Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. B. (J. B.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo J. B. ieškinį atsakovei M. B. (M. B.) dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5.1. Nurodė, kad ne vien tik pažyma, tačiau ir kitas – rašytinis – dokumentas, patvirtinantis šalies realizuotą prievolę pasinaudoti privalomąja mediacija, yra pakankamas patvirtinimas esant šalies įvykdytą įstatyminę pareigą pasinaudoti privalomąja mediacija.

5.2. Nurodė, kad kartu su ieškiniu pateiktame Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2021 m. gruodžio 28 d. Sprendime Nr. (8.3Mr)TP-21-T-1613-12706 yra nurodyta (2 punktas), jog privalomoji mediacija yra baigta, kitai ginčo šaliai nepateikus sutikimo dėl privalomosios mediacijos vykdymo. Mano, kad ieškovas laikytinas pateikusiu įrodymus, patvirtinančius tai, jog atsakovei buvo siųstas prašymas spręsti ginčą neteisminės mediacijos būdu ir ji turėjo galimybę pasinaudoti privalomąja neteismine mediacija, išreiškiant tiek savo sutikimą, tiek ir nesutikimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyti ieškinio trūkumai teisėtumo ir pagrįstumo.

8. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) savo jurisprudencijoje yra ne kartą konstatavęs, kad kiekvienas asmuo turi teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą – arbitrą, kuris išspręstų ginčą (Konstitucinio Teismo 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas). Teisės kreiptis į teismą negalima apriboti ar paneigti (Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d., 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimai); ši konstitucinė teisė negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinamas jos įgyvendinimas (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d., 2011 m. gegužės 11 d. nutarimai), nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2011 m. birželio 9 d. nutarimai).

9. Nors asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – tai fundamentali ir pamatinė teisė, tai nereiškia, kad įstatymų leidėjas procesiniuose įstatymuose negali nustatyti kreipimosi į teismą tvarkos ir tam tikrų reikalavimų, kuriuos turi įgyvendinti asmuo, siekiantis teisminės savo pažeistų teisių gynybos. Toks reguliavimas, be kita ko, gali būti grindžiamas tuo, kad nurodyta teisė negali būti įgyvendinama abstrakčiai, nesant taisyklių, leidžiančių tinkamai pasirengti būsimam teisiniam procesui ir apibrėžti nagrinėtino ginčo ribas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-313/2019). Asmens teisės gali būti apgintos teismine tvarka tik tuo atveju, jeigu suinteresuotas asmuo savo teisę į teisminę gynybą realizuoja laikydamasis įstatyme nustatytų sąlygų.

10. Viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų yra susijusi su tuo, kad tuo atveju, kai konkreti specialaus įstatymo norma nustato tam tikroms bylų kategorijoms išankstinę privalomą ginčų sprendimo ne teisme tvarką, asmuo gali kreiptis į teismą ir ginti pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus tik tuomet, kai jis pasinaudoja išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

11. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusi Mediacijos įstatymo redakcija įtvirtina privalomąją neteisminę mediaciją sprendžiant šeimos ginčus, kurie nagrinėjami ginčo teisena CPK nustatyta tvarka, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais (Mediacijos įstatymo 20 straipsnis).Vadovaujantis Mediacijos įstatymo 21 straipsnio nuostatomis, privalomąją mediaciją inicijuoja ginčo šalys bendru sutarimu arba viena iš ginčo šalių. Abiem šiais atvejais, t. y. tiek kai mediaciją inicijuoja ginčo šalys bendru sutarimu, tiek kai mediaciją inicijuoja viena iš ginčo šalių, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai paduodamas prašymas dėl mediatoriaus skyrimo Mediacijos įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka arba toks prašymas paduodamas pasirinktam mediatoriui, įrašytam į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą, Mediacijos įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 2, 3 dalys). Tuo atveju, kai privalomąją mediaciją inicijuoja tik viena iš ginčo šalių, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba arba mediatorius kreipiasi į kitą ginčo šalį su pranešimu apie gautą prašymą bei informacija, kad per penkiolika darbo dienų asmuo turi pateikti savo sutikimą dėl mediacijos vykdymo (Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 4 dalis). Tuo atveju, jei kita šalis nesutinka dalyvauti mediacijoje arba sutikimas dėl mediacijos vykdymo negaunamas, vadovaujantis Mediacijos įstatymo 21 straipsnio 5 dalies nuostatomis laikoma, kad aptariamą procesą inicijavusi ginčo šalis įgyvendino įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija. Kreipiantis į teismą su ieškiniu dėl civilinės bylos iškėlimo dėl ginčų, kuriems nustatyta privalomoji neteisminė mediacija, teismui kartu su ieškiniu turėtų būti pateikiami rašytiniai įrodymai, kad ginčo šalis (šalys) pasinaudojo privalomąja neteismine mediacija.

12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog kartu su ieškiniu ieškovas į bylą pateikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr. (8.3Mr) TP-21-T-1613-12706. Šios sprendimo 2 punkte nurodyta, kad 2021 m. gruodžio 29 d. tarnybos pažyma Nr.(11.8Mr) (M-P-21-6038)MPA-11025 patvirtina, jog privalomoji mediacija yra baigta, kitai ginčo šaliai nepateikus sutikimo dėl privalomosios mediacijos. Apelianto nuomone, jis laikytinas pateikusiu įrodymus, patvirtinančius tai, jog atsakovei buvo siųstas prašymas spręsti ginčą neteisminės mediacijos būdu ir ji turėjo galimybę pasinaudoti privalomąja neteismine mediacija, išreiškiant tiek savo sutikimą, tiek ir nesutikimą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais.

13. Kaip minėta, nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusi Mediacijos įstatymo redakcija įtvirtina privalomąją neteisminę mediaciją sprendžiant šeimos ginčus, kurie nagrinėjami ginčo teisena CPK nustatyta tvarka, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais (Mediacijos įstatymo 20 straipsnis). Tai reiškia, jog teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą privalo įsitikinti, ar šalys pasinaudojo išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas, kreipdamasis į teismą su ieškininiu, teismui nepateikė 2021 m. gruodžio 29 d. Tarnybos pažymos, kuri nurodoma Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimo Nr. (8.3Mr) TP-21-T-1613-12706 2 punkte. Akcentuotina, jog teismas, matydamas nepilnus duomenis apie baigtą mediaciją bei siekdamas įsitikinti, ar pašalinti kylančias abejones dėl pasinaudojimo privalomąja mediacija, turi teisę pareikalauti ieškovą šiuos įrodymus pateikti (CPK 176 straipsnio 1 dalis), todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti.

14. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimo Nr. (8.3Mr) TP-21-T-1613-12706 2 punkte nurodyta tarnybos pažyma, kuria patvirtinta mediacijos pabaiga šio sprendimo priėmimo metu turėjo net neegzistuoti, kadangi tarnybos pažyma Nr. (11.8Mr) (M-P-21-6038)MPA-11025 buvo surašyta 2021 m. gruodžio 29 d., t. y. kitą dieną po 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimo Nr. (8.3Mr) TP-21-T-1613-12706 priėmimo, kurioje ji yra minima. Šiuo atveju nėra aišku, ar tokia 2021 m. gruodžio 29 d. tarnybos pažyma Nr. (11.8Mr) (M-P-21-6038)MPA-11025 egzistuoja, ar nurodant pažymos datą buvo padarytas rašymo apsirikimas, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nurodytos aplinkybės kelia abejones dėl privalomosios mediacijos atlikimo, todėl akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ieškinio trūkumus.

15. Įvertinęs visus kitus atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

16. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas reglamentuojančias ieškinio priėmimo klausimą, pagrįstai nustatė ieškinio trūkumus, todėl priėmė teisėtą nutartį, kurios naikinti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

17. Kadangi Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutartis paliktina nepakeista, o ieškovui nustatytas 7 dienų terminas ieškinio trūkumams pašalinti pasibaigė iki atskirojo skundo išnagrinėjimo momento, ieškovui nustatytinas naujas 7 dienų terminas nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos, Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338, 339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovui 7 (septynių) dienų terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties kopijos įteikimo dienos, Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytiems trūkumams pašalinti.

Išaiškinti, kad iki nustatyto termino neįvykdžius teismo įpareigojimų ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui, kas neužkirs kelio iš naujo kreiptis su ieškiniu į teismą.