Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėja Dalia Pušinskė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą dėl Vilniaus teritorinės muitinės 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus teritorinė muitinė (toliau – ir Institucija) 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) S. K. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 211 straipsnio 1 dalyje ir 515 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta 1 000 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – vilkiko „DAF“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)), konfiskavimas.

Skundžiamame nutarime nurodyta, kad 2024 m. balandžio 29 d. apie 12.00 val. iš Lietuvos Respublikos į Šalčininkų kelio postą atvyko vilkikas „DAF“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)), su puspriekabe „SCHMITZ“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo (duomenys neskelbtini) pilietis S. K.. Vairuotojas, vežėjo „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, privalėdamas pateikti muitinei gabenamų prekių dokumentus (deklaracijas), nustatyta tvarka muitiniam tikrinimui pateikė Eksporto deklaracijas ir tarptautinį krovinio važtaraštį (toliau – CMR) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuriose nurodoma, jog iš Europos Sąjungos (toliau – ir ES) išgabenamos prekės, kurių Kombinuotosios nomenklatūros kodai: 1. CMR (duomenys neskelbtini) – 39263000, 83024200, 94013900 ir kt. (plastikiniai kampai, tvirtinimo įtaisai baldams, sukami sėdimieji baldai ir kt. bruto svoris – 4024,83 kg), CMR (duomenys neskelbtini): 38109090, 72230019 ir kt. (suvirinimo srautas, suvirinimo viela ir kt. bruto svoris – 9072 kg.), (duomenys neskelbtini): 87163980 (puspriekabė „SCHMITZ“ VIN: (duomenys neskelbtini), svoris – 8770 kg.). Pareikalavus iš vairuotojo papildomos informacijos, tarp pateiktų dokumentų buvo rastas CMR (duomenys neskelbtini), pagal kurį nustatyta, jog iš ES išgabenama prekė, kurios KN kodas – 8701290 (balninis vilkikas) VIN (duomenys neskelbtini), minėtai prekei deklaracija pateikta nebuvo. Dokumentinio tikrinimo metu pagal pateiktus CMR, vairuotojo darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir įgaliojimų Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat nustatyta, kad krovinio gabenimų vykdo (duomenys neskelbtini) registruotas juridinis asmuo (įmonė) – OOO „(duomenys neskelbtini)“, registruota adresu (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir vairuotojas dirba šioje įmonėje. Vairuotojas, gabenamos prekės (vilkiko), kurios KN kodas – 8701 Eksporto deklaracijos nepateikė, be to pagal Tarybos Reglamento (ES) Nr. 833/2014 2a straipsnio l a dalį draudžiama vežti tranzitu per Rusijos teritoriją iš ES eksportuojamas VII priede išvardytas prekes ir technologijas (KN 8701), kuriomis galėtų būti prisidedama prie Rusijos kariuomenės ir technologijų stiprinimo arba jos gynybos ir saugumo sektoriaus plėtojimo. Vadovaujantis Tarybos Reglamento (ES) Nr. 833/2014, 3 l straipsnio 1 dalies nuostatomis – visoms (duomenys neskelbtini) įsisteigusioms kelių transporto įmonėms draudžiama transportuoti prekes keliais Europos Sąjungos teritorijoje, be kita ko, vykstant tranzitu. Šiais veiksmais S. K. padarė pažeidimą, numatytą ANK 515 straipsnio 1 dalyje. Taip pat S. K. sąmoningai nepateikdamas išvežamų prekių ir taip siekdamas suklaidinti muitinę pažeidė Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013 patvirtintą Sąjungos muitinės kodekso 267 straipsnio 2 dalies a punktą.

Pažeidimą padaręs asmuo buvo nubaustas, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ su minėtu pažeidimu nesusijusi, bendrovė užsiima vilkikų pirkimu – pardavimu. Pateikti rašytiniai įrodymai pagrindžia, kad buvo sudaryta vilkiko pirkimo – pardavimo sutartis, išrašyta PVM sąskaita – faktūra, tačiau pirkėjas už vilkiką ne visiškai atsiskaitė. Pirkėjas paprašė leisti nutempti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepriklausančią puspriekabę su minėtu vilkiku iki „(duomenys neskelbtini)“ terminalo Baltarusijos Respublikoje ir bendrovės vadovas tam neprieštaravo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesiėmė jokių veiksmų išgabenti vilkiką, nes vilkikas buvo neišregistruotas, turėjo SDK kodą, vilkikui nebuvo pradėta eksporto procedūra, už vilkiką nebuvo tinkamai atsiskaityta, todėl akivaizdu, kad konfiskavimas taikomas visiškai nepagrįstai, nes bendrovei nebuvo žinomos apie tai, kad vilkikas neva bus gabenamas per Rusijos Federaciją. Vien tas faktas, kad vilkiką planavo įsigyti (duomenys neskelbtini) pilietis savaime nereiškia, jog jis vilkiką gabens per Rusijos Federaciją.

Pirkėjas už vilkiką su pardavėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitė ne visiškai, bendrovė vilkiko neišregistravo, išvežimo procedūrų nepradėjo, todėl negali būti daroma prielaida, jog vilkikas turėjo būti gabenamas per Rusijos Federacijos teritoriją ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ šios aplinkybės buvo žinomos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ niekada nėra bausta už panašaus pobūdžio pažeidimus, taip pat nėra turėjusi panašaus pobūdžio ginčų (išskyrus šią dieną), todėl negalima daryti kategoriškos išvados, jog ji susijusi su neteisėtais veiksmais ir jai taikytina administracinio poveikio priemonė. Pareiškėjos nuomone, paskirta administracinio poveikio priemonė per griežta. Bendrovė prašo administracinio poveikio priemonės – konfiskavimo – neskirti, o iš pažeidimą padariusio asmens konfiskuoti vilkiko vertę.

Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką buvo informuotas tinkamai, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, todėl teismas nusprendė nagrinėti skundą nedalyvaujant pareiškėjo atstovui.

2024 m. lapkričio 12 d. teismo nutartimi atnaujinus bylos nagrinėjimą, gautas pareiškėjos ir Vilniaus teritorinės muitinės prašymas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, atsižvelgiant į tai, byla baigta nagrinėti rašytinio proceso tvarka (ANK 630 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkinamas iš dalies.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė) paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) skyrimo tvarkos. Nutarimas yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-382-606/2018).

ANK 211 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už prekių, kurios privalo būti pateiktos muitinei, nepateikimą per nustatytą jų pateikimo terminą ar pažeidžiant jų pateikimo į muitinės nustatytą vietą tvarką, laikinai saugomų prekių nepateikimą muitinės procedūrai įforminti ar reeksportui per muitinės nustatytą terminą, prekių, kurioms įforminta muitinės procedūra, nepateikimą per nustatytą muitinės procedūros vykdymo terminą muitinės formalumams su prekėmis atlikti arba pateikimą pažeidžiant nustatytą tvarką.

ANK 515 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų pažeidimą. Atskleidžiant straipsnio dispozicijos nurodytą draudimą, turi būti sistemiškai atsižvelgta į ANK bendrosios dalies, susijusių kitų teisės aktų nuostatas bei įvertinti įstatymų leidėjo siekiami teisinio reguliavimo tikslai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo (toliau – Įstatymas) 1 straipsnio 1 dalimi, šis įstatymas skirtas Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo ir užsienio politikos interesams užtikrinti įgyvendinant Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus, Europos Sąjungos bendrąją užsienio ir saugumo politiką, taip pat prisidedant prie taikos, stabilumo ir teisės viršenybės palaikymo pasaulyje, tarptautinės bendruomenės kovos su tarptautiniu terorizmu, žmogaus teisių pažeidimais, teritoriniais, etniniais ir religiniais konfliktais kitose valstybėse (2022 m. balandžio 19 d. Įstatymo redakcija, įsigaliojusi 2022 m. gegužės 17 d.). Įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tarptautinės sankcijos yra Europos Sąjungos teisės aktais, Jungtinių Tautų ir kitų tarptautinių organizacijų, kurių narė yra arba kuriose dalyvauja Lietuvos Respublika, sprendimais, kurie Lietuvos Respublikoje taikomi tiesiogiai arba įgyvendinami šio įstatymo nustatyta tvarka, nustatytų apribojimų ir įpareigojimų visuma. To paties Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo laikytis ir jas įgyvendinti visi fiziniai ir juridiniai asmenys. Pagal Įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, už šio Įstatymo pažeidimus fiziniai ir juridiniai asmenys atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Pagal 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 (2022 m. gruodžio 12 d. redakcija), kuriuo patvirtintas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – Sąjungos muitinės kodeksas), 267 straipsnio 2 dalį, iš Sąjungos muitų teritorijos išvežamas prekes jų išvežimo vietoje muitinei pateikia vienas iš šių asmenų: a) iš Sąjungos muitų teritorijos prekes išvežantis asmuo; b) asmuo, kurio vardu ar kurio interesais veikia asmuo, išvežantis prekes iš Sąjungos muitų teritorijos; c) asmuo, prisiėmęs atsakomybę už prekių vežimą iki jų išvežimo iš Sąjungos muitų teritorijos. SMK 269 straipsnio 1 dalis nustato, kad iš Sąjungos muitų teritorijos išvežamoms Sąjungos prekėms įforminama eksporto procedūra.

Reglamento Nr. 833/2014 2a straipsnio 1a dalis nustato draudimą vežti tranzitu per Rusijos teritoriją iš Sąjungos eksportuojamas VII priede išvardytas prekes ir technologijas, kuriomis galėtų būti prisidedama prie Rusijos kariuomenės ir technologijų stiprinimo arba jos gynybos ir saugumo sektoriaus plėtojimo. Šio Reglamento 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visoms (duomenys neskelbtini) įsisteigusioms kelių transporto įmonėms draudžiama transportuoti prekes keliais Europos Sąjungos teritorijoje, be kita ko, vykstant tranzitu.

Nagrinėjamu atveju skundžiamu Nutarimu S. K. nubaustas pagal ANK 515 straipsnio 1 dalį ir 211 straipsnio 1 dalį, už tai, kad atstovaudamas (duomenys neskelbtini) įmonę OOO „(duomenys neskelbtini)“, gabeno prekę, kurios KN kodas – 8701290 (balninis vilkikas) VIN (duomenys neskelbtini), nepateikdamas eksporto deklaracijos. Prekė (vilkikas) (KN kodas 8701) pagal Reglamento Nr. 833/2014 priedą patenka į draudžiamų vežti tranzitu per Rusijos teritoriją iš Sąjungos eksportuojamų prekių ir technologijų, kuriomis gali būti prisidedama prie Rusijos kariuomenės ir technologijų stiprinimo arba jos gamybos ir saugumo sektoriaus plėtojimo, Be to, visoms (duomenys neskelbtini) įsisteigusioms kelių transporto įmonėms draudžiama transportuoti prekes keliais ES teritorijoje. Šiais veiksmais S. K. pažeidė Reglamento Nr. 833/2014, 2 a straipsnio 1 a dalį, 3 l straipsnio 1 dalį ir Sąjungos muitinės kodekso 267 straipsnio 2 dalies a punktą. Dėl to administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. K. paskirta 1 000 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – vilkiko konfiskavimas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo su skundu į teismą nesikreipė, kaltės dėl jam inkriminuotų administracinių nusižengimų, paskirtos administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės, neginčijo.

Teisme gautas pareiškėjos UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundas, kuris iš esmės grindžiamas tuo, kad Bendrovė yra Nutarimu konfiskuotino turto – vilkiko „DAF“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkė ir nesusijusi su S. K. padarytais administraciniais nusižengimais, todėl ginčo vilkikas negali būti konfiskuotas, o vilkiko vertė turi būti išieškoma iš administracinį nusižengimą padariusio (duomenys neskelbtini) piliečio. Bendrovei taikoma administracinio poveikio priemonė per griežta. Pareiškėja taip pat teigia, kad skundžiamo nutarimo išvada dėl vilkiko eksporto į Rusijos Federaciją grindžiama prielaidomis.

ANK 577 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad turto, kuris gali būti konfiskuotas vadovaujantis šio kodekso 29 straipsnio 4 dalimi, savininkas turi administracinio nusižengimo byloje šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas teises ir pareigas, taigi ir teisę nustatyta tvarka skųsti priimtus procesinius sprendimus.

Teismas, vertindamas skundo argumentus, kad pareiškėja yra vilkiko savininkė, nustatė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama L. A., ir (duomenys neskelbtini) pilietis Y. I., 2024 m. balandžio 3 d. sudarė transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, kurios pagrindu bendrovė vilkiką „DAF“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pardavė už 15 500 Eur kainą pirkėjui Y. I. (t. 1, b. l. 151-155). Byloje taip pat pateikta UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašyta 2024 m. kovo 29 d. išankstinio mokėjimo sąskaita (t. 1, b. l. 34) ir 2024 m. balandžio 4 d. mokėjimo išrašas (t. 1, b. l. 36), kuriuo pirkėjas Y. I. pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 13 300 Eur. Administracinio nusižengimo tyrimo metu bendrovės vadovas L. A. paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vilkiką pardavė (duomenys neskelbtini) piliečiui, tačiau dėl neapsižiūrėjimo neatliko eksporto deklaracijų, nors pinigus gavo, pirkėjas taip pat neapsižiūrėjo ir vilkiką pasiėmė (t. 1, b. l. 39). Taigi, pareiškėjos vadovas, duodamas pirminius paaiškinimus, patvirtino, kad vilkikas parduotas. Tačiau vėliau, parodymus pakeitė ir muitinės atstovams pateikė naują versiją, kad visų pinigų už vilkiką negavo, todėl jo neišregistravo, vilkiką tik paskolino pirkėjui nutempti puspriekabei iki valstybės sienos, pirkėjas to paprašė telefonu, automobilį vairuotojui perdavė aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 39). Skunde teigiama, kad bendrovės vadovas žinojo, jog pirkėjas vilkiku temps priekabą iki „(duomenys neskelbtini)“ terminalo Baltarusijos Respublikoje ir tam neprieštaravo.

Pareiškėjos vadovo pozicija, kad bendrovė vilkiką tik paskolino pirkėjui puspriekabės nutempimui iki valstybės sienos iš esmės prieštarauja jo pirminiams parodymais, yra neįtikinama ir vertinama kaip gynybinė pozicija, pateikiama siekiant išvengti pakankamai griežtos administracinio poveikio priemonės taikymo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad bendrovė su (duomenys neskelbtini) piliečiu sudarė vilkiko pardavimo sandorį, pagal pačios pareiškėjos pateiktus duomenis pirkėjas jai yra sumokėjęs mažiausiai 86 proc. sutartyje nurodytos kainos, vilkikas faktiškai buvo perduotas pardavėjo dispozicijai. Nustatytų aplinkybių visuma teikia pagrindą daryti išvadą, kad administracinio nusižengimo padarymo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo vilkiko savininke. Šią išvadą pagrindžia ir pirminiai bendrovės vadovo paaiškinimai, kuriais jis patvirtino vilkiko pardavimo ir pinigų gavimo faktą, taip pat paaiškino, kad vilkiko registracijos ir eksporto procedūros nebuvo atliktos dėl abiejų sandorio šalių neapdairumo. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad skundžiamu nutarimu pritaikyta administracinio poveikio priemonė teisinių pasekmių bendrovei nesukels, nes konfiskuotina transporto priemonė parduota ir faktiškai perduota pirkėjui. Tai, kad administracinio nusižengimo metu nebuvo atlikti vilkiko registracijos ir kiti su sandorio sudarymu susiję formalumai, aptarto teisinio vertinimo nekeičia.

Nustačius, kad administracinio nusižengimo padarymo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausęs vilkikas buvo parduotas (duomenys neskelbtini) piliečiui, pareiškėjos skundo argumentai, kad paskirta administracinė poveikio priemonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atžvilgiu per griežta, nėra teisiškai reikšmingi. Kaip jau minėta, bendrovė vilkiką pardavė (duomenys neskelbtini) piliečiui už 15 500 Eur kainą, pačios bendrovės teigimu 13 300 Eur sumą ji iš pirkėjo gavo mokėjimo pavedimu, kurio kopija yra bylos medžiagoje. Taigi, likusi nesumokėta suma (2 200 Eur), įvertinus sudaryto sandorio vertę, nėra didelė. Savo pažeistas teises, susijusias su galimai nesumokėta visa vilkiko kaina, pareiškėja gali ginti 2024 m. balandžio 3 d. pirkimo – pardavimo sutartyje nustatyta tvarka, kreipdamasi į kompetentingą (duomenys neskelbtini) teismą ir prašydama priteisti skolą.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėja ginčo vilkiką pardavė (duomenys neskelbtini) už pirkimo pardavimo sutartyje nurodytą 15 500 Eur kainą. Pagal pačios pareiškėjos pateiktą mokėjimo nurodytą pirkėjas bendrovei yra sumokėjęs mažiausiai 13 300 Eur, vilkikas faktiškai buvo perduotas pirkėjo dispozicijai, todėl bendrovė nėra transporto priemonės savininkė. Dėl to skundžiamu Nutarimu pritaikyta administracinio poveikio priemonė realių teisinių pasekmių bendrovei nesukelia. Pareiškėjo vadovo parodymai dėl vilkiko perdavimo pardavėjui aplinkybių yra nenuoseklūs ir prieštaringi, todėl teismas neįrodyta pripažįsta versiją, kad vilkikas pirkėjui tik paskolintas.

Vis dėl to, teismo vertinimu, Nutarimu administracinio poveikio priemonė paskirta neišsiaiškinus ir neištyrus visų teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingų aplinkybių, todėl negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta.

Įstatyme nustatyta, kad konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už šio kodekso tam tikruose straipsniuose, iš jų ANK 426 straipsnio 5 dalyje, nurodytų administracinių nusižengimų padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatytos sąlygos, kurias nustačius galima konfiskuoti ne pažeidėjui priklausantį turtą, yra alternatyvios. Tai reiškia, kad nagrinėjanti bylą institucija ar teismas pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi nustatyti bent vieną iš minėto straipsnio 4 dalies punkte nurodytų sąlygų, taip pat aiškiai nurodyti ir motyvuoti, kuriuo iš minėtų punktų remdamasis nusprendžia konfiskuoti ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantį turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-35-489/2022).

Nutarime nurodyta, kad vilkiko „DAF“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkė UAB „(duomenys neskelbtini)“, pardavusi transporto priemonę (duomenys neskelbtini), jos neišregistravo, nepateikė įforminimui eksporto deklaracijos, todėl žinojo, kad turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Tokiais veiksmais siekė suklaidinti Instituciją ir nerodyti jau įvykusio sandorio, vilkikas yra prekė, kuri nustatyta tvarka nebuvo pateikta muitiniam tikrinimui ir ją draudžiama gabenti tranzitu per Rusijos Federacijos teritoriją, todėl konfiskuotina. Taigi, skundžiamu Nutarimu pritaikyta administracinio poveikio priemonė siejama išskirtinai su buvusios turto savininkės UAB „(duomenys neskelbtini)“ (ne)žinojimu, kad vilkikas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti (ANK 29 straipsnio 4 dalis), tačiau de facto (faktinio, tikrojo) savininko veiksmai taikant administracinio poveikio priemonę – vilkiko konfiskavimą, nebuvo vertinti, nors tiek Nutarime, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu Institucija laikėsi pozicijos, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra konfiskuotino turto savininkė, turtas perleistas (duomenys neskelbtini) Y. I.. Byloje taip pat nėra duomenų, kad naujasis vilkiko savininkas būtų informuotas apie galimą jo įsigyto turto (vilkiko) konfiskavimą.

Minėta, kad turto, kuris gali būti konfiskuotas savininkas, vadovaujantis ANK 29 straipsnio 4 dalimi, turi administracinio nusižengimo byloje šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas teises ir pareigas (ANK 577 straipsnio 5 dalis), tačiau nagrinėjamu atveju Y. I. apie pradėtą administracinio nusižengimo tyrimą ir jo nagrinėjimą nebuvo informuotas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad administracinių nusižengimų teiseną sudaro keturios savarankiškos stadijos, susidedančios iš atskirų etapų: tyrimas, nagrinėjimas, apskundimas ir vykdymas. Apskundimas laikytinas fakultatyvine administracinių nusižengimų teisenos stadija, o konfiskuotų daiktų savininkų teisės ir procesinės garantijos turi būti užtikrintos jau administracinio nusižengimo tyrimo ir nagrinėjimo stadijose (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-292-1072/2024).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Institucija skundžiamą Nutarimą priėmė neįvertinusi ir neištyrusi ar naujasis konfiskuotino turto savininkas Y. I. žinojo apie S. K. galimai daromą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 515 straipsnio 1 dalyje, t. y. nevertino sąlygų, kurioms esant gali būti konfiskuojamas ne pažeidėjui priklausantis turtas. Y. I. nebuvo informuotas apie bylos tyrimą ir nagrinėjimą, nors jo atžvilgiu taikomas didelės vertės (15 500 Eur) turto konfiskavimas. Nutarime minėtas asmuo apskritai neminimas. Teismo vertinimu, taikant administracinio poveikio priemonę negalima remtis prielaidomis, spėliojimais ar hipotetinio pobūdžio išvadomis. Institucija, žinodama apie tai, kad konfiskuotinas turtas S. K. inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo metu buvo perleistas naujajam savininkui (duomenys neskelbtini) piliečiui Y. I. ir siekdama visapusiškai bei objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą procesinį sprendimą, apie bylos tyrimą ir nagrinėjimą privalėjo informuoti ne tik UAB „(duomenys neskelbtini)“, bet ir Y. I., bei sudaryti jam galimybes įgyvendinti savo teises ir pareigas, numatytas ANK 577 straipsnio 2 ir 3 dalyse, bei atlikti kitus papildomus tyrimo veiksmus (pvz., minėto asmens apklausą, išsiųsti jam užklausas, įvertinti jo ryšį su galimai padarytu administraciniu nusižengimu, administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniu, sudaryti galimybę pateikti bylos nagrinėjimui reikšmingus duomenis ir (ar) įrodyti, kad jis nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą administracinio nusižengimo, numatyto ANK 515 straipsnio 1 dalyje, ir pan.). Nurodytų trūkumų negali pašalinti skundą nagrinėjantis teismas, nes Nutarimu konfiskuoto vilkiko savininkas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, taip pat būtina atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą, o tai yra Institucijos, o ne teismo prerogatyva. Be to, kaip jau minėta, apskundimas laikytinas neprivaloma, fakultatyvine administracinių nusižengimų bylų teisenos stadija, todėl Nutarimu konfiskuoto daikto savininko teisės ir procesinės garantijos turėjo būti užtikrintos jau administracinio nusižengimo tyrimo ir nagrinėjimo stadijose.

ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad išnagrinėjęs bylą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas gali panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Šis sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes.

Teismo vertinimu, aptarti trūkumai yra esminiai, todėl Nutarimas panaikintinas ir administracinio nusižengimo bylos medžiaga grąžintina Institucijai, atlikusiai administracinio nusižengimo tyrimą, tirti iš naujo. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-292-1072/2024).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus teritorinės muitinės 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti ir administracinio nusižengimo bylos medžiagą grąžinti Vilniaus teritorinei muitinei, atlikusiai administracinio nusižengimo tyrimą, tirti iš naujo.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų ar bet kuriuos kitus Vilniaus regiono apylinkės teismo rūmus.