- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-12
- Bylos Nr.
- e2A-284-910/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01441-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Laima Ribokaitė, Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- J. L.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „SK Impeks Medicinos diagnostikos centras“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aldonos Tilindienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 16 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo J. L. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „SK Impeks Medicinos diagnostikos centras“ dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo, kurioje trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje – ERGO Insurance SE Lietuvos filialas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas J. L. (toliau – ieškovas, pacientas) 2020 m. lapkričio 24 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „SK Impeks Medicinos diagnostikos centras“ (toliau – atsakovė) 5 218,64 Eur netektų pajamų, 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 6 d. su atsakove sudarė asmens sveikatos priežiūros paslaugų sutartį ir tą pačią dieną atsakovės gydymo įstaigoje jam buvo atlikta laparoskopinė cholecistektomija (tulžies pūslės šalinimo operacija) (toliau – operacija). Operacija buvo pradėta 12:00 val., truko 1 val. 1 min. Atlikus operaciją, buvo surašytas chirurginės operacijos protokolas Nr. 2049, kuriame nurodyta, kad, mobilizavus pūslės kaklelį, rastas d. cisticus ir a. cistica, struktūros perspaustos trimis titano kabutėmis kiekviena, perkirptos paliekant po dvi kabutes distaliai; perkirpus a. cistica, nors ir buvo kabutės ant bigės, prasidėjo nestiprus arterinis kraujavimas iš a. cistica bigės; kraujavimas sustabdytas žnyplėmis, po to kraujagyslė papildomai mobilizuota, mobilizavimo metu abi kabutės tiesiog nukrito; arterija pakartotinai perspausta dviem titano kabutėmis, kraujavimas nesikartojo; pūslė pašalinta be komplikacijų; išplauti ir išsausinti podiafragminis ir pokepeninis tarpai, operacija baigta nesant jokio pakartotinio kraujavimo požymių.
3. Ieškovas pažymėjo, kad po operacijos 14:20 val. jis buvo perkeltas į skyrių. Apie 15:30 val. ieškovas pradėjo jausti stiprų skausmą dešinėje pilvo pusėje. Nesuveikus medikamentiniam gydymui, ieškovui buvo įtartas ir nustatytas vidinis kraujavimas toje vietoje, kurioje buvo operuota. Ieškovas 17:15 val. reanimobiliu buvo pervežtas bei hospitalizuotas VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų II Pilvo chirurgijos centro II-ajame pilvo chirurgijos skyriuje, kuriame jam atlikta reoperacija (relaparoskopija) (toliau – pakartotinė operacija). Šioje gydymo įstaigoje buvo nustatyta pagrindinė diagnozė – hemoragija ir hematoma. Pakartotinės operacijos metu išardyti pjūviai po 2019 m. rugpjūčio 6 d. ryte atliktos laparoskopijos; pokepeniniame tarpe, pilvo srityje rasta krešulių ir nesukrešėjusio kraujo; revizuojant pokepeninę sritį pastebėtas kraujavimo židinys iš a. cistica, kraujavimas sustabdytas, bendra kraujo netektis – 2 000 ml.
4. Ieškovo vertinimu, atsakovės gydymo įstaigoje operacija buvo atlikta nekokybiškai, naudojant galimai netinkamus medicinos instrumentus ir (ar) prietaisus, dėl to ieškovui netrukus po operacijos prasidėjo ūmus kraujavimas į vidinius organus ir šios aplinkybės sukėlė pavojų ieškovo sveikatai bei gyvybei. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros Klinikų II pilvo chirurgijos centro II-ojo pilvo chirurgijos skyriaus gydytojas nustatė, kad kraujavimo židinys buvo a. cistica, o tai, ieškovo nuomone, reiškia, jog ji nebuvo tinkamai gydyta (užspausta).
Šalies argumentai
5. Ieškovas nurodė, kad dėl įvykusios komplikacijos jis buvo nedarbingas nuo 2019 m. rugpjūčio 6 d. iki 2019 m. spalio 23 d., negalėjo vykdyti įprastinės darbo veiklos ir neteko įprastai gaunamų pajamų. Be to, patyrė stresą, kuris trukdė įprastinei darbo veiklai, pasibaigus nedarbingumo laikotarpiui ieškovas individualią veiklą vykdė epizodiškai. Ieškovas nuolat lankėsi pas gydytojus, negalėjo tinkamai rūpintis mažamečiu sūnumi, pablogėjo santykiai su šeimos nariais, artimaisiais giminaičiais. Dėl neigiamų pooperacinių pasekmių ieškovas ir jo šeimos nariai patyrė didelių dvasinių išgyvenimų ir nepatogumų.
6. Po nesėkmingos operacijos ir dėl to patirtų nepatogumų ieškovas kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją (toliau – ir komisija) su prašymu atlyginti 6 828,30 Eur turtinę ir 5 000 Eur neturtinę žalą, patirtą dėl atsakovės netinkamai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų. Komisija 2020 m. spalio 21 d. sprendime padarė išvadą, kad žala, teikiant ieškovui asmens sveikatos priežiūros paslaugas atsakovės gydymo įstaigoje, nebuvo padaryta; ieškovo prašymą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą laikė nepagrįstu ir jo netenkino. Nesutikdamas su komisijos sprendimu, ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 16 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė; ieškinio dalį dėl paciento teisių pažeidimo, naudojant netinkamus medicinos instrumentus ir (ar) priemones, paliko nenagrinėtą.
8. Teismas pažymėjo, kad ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusioje Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas) 24 straipsnio 3 dalies redakcijoje buvo nustatyta privaloma ikiteisminė ginčų dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėjimo tvarka. Ieškovas, pateikdamas prašymą komisijai, nurodė, kad jam buvo netinkamai suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, t. y. operacija buvo atlikta nekokybiškai, a. cistica nebuvo tinkamai gydyta (užspausta).
9. Teismas įvertino, kad ieškinys grindžiamas dvejopo pobūdžio neteisėtais atsakovės veiksmais: nekokybiškai atlikta operacija ir nauja aplinkybe – naudotais netinkamais medicinos instrumentais ir (ar) prietaisais. Vadovaudamasis CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ieškinio dalį, kuria atsakovės neteisėti veiksmai grindžiami aplinkybe, kad operacija buvo atlikta naudojant netinkamus medicinos instrumentus ir (ar) prietaisus, ir dėl to prašoma žalos atlyginimo, teismas paliko nenagrinėtą, nurodydamas, jog dėl šios reikalavimo dalies ieškovas nesilaikė privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos.
10. Atmesdamas ieškovo argumentus dėl netinkamai atliktos operacijos, teismas nurodė, kad faktą, jog a. cistica kraujavimas buvo sustabdytas tinkamai, patvirtina chirurginės operacijos protokolas Nr. 2049, anesteziologo pooperacinio sekimo lape užfiksuoti sveikatos rodikliai, kurie rodė, kad ieškovo būklė buvo gera, tinkama perkelti jį į skyrių. Taip pat rėmėsi byloje apklausto kaip liudytojo operaciją atlikusio gydytojo A. S. parodymais.
11. Teismas pažymėjo, kad gydančio gydytojo, taip pat atsakovės medicinos personalo veiksmų teisėtumą patvirtina Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesoriaus M. K. atsakymai į komisijos klausimus, kurie patvirtina, jog tiek gydantis gydytojas, tiek medicinos personalas užtikrino reikiamą ir kokybišką paciento pooperacinę priežiūrą, nes laiku įtartas pooperacinis kraujavimas, greitai atlikti tyrimai ir, nesant galimybės skubiai atlikti pakartotinės operacijos, pacientas nedelsiant buvo transportuotas į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Pilvo chirurgijos skyrių, kuriame tą pačią dieną 19:22 val. buvo hospitalizuotas pakartotinei operacijai.
12. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog nėra teisinio pagrindo teigti, kad komplikacija ieškovui kilo dėl sveikatos priežiūros įstaigos (atsakovės) darbuotojų nepakankamo rūpestingumo ar atidumo, kad gydymo proceso aspektu buvo pažeistas maksimalių pastangų principas. Teismo nuomone, medicininė komplikacija, susijusi su chirurgine intervencija, nesant gydytojo klaidų (kaltės), priklauso nuo paciento organizmo reakcijos.
13. Nenustatęs atsakovės gydytojo ir medicinos personalo neteisėtų veiksmų, teismas netaikė atsakovei civilinės atsakomybės. Kartu teismas pažymėjo, kad ieškovas įrodymais nepagrindė realios turtinės ir neturtinės žalos, ieškovo nurodoma žala priežastiniu ryšiu sietina ne su atsakovės veiksmais, o su kilusios komplikacijos tolesnio gydymo padariniais.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Apeliaciniame skunde ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 16 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
14.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas nesilaikė šios kategorijos byloms nustatytos išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, ir ieškinio dalį paliko nenagrinėtą. Teismas netinkamai aiškino ir taikė Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nuostatas, taip nepagrįstai suvaržė paciento teisę savo teisėtus interesus ginti teisme.
14.2. Teismas netinkamai aiškino komisijai pateikto paciento prašymo turinį, todėl nepagrįstai ieškinį ir jo pagrindą suskaldė į dvi dalis. Nors paciento prašyme komisijai tiesiogiai nebuvo nurodyta, kad atsakovė naudojo netinkamus medicinos instrumentus ir (ar) prietaisus, tačiau buvo išdėstytos žalos atsiradimo aplinkybės: „dėl taikyto gydymo – chirurginės operacijos, dėl nepakankamai užsandarintos kraujagyslės“. Taigi prašyme komisijai ieškovas nurodė visas, jo manymu, reikšmingas aplinkybes, taip pat ir operacijos metu naudotų medicinos instrumentų (prietaisų) kokybę ir tinkamumą bendrąja prasme.
14.3. Nors teismas pažymėjo, kad ieškovas dar gali pasinaudoti išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka, tačiau tuo atveju, jeigu ieškovas kreiptųsi į komisiją, būtų laikoma, jog yra praleistas vienerių metų terminas prašymui pateikti, arba būtų konstatuota, kad analogiškas prašymas jau buvo pateiktas ir išnagrinėtas. Teismas turėjo įvertinti šias aplinkybes ir ieškinį nagrinėti visa apimtimi.
14.4. Ginčo šalys savo argumentus dėl atsakovės kaltės teikė vertindamos tiek pačios operacijos kokybę rūpestingumo, maksimalių pastangų dėjimo, pareigų laikymosi aspektu, tiek ir operacijos metu naudotų medicinos prietaisų kokybės ir naudojimo tinkamumo prasme: atsakovė į bylą pateikė operacijos metu naudoto medicinos instrumento kokybės sertifikatą; procesiniuose dokumentuose nurodė, kad kabutės nuo kraujagyslės galėjo nukristi dėl paties ieškovo kaltės, fiziškai pajudėjus, ar kitų ieškovo organizmo reakcijų; gydytojas A. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kabutės galėjo nukristi dėl to, jog ieškovo labai plonos kraujagyslės. Gydytojas teisme nurodė, kad ieškovo kraujagyslės sandarinimas buvo atliekamas bent tris kartus ir visais atvejais tuo pačiu prietaisu – klipatoriumi. Gydytojui kilo įtarimų dėl prietaiso kokybės, tad po ieškovo operacijos jis pakeitė susegėjo – klipatoriaus – antgalį.
14.5. Teismas nepagrįstai padalino ieškinį į dvi dalis ir nesprendė dėl ieškovo teisių pažeidimo ir chirurginės operacijos metu jam padarytos žalos, įvertinant ir galbūt netinkamo medicinos prietaiso ir (ar) instrumento panaudojimo aplinkybę. Teismas netyrė, ar pooperacinė komplikacija – vidinis kraujavimas, atsiradęs dėl nukritusios kabutės nuo lokalizuotos kraujagyslės, – kilo dėl atsakovės kaltės, ar dėl kitų priežasčių.
Atsiliepimas
15. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo skundo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
Šalies argumentai
15.1. Apeliacinį skundą ieškovas padavė praleidęs apeliacinio skundo padavimo terminą. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų pateikęs prašymą dėl praleisto procesinio termino atnaujinimo. Dėl to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 315 straipsnio 2 dalies 1 punktu, apeliacinis skundas turėjo būti nepriimtas ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.
15.2. Ieškovas apeliaciniame skunde ginčija tik tą sprendimo dalį, kuria jo ieškinio dalis palikta nenagrinėta, t. y. dėl naudotų neva netinkamų medicinos prietaisų. Ši aplinkybė nebuvo nurodyta prašyme komisijai, galbūt netinkamų medicinos prietaisų naudojimo aplinkybės komisija nesiaiškino. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai paliko nenagrinėtą ieškinio dalį, nes ieškovas nesilaikė šios kategorijos byloms nustatytos privalomos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos.
15.3. Ieškovo teiginiai dėl atsakovės gydymo įstaigoje turimų ir ieškovo operacijos metu naudotų netinkamų medicinos instrumentų (prietaisų), yra visiškai nepagrįsti. Medicinos instrumentai, naudoti ieškovo operacijos metu, buvo ir yra sertifikuoti pagal visus teisės aktų reikalavimus. Šią aplinkybę patvirtina ir VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų 2020 m. rugsėjo 20 d. rašte Nr. S-(I.20)-8735 pateikta Chirurgijos klinikos prof. M. K. ekspertinė nuomonė.
15.4. Ieškovas, prašydamas bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nepateikė jokių argumentų, kodėl šiuo atveju galėtų būti nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai arba kodėl bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
17. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl ieškovo paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį faktinių bei teisinių argumentų.
Dėl praleisto apeliacinio skundo padavimo termino
18. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė, be kita ko, nurodo, kad apeliacinis skundas paduotas praleidus jo padavimo terminą, byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų pateikęs prašymą praleistą terminą atnaujinti, todėl, vadovaujantis CPK 315 straipsnio 2 dalies 1 punktu, apeliacinis skundas turėjo būti nepriimtas ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.
19. Pažymėtina tai, kad praleistas procesinis terminas gali būti atnaujintas ir teismo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 78 straipsnio 1 dalis, 307 straipsnio 2 dalis).
20. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas paduotas byloje dėl paciento sveikatai padarytos žalos, skundo padavimo terminas buvo praleistas nedaug, nėra duomenų apie ieškovo nesąžiningą naudojimąsi procesinėmis teisėmis, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas apeliacinį skundą, šiuo procesiniu veiksmu praleistą jo padavimo terminą atnaujino (CPK 78 straipsnio 1 dalis, 307 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinis skundas nagrinėtinas iš esmės.
Dėl paciento teisėms ginti nustatytos privalomos išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos laikymosi nagrinėjamo ginčo atveju
21. Apeliantas (ieškovas), nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo jo ieškinys dėl paciento sveikatai padarytos žalos, kildinamos iš netinkamai atliktos operacijos, atlyginimo atmestas, o ieškinio dalis dėl paciento teisių pažeidimo, naudojant netinkamus medicinos instrumentus ir (ar) prietaisus, palikta nenagrinėta, teigia, kad teismas nepagrįstai padalijo ieškinį į dvi dalis ir ieškinio dalį paliko nenagrinėtą nesant tam pagrindo. Teisėjų kolegija šiuos apelianto (ieškovo) argumentus pripažįsta teisiškai pagrįstais.
22. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas (ieškovas) savo, kaip paciento, teisių pažeidimą grindžia 2019 m. rugpjūčio 6 d. jam atsakovės gydymo įstaigoje netinkama atlikta laparoskopine cholecistektomija (tulžies pūslės pašalinimo operacija), pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusios redakcijos Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo 24 straipsnio nuostatas tokiam ginčui nagrinėti nustatyta privaloma išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka. Pagal ginčui taikytiną teisinį reglamentavimą pacientas, manydamas, kad jam netinkamai suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos ir dėl to padaryta turtinės ir (ar) neturtinės žalos, su pareiškimu dėl žalos atlyginimo pirmiausiai privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Ši komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo 24 straipsnio 2, 3 dalys).
23. Nagrinėjamos bylos duomenimis, apeliantas (ieškovas) 2020 m. liepos 8 d. pareiškimu kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, nurodydamas, kad atsakovės gydymo įstaigoje 2019 m. rugpjūčio 6 d. jam buvo netinkamai atlikta tulžies pūslės pašalinimo operacija, nes dėl nepakankamai užsandarintos kraujagyslės po operacijos įvyko kraujavimas į pilvo ertmę, jį tą pačią dieną teko pakartotinai operuoti Santaros klinikose. Dėl to prašė atlyginti 6 828,30 Eur dydžio turtinę bei 5 000 Eur dydžio neturtinę žalą. Šis pareiškimas buvo išnagrinėtas komisijoje, kuri 2020 m. spalio 12 d. priėmė sprendimą netenkinti pareiškimo, priėjusi prie išvados, kad nepateikta objektyvių faktinių duomenų, įrodančių, jog sveikatos priežiūros paslaugos atsakovės gydymo įstaigoje pacientui buvo suteiktos netinkamai.
24. Teisėjų kolegija, pritardama apeliaciniame skunde išdėstytiems argumentams, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vertinti, jog ieškinys grindžiamas dvejopo pobūdžio neteisėtais atsakovės veiksmais – nekokybiškai atlikta operacija ir naudotais netinkamais medicinos instrumentais, t. y. nauja aplinkybe, kuri nebuvo nurodyta pareiškime komisijai. Nagrinėjamu atveju apeliantas (ieškovas), kreipdamasis į komisiją, jam padarytą žalą kildino iš atsakovės gydymo įstaigoje, jo įsitikinimu, netinkamai atliktos tulžies pūslės operacijos, ir šį įsitikinimą grindė tuo, jog dėl nepakankamai užsandarintos kraujagyslės po operacijos įvyko vidinis kraujavimas, dėl to jam tą pačią dieną tik jau kitoje gydymo buvo atlikta dar viena operacija. Pacientas, kreipdamasi dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų padarytos žalos atlyginimo, turi nurodyti, kokiu pakenkimu sveikatai remiasi, iš kokių jam suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų šį pakenkimą kildina, tačiau neprivalo išvardyti visų galimų priežasčių, lėmusių jo nurodomą sveikatos pakenkimą, nes tam reikia specialių medicinos srities žinių. Taigi nagrinėjamu atveju nepagrįsta reikalauti, kad apeliantas (ieškovas) pareiškime komisijai būtų išvardijęs visas galimas priežastis, dėl kurių įvyko vidinis kraujavimas, nes tam reikia specialių medicinos žinių. Įvardyti konkrečias priežastis, lėmusias apelianto (ieškovo) po operacijos patirtą komplikaciją, pareiga tenka atsakovės gydymo įstaigai, siekiančiai pagrįsti, kad pacientui sveikatos priežiūros paslaugos buvo suteiktos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai.
25. Nagrinėjamu atveju tai, kad apeliantas (ieškovas) pareiškime komisijai konkrečiai neįvardijo, jog atsakovės gydymo įstaigoje atliktos tulžies pašalinimo operacijos netinkamumą grindžia ir naudotais galbūt netinkamais medicinos instrumentais, negali būti vertinama kaip naujas reikalavimas, dėl kurio nesilaikyta privalomos išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos. Akivaizdu, kad ieškinyje papildomai išdėstyti argumentai dėl naudotų galbūt netinkamų medicinos instrumentų, patenka į paciento įvardyto žalos atsiradimo pagrindo – netinkamai atliktos tulžies pašalinimo operacijos – apimtį, nes šie argumentai susiję su po operacijos įvykusiu vidiniu kraujavimu, kurį apeliantas (ieškovas) laiko atsakovės netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų pasekme.
26. Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškinyje išdėstyti papildomi argumentai dėl atsakovės gydymo įstaigoje ieškovui atliktos operacijos metu naudotų galbūt netinkamų medicinos prietaisų, patenka į pareiškime komisijai įvardyto reikalaujamos atlyginti žalos atsiradimo pagrindo (atsakovės gydymo įstaigoje netinkamai atliktos tulžies pūslės pašalinimo operacijos) apimtį, susiję su įrodinėjamais atsakovės įstaigos neteisėtais veiksmais, iš kurių kildinama reikalaujama atlyginti žala (operacijos metu netinkamai užsandarinta kraujagysle ir dėl to įvykusiu vidiniu kraujavimu), dėl to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog dėl šių argumentų būtina iš naujo kreiptis į komisiją, ir nepagrįstai jų nenagrinėjo iš esmės. Kitoks aiškinimas neatitiktų CPK 7 straipsnyje įtvirtintų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, apsunkintų procesą, pailgintų bylinėjimosi trukmę, negarantuotų operatyvaus galbūt pažeistų paciento teisių gynimo bei greitesnės teisinės taikos atkūrimo (CPK 2 straipsnis).
27. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tuo atveju, jeigu bent viena iš ginčo šalių nesutinka su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu ir kreipiasi į teismą dėl paciento ir sveikatos priežiūros įstaigos ginčo išnagrinėjimo, teismas nevykdo komisijos priimto sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų, nes tokios procedūros įstatyme nenustatytos ir tokio pobūdžio kompetencija teismui nėra suteikta. Teismas iš naujo CPK nustatyta tvarka ginčą nagrinėja iš esmės, t. y. nustatydamas šalių materialiąsias teises ir pareigas, taip išspręsdamas kilusį ginčą dėl teisės, kuriam taikytinos įstatyme nustatytos privalomos išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos buvo laikytasi.
28. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju apeliantas (ieškovas), manydamas, jog atsakovės gydymo įstaigoje jam buvo netinkamai suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos (netinkamai atlikta operacija) ir siekdamas dėl to patirtos žalos atlyginimo, laikėsi įstatyme nustatytos privalomos išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos, pirmosios instancijos teismas, gavęs ieškinį, turėjo ieškovo ginčą su atsakovės sveikatos priežiūros įstaiga nagrinėti iš esmės, analizuodamas ir vertindamas visus ieškinyje išdėstytus argumentus, kuriais grindžiama pozicija dėl netinkamai atliktos operacijos.
29. Bylos duomenimis, nagrinėjant šį ginčą komisijoje, buvo gauti Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Chirurgijos klinikos profesoriaus M. K. atsakymai į komisijos suformuluotus klausimus ir, atsakant į trečiąjį klausimą dėl pacientui įvykusios komplikacijos (kraujavimo) priežasčių, nurodyta, jog įvykęs pooperacinis kraujavimas tiesiogiai susijęs su atlikta laparoskopine cholecistektomija: pakartotinės laparoskopijos (atliktos Santaros klinikose) metu stebėtas kraujavimas a. cystita bigės, tai lėmė nušokusios kabutės nuo a. cystita.
30. Pagal ieškovo nurodytą faktinį ieškinio pagrindą pirmosios instancijos teismas, be kita ko, turėjo ištirti ir nustatyti, dėl kokios priežasties po atsakovės gydymo įstaigoje ieškovui atliktos operacijos nukrito kabutės nuo a. cystita bigės, nes būtent dėl šios priežasties atsiradusia pooperacine komplikacija (vidiniu kraujavimu) ieškovas grindžia jam atsakovės gydymo įstaigoje suteiktų paslaugų netinkamumą. Ieškovui remiantis tuo, kad kabutės nuo lokalizuotos kraujagyslės nukrito galbūt dėl naudoto netinkamos kokybės medicininio instrumento (klipatoriaus), teismas visiškai netyrė ir nevertino, ar ieškovui pooperacinė komplikacija – vidinis kraujavimas, įvykęs dėl nukritusių kabučių nuo a. cystita bigės, kilo dėl atsakovės gydymo įstaigos kaltės, ar dėl kitų priežasčių.
Dėl procesinės bylos baigties
31. Teisėjų kolegijai priėjus prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį dėl sveikatai padarytos žalos, grindžiamos netinkamai atlikta operacija, atlyginimo be pagrindo padalijo į dvi dalis, nepagrįstai palikdamas nenagrinėtus argumentus, susijusius su įvykusios pooperacinės komplikacijos (vidinio kraujavimo) priežastimi (nukritusiomis kabutėmis nuo a. cystita bigės), konstatuotina, kad liko nenustatytos, netirtos ir nevertintos faktinės aplinkybės, turinčios esminę reikšmę, siekiant tinkamai išspręsti šalių ginčą dėl atsakovės gydymo įstaigos civilinės atsakomybės ieškovo įvardytu pagrindu. Apskųstas teismo sprendimas priimtas neatskleidus šalių ginčo esmės, todėl negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.
32. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. CPK 329 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas.
33. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismą. Tą patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra šios normos taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių mastą ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir pagrindą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009; 2010 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010).
34. Teisėjų kolegija, išanalizavusi nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią situaciją, lemtą to, kad pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai palikęs nenagrinėtą ieškinio dalį, nenustatinėjo, netyrė ir nevertino aplinkybių, tirinių esminę reikšmę sprendžiant dėl atsakovės gydymo įstaigos civilinės atsakomybės būtinų sąlygų, konstatuotina, jog dėl tirtinų aplinkybių apimties, pobūdžio (joms išsiaiškinti reikalingos specialios medicinos srities žinios), byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi. Tokia situacija pažeistų ginčo šalies, kuri nesutiktų su apeliacinės instancijos teismo pirmą kartą atliktu ginčo aplinkybių nustatymu ir vertinimu, teisę į apeliaciją. Dėl to, panaikinus apskųstą teismo sprendimą, ši byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).
35. Apeliacinės instancijos teismui grąžinus bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teisme.
36. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktą).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 16 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.