus, kuriuos nutarime nurodė institucija. Tai būtų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie LR VRM direktoriaus įsakymas 2020 m. gegužės 7 d., kuriame kalbama apie tai, kad jeigu sistema egzistuoja, tai ji turi atitikti tam tikrus kriterijus. Kalbama apie tai, kad sistema neatitinka kriterijų, tačiau, kad ta sistema turėtų būti, tokio teisės akto nėra. Mano, kad šiuo atveju jo kliento kaltės klausimas neįrodytas. Institucijos atsiliepime yra nurodytas teisinis argumentas, t. y. 2001 m. gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų patvirtinimo“. Pagal Nuostatų 7.7. p., jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, administratorius privalo pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė. Formaliai žiūrint į šitą nuostatą yra tam tikri darbai, kuriuos jo klientas turi atlikti gavęs daugiabučio namo savininkų sutikimą. Tačiau byloje nėra dokumentų, nėra nurodytų teisės aktų, kad šitame name turėjo būti sumontuota priešgaisrinė gelbėjimo sistema. Jo klientas kai kuriuos darbus padarė – pašalino koridoriuose durų užraktus, sutvarkė klausimus su liukais. Tam, kad būtų įrengta ar modernizuota sistema, reikalinga didžiulė pinigų suma ir reikalingas žmogus ar juridinis asmuo, kuris tuos darbus galėtų vykdyti. Netgi jei ir būtų surinkta pinigų suma, matyti, kad yra vykdomas pirkimas, tačiau niekas tame procese nenori dalyvauti. Todėl mano, kad formaliai konstatuoti jo kliento kaltės negalima.

4. Apklaustas liudytoju teisme Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas L. B. parodė, kad 2022 m. lapkričio 21 d. jis atliko objekto, aukštybinio namo (duomenys neskelbtini), neplaninį priešgaisrinį patikrinimą. Patikrinimo metu dalyvavo namo administratoriaus atstovas, pavarde P. Jis nustatė, kad nepašalinti ankstesnio patikrinimo metu nustatyti trūkumai, dėl to surašė tarnybinį pranešimą. Buvo nepašalinti trūkumai: netvarkinga dūmų šalinimo sistema, netvarkingas vidaus priešgaisrinis vandentiekis, buvo netvarkingos spintelės, neatlikti bandymai, nesupildyti raštu. Apskritai name yra vidaus priešgaisrinis vandentiekis, kuris yra neveikiantis. Kaip ir sakė, nėra sukomplektuotos spintelės, nėra pagrindinio siurblio, kuris turi pumpuoti vandenį. Tam, kad būtų pašalinti trūkumai, galbūt reikėtų pastatyti siurblį, peržiūrėti vamzdyną, sukomplektuoti spinteles. Dėl gaisrinės saugos sistemos. Reikia žiūrėti, ar yra siurbliai, kurie šalina dūmus. Jo žiniomis, jų nebuvo. Dalyvavęs administratoriaus atstovas negalėjo jam nurodyti gaisrinės apsaugos sistemos. Todėl nežino, ar ji yra. Dujų šalinimo šachtas matė. Neprisimena, ar matė gaisrinės automatikos įrenginius. Jo nuomone, trūkumas – netvarkinga ir neveikianti gaisrinės saugos sistema ir gaisrinės automatikos įrenginiai, mažinantys grėsmę žmonėms ir jų turtui, skirti gaisrui aptikti, pranešti apie jį, dūmams ir šilumai šalinti, tai gali būti kaip sistemos įrengimas. Buvo pašalinti trūkumai: rakinamos aukštų bendro naudojimo koridorių ir evakuacinių laiptų durys, kad žmonės galėtų išeiti iš koridoriaus į laiptinę. Minėjo, kad nėra vandentiekio siurblio. Taip pat nematė ir dūmų siurblių. Visi siurbliai, gaisro atveju, turėtų įsijungti automatiškai, suveikus davikliams. Neprisimena, ar tame name matė daviklius. Tame name tokia situacija yra jau nuo 2015 m. Negali pasakyti, ar iki tų metų veikė sistema. Jų institucija neturi namo projekto, kuriame būtų nurodyta, kad būtent tas namas yra suprojektuotas su priešgaisrine gelbėjimo sistema.