- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-23
- Bylos Nr.
- e2A-742-924/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00274-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Jotvainis“
- Atsakovas
- V. V. P.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jotvainis“ ir atsakovo V. V. P. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Jotvainis“ ieškinį atsakovui V. V. P. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Jotvainis“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo V. V. P. (toliau – ir atsakovas) 652,79 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2019 m. gruodžio 17 d. įvykusio susirinkimo metu negyvenamojo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), (toliau – ir pastatas) patalpų savininkai sudarė Objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos sutartį (toliau – ir sutartis), kuria susitarė dėl pastato bendrojo naudojimo objektų valdymo ir priežiūros. Sutartis įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Sutarties dalyviai nusprendė paskirti UAB „Jotvainis“, veikiančią per direktorių R. V., sutarties pagrindu atstovauti patalpų savininkų interesams, susijusiems su pastato bendrojo naudojimo objektų valdymu, naudojimu, priežiūra, remontu ir kitokiu tvarkymu. Ieškovė išlaidas, susijusias su bendrojo naudojimo objektų eksploatacija ir tvarkymu paskirsto savininkams pagal patalpų plotą ir pateikia sąskaitas šių išlaidų apmokėjimui. Kiekvieno mėnesio sąskaitoje yra pateikiama išlaidų detalizacija. Atsakovas yra pastato bendraturtis, todėl turi pareigą apmokėti pastato priežiūrai skirtų išlaidų dalį, tačiau atsakovas nuolat kelia įvairaus pobūdžio ginčus, reiškia nepagrįstas pretenzijas bei atsiskaito pagal jam pateiktas sąskaitas tik savo pasirinktoje apimtyje. Atsakovas nėra tvarkingai apmokėjęs nei vienos jam pateiktos sąskaitos. Per laikotarpį nuo 2021 m. vasario 26 d. iki 2023 m. sausio 31 d. yra susidariusi 652,79 Eur skola. UAB „Jotvainis“ turi nuosavybės teise patalpas, dėl kurių priežiūros buvo sutartis, o R. V. jokių patalpų neturi. Teisiniuose santykiuose pagal jungtinės veiklos sutartį R. V. dalyvauja tik kaip UAB „Jotvainis“ atstovas, todėl ieškovė, o ne jos direktorius yra tinkamas ieškovas šioje byloje. Ieškovei sudaryti naujos pastato techninės priežiūros sutarties nebuvo jokio pagrindo, todėl ir po jungtinės veiklos sutarties sudarymo pastato techninę priežiūrą vykdė J. Ž. pagal 2016 m. rugsėjo 6 d. sutartį, kurios nė vienas bendraturtis neginčijo. Į bylą pateikti kasmetinės ir neeilinės pažiūros aktai patvirtina, jog priežiūra periodiškai ir tinkamai vykdoma. Atsakovui yra puikiai žinoma, kad ieškovei tapus įgaliotu asmeniu, pastate atskiro elektros skaitiklio nebuvo. Sunaudota elektros energija buvo apskaitoma bendrai (pagal skaitiklio Nr. 28147978 parodymus pastatams 1B3p ir 2P4b), pastate adresu (duomenys neskelbtini) esančio skaitiklio ir paskirstoma visų nurodytuose pastatuose esančių bendraturčių atžvilgiu. 2022 m. kovo mėn. buvo įrengtas atskiras pastato elektros energijos suvartojimą apskaitantis skaitiklis, tačiau atskiro skaitiklio įrengimas nepaneigia atsakovo pareigos sumokėti už iki tol apskaitytą elektros energiją. Kaip ir dabar, taip ir anksčiau pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), įrengtas elektros skaitiklis yra ir buvo prieinamas bet kuriam asmeniui, todėl tiems, kam šis klausimas buvo aktualus galėjo sekti parodymus ir įsitikinti jų teisingumu. Bendraturčių sutarimu tam tikru laikotarpiu buvo susitarta, kad ieškovei nebus skaičiuojamas mokestis už kelio užtvaro priežiūrą, tačiau jai ir nebus mokama už šio pobūdžio paslaugą. Vėliau toks susitarimas pakeistas. Nuo 2022 m. sausio mėn. ieškovės atžvilgiu pradėtas skaičiuoti kelio užtvaros priežiūros mokestis. Mokesčiai už kelio užtvarų priežiūrą ir kiemsargio paslaugas visiems bendraturčiams paskirstomi vienodai ir laikantis to paties principo. Ieškovė sutinka, kad atsakovas turi teisę nesinaudoti bendrojo naudojimo objektais, tačiau tai nepanaikina jo pareigos apmokėti nurodytas bendrų objektų (įskaitant ir laiptinės) išlaikymo (valymo) bei kitas (remonto) išlaidas. Atsakovas šiuo atveju nėra kokios nors konkrečios paslaugos vartotojas, o yra atitinkamo turto bendraturtis, todėl privalo dengti anksčiau aptartas išlaidas pagal įstatymą, o ne pagal naudojimosi ar nesinaudojimo turtu faktą. Ieškovė niekuomet nebuvo atsakinga už vandens tiekimą atsakovo nuosavybės teise valdomoms patalpoms, todėl negalėjo daryti ir nedarė jokios įtakos atsakovo galimybėms naudotis jam priklausančiomis patalpomis. Atsakovo pasirinkimas mokėti tik iš dalies, nuo nuosavybės teise priklausančios patalpų dalies, kuria gali naudotis, yra paties atsakovo pasirinktas, tačiau neteisėtas elgesio būdas. Iki 2022 m. lapkričio mėn. kiemą tvarkydavo darbuotojas, kuris buvo įdarbintas naudojantis Užimtumo tarnybos siūlomomis finansavimo sąlygomis, todėl bendraturčiai kiemsargiui mokėjo tik 50 procentų jam mokamo darbo užmokesčio, kadangi 4 mėnesius dalis šių išlaidų buvo kompensuojama Užimtumo tarnybos skiriamomis subsidijomis. Užimtumo tarnybai nutraukus mokėjimus, tačiau išliekant darbo funkcijos poreikiui ir tai pačiai apimčiai, kompensacijos dalį atitinkanti suma yra pilnai dengiama pačių savininkų. Nėra jokio asmens, kuris sutiktų dirbti pilną dieną gaudamas mažesnį nei 1 MMA atlyginimą. Niekas iš bendraturčių niekuomet nekėlė ginčo šiuo klausimu ir nesiūlė kitų asmenų šiam darbui atlikti. Tai, kad sutartis sudaryta su UAB „Jotvainis“, nekeičia fakto dėl konkrečių darbo funkcijų atlikimo ir paslaugų visų bendraturčių naudai teikimo. Jungtinės veiklos sutartyje nėra nustatyta jokių ribojimų tokiam darbo organizavimui ir nėra paneigiama teisė bei galimybė įgaliotiniui jam pavestas funkcijas įgyvendinti būtent tokiu būdu. Atsakovui laiku neapmokant pateiktų ieškovės sąskaitų, jo atžvilgiu remiantis sutartimi buvo apskaičiuoti delspinigiai, atsakovui pateiktos sąskaitos jų apmokėjimui. Ieškiniu pareikšta bendra reikalavimo suma apimanti tiek nesumokėtas sumas, tiek pagal jas tenkančius mokėti delspinigius.
3. Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad pagal jungtinės veiklos sutarties 6 punktą įgaliotu asmeniu buvo išrinktas ne UAB „Jotvainis“, o UAB „Jotvainis“ direktorius R. V., todėl Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centras įgaliotu asmeniu nepagrįstai įregistruotas UAB „Jotvainis“. Kadangi UAB „Jotvainis“ nėra įgaliotas asmuo pagal jungtinės veiklos sutartį – jis nėra tinkamas ieškovas šioje byloje, todėl tuo pagrindu neturėjo teisės išrašyti atsakovui sąskaitų ir reikšti ieškinio teisme. R. V. nepaisė įstatymo reikalavimo, kad sprendimai dėl bendro turto valdymo priimami savininkų balsų dauguma. Ieškovės sąskaitose skaičiuojamas įsiskolinimas už techninę pastato priežiūrą yra neteisėtas ir nepagrįstas. 2016 m. rugsėjo 5 d. Statinio techninės priežiūros sutartis, kuria remiantis skaičiuojamas mokestis už pastato techninę priežiūrą, buvo sudaryta tarp techninio prižiūrėtojo J. Ž. ir UAB „Jotvainis“, sutartyje nurodyto kaip statinių naudotojo, 3 metais anksčiau nei buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis. Statinio techninės priežiūros sutartimi šalys susitarė, kad techninis prižiūrėtojas J. Ž. atlieka statinių naudotojui priklausančio statinio, esančio (duomenys neskelbtini), techninę priežiūrą. Kiti patalpų bendraturčiai savo valios sudaryti pastatų techninės priežiūros sutartį neišreiškė ir jokia kita sutartis nebuvo sudaryta. Dėl nurodytos priežasties R. V. negali perkelti savo pareigų apmokėti už techninę priežiūrą ir kitiems patalpų savininkams bei neturi teisės išrašinėti atsakovui sąskaitas už pastato techninę priežiūrą. Ieškovės prašoma priteisti žala už pastato komunalinių atliekų tvarkymą nuo 2021 m. rugpjūčio mėnesio iki 2022 m. rugpjūčio mėnesio (imtinai) nepagrįsta, kadangi R. V. iki šiol nepateikė pagrindo, kuriuo buvo skaičiuojamas šis mokestis. 2022 m. spalio 1 d. atsakovas sudarė sutartį su UAB „Gostena“ ir jai moka už naudojimąsi atliekų konteineriu, esančiu (duomenys neskelbtini). Nuo to laiko atsakovui nebeskaičiuojamas mokestis už komunalinių atliekų tvarkymą. Ieškovės prašoma priteisti suma už bendro naudojimo elektros energiją pagal 2021-11-30 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 020386 ir vėlesnes sąskaitas (iki 2022 m. kovo mėnesio), yra neteisinga ir nepagrįsta. Pastate nurodytu laikotarpiu buvo neteisingai apskaitoma sunaudota bendrų patalpų elektros energija (bendro naudojimo laiptinių ir kiemo apšvietimas). Nėra aišku, kaip ieškovė apskaičiavo sąskaitose nurodytas sumas. 2022 m. kovo mėnesį buvo sumontuotas elektros skaitiklis pastate, kuris leidžia suprasti už kokį sunaudotą bendro naudojimo elektros energijos kiekį atsakovas turi pareigą sumokėti ir sumoka. Visos sumos už kelio užtvarų priežiūrą ir kiemsargio paslaugas, nurodytos sąskaitose pradedant 2021-11-30 PVM sąskaita faktūra Nr. 020386 ir vėlesnes, yra apskaičiuotos neteisingai, t. y. skaičiuojant mokesčius 2021 m. buvo neįtraukiamas UAB „Jotvainis“ priklausantis 827,11 kv. m plotas, kas kiekvienam bendraturčiui padidino jo mokamą sumą. Šią aplinkybę patvirtina pridedamas kiemsargio paslaugų ir kelio užtvarų priežiūros išlaidų paskirstymas, paskaičiuotas UAB „Jotvainis“. Atsakovas teisingai, įtraukdamas ir UAB „Jotvainis“ plotą, kiekvieną mėnesį apskaičiuodavo mokamą sumą ir ją sumokėdavo. 2021-12-31 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 020582 ir vėlesnėse sąskaitose neteisingai apskaičiuotas mokestis už laiptinės valymą, todėl atsakovas iš dalies nesutinka mokėti sąskaitose nurodytų sumų. Ieškovė, skaičiuodama mokestį už laiptinės valymą, įtraukdavo visų atsakovui priklausančių patalpų plotą (193,77 kv. m), tačiau turėjo neskaičiuoti patalpų, pažymėtų indeksais R-2, R-3, R-4, kurių bendras plotas yra 89,18 kv. m, nes jos turi atskirą išėjimą į kiemą ir neturi galimybės naudotis laiptine. Taigi, atsakovui priklauso per mėnesį mokėti 3,23 Eur (be PVM) vietoj skaičiuojamų 5,98 Eur (be PVM), tokią sumą kiekvieną mėnesį atsakovas laiku mokėjo. 2022 m. birželio mėnesį R. V. savavališkai nutraukė vandens tiekimą į atsakovui priklausančias rūsio patalpas, pažymėtas indeksu R-l, R-2, R-3, R-4, kurių plotas 117,43 kv. m. Dėl R. V. neteisėtų veiksmų atsakovas prarado galimybę pats naudotis rūsio patalpomis arba jas išnuomoti, todėl apmoka sąskaitose apskaičiuotus mokesčius iš dalies, t. y. nuo 2022 rugpjūčio mėnesio mokesčius skaičiuoja ne nuo viso atsakovui priklausančio patalpų ploto, bet tik nuo to, kuriuo gali naudotis, t. y. nuo 76,34 kv. m. Reikalavimas sumokėti už kiemsargio paslaugas 17,11 Eur per mėnesį pagal 2022-09-30 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 022306 ir vėlesnes sąskaitas yra neteisėtas, kadangi nėra patalpų savininkų sprendimo mokėti kiemsargiui visą minimalią mėnesinę algą. Patalpų savininkai buvo nusprendę kiemsargiui mokėti ½ minimalios mėnesinės algos, todėl šią sumą atsakovas mokėjo ir moka iki šiol. Be to, dirbti kiemsargiu priimtas UAB „Jotvainis“ pagalbinis darbininkas, kas irgi kelia pagrįstas abejones dėl įgaliotinio sąžiningumo. Ieškinio reikalavimas priteisti 123,24 Eur (be PVM) pagal 2022-07-28 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 021852 už pastato laiptinės remontą, yra neteisėtas ir neteisingas. 2022 m. birželio 14 d. įvykusiame pastato patalpų savininkų susirinkime nuspręsta, kad už laiptinės remontą nemoka pirmo aukšto ir rūsio patalpų savininkai. Atsakovas į šį susirinkimą nebuvo kviečiamas, atsakovui pastate priklauso 193,77 kv. m, o rūsyje – 117,43 kv. m, todėl už laiptinės remontą jam turėtų būti skaičiuojama nuo 76,34 kv. m, o ne nuo 104,59 kv. m. Be to, skirstant bendraturčių mokėtiną sumą, buvo neįtraukta UAB „Aglita“, kuriai priklauso patalpos pastato antrame aukšte, kurių plotas 126,77 kv. m bei neįtraukta dalis pastato, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų, kurių savininkai irgi naudojasi pastato suremontuota laiptine. Atsakovas 2022 m. rugpjūčio 26 d. R. V. informavo, jog sąskaita yra neteisinga, todėl atsakovas sulaikė jos apmokėjimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2024 m. sausio 15 d. sprendimu ieškovės UAB „Jotvainis“ ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė iš atsakovo V. V. P. ieškovei 399,25 Eur skolą (pastaba: sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodant priteistiną sumą (tris tūkstančius devyniasdešimt devynis eurus 25 ct) padarytas rašymo apsirikimas), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. kovo 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškinio dalį atmetė.
5. Teismas nustatė, kad:
5.1. Atsakovui pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), priklauso patalpos: rūsio patalpos (R1-R4), patalpos II aukšte nuo 3-4 iki 3-8 su bendro naudojimo patalpomis 2-23, 2-15, 3-1, 3-2 ir 3-3.
5.2. Pastato savininkai, įskaitant UAB „Jotvainis“ ir atsakovą, 2019 m. gruodžio 17 d. sudarė negyvenamojo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos sutartį, kurioje įgaliotu asmeniu paskyrė UAB „Jotvainis“ direktorių R. V.. Sutarties 2 punkte numatyta, kad sutarties tikslas – nesiekiant pelno valdyti, naudoti, prižiūrėti, remontuoti ir kitaip tvarkyti pastato bendrojo naudojimo objektus.
5.3. Atsakovui buvo priskaičiuota 1 200,20 Eur suma, apmokėta – 505,80 Eur, neapmokėta suma – 694,40 Eur, pradelsta suma 652,79 Eur.
5.4. J. Ž. ir UAB „Jotvainis“ 2016 m. rugsėjo 5 d. sudarė Statinio priežiūros sutartį dėl statinio techninės priežiūros, kurioje pastato techniniu administratoriumi paskirtas J. Ž., taip pat numatyta, jog už techninę priežiūrą pastato naudotojas kas mėnesį moka 79 Eur.
5.5. Iš 2021 m. sausio 29 d. UAB „Jotvainis“ sudaryto išlaidų kiemsargio paslaugoms paskirstymo matyti, jog kiemsargio paslaugos nebuvo skirstomos UAB „Jotvainis“ pagal jos turimą patalpų ploto dalį.
5.6. Iš išlaidų už kelio užtvaro priežiūrą paskirstymo matyti, jog per mėnesį išlaidos 120 Eur su PVM – 145,20 Eur, skirstant šią sumą UAB „Jotvainis“ nėra priskirta išlaidų dalis.
5.7. Iš išlaidų paskirstymo už pastato 2P45 laiptinės remontą matyti, jog išlaidos nepriskirtos UAB „Aglita“.
5.8. Iš mokėjimo nurodymo matyti, jog atsakovas ieškovei sumokėjo 14,76 Eur pagal PVM sąskaitą faktūrą JOT Nr. 022796.
5.9. Iš Teritorijos, lauko aikštelių, bendrų plotų apšvietimui sunaudotos elektros energijos išlaidų paskirstymo 2022 m. vasario, kovo mėnesiais matyti, kad elektros energija skirstyta pagal bendraturčių nuosavybės teise turimą plotą.
5.10. UAB „Jotvainis“ įdarbino kiemsargį pilnu etatu už minimalios mėnesinės algos dydžio užmokestį, o kiemsargio darbo sutarčiai pasibaigus, buvo sudaryta sutartis su ūkvedžiu pusei etato už pusės minimalios mėnesinės algos dydžio darbo užmokestį.
5.11. Iš UAB „Aglita“ pažymos matyti, kad iki 2022 m. kovo mėn. pastato esančio (duomenys neskelbtini), 8 aukštų priestato 50 procentų laiptinės aikštelių buvo apšviečiamos iš UAB „Aglita“ elektros tinklų, o 2022 m. kovo mėnesį pastate buvo įrengtas skaitiklis elektrai apskaityti.
6. Teismas nesutiko su atsakovo argumentais, kad įgaliotu asmeniu pagal jungtinę veiklos sutartį yra fizinis asmuo R. V.. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas į tai, kad turto bendraturčiu yra UAB „Jotvainis“, R. V. nėra turto bendraturtis, todėl susirinkime jis dalyvavo, veikdamas UAB „Jotvainis“ vardu ir interesais, ir turėdamas tiek teisių ir pareigų, kiek jam suteikia UAB „Jotvainis“ vadovo įgaliojimai. Teismas sprendė, kad jungtinės veiklos sutartyje nurodomos R. V. pareigos, todėl tai leidžia daryti išvadą, jog įgaliojimai suteikti ne fiziniam asmeniui, o UAB „Jotvainis“ per jo valdymo organą – vadovą, kas atitinka įstatymo nuostatą, kad juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.81 straipsnio 1 dalis). Teismas konstatavo, kad ieškinį pareiškė tinkamas asmuo.
7. Teismas nurodė, kad į bylą pateikta 2016 metais tarp J. Ž. ir UAB „Jotvainis“ sutaryta pastato techninės priežiūros sutartis, kurioje numatytas 79 Eur dydžio mėnesinis mokestis už pastato techninę priežiūrą. Į bylą nėra pateiktas dokumentas, įrodantis, kad kiti patalpų savininkai būtų įgalioję ieškovę sudaryti jų vardu ir interesais pastato techninės priežiūros sutartį, tačiau į bylą pateiktas 2016 m. rugsėjo 14 d. komercinis pasiūlymas dėl pastato techninės priežiūros, kurį pateikė ieškovė turto bendraturčiams ir kuriame atsakovas raštu patvirtino, jog sutinka su 4,21 Eur (5,09 Eur su PVM) mokėtina suma per mėnesį už techninę priežiūrą. Ieškovė nurodė, kad tokią sumą kas mėnesį atsakovas mokėjo laikotarpiu nuo 2016 m. spalio iki 2018 m. gegužės mėnesio. Nuo 2018 m. gegužės mėnesio iki 2021 m. vasario 26 d. atsakovas nebuvo mokėjęs už 33 mėnesius, todėl ieškovė išrašė 138,93 Eur (168,11 Eur su PVM) PVM sąskaitą faktūrą JOT Nr. 018317, tačiau atsakovas nurodė, kad techninis prižiūrėtojas J. Ž. netinkamai atlieka pareigas ir sulaikė mokėjimus.
8. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 buvo nustatytas reikalavimas užtikrinti statinio techninę priežiūrą, tai yra visų bendraturčių pareiga. Teismas sprendė, kad teisės aktu nustatytą pareigą įgyvendino UAB „Jotvainis“ sudarydama pastato techninės priežiūros sutartį, pagal ją kas mėnesį moka mokestį už paslaugą, t. y. patiria išlaidas, kurias komerciniu pasiūlymu pasiūlė atlyginti patalpų bendraturčiams, ir kurie raštu tai sutiko atlikti ir tam tikrą laiką prievolę vykdė. Į bylą pateikti pastato apžiūros aktai patvirtina, jog J. Ž. vykdė techninę priežiūrą. Nors atsakovas nurodo, kad nei techninis prižiūrėtojas, nei įgaliotinis pagal jungtinės veiklos sutartį neatliko savo pareigų tinkamai, nes nepašalinimo atsakovo rūsio apliejimo priežasčių, neužtikrino, kad į atsakovo rūsio patalpas būtų atstatytas vandens tiekimas, tačiau šios aplinkybės byloje nebuvo įrodytos, todėl teismas konstatavo, jog nėra pagrindo spręsti, kad atsakovas mokėjimus sulaikė įgyvendindamas CK 6.46 straipsnyje numatytą teisę sustabdyti prievolės vykdymą.
9. Teismas nurodė, kad ieškovė pagrįstai reikalauja atsakovą proporcingai jo turimos nuosavybės daliai atlyginti pastato techninės priežiūros išlaidas. Atsakovas pripažino, kad nemokėjo už pastato techninę priežiūrą, ginčo dėl skolos laikotarpio ir skolos dydžio tarp šalių nekilo, todėl teismas iš atsakovo ieškovei priteisė 168,11 Eur už pastato techninę priežiūrą. Nuo 2022 m. sausio mėnesio atsakovui priskirta pastato priežiūros suma – 7,18 Eur (5,93 × 1,21) per mėnesį, byloje nėra pagrindo spręsti, jog ši suma apskaičiuota neteisingai.
10. Teismas pažymėjo, kad bendros elektros išlaidų pagrindimui ieškovė pateikė sąskaitas faktūras ir elektros energijos bendroms reikmėms išlaidų paskirstymus, kuriuose šios išlaidos paskirstytos proporcingai atsakovo nuosavybės teise valdomam plotui. Ieškovė pateikė tiek sąskaitas, kuriomis elektros energiją įgijo iš UAB „Jotvainio prekyba“ ir UAB „Rovotecha“, tiek ir bendros elektros paskirstymo lenteles, kuriose nurodyta kaip buvo paskirstytos bendros elektros išlaidos. Šalys teismo posėdžio metu paaiškino, jog pastatas, kuriame yra atsakovui priklausančios patalpos atskiro apskaitos skaitliuko neturėjo, šiame pastate elektros skaitliukas buvo įvestas tik 2022 m. kovo mėnesį. Iš UAB „Aglita“ pažymos matyti, jog iki 2022 m. kovo mėn. pastato 2p4b, (duomenys neskelbtini), 8 aukštų priestato 50 procentų laiptinės aikštelių buvo apšviečiamos iš UAB „Aglita“ elektros tinklų. Ieškovė nepateikė duomenų, kad atsiskaitinėjo su UAB „Aglita“ už bendrą elektrą, taip pat pateiktos sąskaitos susiję su patalpų nuoma, pateiktose sąskaitose nėra galima identifikuoti, jog jos susiję su bendra elektra, jose fiksuoti bent trijų elektros skaitiklių parodymai ir nėra aišku, kaip jie susiję su bendros elektros apskaitymu. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė bendros elektros išlaidų kiekio ir dydžio, todėl atsakovas pagrįstai nemokėjo šių išlaidų ieškovei. Bendra nepagrįstų išlaidų sąskaitų suma atsakovui ieškovės išrašytose sąskaitose yra 25,05 Eur (20,70 × 1,21).
11. Teismas nurodė, kad iš pateiktų sąskaitų matyti, jog ieškovė laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio mėn. iki 2022 m. rugsėjo mėn. įskaitytinai kas mėnesį atsakovui skaičiavo 9,68 Eur (8 Eur be PVM) mokestį už šiukšlių išvežimą. Ieškovė nepateikė į bylą skaičiavimų kaip buvo paskaičiuota atsakovui tenkanti šiukšlių išvežimo išlaidų dalis, todėl atsakovas pagrįstai sulaikė mokėjimus šioje dalyje. Teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimo dalies dėl 152,27 Eur (125,84 × 1,21) už komunalinių atliekų tvarkymą tenkinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
12. Teismas pažymėjo, kad nors byloje nėra pateikta savininkų sprendimo dėl kiemsargio paslaugų įsigijimo, tačiau atsakovas pripažino, jog savininkų bendru sutikimu buvo nustatytas kiemsargio paslaugų dydis ½ minimalios mėnesinės algos. Iš paskaičiavimo matyti, kad atsakovui tenkanti dalis 10,12, paskaičiuota 321 Eur mėnesinį mokestį, padalijus ne iš patalpų bendro ploto 8 267,24 kv. m, o 7 440,13 kv. m ploto, kuris gautas iš bendro ploto 8 267,24 kv. m atėmus UAB „Jotvainis“ patalpų plotą 827,11 kv. m bei padauginus iš atsakovui priklausančio patalpų ploto –193,77 kv. m bei pridėjus PVM mokestį (321 / 7 440,13 × 193,77) × 1,21). Su tokiu paskirstymu atsakovas nesutinka, ir nurodo, kad jam tenkanti dalis turėjo būti paskaičiuota 9,10 Eur (321 / 8 267,24 × 193,77) × 1,21).
13. Teismas sprendė, kad jungtinės veiklos sutartyje numatyta, jog įgaliotinis veikia neatlygintinai, byloje nėra pateikta savininkų sprendimo neįtraukti UAB „Jotvainis“ skirstant kiemsargio paslaugų mokestį tarp pastato bendraturčių, todėl ieškovė neteisingai ir neteisėtai apskaičiavo atsakovui didesnį nei priklauso mokestį. Toks mokestis buvo skaičiuojamas 12 mėnesių, todėl atsakovas teisėtai neapmokėjo 12,24 Eur (10,12 – 9,10) × 12) už 2021 metus. Iš 2022 m sausio 30 d. mėnesinio mokesčio už kiemsargio paslaugas paskirstymo matyti, kad mėnesinis mokesčio dydis yra 365 Eur, pastatui 2P4b tenkanti mokesčio dalis – 229,35 Eur, o pastato plotas 5 194,79 kv. m, todėl atsakovui priskirta dalis yra 10,35 Eur ((229,35 / 5 194,79 × 193,77) × 1,21). Atsakovas neginčijo šio paskaičiavimo. Iš 2023 m. sausio 31 d. mėnesinio mokesčio už kiemsargio paslaugas paskirstymo matyti, jog mėnesinio mokesčio dydis 420 Eur per mėnesį, pastatui 2P4b tenkanti dalis 263,91 Eur, o pastato plotas 5 194,79 kv. m, todėl atsakovui priskirta dalis yra 11,91 Eur ((263,91 / 5 194,79 × 193,77) × 1,21). Atsakovas neginčijo šio paskaičiavimo. Iš išlaidų už laiptinės pakopų ir laiptų aukštų, esančių prie įėjimo iš kiemo valymo matyti, jog atsakovui paskaičiuotas 7,24 Eur ((76,08 / 2 464 × 193,77) × 1,21) mokestis.
14. Teismas nurodė, kad iš ieškovės pateikto 2020 m. sausio 31 d. mėnesinio mokesčio už kelio užtvarų priežiūrą paskirstymo (pastatai 1B3p ir 2P4b) matyti, jog atsakovui tenkanti dalis (4,47 Eur) paskaičiuota 120 Eur mėnesinį mokestį padalijus ne iš patalpų bendro ploto 8 208,491 kv. m, o 6 298,11 kv. m ploto, kuris gautas iš bendro ploto 8 208,491 kv. m atėmus UAB „Jotvainis“ patalpų plotą – 1 335,35 kv. m bei padauginus iš atsakovui priklausančio patalpų ploto – 193,77 kv. m ir pridėjus PVM mokestį (120 / 6 298,11 × 193,77) × 1,21). Su tokiu paskirstymu atsakovas nesutinka, ir nurodo, kad jam tenkanti dalis turėjo būti paskaičiuota 3,43 Eur (120 / 8 208,49 × 193,77) × 1,21). Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kadangi byloje nėra pateikta savininkų sprendimo neįtraukti UAB „Jotvainis“ skirstant užtvarų priežiūros paslaugų mokestį tarp pastato bendraturčių. Teismas konstatavo, kad ieškovė neteisingai ir neteisėtai apskaičiavo atsakovui didesnį nei priklauso mokestį 2020 metais, iš viso 12,48 Eur ((4,47 – 3,43) × 12). Iš ieškovės pateikto 2022 m. sausio 31 d. mėnesinio mokesčio už kelio užtvarų priežiūrą paskirstymo (pastatai 1B3p ir 2P4b) matyti, kad atsakovui už 193,77 kv. m plotą paskaičiuota 4,73 Eur mokesčio dalis ((98,45 / 4 881,05 × 193,77) × 1,21) per mėnesį, šių sumų teisingumo atsakovas neginčijo.
15. Teismas pažymėjo, kad iš 2022 m. liepos 28 d. pastato 2P4B laiptinės remonto išlaidų paskirstymo matyti, kad paskirstytos 3 589,09 Eur remonto išlaidos, atsakovui proporcingai 104,59 kv. m priskaityta 123,24 Eur (3 589,09 / 3 685,72 × 104,59) × 1,21) suma. Paskirstyme nurodyta, jog išlaidos nepriskiriamos rūsio patalpoms. Atsakovas su skaičiavimu nesutinka, nurodė, kad iš jam priklausančio ploto turėjo būti išskaičiuota rūsio patalpos plotas ir skaičiavimams naudotas 76,34 kv. m plotas, be to į bendrą plotą turėjo būti įtrauktas UAB „Aglita“ plotas – 126,77 Eur, todėl jam turėjo būti paskaičiuota 119,03 Eur ((3 589 / 3 812,49 × 76,34)). Teismas šiuos atsakovo argumentus atmetė, kadangi byloje nėra pateikta įrodymų, jog UAB „Aglita“ naudojasi laiptine, taip pat iš skaičiavimų matyti, kad iš bendro 193 kv. m ploto ieškovė jau atėmė rūsio plotus ir taikė 104 kv. m dydį.
16. Teismas nurodė, kad jungtinės veiklos sutarties 20 punkte numatyta, jog savininkai privalo atlyginti sutarties 5 skyriuje nurodytas išlaidas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo įgaliotinio prašymo ir jį pagrindžiančių dokumentų (sąmata arba sutartis ir išlaidų paskirstymo skaičiavimai) gavimo dienos. Ieškovė atskiro reikalavimo priteisti delspinigius nesuformavo, tačiau 51,50 Eur delspinigių sumą įtraukė į skolos sumą. Kaip matyti iš sutarties 20 punkto, ieškovė įgyja teisę skaičiuoti delspinigius tik po to, kai atsakovas gauna išlaidas pagrindžiančius dokumentus, duomenų kada atsakovas gavo įgaliotinio prašymus atlyginti išlaidas ir išlaidų paskirstymo skaičiavimus ieškovė neįrodinėjo, todėl teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog. įgijo teisę skaičiuoti delspinigius ir delspinigiai iš atsakovo nepriteistini.
17. Teismas konstatavo, kad ieškovės prašoma priteisti 652,79 Eur suma mažintina sumomis, kurias ieškovė nepagrįstai priskaičiavo atsakovui: 25,05 Eur už bendros elektros išlaidas, 152,27 Eur už atliekų tvarkymą, 12,24 už kiemsargio paslaugas, 12,48 Eur už užtvarų priežiūrą, 51,50 Eur delspinigius, iš viso 253,54 Eur suma. Esant šioms aplinkybėms iš atsakovo ieškovei priteistina 399,25 Eur suma.
18. Teismas pažymėjo, kad ieškinys tenkintas iš dalies, todėl atsakovas privalo ieškovei atlyginti dalį bylinėjimosi išlaidų, tačiau įvertinęs šalių procesinį elgesį, teismas sprendė, jog ieškovė ne itin kruopščiai vykdė įrodinėjimo pareigą, visų būtinų dokumentų nepateikė su procesiniais dokumentais, todėl procesas užsitęsė ir šalys patyrė papildomas bylinėjimosi išlaidas. Esant šioms aplinkybėms, įvertinęs kiekvienos iš šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, teismas sprendė, kad teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus atitinka procesinis sprendimas, kai kiekviena iš šalių lieka prie savo bylinėjimosi išlaidų. Esant šioms aplinkybėms bylinėjimosi išlaidos viena kitai iš šalių nepriteistinos.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
19. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Jotvainis“ (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys yra atmestas ir priimti šioje dalyje naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Bendrosios pastato patalpos apima ne tik pastato 2p4b, (duomenys neskelbtini), 8 aukštų priestato 50 procentus laiptinės aikštelės, kaip matyti ir iš išlaidų paskirstymo, elektros energija yra pastato teritorijos, lauko aikštelių bei kitam bendram plotui sunaudota elektra. Byloje nėra pateikta įrodymų (ir net neįrodinėta), kad elektra bendrosioms patalpoms ir erdvėms nebuvo tiekiama. Tiek iki atskiro skaitiklio įrengimo, tiek ir po atskiro skaitiklio įrengimo elektros energijos sąnaudos išliko tame pačiame lygmenyje ir tas matyti iš įvairaus laikotarpio sąskaitų faktūrų. Naujo atskiro skaitiklio įrengimas nepaneigia atsakovo pareigos sumokėti už iki tol apskaitytą elektros energiją.
19.2. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas, esą ieškovės pateikti duomenys yra nepakankami, įrodinėjimo naštos kartelę užkėlė nepagrįstai pernelyg aukštai, kadangi atsakovas nepaneigė ieškovės nurodytų aplinkybių, nepateikė jokių objektyvių jo teiginius pagrindžiančių duomenų, ir netgi neįrodinėjo, kad pastato teritorija ir jos bendros erdvės apskritai nebuvo apšviestos, kad už visą pastato ir visų bendrųjų patalpų energiją mokėjo UAB „Aglita“, o ne UAB „Jotvainio prekyba“ (šiuo metu įmonės pavadinimas UAB „Rovotecha“).
19.3. Ieškovė į bylą yra pateikusi sutartį su UAB „Kauno švara“, taip pat PVM sąskaitas faktūras, iš kurių matyti ieškovės užsakyto atliekų surinkimo konteinerio talpa ir išvežimo kaina. Iš atsakovui teikiamų sąskaitų detalizacijos taip pat matyti atsakovui priskaičiuota suma už komunalinių atliekų išvežimą. Ieškovė buvo įsitikinusi, kad to visiškai pakanka pagrįsti reikalavimui dėl faktiškai patirtų išlaidų iš atsakovo išieškojimo, tačiau pirmosios instancijos teismui visiškai atmetus ieškovės reikalavimą šioje dalyje, iškilo būtinybė pateikti papildomus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, iš kurių matyti konkretus 5 savininkams, neturintiems savarankiškų sutarčių su komunalinių atliekų įmonėmis, kiekių paskirstymas ir atitinkamai mokėtina suma, kuriuos apeliantė prašo priimti ir nagrinėti kartu su apeliaciniu skundu (CPK 314 straipsnis) bei, pripažinus pirmosios instancijos teismo sprendimą neteisėtu šioje dalyje, ieškinį patenkinti.
19.4. Bendraturčių sutarimu tam tikru laikotarpiu (įvertinus tai, kad ieškovė ir taip prisiima daugybę pareigų, už kurių vykdymą jokio papildomo atlygio negauna ir viskuo rūpinasi) su bendraturčiais buvo susitarta, kad ieškovei nebus skaičiuojamas mokestis už kelio užtvaro priežiūrą bei už žemės sklypo priežiūrą. Nuo 2022 m. sausio mėnesio toks susitarimas buvo pakeistas ir nurodyti mokesčiai pradėti skaičiuoti ir ieškovės atžvilgiu. Buvus tokį susitarimą rodo kitų bendraturčių sąskaitų savalaikis apmokėjimas. Apie tokį susitarimą žinojo ir atsakovas, kuris susiklosčius jam palankioms aplinkybėms, jį pradėjo neigti.
19.5. Atsakovui laiku neapmokant ieškovės pateiktų sąskaitų visa apimtimi (jas apmokant tik iš dalies), atsakovo atžvilgiu remiantis sutarties 21 punktu buvo apskaičiuoti 0,05 procentų delspinigiai, lentelės dėl kurių skaičiavimo yra pateiktos byloje. Atsakovui sąskaitos jų apmokėjimui pateiktos jų išrašymo dieną, sąskaitos dėl delspinigių priminimo forma buvo taip pat pateiktos. Tai, kad ieškovė savo reikalavimą priteisti nurodytose sąskaitose apskaičiuotus delspinigius įtraukė į bendrą atsakovo skolos sumą, nesudaro jokio pagrindo šį reikalavimą atmesti.
19.6. Atsakovo atžvilgiu didžioji dalis ieškovės reiškiamų reikalavimų buvo patenkinta, todėl ieškovė ne be pagrindo kreipėsi teisminės gynybos. Ta aplinkybė, kad kai kuriuos įrodymus ieškovė pateikė vėliau, nesudaro prielaidų vertinti jos elgesį kaip procesiškai netinkamą. Bylai besirengiant paruošiamųjų dokumentų būdu, atsirado būtinybė teikti vis naujus įrodymus, tam, kad būtų atsikirsta į atsakovo teikiamus naujus argumentus, o ne siekiant piktnaudžiauti procesu. Ginčo atveju jokios kalbos apie ieškovės nesąžiningumą nėra, to nenustatė ir pirmosios instancijos teismas, pažymėjęs, kad ieškovė esą ne itin kruopščiai įgyvendino savo įrodinėjimo pareigą, kas nėra visiškai tinkamas argumentas taikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 4 dalyje numatytą išimtį ir atsisakyti paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, kas yra teismo pareiga.
Atsiliepimas
20. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas V. V. P. prašo ieškovės UAB „Jotvainis“ apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Atsakovas yra negyvenamojo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), dalies patalpų savininkas, o pastatas yra išimtinai gamybinės paskirties (jame nėra nei vieno buto), todėl šiuo atveju CK 4.82–4.85 straipsnių nuostatos netaikytinos. Pastato patalpų savininkų bendrajai dalinei nuosavybei įgyvendinti turi būti taikomos tik CK 4.75 straipsnio nuostatos, pagal kurias bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu.
Žemesnės instancijos teismas
20.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės į bylą pateiktas PVM sąskaitas faktūras, kurias išrašė ieškovei UAB „Jotvainio prekyba“, kadangi jos išrašytos už einamojo mėnesio patalpų nuomą, sąskaitose nurodyti duomenys nepatvirtina, jog tai yra bendriems reikalams sunaudota ir apskaityta elektros energija, sąskaitose fiksuoti net trijų elektros skaitiklių parodymai, todėl nėra aišku, kaip jie susiję su bendros elektros apskaitymu. Ieškovė neįrodė kokiu pagrindu jai UAB „Jotvainio prekyba“ išrašinėjo sąskaitas už elektros energiją, kadangi jungtinės veiklos sutarties dalyviai sprendimo pirkti elektros energiją iš UAB „Jotvainio prekyba“ nebuvo priėmę.
20.3. Atsakovas nuosekliai neigė, kad pastato bendro naudojimo elektros apskaitymas buvo pajungtas prie elektros skaitiklio, esančio kitame pastate, o ieškovė, kuri teigia priešingai, turėjo pareigą tai įrodyti, tačiau per visą bylos nagrinėjimą nepateikė jokių įrodymų, kad pastato laiptinių apšvietimui ir lauko aikštelių apšvietimui naudojama elektros energija buvo apskaitoma kitame pastate. Mokestis už bendrą elektrą nėra susijęs su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimas, todėl šiuo atveju mokestis turėjo būti priimtas ne ieškovės vienasmeniškai, bet jungtinės veiklos sutarties dalyvių sprendimu.
20.4. Ieškovė iki šiol nepateikė dokumento, patvirtinančio išlaidų už komunalinių atliekų tvarkymą paskirstymą. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagristai nustatė, kad ieškovė nepateikė į bylą skaičiavimų kaip atsakovui buvo paskaičiuota tenkanti šiukšlių išvežimo išlaidų dalis, todėl atsakovas pagristai sulaikė mokėjimus šioje dalyje ir dėl to ieškovės reikalavimas priteisti išlaidas už komunalinių atliekų tvarkymą nėra pagrįstas.
Atsiliepimas
20.5. Atsakovas su atsiliepimu į ieškinį pateikė 2022 m. sausio 3 d. el. laišką, kuriuo kreipėsi į visus patalpų savininkus ir į ieškovę, jame nurodydamas ir neteisingą mokesčio už kelio užtvaro priežiūrą paskirstymą, kadangi paskirstant mokestį, nebuvo įskaičiuojamas UAB „Jotvainis“ priklausantis plotas. Atsakymas iš įgaliotinio nebuvo gautas, tačiau nuo 2022 m. sausio mėnesio buvo pradėta skaičiuoti teisingai, kas įrodo, jog ne dėl savininkų sprendimo, bet dėl atsakovo laiško ieškovė, skaičiuodama mokesčio už kelio užtvaro priežiūrą ir kiemsargio paslaugų paskirstymą pradėjo įtraukti UAB „Jotvainis“ plotą.
20.6. Nagrinėjamu atveju teismui buvo pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, nepriteisiant ieškovei iš atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų. Abiejų šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų susidarymą lėmė nesąžiningas ieškovės procesinis elgesys – aiškių reikalavimų pagrindų nesuformulavimas bei pakankamų ir aktualių įrodymų dėl skolos dydžio nepateikimas laiku arba iš viso nepateikimas. Šioje byloje priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, kuris kelis kartus viršytų ieškinio reikalavimus, neatitiktų protingumo, proporcingumo ir teisėtumo principų.
Šalies argumentai
21. Apeliaciniu skundu atsakovas V. V. P. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Jotvainis“ ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
21.1. Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas CPK 185 straipsnį, nevertino visų įrodymų, kai kuriuos įrodymus vertino netinkamai, todėl neteisingai nustatė bylos aplinkybes bei neteisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir dėl šių priežasčių iš dalies priėmė neteisėtą sprendimą.
21.2. Teismas, priimdamas sprendimą, išėjo už ieškinio ribų, kadangi sprendimo rezoliucinėje dalyje nusprendė iš atsakovo priteisti byloje net nedalyvavusiam asmeniui UAB Jovaitas tris tūkstančius devyniasdešimt devynis eurus 25 ct (taip parašyta raštu), o skaičiais nurodydamas 399,25 Eur.
21.3. Teismas sprendime neteisingai nurodė, kad šioje byloje kilo ginčas dėl bendraturčio pareigos prisidėti prie turto priežiūros išlaidų ir atlyginti pagal jungtinės veiklos sutartį veikiančio asmens sumokėtas sumas už pastato priežiūrą. Tiek procesiniuose dokumentuose, tiek savo paaiškinimuose teismui atsakovas yra nurodęs, kad neatsisako bendraturčio pareigos prisidėti prie turto priežiūros išlaidų, bet susilaiko apmokėti išlaidas, kurios neteisingai apskaičiuotos ir / arba nepagristos. Tokiu būdu laikytina, kad ginčas kilo dėl sąskaitose atsakovui išrašytų sumų teisingumo ir pagrįstumo / teisėtumo.
21.4. Teismas nepagristai bei neteisingai sprendimo 47 punkte konstatavo, kad ieškovė pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras ir priminimą atsakovui paskaičiavo 1 148,70 Eur sumą. Ieškovės pateiktame į bylą priminime galutinė priskaičiuota suma 1 200,20 Eur su PVM akivaizdžiai skiriasi nuo teismo paskaičiuotos 1 148,70 Eur be PVM.
Atsiliepimas
21.5. Teismas sprendime neteisingai konstatavo, kad iš mokėjimo nurodymo matyti, jog atsakovas ieškovei sumokėjo 14,76 Eur pagal PVM sąskaitą faktūrą JOT Nr. 022796. Atsiliepime į ieškinį nurodyta, kad UAB „Jotvainis“ prie ieškinio pateiktoje išrašytų atsakovui sąskaitų suvestinėje neteisingai nurodė, jog 2023-01-31 sąskaitos faktūros JOT Nr. 022990 atsakovas neapmokėjo. Atsakovas pateikė į bylą 2023-02-25 mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, jog pagal šią sąskaitą atsakovas yra apmokėjęs 14,76 Eur, todėl ieškovei iki bylos nagrinėjimo pabaigos nepatikslinus skolos dydžio, teismas ieškovės prašomą priteisti 652,79 Eur skolą turėjo mažinti 14,76 Eur suma.
21.6. Teismas priteisė įsiskolinimą už pastato techninę priežiūrą pagal sutartį, kuri buvo sudaryta 3 metais anksčiau nei jungtinės veiklos sutartis, ir ji buvo sudaryta tik tarp techninio prižiūrėtojo J. Ž. ir UAB „Jotvainis“, kuri tuo metu nebuvo įgaliota administruoti savininkų bendrosios dalinės nuosavybės. Šia sutartimi kiti patalpų savininkai nesuteikė UAB „Jotvainis“ įgaliojimų tokiai sutarčiai sudaryti, todėl ieškovė įsipareigojusi pagal sutartį mokėti 79 Eur per mėnesį, po 3 metų tapusi įgaliotine pagal jungtinės veiklos sutartį, negali perkelti savo pareigų apmokėti už techninę priežiūrą ir kitiems patalpų savininkams.
21.7. 2016 m. rugsėjo 14 d. apeliantas sutiko su ieškovės komerciniu pasiūlymu, tačiau tai liečia tik laikotarpį iki 2019 m. gruodžio 17 d., kai buvo pasirašyta jungtinės veiklos sutartis ir ieškovė tapo įgaliotu asmeniu valdyti, naudoti, prižiūrėti, remontuoti ir kitaip tvarkyti pastato bendrojo naudojimo objektus. Nuo to laiko ieškovė išrašytose sąskaitose už techninę priežiūrą negalėjo pridėti 20 Eur be PVM administravimo mokesčio, kadangi pagal jungtinės veiklos sutarties 2 punktą buvo susitarta, kad įgaliotinė neatlygintinai administruos pastato bendrojo naudojimo objektus bei negalėjo pridėti 10 Eur be PVM mokesčio už elektros energijos sąnaudas, nes už jas skaičiuodavo ne fiksuota suma, o pagal skaitliuko parodymus ir išrašydavo sąskaitose atskira eilute.
21.8. Teismas nepagrįstai nustatė, kad nuo 2018 m. gegužės mėn. iki 2021 vasario 26 d. apeliantas nemokėjo už 33 mėnesius, todėl ieškovė 2021-02-26 išrašė sąskaitą Nr. JOT Nr. 018317 138,93 Eur (168,11 Eur su PVM) sumai, kurią teismas ir priteisė sumokėti ieškovei. Teismas neįvertino, jog 33 mėn. padauginus iš 5,09 Eur su PVM, gauname 167,97 Eur, o ne sąskaitoje nurodytą 168,11 Eur sumą. Be to, ieškovė ieškinyje nurodė, kad prašoma priteisti 652,79 Eur skola susidarė už laikotarpį nuo 2021-02-26 iki 2023-01-31. Ieškovė nepateikė į bylą jokių duomenų, patvirtinančių, kad nuo 2018 m. gegužės mėnesio iki 2021 vasario 26 d. apeliantui buvo išrašomos sąskaitos, nurodant mokestį už pastato techninę priežiūrą ir dėl to neva tai susidarė tokio dydžio skola.
21.9. Teismas, nurodydamas, jog 2022 m. apeliantui paskaičiuotas mokestis už kiemsargio paslaugas yra teisėtas ir apeliantas jo neginčijo, nevertino, kad apeliantas nesutinka su ieškinio reikalavimu sumokėti už kiemsargio paslaugas 17,11 Eur be PVM per mėnesį pagal 2022-09-30 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 022306 ir 2022-10-31 PVM sąskaitą faktūrą Nr. 022440. Reikalavimas yra neteisėtas, kadangi nebuvo patalpų savininkų sprendimo kiemsargiui mokėti visą MMA. Teismas nevertino į bylą pateikto 2022-10-24 el. laiško ir gauto atsakymo, kuris patvirtina, kad kiemsargis buvo priimtas į darbą pilnai darbo dienai ir jo atlyginimą turi mokėti visi patalpų savininkai, vienasmeniškai nusprendus įgaliotinei. Patalpų savininkai buvo nusprendę kiemsargiui mokėti tik ½ MMA.
21.10. Teismas taip pat nevertino aplinkybės, kad ieškovė neteisėtai su kiemsargiu sudarė darbo sutartis, o ne kiemsargio paslaugų teikimo sutartis. Ieškovės pateiktos prie dubliko 2022-05-02 darbo sutartis Nr. 315 su darbuotoju – kiemsargiu bei 2023-02-28 darbo sutartis Nr. 322 su ūkvedžiu, patvirtina, kad ieškovė, kuri turi mokėti bendrovės darbuotojui (kiemsargiui) atlyginimą iš bendrovės lėšų, neteisėtai surenka jį iš bendraturčių, įrodo ieškovės nesąžiningumą bei patvirtina, jog ieškovė apgaulingai veda buhalterinę apskaitą, kas yra teismui pagrindas pranešti prokurorui (CPK 300 straipsnio l dalis).
21.11. Teismas priteisė mokestį už laiptinės, kurios įėjimas iš kiemo pusės, valymą nepagrįstai, nenurodydamas jokių motyvų, tik nurodydamas, jog apeliantui paskaičiuotas 7,24 Eur mokestis su PVM pagal ieškovės pateiktų išlaidų už laiptų pakopų ir laiptų aikštelių, esančių prie įėjimo, išdėstymą 2021-12-31. Teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalį. Teismas nenurodė jokių argumentų, dėl kurių atmetė apelianto teiginius, kad 2021-12-31 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 020582 ir vėlesnėse sąskaitose neteisingai apskaičiuotas mokestis už laiptinės valymą.
21.12. Teismas nevertino, kad rengti kelio užtvaras bei jas prižiūrėti, už priežiūrą apmokant kiekvieną mėnesį, nebuvo patalpų savininkų susirinkimo, juolab, negalėjo būti susitarimo, kad ieškovei nebus skaičiuojamas mokestis už kelio užtvaro priežiūrą. Teismas išėjo iš ieškinio ribų, nustatęs, kad ieškovė neteisingai ir neteisėtai apskaičiavo apeliantui didesnį nei priklauso mokestį už kelio užtvarų išlaikymą 2020 metais, viso 12,48 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė nurodė ginčo laikotarpį priminime, t. y. nuo 2021-02-26 iki 2023-01-31.
Šalies argumentai
21.13. Apeliantas nesutinka su teismo konstatuotu faktu, kad 2022 m. mėnesinio mokesčio už kelio užtvarų priežiūrą neginčija. Savo procesiniuose dokumentuose apeliantas yra nurodęs, jog ginčija, kadangi ieškovė, skaičiuodama mokestį, neteisingai nurodė bendrą patalpų plotą. 2022-12-08 teismo posėdžio metu ieškovę atstovaujantis direktorius R. V. paaiškino, jog kelio užtvarų priežiūrą vykdo UAB „Jotvainis“ administratorė, jog už šį darbą ji gauna prie atlyginimo papildomai neapskaitytus 100 Eur per mėnesį. Teismas, priimdamas sprendimą, šios aplinkybės nevertino. UAB „Jotvainis“ apgaulingai veda buhalterinę apskaitą, kas neabejotinai teismui yra pagrindas pranešti prokurorui (CPK 300 straipsnio l dalis).
21.14. Teismas sprendime neteisėtai priteisė ieškovei 123,24 Eur skolą už laiptinės remontą. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovė iš bendro 193 kv. m ploto, jau atėmė rūsio plotus ir paskirstydama laiptinės remonto išlaidas, taikė 104 kv. m dydį. Apeliantas teikia teismui patalpos vidaus plotų eksplikaciją ir vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, prašo ją prijungti prie bylos, kadangi šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, teismui sprendime neteisingai nustačius, jog ieškovė teisingai paskirstė laiptinės remonto išlaidas.
Atsiliepimas
22. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Jotvainis“ prašo atsakovo V. V. P. apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas, palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
22.1. Tai, kad techninės priežiūros sutartis buvo sudaryta dar iki jungtinės veiklos sutarties sudarymo, nekeičia pačios techninės priežiūros esmės ir nereiškia tokios priežiūros neteisėtumo. Esant galiojančiai pastato techninės priežiūros sutarčiai, užtikrinančiai jungtinės veiklos sutartyje numatytų tikslų įgyvendinimą, po jungtinės veiklos sutarties sudarymo nebuvo poreikio ieškoti kito techninės priežiūros subjekto. Ir ši aplinkybė negali būti laikoma teisėta priežastimi atsisakyti padengti tokias išlaidas. Jungtinės veiklos sutarties dalyviai, įskaitant ir atsakovą, niekuomet nereiškė prieštaravimų, kad pastato statybos techninė priežiūra, apimanti bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, būtų vykdoma tęsiant techninės priežiūros sutarties vykdymą ir nereiškė pageidavimų spręsti dėl kito techninio prižiūrėtojo pasirinkimo.
22.2. Atsakovas pasirašytinai sutiko su jam tenkančia mokėtina suma už pastato techninę priežiūrą, mokėjo šias išlaidas, įtrauktas į bendras sąskaitas iki 2018 metų gegužės mėnesio, tačiau vėliau, kilus ginčui dėl tariamų magistralinio nuotėkų vamzdžių trūkumų (ginčas dėl to buvo sprendžiamas teisme), taip pat dėl tariamo patalpų apliejimo, nustojo mokėti išlaidas ir šiuo metu tokį nemokėjimą grindžia vis naujais argumentais, todėl jo pozicija negali būti laikoma pagrįsta.
22.3. Atsakovas prieštaraudamas esą pernelyg dideliam kiemsargio užmokesčiui, neįvertina tos aplinkybės, kad nėra jokio asmens, kuris sutiktų dirbti pilną dieną gaudamas mažesnį nei 1 MMA atlyginimą. Niekas iš bendraturčių niekuomet nekėlė ginčo šiuo klausimu ir nesiūlė kitų asmenų šiam darbui atlikti. O ta aplinkybė, kad šiuo metu sutartis sudaryta su ieškovės darbuotoju, nekeičia fakto dėl konkrečių darbo funkcijų atlikimo ir paslaugų visų bendraturčių naudai teikimo. Atsakovas neįrodinėjo, kad paslaugos neteikiamos ir pastato aplinka nėra tvarkoma.
22.4. 2022 m. birželio 14 d. savininkų susirinkime buvo sprendžiamas klausimas dėl laiptinės iš (duomenys neskelbtini) pusės remonto išlaidų paskirstymo. Buvo nuspręsta atleisti nuo mokesčių pirmo aukšto ir rūsio patalpų savininkus, kurie neturi galimybės naudotis laiptine iš (duomenys neskelbtini) pusės. Sąskaitos už laiptinės iš kiemo pusės priežiūrą išrašomos tik kiemo pusėje patalpas turintiems savininkams, tarp jų ir atsakovui, kuris naudojasi laiptine iš kiemo pusės patekimui į jam priklausančias, tarp jų ir rūsio, patalpas. Atsakovas atleistas nuo šios laiptinės priežiūros išlaidų mokėjimo.
22.5. Nors atsakovas nurodo nesutinkantis su teismo sprendimo dalimi, susijusia su išlaidų už užtvaro priežiūros išlaidų priteisimu, nurodo, esą nebuvo savininkų sprendimo įrengti užtvaras, tačiau klausimas dėl užtvarų įrengimo ir su tuo susijusių išlaidų byloje nebuvo keliamas. Atsakovas, ginčydamas neapmokėtų sumų pagrįstumą, iš esmės byloje nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų paslaugų suteikimo faktą ar apskaičiuotų mokesčių pagrįstumą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Žemesnės instancijos teismas
24. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
25. Ieškovė nagrinėjamu atveju kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 652,79 Eur skolą, 5 proc. metines procesines palūkanas ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad pagal atsakovui laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 26 d. iki 2023 m. sausio 31 d. išrašytas bei pateiktas sąskaitas jis turėtų sumokėti 1 200,20 Eur, yra sumokėjęs 505,80 Eur skolos, todėl nesumokėta skola sudaro 694,40 Eur, iš kurios 652,79 Eur yra pradelsta (41,61 Eur nepradelsta bei ieškiniu nereikalaujama) bei kurią ieškiniu prašo ieškovės naudai priteisti iš atsakovo.
26. Atsakovas su ieškovės ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
27. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė 399,25 Eur skolą, atmesdamas ieškovės paskaičiuotą 253,54 Eur skolos sumą: 25,05 Eur už bendros elektros išlaidas, 152,27 Eur už atliekų tvarkymą, 12,24 už kiemsargio paslaugas, 12,48 Eur už užtvarų priežiūrą, 51,50 Eur delspinigius. Teismas, įvertinęs šalių procesinį elgesį, sprendė, jog ieškovė ne itin kruopščiai vykdė įrodinėjimo pareigą, visų būtinų dokumentų nepateikė su procesiniais dokumentais, todėl procesas užsitęsė ir šalys patyrė papildomas bylinėjimosi išlaidas. Todėl teismas sprendė, kad teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus atitinka procesinis sprendimas, kai kiekviena iš šalių lieka prie savo bylinėjimosi išlaidų.
28. Apeliacinius skundus pateikė tiek ieškovė, tiek atsakovas. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi tiek dėl atmesto ieškinio dalies reikalavimo dėl skolos priteisimo, tiek dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Ieškovė prašo ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas prašo visą ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
29. Taigi, apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovės ieškinys dėl skolos priteisimo ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
30. CPK 314 straipsnyje nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
31. Apeliantai kartu su apeliaciniu skundu pateikė papildomus naujus įrodymus: ieškovė – Išlaidų už komunalinių atliekų tvarkymą paskirstymą, kuriuo ieškovė siekia papildomai pagrįsti atsakovui priskaičiuotą suma už komunalinių atliekų išvežimą; atsakovas – Patalpos (buto) vidaus patalpų eplikaciją, kuriuo atsakovas siekia pagrįsti savo argumentus dėl ieškovės neteisingai paskirstytų laiptinės remonto išlaidų. Atsižvelgiant į tai, jog apeliantai siekia paneigti pirmosios instancijos teismo sprendime padarytas išvadas, įrodyti tiek pirmosios instancijos teise įrodinėtas, tiek apeliaciniuose skunduose nurodomas aplinkybes, nenustatyta, kad šalys piktnaudžiautų teikdami šiuos įrodymus, dėl naujai teikiamų įrodymų šalys turėjo galimybę bei pasisakė atsiliepimuose į apeliacinius skundus, be to vykdant teismo pareigą ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą, apeliacinės instancijos teismas priima apeliantų teikiamus įrodymus ir juos vertina kartu su kitais įrodymais esančiais byloje.
Dėl išlaidų turto priežiūrai priteisimo
32. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, bendrąja prasme asmenų, turinčių bendrąja daline nuosavybe negyvenamosios paskirties turtą teisės ir pareigos susijusios su bendro turto valdymu, priežiūra bei išlaikymu reglamentuotos CK 4.75 straipsnio nuostatose, pagal kurias bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu.
33. CK 4.76 straipsnyje numatyta, jog kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą.
34. Šiuo atveju turto savininkai yra sudarę jungtinės veiklos sutartį. Jungtinės veiklos sutartyje šalys susitarė dėl sprendimų priėmimo ir išlaidų, skirtų turtui tvarkyti ir išlaikyti atlyginimo, o įgaliotu asmeniu paskyrė bendrasavininką UAB „Jotvainis“, veikiantį per jo valdymo organą – vadovą.
Dėl skolos už namo techninę priežiūrą
35. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovo ieškovės naudai, be kita ko, priteisė 168,11 Eur už pastato techninę priežiūrą.
36. Apeliantas V. V. P. su šiuo teismo sprendimu nesutinka, nes, apelianto vertinimu, ieškovė neužtikrino pastato techninės priežiūros, o 2016 m. rugsėjo 5 d. sudaryta Statinio techninės priežiūros sutartimi negalima vadovautis, nes ieškovė tuo metu dar nebuvo įgaliota administruoti savininkų bendrosios dalinės nuosavybės. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais.
37. Nėra ginčo, kad pastato techninė priežiūra yra vykdoma. Atsakovas neįrodė, kad techninė priežiūra vykdoma netinkamai. Tai, kad Techninės priežiūros sutartis buvo sudaryta 2016 m. rugsėjo 5 d., t. y. dar iki Jungtinės veiklos sutarties sudarymo, nereiškia, kad tokia priežiūra vykdoma neteisėtai bei atsakovas, kaip pastato bendraturtis, neturi pareigos už tai mokėti. Akcentuotina, kad 2016 m. rugsėjo 5 d. Statinio priežiūros sutartis, sudaryta tarp J. Ž. (statinio prižiūrėtojas) ir UAB „Jotvainis“ (statinio (duomenys neskelbtini) naudotojo) yra dėl Pastato ((duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios dalies savininkas yra ir atsakovas, bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros. Apeliantas sutiko kas mėnesį už techninę priežiūrą proporcingai savo daliai apmokėti šias išlaidas, todėl vien aplinkybė, kad pastato savininkai, įskaitant ir apeliantas V. V. P., vėliau (2019 m. gruodžio 17 d.) sudarė negyvenamojo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos sutartį, kuria įgaliotu asmeniu paskyrė UAB „Jotvainis“, veikiantį per direktorių R. V., nėra pakankamas pagrindas spręsti, jog apeliantui nuo 2019 m. gruodžio 17 d. nekyla pareiga mokėti už atliekamą pastato techninę priežiūrą. Pažymėtina ir tai, kad Jungtinės veiklos sutarties dalyviai, įskaitant ir atsakovą, niekuomet nereiškė prieštaravimų, kad pastato statybos techninė priežiūra ir toliau būtų vykdoma tęsiant anksčiau pasirašytos techninės priežiūros sutarties vykdymą ir nereiškė pageidavimų spręsti dėl kito techninio prižiūrėtojo pasirinkimo. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovui yra susidariusi 168,11 Eur skola už namo techninę priežiūrą.
Dėl išlaidų už bendro naudojimo patalpų valymą, žemės sklypo ir kelio užtvarų priežiūrą
38. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovo ieškovės naudai priteisė: 7,24 Eur už laiptinės pakopų ir laiptų aukštų, esančių prie įėjimo iš kiemo valymą; 22,26 Eur (10,35 Eur + 11,91 Eur) už kiemsargio paslaugas, o 12,24 Eur dalyje ieškovės reikalavimą atmetė; 4,73 Eur už kelio užtvarų priežiūrą, o 12,48 Eur dalyje ieškovės reikalavimą atmetė. Abu apeliantai nesutinka su šiomis teismo sprendimo dalimis, t. y. ieškovė – dėl atmestų jos reikalavimų dalies, atsakovas – dėl tenkintų ieškovės reikalavimų dalies.
39. Pagal Jungtinės veiklos sutarties 18 punktą už bendrojo naudojimo patalpų valymą, žemės sklypo priežiūrą apmokama pagal šių paslaugų pirkimo sutartis, paskirstant išlaidas patalpų savininkams proporcingai daliai bendrojoje nuosavybėje, todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, kad atsakovas proporcingai savo daliai bendrojoje nuosavybėje privalo šias išlaidas apmokėti. Ta aplinkybė, kad žemės sklypo ar kelio užtvarų priežiūros darbus atlieka ieškovės darbuotojas (-ai), nepaneigia atsakovo pareigos atlyginti dalį šių ieškovės patiriamų išlaidų. Taip pat nepagrįsti apelianto V. V. P. argumentai, kad jam nepagrįstai skaičiuojamas mokestis už laiptinės valymą, nes jis nesinaudoja laiptine. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis bendrasavininkų sprendimu būtų atleistas nuo tokių išlaidų mokėjo, todėl, viena vertus, nėra reikšmina ar jis bendrojo naudojimo patalpomis faktiškai naudojasi ar nesinaudoja. Kita vertus, kaip nurodė ieškovė, atsakovas laiptine (iš kiemo pusės) naudojasi, o 2022 m. birželio 14 d. savininkų susirinkime buvo nuspręsta atleisti nuo mokesčių pirmo aukšto ir rūsio patalpų savininkus, kurie neturi galimybės naudotis laiptine iš (duomenys neskelbtini) pusės, t. y. ne atsakovo atžvilgiu. Aplinkybė, kad į bylą nepateiktas 2021 m. išlaidų paskirstymas, nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog atsakovui buvo paskaičiuotas didesnis mokestis už kelio užtvarų išlaikymą nei priklausė. Apeliantas V. V. P. apeliaciniame skunde taip pat nurodo naujus argumentus, kad teismas turėjo įvertinti tai, kad rengti kelio užtvaras bei jas prižiūrėti nebuvo patalpų savininkų susirinkimo, tačiau CPK normose įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis (CPK 312 straipsnis, 306 straipsnio 2 dalis) reiškia, kad apeliacinės instancijos teisme negalima kelti naujų reikalavimų ar juos grįsti naujomis aplinkybėmis, kurių nevertino pirmosios instancijos teismas.
40. Atmestini ir apeliantės (ieškovės) UAB „Jotvainis“ apeliacinio skundo argumentai, susiję su jos atmesta reikalavimų dalimi už žemės sklypo ir kelio užtvarų priežiūrą. Apelianto nurodomos aplinkybės, kad jis veikia neatlygintinai, o kiti pastato bendrasavininkai ieškovės pateikiamas sąskaitas apmokėdavo, nėra pakankamas pagrindas spręsti, jog buvo priimtas bendrasavininkų sprendimas atleisti UAB „Jotvainis“ nuo mokesčių už žemės sklypo ir kelio užtvarų priežiūrą mokėjimo. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė nepagrįstai apskaičiavo atsakovui didesnį nei priklauso (neįtraukiant UAB „Jotvainis“) mokestį ir atitinkamai atsakovas neturi pareigos mokėti 12,24 Eur už žemės sklypo priežiūrą ir 12,48 Eur už kelio užtvarų priežiūrą.
Dėl išlaidų už komunalinių atliekų tvarkymą
41. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl 152,27 Eur (125,84x1,21) už komunalinių atliekų tvarkymą priteisimo, motyvuodamas tuo, kad ieškovė nepateikė į bylą skaičiavimų kaip buvo paskaičiuota atsakovui tenkanti šiukšlių išvežimo išlaidų dalis.
42. Apeliantė UAB „Jotvainis“ nesutinka su šia teismo sprendimo dalimi, nurodydama, kad į bylą yra pateikta pakankamai įrodymų pagrįsti reikalavimui dėl atsakovo skolos už komunalinių atliekų tvarkymą, paskaičiuotą už laikotarpį nuo 2021 m. rugpjūčio mėn. iki 2022 m. rugsėjo mėn., priteisimo. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais sutinka.
43. Ieškovė į bylą yra pateikusi sutartį su UAB „Kauno švara“, taip pat PVM sąskaitas faktūras, iš ko matyti ieškovės užsakyto atliekų surinkimo konteinerio talpa ir išvežimo kaina. Be to, iš atsakovui teikiamų sąskaitų detalizacijos taip pat matyti jam priskaičiuota suma už komunalinių atliekų išvežimą. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu papildomai pateikė Išlaidų už komunalinių atliekų tvarkymą paskirstymą, iš kurio matyti, kad UAB „Jotvainis“ už 1 kūb. m. komunalinių atliekų tvarkymą paslaugos teikėjui moka 23,69 Eur (be PVM), todėl laikant, kad penki asmenys per mėnesį atliekomis užpildo 1,5 kūb. m., nuo 2021 m. sausio 1 d. keturiems asmenims skaičiuojamas 8 Eur (be PVM) mokestis ir vienam – 3,31 Eur (be PVM). Todėl nesant ginčo, kad komunalinių atliekų tvarkymą paslauga atsakovui ginčo laikotarpiu buvo teikiama, bei nustačius, kad atsakovas tik nuo 2022 m. spalio 1 d. savarankiškai sudarė sutartį su kitu paslaugos teikėju (UAB „Gostena“) dėl komunalinių atliekų tvarkymo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl 152,27 Eur už komunalinių atliekų tvarkymą iš atsakovo priteisimo.
Dėl laiptinės remonto išlaidų
44. Pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl 123,24 Eur už pastato 2P4B laiptinės remontą iš atsakovo priteisimo. Apeliantas V. V. P. su šia teismo sprendimo dalimi nesutinka.
45. Byloje nustatyta, kad pastato 2P4B laiptinės remonto išlaidos, kurios iš viso sudarė 3589,09 Eur, paskirstytos atsakovui, skaičiuojant 104,59 kv.m jo dalį bendrojoje nuosavybėje, į šį plotą neskaičiuojant rūsio patalpų. Tačiau tiek iš atsiliepimo į ieškinį argumentų, tiek iš atsakovo kartu su apeliaciniu skundu pateiktos Patalpos (buto) vidaus patalpų eplikacijos matyti, kad iš atsakovui priklausančių 193,77 kv.m patalpų, rūsio patalpos sudaro 117,43 kv.m, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu V. V. P., kad jam tenkančios išlaidos už laiptinės remontą turėjo būti paskirstytos skaičiuojant nuo 76,34 kv.m (193,77 kv.m - 117,43 kv.m), o ne nuo 104,59 kv.m. Pagal byloje esančius duomenis nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad laiptinės remonto išlaidos, tenkančios atsakovui, turi būti mažinamos, jų dalį priskiriant ir UAB „Aglita“ ar pastato, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų savininkams. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovui tenkanti laiptinės remonto išlaidų dalis sudaro ne 123,24 Eur, o 89,95 Eur (3589,09/3685,72x76,34)x1,21).
Dėl išlaidų už išnaudotą elektros energiją
46. Pirmosios instancijos teismas ieškovės reikalavimą dėl 25,05 Eur už bendriems reikalams sunaudotą elektros energiją atmetė. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad ieškovė nepateikė duomenų, kad atsiskaitinėjo su UAB „Aglita“ už bendrą elektrą, taip pat pateiktos sąskaitos susiję su patalpų nuoma, pateiktose sąskaitose nėra galima identifikuoti, jog jos susiję su bendra elektra, jose fiksuoti net trijų elektros skaitiklių parodymai ir nėra aišku, kaip jie susiję su bendros elektros apskaitymu. Apeliantė UAB „Jotvainis“ su tokiu teismo sprendimu nesutinka.
47. Byloje nekilo ginčo, kad pastato teritorija ir jos bendros erdvės buvo apšviestos bei tam buvo naudojama elektros energija, tačiau, apeliacinės instancijos vertinimu, tai nėra pakankamas pagrindas spręsti, jog ieškovės atsakovui priskirta 25,05 Eur suma už bendriems reikalams sunaudotą elektros energiją yra pagrįsta. Byloje buvo nustatyta, kad pastatas iki 2022 m. kovo mėnesio atskiro elektros apskaitos skaitliuko neturėjo, iš pateiktų sąskaitų nėra galima nustatyti būtent kokia dalis elektros energijos suvartota pastato savininkų (naudotojų) bendriems poreikiams tenkinti, kaip ši suma buvo apskaičiuota. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu taip ir negalėjo aiškiai pagrįsti nei bendriems reikalams suvartoto elektros kiekio, nei atsakovui priskirtino šių išlaidų dydžio. Apeliantės nurodoma aplinkybė, kad tiek iki atskiro elektros skaitiklio įrengimo, tiek ir po atskiro skaitiklio įrengimo elektros energijos sąnaudos iš esmės yra tokios pačios, nėra pakankama spręsti dėl atsakovui paskaičiuotų išlaidų pagrįstumo, nes tokios apskaitos iš esmės nebuvo. Susijusios UAB „Jotvainio prekyba“ (dabartinis pavadinimas UAB „Rovotecha“) PVM sąskaitos faktūros, išrašytos UAB „Jotvainis“ už patalpų nuomą, į kurias įtrauktas ir elektros energijos tiekimo mokestis, nėra pakankamas ieškovės reikalavimui dėl 25,05 Eur atsakovui už bendriems reikalams sunaudotą elektros energiją paskirstymui pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė nepasirūpinusi, kad ginčo laikotarpiu būtų vedama tinkama bendriems reikalams suvartotos elektros energijos apskaita, prisiėmė riziką, siekiant vėliau įrodyti jos pagrįstumą (CPK 178, 185 straipsniai).
Dėl delspinigių priteisimo
48. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl 51,50 Eur delspinigių iš atsakovo priteisimo, motyvuodamas tuo, kad ieškovė reikalavimo dėl delspinigių priteisimo nereiškė, šią sumą įtraukė į skolos sumą, be to ieškovė neįrodinėjo ir neįrodė, kad įgijo teisę skaičiuoti delspinigius.
49. Jungtinės veiklos sutarties 20 punkte numatyta, jog savininkai privalo atlyginti Jungtinės veiklos sutarties 5 skyriuje nurodytas išlaidas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo įgaliotinio prašymo ir ji pagrindžiančių dokumentų (sąmata arba sutartis ir išlaidų paskirstymo skaičiavimai) gavimo dienos. Jeigu savininkai pažeidžia Jungtinės veiklos sutarties 20 punkte nustatytą terminą, pažeidimą padaręs savininkas privalo mokėti įgaliotiniui 0,05 procentų dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną vėlavimo dieną (Jungtinės veiklos sutarties 21 punktas).
50. Kaip matyti iš ieškinio turinio, ieškovė ieškiniu prašė priteisti 652,79 Eur skolą, dublike bei teismo posėdžio metu patikslindama, kad dalį (51,50 Eur) šios sumos sudaro delspinigiai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovu, kad šis reikalavimas nėra aiškus, nes nenurodyta nei kokią sumą sudaro delspinigiai, nei kokiu pagrindu bei už kurį laikotarpį jie paskaičiuoti. Tačiau tokiu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo nustatytą terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tai, kad ieškovė su atsakovu tinkamai nebendradarbiavo, iki kreipiantis į teismą atsakovui neteikė priskirtas išlaidas pagrindžiančių dokumentų (Jungtinės veiklos sutarties 9 punktas), todėl daro išvadą, jog atsakovas šiuo atveju pagrįstai sustabdė savo prievolės ieškovei įvykdymą ir negali būti laikomas pažeidusiu savo prievolę atsiskaityti su ieškove (CK 6.64 straipsnio 1 dalies 1–2 punktai, 3 dalis). Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, nors ir kitais motyvais, atmetė ieškovės reikalavimą dėl delspinigių (51,50 Eur) iš atsakovo priteisimo (CPK 7 straipsnis).
Dėl kitų argumentų
51. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro reikšmingos įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Apeliacinės instancijos teismui keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Atsakovas dėl kitų pirmosios instancijos teismo priteistų išlaidų turto priežiūrai apeliaciniame skunde nenurodo, todėl atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas tiesiog pritaria žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (žr.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
52. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas poreikio kreiptis su pranešimu į prokurorą CPK 300 straipsnio nustatyta tvarka neįžvelgia. Atsakovas, manydamas, kad ieškovė apgaulingai tvarko apskaitą, gali savarankiškai kreiptis į ikiteisminio tyrimo instituciją.
Dėl procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
53. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies patenkindamas ieškovės ieškinio reikalavimus, išskyrus spręsdamas klausimus dėl išlaidų už komunalinių atliekų tvarkymą ir dėl laiptinės remonto išlaidų, tinkamai įvertino ir išsamiai išanalizavo byloje pateiktus šalių argumentus, įrodymus, atskleidė bylos esmę, tinkamai taikė ir aiškino tiek procesines, tiek materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalių apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindą pakeisti pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovės reikalavimas dėl 152,27 Eur už komunalinių atliekų tvarkymą, priteisiant šias išlaidas, taip pat sumažinant atsakovui ieškovės priskirtą laiptinės remonto išlaidų dalį nuo 123,24 Eur iki 89,95 Eur. Be to, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas pagal PVM sąskaitą faktūrą JOT 022796 2023 m. vasario 25 d. sumokėjo 14,76 Eur, ieškovas neginčijo šios sumos sumokėjimo, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neišminusavo šios sumos iš ieškovo prašomos priteisti skolos sumos. Taigi, skundžiamo sprendimo rezoliucinė dalis išdėstytina taip: priteisti ieškovei UAB „Jotvainis“ (pastaba: sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodant ieškovės pavadinimą padarytas rašymo apsirikimas, kuris šia nutartimi CPK 276 straipsnio pagrindu ištaisytinas) iš atsakovo V. V. P. 503,47 Eur skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2023 m. kovo 13 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškinio dalį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Likusi skundžiamo pirmosios instancijos sprendimo dalis, išskyrus dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, paliktina nepakeista. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantu V. V. P., kad teismas išėjo už ieškinio ribų, nes byloje buvo sprendžiama dėl skolos priteisimo pagal atsakovui laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 26 d. iki 2023 m. sausio 31 d. pateiktas sąskaitas, kurios išrašytos už išlaidas patirtas iki jų išrašymo, t. y. apėmė ilgesnį laikotarpį.
54. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Teismas, nustatęs, kad šalis neargumentuotai atsisakė pasinaudoti privalomąja mediacija arba prašymą perduoti ginčą spręsti mediacijos būdu pareiškė nesąžiningai, arba nesąžiningai naudojosi mediacija, arba mediacijos metu reiškė nesąžiningus prašymus, taip pat gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 93 straipsnio 4 dalis).
55. Ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 5 006,20 Eur (4 985,20 Eur teisinei pagalbai apmokėti + 21 Eur už žyminį mokestį) bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 1 322 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 800 Eur išlaidos advokatui už apeliacinio skundo parengimą; 500 Eur išlaidos advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą; 22 Eur išlaidos žyminiam mokesčiui. Iš viso: 6 328,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.
56. Atsakovas pirmosios instancijos teisme patyrė 1 800 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teisme atsakovas patyrė 1 122 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 600 Eur išlaidos advokatui už apeliacinio skundo parengimą; 500 Eur išlaidos advokatui už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą; 22 Eur išlaidos žyminiam mokesčiui. Iš viso: 2 922 Eur bylinėjimosi išlaidų.
57. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys buvo patenkintas 77 proc., atitinkamai ieškovė turi teisę į 77 proc. bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, atsakovas – į 23 proc. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante UAB „Jotvainis“, kad nenustačius jos akivaizdaus nesąžiningumo nėra pagrindo taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatyta išimtį. Tam, kad būtų teisinis pagrindas nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi paskirstymo taisyklių, taikant CPK 93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą išimtį, turi būti konstatuotas šalies netinkamo procesinio elgesio faktas. Šios teisės normos taikymo pagrindas gali būti ne bet koks netinkamas procesinis elgesys, bet toks, kuris nekelia abejonių dėl jį atlikusios šalies nesąžiningumo. Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovė netinkamai vykdė įrodinėjimo pareigą, todėl dėl to užsitęsė procesas ir šalys patyrė papildomas bylinėjimosi išlaidas. Aplinkybė, kad ieškovė teisminio proceso metu vykdė jai priskirtą įrodinėjimo naštą, nenustačius netinkamo ieškovės procesinio elgesio fakto, nesudaro pagrindo nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.
58. Kita vertus, ieškovės prašomas priteisti 6 285,20 Eur (4 985,20 Eur + 1 300 Eur) bylinėjimosi išlaidų (išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti) atlyginimas, įvertinus nagrinėjamos bylos aplinkybių visumą, t. y. tiek pareikšto reikalavimo sumą (652,79 Eur), tiek byloje kilusio ginčo pobūdį (dėl įgalioto asmens bendro turto priežiūrai patirtų išlaidų priteisimo), tai, kad byla teisiniu požiūriu nebuvo sudėtinga, yra neprotingai didelis, todėl sumažinamas iki 3 000 Eur. Pažymėtina ir tai, kad tokios paslaugos kaip ieškovės atstovo (teisininkės) susipažinimas su bylos medžiaga ir gautais dokumentais (360 Eur be PVM), ar susipažinimas su atsiliepimo motyvais bei papildoma komunikacija su klientu ir teisinių dubliko argumentų rengimas (140,95 Eur be PVM) suma, nėra laikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis, nes jos vertinamos kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis. Be to, ieškovė prašo priteisti išlaidas (66,77 Eur be PVM) ir už prašymo dėl termino rašytiniams įrodymams pateikti pratęsimo parengimą, nors poreikis rengti šį dokumentą kilo dėl nuo pačios šalies (jos atstovo) priklausančių aplinkybių, be to nurodytas dokumentas yra daugiau techninio pobūdžio, o jo parengimas iš ieškovės atstovo nepareikalavo specialių teisinių žinių. Taip pat, teismo vertinimu, už paslaugą dėl iš kliento gautų dokumentų analizę ir sisteminimą bei rašytinių paaiškinimų dėl jų pateikimą teismui atskirai nuo paruošiamųjų dokumentų, kas iš esmės ieškovei privaloma dėl jai tenkančios įrodinėjimo naštos, neteisinga butų jos visą atlyginimo naštą perkelti priešingai šaliai.
59. Taigi, šios šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai priteistinos iš viena kitos, t. y. iš atsakovo ieškovei priteistina 2 343,11 Eur ((3 000 Eur + 43 Eur) x 77 proc.) bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovės atsakovui – 672,06 Eur (2 922 Eur x 23 proc.) bylinėjimosi išlaidų.
60. Kadangi bylos šalių reikalavimai priteisti bylinėjimosi išlaidas abipusiai ir tenkinti iš dalies, todėl vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 7 straipsnio 1 dalis), teismas užskaito priešpriešines sumas ir iš atsakovo ieškovei priteisia 1 671,05 Eur (2 343,11 Eur - 672,06 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2024 m. sausio 15 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį, kuria buvo patenkintas ieškovės patikslintas ieškinys iš dalies, išdėstyti taip:
„Priteisti ieškovei uždarajai bendrovei „Jotvainis“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo V. V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 503,47 Eur (penkių šimtų trijų eurų 47 ct) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2023 m. kovo 13 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškinio dalį atmesti.“
Priteisti ieškovei uždarajai bendrovei „Jotvainis“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo V. V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 671,05 Eur (tūkstančio šešių šimtų septyniasdešimt vieno euro 05 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.