Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė), Rimos Ažubalytės ir Artūro Pažarskio, susipažinusi su administracinėn atsakomybėn patrauktos R. J. įgalioto atstovo advokato Andriaus Kazakevičiaus prašymu atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 30 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (toliau – Institucija) vyriausiojo specialisto M. Ž. 2022 m. gruodžio 27 d. nutarimu Nr. 00409-ANR_N-48-2022 R. J. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 505 straipsnio 1 dalį 390 Eur bauda už tai, kad, būdama UAB „MB“ direktore, nevykdė Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos priežiūros skyriaus 2021 m. lapkričio 25 d. nurodymo dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo Nr. 35–73 (toliau – ir Nurodymas), nes, 2022 m. lapkričio 21 d., atlikus šios bendrovės administruojamo aukštybinio daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), neplaninį priešgaisrinį techninį patikrinimą, nustatyta, kad Nurodyme užfiksuoti trūkumai nebuvo pašalinti. Taip R. J. pažeidė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM direktoriaus 2010 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 1–223 patvirtintų Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių 405, 422, 424 punktus.

Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. kovo 27 d. nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktos R. J. skundas tenkintas, panaikintas Institucijos 2022 m. gruodžio 27 d. nutarimas ir administracinio nusižengimo teisena R. J. nutraukta.

Šiaulių apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal Institucijos apeliacinį skundą, 2023 m. gegužės 30 d. nutartimi panaikino Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. kovo 27 d. nutarimą ir paliko galioti Institucijos 2022 m. gruodžio 27 d. nutarimą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktos R. J. įgaliotas atstovas advokatas A. Kazakevičius prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo nutartį ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo nutarimą.

Prašyme nurodoma, kad apygardos teismas padarė ANK 7 straipsnio, 505 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82–4.86 straipsnių pažeidimus, dėl to priėmė neteisėtą nutartį. Šis teismas, nubausdamas R. J. pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį, neatskleidė jos kaltės turinio, neatsižvelgė į tai, kad R. J. veikė kaip butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorius (CK 4.84 straipsnio 1, 2 dalys) turto paprastojo administravimo teisių bei pareigų apimtimi (CK 4.84 straipsnio 5 dalis, 4.240 straipsnis), saistomas administruojamo turto bendrasavininkų veiksmų ir (ar) jų neveikimo teisinių pasekmių (CK 4.85 straipsnio 1 dalis) bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (CK 4.84 straipsnio 8 dalis). Dėl to administratoriaus teisės bei pareigos yra siauresnės apimties nei administruojamojo turto bendrasavininkų – jis veikia kaip butų ir kitų patalpų savininkų atstovas, valdytojas (CK 4.85 straipsnio 8 dalis). Tačiau teismas nepagrįstai prilygino bendrojo naudojimo objektų savininkų pareigas administruojamo objekto administratoriaus pareigoms.

Apygardos teismo išvados apie išimtinai formalų, nesukūrusį jokių rezultatų, D. J. elgesį vykdant Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos priežiūros skyriaus nurodymą, nėra pagrįstos teisiniais argumentais ir bylos medžiaga. D. J. pašalino du iš Nurodyme įvardytų penkių trūkumų, nes turėjo realią galimybę atlikti nurodytus veiksmus, reikalingą kompetenciją ir bendrojo naudojimo objektų bendrasavininkų sukauptas lėšas remonto darbams finansuoti. Dėl kitų trijų Nurodyme įvardytų pažeidimų nepašalinimo atsakomybė pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį negali būti kildinama iš pareigos „dėti maksimalias pastangas“ pažeidimo ar iš kokių nors kitų aiškiai teisės aktuose neapibrėžtų veiksmų neatlikimo. Turi būti aiškiai nurodyta, kokį konkrečiai teisės aktą pažeidė ir kokios pareigos neįvykdė D. J.. Pagal pirmiau minėtą teisinį reguliavimą butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administratorius, bendrojo naudojimo objektų valdytojas turi pareigą veikti administruojamo turto savininkų vardu vykdydamas Nurodymą, tačiau neturi pareigos savo sąskaita mokėti už Nurodyme įvardytų darbų atlikimą. Pareiga finansuoti Nurodymo įvykdymo darbus tenka nebe jam, o bendro naudojimo objektų bendrasavininkams. Taigi, jeigu namo bendraturčiai nėra sukaupę pakankamai lėšų, reikalingų įvykdyti Nurodymą visa apimtim, pripažintina, kad Nurodymas neįvykdytas iki jame nurodytos datos ne dėl valdytojo kaltės.

Prašyme pažymima, kad dėl likusių trijų Nurodyme įvardytų pažeidimų pašalinimo R. J. ėmėsi visų adekvačių ir pagal teisės aktus privalomų veiksmų (buvo ištirta rinka, išsiaiškintos preliminarios projektavimo darbų kainos, rengtos techninės užduotys, skelbti pirkimai), tačiau siūlančių atlikti sistemos projektavimo darbus neatsirado. Todėl nebuvo prasmės rengti ir namo savininkų susirinkimą dėl pritarimo tokio sandorio sudarymui (CK 4.85 straipsnio 1, 5 dalys). Kita vertus, net pritarus namo savininkams pirkti sistemos projektą, jo rengimas užtruktų gana ilgai, vėliau būtų reikėję organizuoti sistemos rangos darbų pagal parengtą projektą pirkimą ir rangos darbus. Be to, šiuo atveju svarbus ir darbų kainos klausimas (kuris iki šiol neaiškus) bei darbų finansavimo klausimas (lėšų namo gyventojai nebuvo sukaupę). Taigi R. J. neatliko jokių neteisėtų veiksmų, sietinų su Nurodymo nevykdymu iki jame nurodytos datos.

Apygardos teismas išvada, kad priešgaisrinė sistema name yra įrengta, tėra prielaida, ji prieštarauja bylos medžiagai. Iš tikrųjų name yra išlikę tik sistemos fragmentai ir nėra paties gaisrinės sistemos projekto ir elektrinių sistemos dalių. Byloje nėra galimybės nustatyti, ar tokia sistema name apskritai buvo suprojektuota, ar ji buvo įrengta. Be to, nesant projekto, nėra techninių duomenų, pagal kuriuos būtų galima sistemą atkurti arba iki galo įrengti. Sistemos nebuvimo faktą teisme patvirtino Institucijos vyriausiojo specialisto L. B. teisme duoti paaiškinimai ir prie pareiškėjo atsiliepimo į Institucijos apeliacinį skundą pridėtas 2023 m. kovo 15 d. neatitikties sertifikatas.

Prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą atsisakytina priimti.

Pagal ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktą administracinio nusižengimo byla gali būti atnaujinta, jeigu padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtiems nutarimui ar nutarčiai priimti. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą turi būti nurodyti administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindai ir išsamūs teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (ANK 662 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjant prašymus atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, sprendimus priėmusių žemesnės instancijos teismų ar institucijų nutarimai ir (ar) nutartys patikrinami tik teisės taikymo aspektu (ANK 662 straipsnio 13 dalis). Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų bylų atnaujinimas yra ekstraordinarinė teisena, pradedama, kai prašyme atnaujinti užbaigtos teisenos bylą yra pateikiami teisiniai argumentai, akivaizdžiai pagrindžiantys esminius materialiosios ar proceso teisės pažeidimus. Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl administracinio nusižengimo faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindas ir atnaujintos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dalykas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, įrodymų nerenka, iš naujo jų nevertina ir faktinių bylos aplinkybių nenustato, tai žemesnės instancijos teismų kompetencijos sritis. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai sprendžia apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka.

Prašyme atnaujinti šią administracinio nusižengimo bylą pareiškėjas, nesutikdamas su apygardos teismo sprendimu panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir palikti galioti Institucijos nutarimą, kuriuo R. J., kaip UAB „MB“ direktorė, patraukta administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, padarymą, ginčija teismų nustatytas bylos aplinkybes bei teisinį jų vertinimą ir pateikia savą subjektyvų situacijos vertinimą ir teisės aktų interpretavimą. Nors pareiškėjas ir nurodo, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, padarė ANK 7 straipsnio, 505 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimus, šie teiginiai laikytini deklaratyviais. Prašymo teiginiai, kuriais neigiamos apygardos teismo padarytos išvados, formaliai nurodant materialiosios ir proceso teisės taikymo klaidas, nelaikytini teisiniais argumentais, akivaizdžiai pagrindžiančiais esminius materialiosios ar proceso teisės pažeidimus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pripažintina, kad paduotas prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą neatitinka ANK 662 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (ANK 662 straipsnio 5 dalies 3 punktas).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 3 punktu, 6 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti administracinėn atsakomybėn patrauktos R. J. įgalioto atstovo advokato Andriaus Kazakevičiaus prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.