- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-05-27
- Bylos Nr.
- 1-191-1036/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07128-2020-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Povilanskas
- Nukentėjusysis
- E. S., R. J.
- Kaltinamasis
- E., L. B., M.
- Advokatai
- Sergejus Pelšas, Saulius Lauraitis
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Aurelijai Pečiukevičienei, Irenai Adamovič, Ivetai Danišauskaitei, dalyvaujant prokurorėms Reditai Vinterytei, Žanetai Žalėnaitei, nukentėjusiesiems E. S. (E. S.), R. J., Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Dmitrij Charitonov, kaltinamojo E. (E.) D. gynėjui advokatui Sauliui Lauraičiui, kaltinamojo L. B. įstatyminei atstovei D. S., jo gynėjui advokatui Sergej Pelš, kaltinamiesiems M. (M.) Dosto, E.i (E.) D., I. T. (I. T.), D. N., L. B., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:
M. (M.) D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, užsiimantis individualia veikla, teistas:
1) Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 1 dalį (2 veikos), BK 189 straipsnio 3 dalį – 8 MGL dydžio bauda;
2) Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme ir 8 MGL dydžio bauda;
3) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. vasario 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – 80 MGL (4 000 eurų) dydžio bauda, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones;
4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (2 veikos), BK 198¹ straipsnio 1 dalį (7 veikos), BK 215 straipsnio 1 dalį (7 veikos), BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 182 straipsnio 1 dalį (2 veikos), BK 182 straipsnio 1 dalį (5 veikos) – 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams, paskiriant įpareigojimus. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir skirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė ir 8 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant įpareigojimus. Kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį;
E. (E.) D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteistas. Kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (du epizodai);
I. T. (I. T.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteistas. Kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (trys epizodai);
D. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, užsiimantis individualia veikla, neteistas. Kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (trys epizodai);
L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, moksleivis, baigęs 8 klases, neteistas. Kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (du epizodai),
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. D., E. D. ir I. T., veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą plėšimo būdu pagrobti svetimą turtą, 2020 m. vasario 17 d., apie 23.00 val., šalia (duomenys neskelbtini) parduotuvės adresu (duomenys neskelbtini), susitarė apiplėšti šioje parduotuvėje sutiktą R. J., įkalbėjo R. J. kartu su jais vykti į (duomenys neskelbtini), tęsti išgertuvių. R. J. sutikus, 2020 m. vasario 18 d., apie 00.30 val., automobiliu "Audi A6", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamu I. T., E. D. sėdint ant galinės automobilio sėdynės, o M. D. važiuojant iš paskos automobiliu "SsangYoung Musso", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuvežė R. J. į mišką, esantį (duomenys neskelbtini). Abiem automobiliams sustojus miško kelyje ir R. J. išlipus iš automobilio „Audi A6", E. D. sugriebė nukentėjusįjį R. J. už kaklo, pargriovė jį ant žemės, viena ranka ir keliu laikė prispaudęs nukentėjusiojo R. J. rankas, o kita ranka mobiliojo ryšio telefono žibintuvėliu švietė I. T. ir M. D., kurie tuo metu kraustė R. J. striukės ir kelnių kišenes. M. D. iš R. J. striukės vidinės kišenėje ištraukus 30 eurų vertės piniginę su jos viduje buvusiais 300 eurų, E. D. nutraukus nuo R. J. rankos 1 euro vertės grandinėlę, bendrais veiksmais sudavė R. J. nenustatytą skaičių smūgių kojomis ir rankomis į įvairias kūno vietas, sukeldami R. J. fizinį skausmą, ir su pagrobtais daiktais pasišalino, išvažiuodami iš įvykio vietos minėtais automobiliais ir palikdami R. J. miške. Tokiu būdu M. D., E. D. ir I. T., veikdami bendrininkų grupe, panaudoję prieš R. J. fizinį smurtą, pagrobė svetimą nukentėjusiajam R. J. priklausantį 331 euro vertės turtą.
E. D., D. N., I. T. ir L. B., veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, 2020 m. vasario 20 d., apie 23.00 val., nuimdami nuo vyrių dešinę durų varčią, įsibrovė į E. S. priklausantį užrakintą metalinį garažą, esantį (duomenys neskelbtini), ir iš garažo vidaus pagrobė svetimą nukentėjusiajam E. S. priklausantį 1 270 eurų vertės turtą: gręžtuvą "Bosch", 50 eurų vertės; akumuliatorinį gręžtuvą "Hitachi", 150 eurų vertės; trimerį "Husqvarna", 70 eurų vertės; betono maišyklę "Altrad Poland", 70 eurų vertės; benzininį pjūklą "Stihl", 150 eurų vertės; elektrinį pjūklą "McCulloch", 140 eurų vertės; elektrinį siaurapjūklį "Einhell", 70 eurų vertės; automatinį akumuliatorių įkroviklį "Vilma", 30 eurų vertės; 20 dėžučių po 5 kg vinių, bendros 120 eurų vertės; 10 dėžučių medvaržčių (70 mm, 90 mm, 100 mm, 110 mm ir 120 mm skersmens), bendros 100 eurų vertės; bevertį plastikinį bakelį su jame buvusiu 15 litrų A95 markės benzinu, 20 eurų vertės; kampinį šlifuoklį "Hitachi", 50 eurų vertės; 30 pjovimo diskų (125 mm skersmens), bendros 30 eurų vertės; 3 pjovimo diskus (300 mm skersmens), bendros 20 eurų vertės; 3 elektrinio siaurapjūklio pjūklelius, bendros 10 eurų vertės; 3 grandines nuo pjūklo, bendros 30 eurų vertės; pjūklo pjovimo juostą, 20 eurų vertės; pailgintuvą "Electraline", 40 eurų vertės, 10 metrų lietvamzdžių, bendros 100 eurų vertės.
E. D., D. N., I. T. ir L. B., veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, 2020 m. vasario 21 d., apie 00.30 val., atlenkę metalinio garažo sienos skardą ir padarę sienoje tarpą, įsibrovė į J. U. (J. U.) priklausantį užrakintą metalinį garažą, esantį (duomenys neskelbtini), ir iš garažo vidaus pagrobė svetimą nukentėjusiajam J. U. priklausantį 719 eurų vertės turtą: 15 litrų talpos dujų balioną, 29 eurų vertės; automobilio „Volkswagen" 4 ratlankius, bendros 60 eurų vertės; savadarbes putplasčio pjovimo stakles, 30 eurų vertės; oro kompresorių, 300 eurų vertės; savadarbę smėliasrovę, 70 eurų vertės; suvirinimo aparatą "Universal", 150 eurų vertės; kastuvą "Fiskars", 12 eurų vertės; kirvį, 5 eurų vertės; gulsčiuką, 10 eurų vertės; kūjį, 15 eurų vertės; matavimo ruletę "Topex", 8 eurų vertės; antgalių rinkinį "Bahco", 30 eurų vertės; beverčius metalinius įrankius ir raktus; bevertį 20 litrų talpos bakelį su jame buvusiu beverčiu kuro mišiniu.
I. T. ir D. N., veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, 2020 m. vasario 21 d., apie 02.30 val., nutraukę pakabinamą spyną, įsibrovė į R. T. priklausantį užrakintą metalinį garažą, esantį (duomenys neskelbtini), ir iš garažo vidaus pagrobė svetimą nukentėjusiajam R. T. priklausantį 311 eurų vertės turtą: vieną pailgintuvą, 50 eurų vertės; 4 dėžutes po 200 vnt. montažinių stogo varžtų, bendros 160 eurų vertės; vaizdo kameros imitaciją, 20 eurų vertės; 2 butelius poliuretaninių klijų "Ceresit CT 84", bendros 16 eurų vertės; 2 kirvius "Fiskars", bendros 65 eurų vertės; 2 beverčius pailgintuvus.
Dėl plėšimo (2020 m. vasario 17 d.)
Kaltinamasis M. D. kaltu dėl plėšimo prisipažino iš dalies ir parodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ susitiko nukentėjusįjį R. J., kuris pradėjo jo brolį kalbinti važiuoti kartu išgerti. E. D. pasakė, kad R. J. turi pinigų, nori išgerti ir kad abu važiuos su taksi. Jie kažkaip susitarė, nupirko alkoholio, abu – R. J. ir E. D., sėdo į taksi ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Jie (teismo pastaba M. D. ir I. T.) iš karto nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini). I. T. jį dar nuvežė į namus, po kurio laiko I. T. nuvažiavo pas juos (teismo pastaba R. J. ir E. D.), vėliau nuvažiavo ir jis. E. D. žinojo, kad jie važiuoja į aikštelę, ir jis ten privažiavo. Automobilis „Audi A6“ buvo jo draugės. Jie trise nusprendė, kad gali iš R. J. vertybes atimti. Jie sustojo miške, niekas nesiruošė nukentėjusiojo mušti. Jie prispaudė R. J., ištraukė piniginę, grandinėlę, banko korteles. Telefoną paliko, kad galėtų paskambinti, jei ko reikėtų. Po to paliko jį ir išvažiavo. Piniginėje buvo apie 290 eurų, asmens dokumentai, kortelės, tabletės. Pinigus pasidalino ant trijų. Ten nebuvo 300 eurų, nes būtų visiems trims po 100 eurų. Po to piniginę išmetė prie Salininko žiedo laukuose, pinigų ten daugiau nebuvo, jis apžiūrėjo. Po kurio laiko piniginę rado, visą šlapią ir pateikė tyrėjai. Tablečių nelietė. E. D. ir I. T. nuplėšė grandinėlę, ją nuvežė į lombardą, tačiau kaip vėliau paaiškėjo ten buvo ne auksas, tai jie grandinėlę išmetė. Jis net nežinojo, kad jie (teismo pastaba E. D. ir I. T.) grandinėlę nuplėšė. Smurto jie prieš R. J. nevartojo, smūgių nebuvo, žandikaulis nukentėjusiajam sulaužytas nebuvo, mėlynių ir sumušimų nebuvo, R. J. fizinio skausmo jausti negalėjo. E. D. laikė R. J. rankas, pats nugriuvo du kartus, o jis ištraukė piniginę. Jie dar R. J. telefoną į jo kišenę įdėjo, nes telefonas buvo iškritęs ir jis turėjo nukentėjusiojo telefoną rankose. Ant R. J. kūno nematė sumušimu, jis atrodė normalios sveikatos, tik išgėręs buvo. R. J. žala atlyginta net daugiau nei jis prašė. Jis, E. D. ir I. T. draugiškai susidėjo ir atlygino R. J. žalą, o nukentėjusysis parašė jiems raštelį, kad pretenzijų neturi.
Kaltinamasis E. D. kaltu dėl plėšimo prisipažino iš dalies ir parodė, kad atvažiavo prie picerijos. Su I. T. išėjo į lauką, neturėjo su kuo užsirūkyti, todėl paprašė R. J. užrūkyti. R. J. pradėjo kviesti į klubus važiuoti, jis atsisakė. Jis su R. J. vartojo degtinę. Vėliau nuvažiavo su taksi į (duomenys neskelbtini), važiavo jis ir R. J.. Nepamena, kas pasiūlė į (duomenys neskelbtini) važiuoti išgerti. Laukė I. T. stovėjimo aikštelėje, jis atvažiavo automobiliu „Audi A6“. Vėliau, gal po pusės valandos, atvažiavo ir M. D.. Nepamena kas tikliai jam (teismo pastaba M. D.) pranešė kur atvažiuoti. Nuvažiavo į miškelį. Pinigus iš R. J. sugalvojo atimti (duomenys neskelbtini). Būdami (duomenys neskelbtini) dar nieko neplanavo su R. J. daryti. Jis pakišo R. J. koją ir jie kartu nugriuvo. Nukentėjusysis dar pirmas jį prispaudė, o po to jis laikė R. J. rankas. I. T. ir M. D. nieko nesakė, kol laikė R. J. rankas. R. J. jis pastūmė, abudu nukrito pora kartų. Smūgių nesudavė. Rado R. J. piniginę su 290 eurų, ištraukė pinigus ir juos pasidalino ant trijų. R. J. pasiėmė jis, pasidėjo į kišenę. Su I. T. bandė grandinėlę parduoti, bet nepardavė, nes ji neturėjo vertės. Kad R. J. negerai su sveikata įtarimų nekilo. Nukentėjusiajam, trise susidėję, žalą atlygino. R. J. atsiprašė, paspaudė jam ranką, jis atleido.
Kaltinamasis I. T. kaltu dėl plėšimo prisipažino iš dalies ir parodė, kad su E. D. atvažiavo prie picerijos. E. D. paprašė iš R. J. prisidegti cigaretę, o jis užsakinėjo picas. Po to atėjo E. D. ir pasakė, kad R. J. jam pasiūlė į klubą važiuoti. Jis nuvežė M. D. namo, o R. J. ir E. D. nuvažiavo į aikštelę. Po to ir jis ten nuvažiavo, o taksi paleido. Pakvietė ir M. D.. Nepamena kaip nusprendė iš R. J. atimti piniginę. Kai (duomenys neskelbtini) buvo nusprendė R. J. apvogti. Visi trys nutarė tai padaryti. E. D. parvertė R. J. ant žemės, tiksliai nematė kaip. E. D. laikė pargriautą R. J., bet neatsimena kaip. Jis su M. D. apieškojo R. J., M. D. ištraukė piniginę. Jis taip pat ieškojo daiktų pas R. J., bet nieko nerado. E. D. grandinėlę nukentėjusiajam nuo rankos nuėmė. Iš piniginės paimtus pinigus pasidalino, nepamena, kas dalino pinigus. Prieš R. J. niekas nesmurtavo. Nemano, kad E. D. pargriovimas yra fizinė prievarta. Mano, kad R. J. negalėjo jausti fizinio skausmo. R. J. buvo girtas, neatrodė fiziškai nesveikas, jis ir juokėsi. Jie visi trise susidėjo ir atlygino R. J. žalą.
Nors kaltinamieji M. D., E. D. ir I. T. savo kaltę dėl plėšimo pripažino iš dalies, jų kaltė, padarius jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kitais duomenimis, kurie buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.
Nukentėjusysis R. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su nepažįstamais jaunuoliais sugalvojo išgerti. Prisimena, kad jį laikė, kad buvo smūgiai, dantys nuskelti. Pats mažiausias, jauniausiais jaunuolis ėjo šlapintis, jis mėgino pakelti telefoną ir tada tas jaunuolis jį užlaikė. Po to prasidėjo smūgiai ir daugiau nieko nepamena. Atsikėlė ligoninėje, kurioje buvo apklaustas kitą dieną po įvykio, kadangi pats negalėjo vaikščioti. Geriau įvykio aplinkybes prisiminė apklausiamas ligoninėje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi kitiems įrodymams patikrinti ir atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis įvykio aplinkybes geriau atsiminė ikiteisminio tyrimo metu, buvo pagarsinti nukentėjusiojo R. J. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu.
Nukentėjusysis R. J. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. gruodžio mėnesį jis atvyko į Vilniaus miestą dirbti (užsiima individualia veikla statybų sektoriuje). Pastovios gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) neturi, apsistoja moteliuose. Šiuo metu gyvena motelyje (duomenys neskelbtini). 2020 m. vasario 17 d., apie 18.00 val., nuėjo į barą, vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 22.30 val. taksi automobiliu vienas nuvažiavo į naktinę parduotuvę (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ten nusipirko butelį degtinės, užsisakė dvi picas. Tuo metu parduotuvėje buvo viena mergina ir trys jauni vaikinai, atvažiavę "BMW" automobiliu (universalas, tamsios spalvos). Laukdamas užsakytų picų, jis lauke prie parduotuvės pradėjo bendrauti su minėtais asmenimis, kurie pasiūlė jam kartu važiuoti vartoti alkoholinius gėrimus. Vienas vaikinas (buvo su šviesiomis kelnėmis ir tamsios spalvos sportiniu bliuzonu su gobtuvu) kartu su juo atsisėdo į taksi automobilį, o kiti du vaikinai ir mergina atsisėdo į savo "BMW" automobilį. Tada su juo buvęs vaikinas pasakė taksi vairuotojui, kad nuvežtų adresu (duomenys neskelbtini). Jis suprato, kad minėti vaikinai galimai gyvena tuo adresu. Taip pat jie sutarė, kad "BMW" vairuotojas juos pasivys, prieš tai išvežiojęs savo keleivius, o būtent vieną iš minėtų vaikinų ir merginą. Jis su vienu vaikinu taksi nuvyko nurodytu adresu, tuomet persėdo į minėtą "BMW" automobilį, o taksi automobilis išvažiavo. "BMW" automobilyje jie buvo trise, visi vartojo alkoholinius gėrimus. Jis sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Jiems besėdint ir bevartojant alkoholinius gėrimus, prie jų atvažiavo visureigis, kuriame buvo vienas vairuotojas (apie 30 metų amžiaus, stambesnio kūno sudėjimo, apie 180 cm ūgio). Vėliau bendraujant šis asmuo pasakė, kad yra ūkininkas. Jiems bendraujant, baigėsi alkoholis. Tada jis BMW automobiliu ir dviem vaikinais nuvažiavo į šalia kaimo esančią degalinę (visureigio vairuotojas kartu su jais nevažiavo), užsipylė kuro už 10 eurų (nepamena, ar kurą pylė jis, ar BMW vairuotojas). Tuomet kažkas iš vaikinų pasakė, kad reikia nuvažiuoti į "tašką" nusipirkti dar alkoholio. Jis sutiko ir "BMW" vairuotojas važiavo link minėto "taško". Pakeliui jis pastebėjo, kad paskui juos važiuoja minėtas visureigis. Važiavo žvyrkeliu, kuris buvo duobėtas ir jame buvo daug balų. Bevažiuojant mišku jų automobilį aplenkė minėto visureigio vairuotojas, kuris sustojo sankryžoje užsukęs dešiniau, o jie su BMW sustojo kelyje. Sustojus jie visi išlipo iš automobilių. Bestovint lauke prie jo priėjo vaikinas, kuris sėdėjo BMW automobilyje ant galinės sėdynės, ir ranka apglėbė jį už kaklo. Tada jis pajuto smūgį ir nukrito ant žemės. Kiek atsimena, vienas iš vaikinų jį laikė, kitas spardė, o trečias švarino jo kišenes. Vėliau galimai visi pradėjo jį spardyti kojomis ir mušti kumščiais į galvos sritį ir kitas kūno vietas. Tokie veiksmai sukėlė jam fizinį skausmą. Nuo suduotų smūgių jis prarado sąmonę. Kiek pragulėjo be sąmonės, negali nurodyti. Atsipeikėjęs jis pastebėjo, kad vaikinų nebėra, o iš jo yra pavogta auksinė apyrankė, kuri buvo ant jo dešinės rankos riešo. Taip pat iš jo striukės vidinės viršutinės kišenės buvo pavogta jo piniginė, kurioje buvo jo asmens tapatybės kortelė, įvairios nuolaidų kortelės (neturinčios materialinės vertės), individualios veiklos pažymėjimas ir 670 eurų grynųjų pinigų. Auksinė grandinėlė buvo geltono aukso, 46 gramų svorio, įsigijimo dokumentų neturės, jos vertė 2000 eurų. Piniginė buvo gyvatės odos, juodos spalvos, sulenkiama pusiau, jos vertė 400 eurų, jos įsigijimo dokumentus galės pateikti. Kiek atsipeikėjęs jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie įvykį. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, su kuriais jis nuvažiavo į policijos komisariatą. Įvykio vietoje liko jo oranžinės spalvos kepurė ir juodos spalvos pirštinės. Vėliau policijos komisariate jis pasijuto blogai, todėl greitoji medicinos pagalba išvežė jį į ligoninę. Ligoninėje jam buvo nustatyti galvos ir kūno sumušimai. Įvykio metu jam buvo padaryta 3070 eurų turtinė žala, taip pat fizinė ir moralinė žala (1 t., b. l. 116–120).
Pagarsinus nukentėjusiojo R. J. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis parodė, kad parodymai užfiksuoti teisingai. Neprisimena, kas jam davė smūgį, bet arčiausiai jo stovėjo tas, kuris vairavo džipą. Nepamena kas jį mušė ir kurioje automobilio vietoje sėdėjo I. T.. Tą vakarą iki įvykio neturėjo sveikatos problemų, buvo visiškai sveikas ir darbingas. Žala jam atlyginta, materialinių pretenzijų kaltinamiesiems neturi. Mano, kad visi žmonės klysta, nieko prieš kaltinamuosius neturi ir pykčio nelaiko. Palieka viską spręsti teismo nuožiūra.
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės įrašo matyti, kad 2020 m. vasario 18 d., 01.24 val., į Bendrąjį pagalbos centrą paskambino vyras, kuris prisistatė kaip R. J., ir pranešė, kad prieš 2-3 min. jį miške sumušė keli nepažįstami jauno amžiaus vyrai, pavogė piniginę su pinigais. Vyrai atvežė R. J. iš Vilniaus miesto į mišką automobiliais "Audi" ir "džipu" (1 t., b. l. 29).
Iš 2020 m. vasario 18 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 4-ojo būrio vyriausiojo patrulio V. G. (G.) tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020 m. vasario 18 d., apie 01.24 val., patruliuodamas kartu su vyr. patruliu A. B. (B.) iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad pranešėją prieš 2-3 min. atvežė į mišką su "Audi" ir džipu ir sumušė 4-5 nepažįstami vaikinai iki 25 metų. Pavogė piniginę su pinigais. Išvežė iš (duomenys neskelbtini). Nuvykę į įvykio vietą, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)sankryžoje sutiko pranešėją R. J.. Pastarasis paaiškino, kad, būdamas neblaivus, 2020 m. vasario 18 d., apie 00.30 val., Vilniaus autobusų stoties rajone susitiko nepažįstamą asmenį, kuris pasiūlė jam kartu išgerti ir nuvažiuoti "pas mergaites". Alkoholis jau buvo pasibaigęs, todėl nusprendė išsikviesti taksi ir nuvažiuoti į artimiausią naktinę parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini). Ten nusipirko dvi picas, degtinės ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Sumokėjo pinigus taksistui, persėdo į kitą automobilį ("Audi" ar "BMW", tiksliai neprisimena). Po to užsuko į artimiausią degalinę, kur įpylė kuro už 10 eurų. Įsipylę kuro, važiavo žvyrkeliu ir miške sustojo, išgėrė, pavalgė. Paskui jį ištempė iš mašinos ir pradėjo mušti, atėmė piniginę su pinigais (apie 500 eurų), dokumentus ir pasišalino link (duomenys neskelbtini). Atsigavęs po smūgių, surado savo mobilaus ryšio telefoną ir Vilniečio kortelę. Tada paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir paprašė pagalbos. Policijos pareigūnai nuvyko į (duomenys neskelbtini), esančią parduotuvę, kurios pardavėja iš nuotraukos atpažino R. J. ir patvirtino, kad jis buvo parduotuvėje su kažkokiu jaunuoliu, nusipirko picos, degtinės, įsėdo į taksi ir išvažiavo. R. J. buvo nustatytas 1,74 promilių girtumas. Jis nuvežtas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrių (1 t., b. l. 30).
Iš 2020 m. vasario 18 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniosios tyrėjos I. K. tarnybinio pranešimo matyti, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriuje bendravo su R. J., kuris sunkiai kalbėdamas (matėsi dešinės pusės žandikaulio patinimas) paaiškino, kad jį miške kojomis į galvos sritį suspardė trys jam nepažįstami asmenys, po to iš kišenių ištraukė piniginę, kurioje buvo jo vardu išduota asmens tapatybės kortelė bei apie 585 eurai grynųjų pinigų. Mobiliojo ryšio telefono iš jo nepagrobė, nes jis buvo paslėptas už pakarpos (nugaroje). Kur tiksliai viskas įvyko, jis pasakyti negali, nes pats yra iš Pasvalio, tačiau tai buvo miške, kur jį vėliau ir rado policijos pareigūnai. Įvykio vietoje liko jo daiktai (kepurė, pirštinės). Vyrai buvo jam nepažįstami, su jais buvo neseniai susipažinęs. Vyrai kalbėjo lietuvių kalba su rusų kalbos akcentu. Jį apiplėšę, vyrai iš įvykio vietos išvažiavo. Jis apžiūrėjo vietą ir rado išmestą jam priklausančią "Vilniečio kortelę", kitų daiktų nerado. Bendravimo metu R. J. pasidarė bloga, pradėjo lietis akyse, stipriai skaudėti galva, todėl buvo iškviesta greitoji pagalba, kuri R. J. išvežė į ligoninę. Dėl šios priežasties procesiniai veiksmai su R. J. nebuvo atlikti (1 t., b. l. 35).
2020 m. kovo 4 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusysis R. J. atpažino M. D. kaip asmenį, kuris įvykio naktį vairavo visureigį ir minėjo esąs ūkininkas (1 t., b. l. 137–142).
2020 m. kovo 4 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusysis R. J. atpažino E. D. kaip vaikiną, kuris kartu su juo važiavo į (duomenys neskelbtini)taksi automobiliu (1 t., b. l. 143–148).
2020 m. kovo 4 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu nukentėjusiajam R. J. parodžius I. T. ir kitų penkių su tyrimu nesusijusių asmenų nuotraukas, R. J. paaiškino, kad neatpažįsta jokio asmens, t. y. negali prisiminti, kaip atrodė vaikinas, kuris įvykio naktį vairavo automobilį BMW, kuriuo jį nuvežė į mišką ir ten apiplėšė (1 t., b. l. 149–153).
Iš 2020 m. vasario 28 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad M. D. pateikė piniginę, R. J. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), grandinėlę (1 t., b. l. 75–78).
Iš 2020 m. vasario 28 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad M. D. 2020 m. vasario 28 d. pateikta piniginė yra odinė, tamsiai rudos spalvos, drėgna. Piniginės viduje yra asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota R. J. vardu, "Norfa" prekybos centro nuolaidų kortelė, nuolaidų kortelė "Mylimiausia", kasos pajamų orderio kvitas, R. J. individualios veiklos vykdymo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), 9 tabletės "Lexotanil 3 mg tabletės Bromazepamum". Apžiūrima grandinėlė pagaminta iš aukso spalvos metalo, be užsegimo detalės (1 t., b. l. 79–86).
Iš 2020 m. balandžio 29 d. valstybės įmonės "Lietuvos prabavimo rūmų" gaminių tyrimo akto Nr. 5.13-4 matyti, kad tyrimui pateikta geltonos spalvos metalo apyrankė be užsegimo detalių (2020 m. vasario 28 d. reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu paimta iš M. D.), yra pagaminta iš netauriųjų metalų lydinio ir yra mažavertė; ji įkainojama 1 euro verte (1 t., b. l. 110–111).
Iš 2020 m. kovo 4 d. daiktų parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjusysis R. J. atpažino kaip savo piniginę, kurią 2020 m. vasario 28 d. tyrimui pateikė M. D.. Apžiūrėjęs piniginės vidų, R. J. nurodė, kad piniginėje esantys daiktai ("Norfa" nuolaidų kortelė, "Mylimiausia" kortelė, asmens tapatybės kortelė, individualios veiklos pažyma, kasos kvitas) priklauso jam (1 t., b. l. 163–167). Atlikus daikto parodymą atpažinti, piniginė su joje buvusiais dokumentais, grąžinta R. J. (1 t., b. l. 168–169).
Iš 2020 m. kovo 4 d. daiktų parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjusysis R. J. atpažino kaip savo aukso spalvos metalo grandinėlę, kurią 2020 m. vasario 28 d. tyrimui pateikė M. D.. R. J. paaiškino, kad trūksta grandinėlės užsegimo detalės, ant užsegimo buvo praba, jos numerio neprisimena. Grandinėlė buvo pagaminta pagal užsakymą Graikijoje, pats ją kūrė, piešė juvelyrui projektą (1 t., b. l. 154–162).
2020 m. balandžio 14 d. Valstybinės tesimo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G1024/2020(01) tiriamojoje dalyje nurodyta, kad R. J. į VUL Santaros klinikas buvo atvežtas 2020 m. vasario 18 d., 04.43 val. GMP kvietimo kortelėje nurodyta, kad sumušė trys vyrai, spardė, ne viską prisimena, skauda veidą, sunkiai eina. Preliminari diagozė – galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas; čiuopiant skausmingas sumušimas kairėje smilkininėje srityje; kaklo judesių apčiuopa skausminga abipus; jokių objektyvių išorinių kūno sužalojimų požymių nenustatyta; rekomenduoto stacionarinio gydymo atsisakė. Teismo medicinos ekspertas pateikė išvadą, kad R. J. VUL Santaros klinikose nustatyta diagnozė: smegenų sukrėtimas, kaklinės stuburo dalies sąnarių raiščių patempimas, nugaros apatinės dalies ir dubens sumušimas, tačiau jokių objektyvių medicininių požymių, kurie šią diagnozę patvirtintų, esant liekamiesiems reiškiniams po kairės kaktos-smilkinio-viršugalvio srities kraniotomijos su dešiniąja hemipareze, nekonstatuota, todėl nustatyti, kokie kūno sužalojimai buvo padaryti R. J. ir jų kvalifikuoti kaip sveikatos sutrikdymo nėra galimybės (1 t., b. l. 185–186).
Žemesnės instancijos teismas
Liudytoja M. U. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba naktiniame bare – parduotuvėje "(duomenys neskelbtini)", adresu (duomenys neskelbtini), barmene–pardavėja. 2020 m. vasario 17 d., apie 22.53 val., į parduotuvę atėjo jai nepažįstamas vyras, kurį ji matė pirmą kartą. Vėliau dėl šio vyro buvo atvykę ir teiravosi policijos pareigūnai, rodė jai jo nuotrauką. Minėtas vyras nusipirko butelį degtinės, nealkoholinį gėrimą "Pepsi" ir cigarečių, mokėjo grynaisiais pinigais. Jai atrodo, kad į parduotuvę vyras atėjo vienas. Antrą kartą minėtas vyras į parduotuvę atėjo 23.01 val., nusipirko traškučių ir keturias mažas stiklines, vėl atsiskaitė grynaisiais pinigais. Kai vyras pirko prekes, šalia jo buvo kitas jai nepažįstamas vaikinas, tačiau ar jie buvo kartu, ji pasakyti negali, vaikino neįsidėmėjo. Trečią kartą vyras atėjo į parduotuvę 23.05 val., nusipirko dvi dideles picas, atsiskaitė grynaisiais pinigais. Ar šį kartą vyras buvo vienas, neatkreipė dėmesio. Kai vyras atsiskaitinėjo, ji matė, kad jis turi pinigų, tačiau kokiomis kupiūromis – nepastebėjo. Pinigai buvo ne piniginėje, vyras juos traukė iš kišenės. Už prekes du pirmus kartus vyras mokėjo monetomis, trečią kartą padavė jai 50 eurų kupiūrą. Kai vyras apsipirkinėjo, ji nematė, kad jis būtų sužalotas, kalbėjo normaliai (2 t., b. l. 3–7).
Liudytojas R. A. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotoju. Jo darbo vieta yra naktiniame bare – parduotuvėje "(duomenys neskelbtini)", adresu (duomenys neskelbtini). 2020 m. vasario 17 d. dirbo naktinėje pamainoje. Apie 23.05 val. jis matė, kad į parduotuvę atsiimti picų buvo atvykęs jam nepažįstamas vyras. Vėliau teirautis apie minėtą vyrą buvo atvykę policijos pareigūnai, rodė jo nuotrauką. Vyrą jis matė bare tik vieną kartą, kai šis atsiiminėjo picas. Vyras buvo atėjęs su jam anksčiau nematytu jaunuoliu. Bare jie tarpusavyje šnekėjo, iš baro išėjo kartu ir įsėdo į taksi automobilį. Vyrai elgėsi normaliai, nekonfliktiškai. Picas atsiiminėjęs vyras, apie kurį teiravosi policijos pareigūnai, buvo be matomų kūno sužalojimų, kalbėjo ir vaikščiojo normaliai (2 t., b. l. 10–14).
Liudytoja K. S. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad M. D. yra jos sugyventinis, jie kartu gyvename jos tėvų name (duomenys neskelbtini). E. D. yra jos sugyventinio brolis. I. T. taip pat gerai pažįsta ir su juo bendrauja, nes jis yra jos kaimynas. 2020 m. vasario 17 d., apie 17 val., jai ir M. D. būnant namuose, pas juos vienas atvažiavo E. D.. Netrukus atėjo ir I. T.. Po kurio laiko kažkas iš vaikinų sugalvojo nuvažiuoti į visą parą dirbančią parduotuvę (duomenys neskelbtini), ir ten nusipirkti degtinės bei picų. Ji ir M. D. buvo išgėrę alaus, todėl nutarė, kad jos automobilį "AUDI A6", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (universalas, juodos spalvos), vairuos I. T.. Minėtu automobiliu į parduotuvę išvažiavo ir į jos patalpas ėjo visi kartu. Jiems užėjus, viduje jau buvo vyras, kuris vėliau kartu su E. D. taksi automobiliu važiavo į (duomenys neskelbtini). Jiems renkantis picas, minėtas vyras priėjo prie jos ir pradėjo klausinėti, kokios picų kainos, po ko pradėjo siūlyti visiems kartu su juo išgerti. Parduotuvėje vaikinai bendravo su vyru, jokio konflikto nebuvo. M. D. nusipirko butelį degtinės ir nuėjo atgal į automobilį. Kadangi picų reikėjo laukti, ji kartu su I. T. irgi nuėjo atgal į automobilį. E. D. liko lauke kalbėti su minėtu vyru. Netrukus E. D. priėjo prie jos automobilio ir pasakė, kad vyras prikibo prie jo, nori kartu gerti. E. D. grįžo prie minėto vyro ir netrukus jie abu vėl priėjo prie jos automobilio. Vyras pasakė, kad E. D. jis nepaleis, E. D. važiuos kartu su juo. Tada jie tarpusavio susitarė, kad I. T. ją ir M. D. nuveš namo, E. D. su vyru taksi automobiliu važiuos į Pagrius, o vėliau I. T. nuvažiuos pas juos (E. D. ir vyrą). M. D. nesitarė, kad vėliau irgi privažiuos prie jų. Ji negirdėjo, kad M. D., I. T. ir E. D. tarpusavyje tartųsi atimti pinigus iš vyro. Ji nieko įtartino nepastebėjo, negirdėjo. I. T. nuvežė ją ir M. D. namo ir iš karto nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) pas E. D. ir vyrą. I. T. dažnai skolinasi iš jos automobilį, todėl ji neprieštaravo, kad jis juo dar pasivažinėtų. Jai ir M. D. jau besiruošiant eiti miegoti, 2020 m. vasario 18 d., apie 00.00 val., M. D. kažkas paskambino. Ji suprato, kad skambino I. T. arba E. D.. Pokalbio ji negirdėjo, nes M. D. išėjo į kitą kambarį. Netrukus jis grįžo ir pasakė, kad jo paprašė greitai atvažiuoti į (duomenys neskelbtini). Ji jo neklausė, dėl ko jis ten važiuoja, jis irgi jai nesakė, greitai susiruošė ir išėjo, todėl pagalvojo, kad galimai jos automobilyje galėjo pasibaigti kuras. M. D. į (duomenys neskelbtini) nuvažiavo savo džipu. Kai M. D. grįžo namo, ji jau miegojo, į laikrodį nežiūrėjo, galėjo būti po 1–1,5 valandos. Jis nieko nesakydamas atsigulė miegoti. Ji jo iš karto taip pat nieko neklausinėjo. Kitą rytą M. D. jai irgi nieko nepasakojo, kas vyko (duomenys neskelbtini). Apie tai, kad iš minėto vyro tą vakarą buvo pagrobta piniginė su pinigais, ji sužinojo tik tada, kai M. D. sulaikė policija. Apie tai, kad buvo pagrobta dar ir grandinėlė, sužinojo, kai M. D. grįžo namo paleistas iš policijos. Kaip ji supranta, M. D. net nežinojo, kad grandinėlė buvo pagrobta. Ji tik žino, kad jie kažkur ieškojo minėtos piniginės ir grandinėlės, bet kur tiksliai – nežino (2 t., b. l. 17–20).
Iš 2020 m. vasario 18 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta miško masyve esanti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)sankryža, (duomenys neskelbtini). Sankryžoje matyti automobilio padangų pėdsakų fragmentai, rasta cigarečių nuorūkų; 10 metrų atstumu nuo minėtos sankryžos rasta raudonai oranžinė megzta kepurė, juodos spalvos pirštinė. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nėra (1 t., b. l. 38–66).
Motyvuojamoji dalis
BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-166-699/2018). Kokios reikšmingos faktinės aplinkybės turi būti nustatytos, sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju tiriant nusikalstamą veiką ir nagrinėjant bylą teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-112-697/2016, Nr. 2K-44-648/2016, Nr. 2K-42-942/2016). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjant bylą teisme kaltinamieji M. D., E. D. ir I. T. neneigė kaltinime nurodytomis aplinkybėmis apiplėšę nukentėjusįjį R. J., tačiau nurodė, kad fizinio smurto prieš nukentėjusįjį nenaudojo, nukentėjusiojo pargriovimas ant žemės negali būti laikomas fizine prievarta ir jis negalėjo jausti fizinio skausmo. Kaltinamųjų parodymai iš esmės prieštarauja, kitiems, teisminio nagrinėjimo metu ištirtiems, įrodymams. Nukentėjusysis R. J. tiek iš karto po nusikalstamos veikos padarymo paskambinęs į Bendrąjį pagalvos centą, tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu parodė, kad patyrė fizinį smurtą, t. y. buvo pargriautas, laikomas, spardomas kojomis ir mušamas rankomis. Nukentėjusiojo R. J. parodymai dėl jo atžvilgiu naudoto fizinio smurto iš esmės sutampa su kitu, nuo subjektyvaus asmens vertinimo nepriklausančiu ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtu įrodymu – su specialisto išvadoje konstatuotomis aplinkybėmis. 2020 m. balandžio 14 d. Valstybinės tesimo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G1024/2020(01) konstatuota, jog R. J. į VUL Santaros klinikas buvo atvežtas 2020 m. vasario 18 d., 04.43 val. GMP kvietimo kortelėje nurodyta, kad sumušė trys vyrai, spardė, ne viską prisimena, skauda veidą, sunkiai eina. Preliminari diagozė – galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas; čiuopiant skausmingas sumušimas kairėje smilkininėje srityje; kaklo judesių apčiuopa skausminga abipus; jokių objektyvių išorinių kūno sužalojimų požymių nenustatyta; rekomenduoto stacionarinio gydymo atsisakė. Teismo medicinos ekspertas pateikė išvadą, kad R. J. VUL Santaros klinikose nustatyta diagnozė: smegenų sukrėtimas, kaklinės stuburo dalies sąnarių raiščių patempimas, nugaros apatinės dalies ir dubens sumušimas, tačiau jokių objektyvių medicininių požymių, kurie šią diagnozę patvirtintų, esant liekamiesiems reiškiniams po kairės kaktos-smilkinio-viršugalvio srities kraniotomijos su dešiniąja hemipareze, nekonstatuota, todėl nustatyti, kokie kūno sužalojimai buvo padaryti R. J. ir jų kvalifikuoti kaip sveikatos sutrikdymo nėra galimybės (1 t., b. l. 185–186). Šiame kontekste pažymėtina, kad plėšimo atveju fizinis smurtas suprantamas kaip bet koks fizinis-smurtinis poveikis nukentėjusiojo kūnui, nepriklausomai nuo to, kokie sveikatos sutrikdymai buvo padaryti nukentėjusiajam. Veika kvalifikuojama kaip plėšimas ir tuo atveju, jei dėl fizinio smurto poveikio nukentėjusiajam teisiškai reikšmingų sveikatos sutrikdymų nebuvo padaryta, bet smurtininko veiksmai sukėlė fizinį skausmą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą. Svarbu tai, kad turto pagrobimo, jo užvaldymo procese prievartos priemonės būtų panaudojamos prieš atimant turtą, to turto užvaldymo metu arba siekiant jį išlaikyti tuoj po atėmimo momento, t. y. jį pasisavinti.
R. J. nurodomą aplinkybę apie kaltinamųjų jo atžvilgiu panaudotą smurtinį poveikį, patvirtina ir ikiteisminio tyrimo pareigūno tarnybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad iškarto po nagrinėjamo įvykio, bendraujant su nukentėjusiuoju R. J. ant jo dešinės pusės žandikaulio matėsi patinimas (1 t., b. l. 35). Pažymėtina, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad iki plėšimo nukentėjusysis būtų buvęs susižalojęs, sumuštas ar kitaip jautęsis fizinį skausmą. Tiek pats R. J. nurodė, kad įvykio neturėjo sveikatos problemų, buvo visiškai sveikas ir darbingas, tiek visi kaltinamieji paaiškino, kad nukentėjusysis atrodė normalios sveikatos, įtarimų, jog turi sveikatos problemų nekilo, neatrodė fiziškai nesveikas, ant jo kūno nematė sumušimų. Taip pat akcentuotina, kad baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, jog nukentėjusysis būtų turėjęs tikslą apkalbėti ir kitaip pakenkti kaltinamiesiems – jie iki įvykio vienas kitų nepažinojo, tarp jų nebuvo jokio konflikto. Priešingai, teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis R. J. paaiškino, kad žala jam yra atlyginta, nei materialinių, nei kitokių pretenzijų kaltinamiesiems neturi, mano, kad visi žmonės klysta ir prieš kaltinamuosius pykčio nelaiko, kas rodo, kad jis pagrindo meluoti apie patirtą fizinį smurtą ir pagrindo apklabėti kaltinamųjų neturi, pasipelnyti nesiekia.
Kartu bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad visų trijų kaltinamųjų parodymai dėl smurtavimo prieš nukentėjusįjį iš dalies yra skirtingi. M. D. parodė, kad E. D. laikė R. J. rankas ir pats dar nugriuvo du kartus, E. D. paaiškino, kad pakišo R. J. koją ir jie kartu nugriuvo, po to jis laikė R. J. rankas, vėliau teigė, jog R. J. jis pastūmė, kai tuo tarpu I. T. nurodė, kad E. D. parvertė R. J. ant žemės ir laikė pargriautą R. J.. Tačiau byloje esančių įrodymų kontekste, darytina išvada, kad kaltinamieji M. D., E. D. ir I. T. suvokė savo nusikalstamų veiksmų bendrumą ir visi trys veikdami bendrai siekė to paties nusikalstamų veiksmų rezultato – užvaldyti svetimą turtą, panaudojant fizinį smurtą ir atimant nukentėjusiajam galimybę priešintis. Visos plėšimo metu dėl bendrininkų veikos kilusios pasekmės inkriminuojamos kiekvienam iš kaltininkų nepriklausomai nuo kiekvieno iš jų vaidmens, veiksmų pobūdžio bei intensyvumo ir indėlio į nusikaltimo padarymą (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-67-511/2016).
Aptarti teisminio nagrinėjimo metu ištirti duomenys, kurie BPK 20 straipsniu pripažinti įrodymais, teismui duoda pagrindą pripažinti, kad M. D., E. D. ir I. T. kaltinime nurodytu metu, vietoje ir aplinkybėmis, veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą plėšimo būdu pagrobti svetimą turtą, panaudoję prieš R. J. fizinį smurtą, pagrobė svetimą nukentėjusiajam R. J. priklausantį turtą. Pagal teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes, kaltinamųjų M. D., E. D. ir I. T. veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje.
Dėl E. S. priklausančio turto vagystės (2020 m. vasario 20 d.)
Kaltinamasis E. D. kaltu dėl E. S. priklausančio turto vagystės prisipažino iš dalies ir parodė, kad jam paskambino D. N. ir pasakė, jog reikia pakalbėti. Atvykus pas D. N., pas kurį važiavo ir L. B., D. N. pasiūlė apvogti garažus. Nežinojo ko vyko pas D. N.. Vėliau jie nuvyko prie garažų. Taip pat dalyvavo ir I. T.. Kur tiksliai buvo garažas neatsimena, ten buvo laukai. Kada tai buvo neatsimena. Buvo vakaras. Tada pirmą kartą apvogė garažą. Garažo duris atidarė rankomis, laužtuvo nebuvo. Su D. N. bandė atidaryti duris. Durys krito ant jų. Spynos nebuvo. L. B. ir I. T. tuo metu stovėjo ir žiūrėjo. Viduje rado betono maišiklį, benzininio pjūklo grandinę, bet nežino ar ją paėmė. Taip pat buvo benzinas, akumuliatoriaus pakrovėjas (įkroviklis) ir dar kažkas buvo, bet nepamena. Paėmė tai, ką paminėjo. Prailgintuvą atrodo paėmė. Diskeliai kažkokie atrodo buvo. Pjūklo grandinė atrodo viena buvo, ją matė, bet gal jos neėmė. „Bosch“ gręžtuvas, trimeris „Husqvarna“, benzininis pjūklas „Sthil“, lomcikas, siaurapjūklis, kuris net nežino kaip atrodo, medvarščiai, lietvamzdžiai nebuvo paimti. Nelabai tiksliai atsimena, kokius daiktus paėmė, bet kaltinamajame akte per daug paimtų daiktų parašyta. Daiktus jie išnešė ir nešė rankomis iki kelio. Tada atvažiavo „SsangYoung“ automobilis, bet kas jį vairavo nepamena. Dar buvo kitas automobilis „Peugeot“, kurį paliko kaime ir ėjo pėsčiomis. Daiktus sudėjo į automobilius „SsangYoung“ ir „Peugeot“. Daiktus vežė pas D. N.. Jis pats iš daiktų nieko nepaėmė. D. N. jiems už dalyvavimą vagystėje pažadėjo pelną per pusę pasidalinti, t. y. visiems kas ten dalyvavo. Jam D. N. gal davė 10 eurų, bet nepamena.
Kaltinamasis I. T. kaltu dėl E. S. priklausančio turto vagystės prisipažino iš dalies ir parodė, kad atvyko pas D. N.. Ten jau buvo E. D. ir L. B.. Susitarė apiplėsti garažą. Neatsimena kieno tai buvo mintis. Nuvyko iki garažo. Vagystės vietą gal nurodė D. N., tiksliai neatsimena. Jis su L. B. stovėjo šone, o E. D. ir D. N. nurovė garažo duris rankomis. Su rankomis paėmė garažo duris ir jos iš karto nugriuvo. Garažo durys buvo atidarytos, su spyna vartai nebuvo uždaryti. Visi užėjo į garažo vidų. Paėmė prailgintuvą, benzopjūklo grandinę, betono maišyklę, gal tris diskus, akumuliatoriaus krovėją, benziną. Akumuliatoriaus įkroviklis buvo. Kampinis šlifuoklis gal ir buvo, tiksliai neatsimena. Daiktus paėmė per vieną kartą. „Bosch“ gręžtuvo, akumuliatorinio gręžtuvo „Hitachi“, trimerio „Husqvarna“, benzininio pjūklo „Sthil“, elektrinio pjūklo „McCulloch“, elektrinio siaurapjūklio „Einhell“, dėžių su vinimis, medvarščiais, lietvamzdžių nebuvo. Viską nusinešė iki kelio, sukrovė į automobilius „SsangYoung“ ir „Peugeot“, ir nuvežė viską pas D. N.. Kas vairavo automobilius neatsimena. Atrodo, kad betono maišyklė buvo pakrauta į „SsangYoung“ automobilį, ir nuvežta pas D. N.. Po to betono maišyklė nukeliavo pas jo sesę, kuri nežinojo kad tai vogtas daiktas. Visi kiti daiktai liko pas D. N.. Sau pavogtų daiktų neėmė. Planavo, kad daiktus parduos ir pasidalins pinigus. Kas užsiims daiktų pardavimu nebuvo sutarę. Su civiliniu ieškiniu dėl žalos atlyginimo nesutinka.
Kaltinamasis D. N. kaltu dėl E. S. priklausančio turto vagystės prisipažino iš dalies ir parodė, kad kaltinamajame akte prirašyta per daiktų, kurių jie nepaėmė. Kieno idėja buvo apvogti garažą neatsimena. Prašė E. D. ir I. T. pas jį atvykti, galvojo pasėdėti, išgerti. Nežinojo, kad E. D. ir L. B. buvo nepilnamečiai. E. D. senai pažįsta, o L. B. tada pamatė pirmą kartą, bet gal kur ir prieš tai buvo matęs. Jie garažo duris patraukė tik truputį ir durys nukrito ant jų. Į garažą ėjo be įrankių. Ten buvo „Bosch“ gręžtuvas žalias be akumuliatoriaus, akumuliatoriaus kroviklis, kuras, mėlynas prailgintuvas. Akumuliatorinio gręžtuvo „Hitachi“, trimerio „Husqvarna“, elektrinio pjūklo „McCulloch“, elektrinio siaurapjūklio „Einhell“, 20 dėžių vinių ir medvaržčių, kampinio šlifuoklio nebuvo. Diskai gal keli ir buvo, bet ne 30. Daiktai vogti iš E. S. garažo buvo išvežti su „Peugeot“ ir „SsangYoung“ automobiliais. Automobilį „Peugeot“ vairavo jis, o automobilį „SsangYoung“ vairavo M. D.. M. D. nepasakojo kodėl reikia pervežti maišyklę. M. D. maišyklę nugabeno į jo kiemą. Neatsimena, kaip betono maišyklė pas I. T. sesę atsirado.
Kaltinamasis L. B. kaltu dėl E. S. priklausančio turto vagystės prisipažino iš dalies ir parodė, kad Jis su E. D. buvo Grigiškėse. E. D. paskambino D. N. ir jie nuvyko pas jį. Nežinojo kokiu tikslu vyksta pas D. N.. Jie neturėjo ką veikti, todėl ir nuvažiavo. D. N., kurį sutiko pirmą kartą, pasiūlė pabandyti apvogti ir jie nuėjo. D. N. parodė kur buvo pirmas garažas. Jis su I. T., kurį pažinojo iš matymo, buvo šone, o jie (teismo pastaba – E. D. ir D. N.) bandė atidaryti garažo duris ir durys ant jų nukrito. Garaže buvo betono maišyklė, kibirėliai, prailgintuvas, akumuliatoriaus pakrovėjas, benzino talpa, diskelių pora, bet ne 30. Ten buvo nevertingi daiktai. Jie viską vienu kartu nešėsi. Automobilį „Peugeot“ vairavo D. N.. Betono maišyklę pakrovė į džipą, kurio vairuotojo nepažįsta. Kitus daiktus kibire nešėsi, jis nešė kibirus. Daiktus nuvežė pas D. N. į garažą, ten juos iškrovė. Nukentėjusiajam padarytos žalos neatlygino.
Nors kaltinamieji E. D., I. T., D. N. ir L. B. savo kaltę dėl vagystės iš E. S. garažo pripažino iš dalies, jų kaltė, padarius jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, įrodyta ir kitais duomenimis, kurie buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.
Nukentėjusysis E. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaimynas jam pasakė, kad jo garažo durys atidarytos. Jis atvažiavau iš darbo ir pamatė, kad garažo durys atidarytos, trūksta daiktų. Garažas stovi statybos vietoje, prie statomo namo, adresu (duomenys neskelbtini). Savaitę iki vagystės buvo garaže. Garaže dėjo visus savo daiktus, ten viską laikė, nes garažas rakinamas. Kaimynas pamatė, kad garažo durys buvo neuždarytos, o pridėtos prie garažo. Tarp jų su kaimynu atstumas apie 100 metrų. Kaimynas gyvena Rūdninkų g. 8. Kaimynas ten būna dažniau, kiekvieną dieną, nes pas jį vidaus darbai padaryti. Kaimyno vardas – M. M. (M. M.). Policininkam nurodė daiktus, kurių nerado. Garaže buvo lietvamzdis, benzininis pjūklas „Stihl“, trimeris „Husqvarna“, „Stihl“. Niekam šių daiktų neskolino. Jo turtas nebuvo apdraustas, jokios išmokos negavo. Civilinį ieškinį, į kurį įeina pavogtų daiktų kaina, 1 080 eurų sumai palaiko.
Liudytojas M. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su E. S. yra kaimynai. Atvažiavęs iš darbo į tada dar nepastatytą namuką, kuriame tuo metu vyko apdailos darbai, todėl ten turėjo kūrenti katilą, ir pamatė, kad kaimyno garažo durys neuždarytos. Paskambino kaimynui, pranešė. Kaimynas paprašė prieiti arčiau ir apžiūrėti. Apžiūrėjęs pamatė, kad tos garažo durys buvo nukeltos nuo vyrių, buvo atlenktas apatinis garažo durų kampas. Prie garažo priėjimas laisvas, tvorų ten nėra. Viską papasakojo kaimynui ir jis iškvietė policiją. Tikslios įvykio datos neatsimena, tai buvo vėlyvas ruduo, gal žiema, nes kaimynas skubėjo, jam įrenginėjo stogą ir jis norėjo, kad sutvarkytų vandens nuleidimo sistemą. Tuo metu savo name nuolatos dar negyveno, bet atvažiuodavau kiekvieną vakarą, nes vyko apdailos darbai ir turėjo kūrenti katilą. Atvažiuodavau po darbo, t. y. 15:30–16:00 val., dar būdavo šviesu. Dieną prieš nagrinėjamą įvykį nepastebėjo ar garažo durys buvo sulaužytos, bet garažo durys labai krenta į akis, nes kaimynas gyvena ant kalniuko, todėl jei būtų kažkas įvykdyta, tai būtų turėjęs tą pamatyti. Kitų asmenų ten nepastebėjo. Jis pats buvo apvogtas, todėl į pašalinius asmenis labai stipriai reaguoja. Jei ką pamato, skambina kaimynams, taip bando apsisaugoti. Su kaimynu nekonfliktuoja, jis tvarkingas žmogus, nieko blogo apie jį pasakyti negali. Iki įvykio lankėsi kaimyno name ir garaže, tačiau prieš pat įvykį garaže nebuvo. Pas kaimyną garaže buvo jo betono maišyklė, kurią jam paskolino, ir lietaus nuleidimo sistema, kurią padėjo jam atvežti iš (duomenys neskelbtini). Lietvamzdžius atvežė pats, jų ilgis buvo skirtingas, buvo ir 3 metrų ilgio, ir trumpesnių. Vamzdžius atvežė iki namų, bet kaimyno nebuvo, todėl sudėjo juos prie garažo, o vėliau matė, kad į vidų sunešinėjo. Žino, kad kaimynas turėjo elektrinių ir benzininių pjūklų. Matė, kad kai vyko statybos, statybininkai dirbo su tais įrankiais. Girdėjo benzininio pjūklo garsą, jis yra specifinis, jį sunku supainioti. Matė kaip kaimynas su trimeriu žolę šienavo. Kaimyno garažo duris įstatinėjo dviese ir ne iš pirmo karto pavyko, turėjo pavargti. Tarp jo namo ir kaimyno garažo maždaug 50–70 metų atstumas. Garažo matomumas geras, nes jis yra ant kalniuko. Kaimynas pasakojo ką iš jo pavogė, bet tai buvo seniai. Žino, kad kaimynas pasigedo pjūklo, trimerio, betono maišyklės, kuri vėliau atsirado.
Iš BIRT ataskaitų žiūryklės įrašo matyti, kad 2020 m. vasario 21 d., 15.05 val. į Bendrąjį pagalbos centrą paskambino vyras, kuris prisistatė S. pavarde, ir informavo, kad nakties metu iš jam priklausančio garažo, į kurį patekta nuėmus duris, buvo pavogtas benzininis pjūklas, betono maišyklė, kita įranga (2 t., b. l. 60).
Iš 2020 m. vasario 21 d. E. S. pareiškimo matyti, kad laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 19 d., 17.00 val., iki 2020 m. vasario 21 d., 15.00 val., iš jam priklausančio metalinio garažo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), prie statomo namo, išlaužus metalines duris, buvo pavogti statybiniai įrankiai: akumuliatorinis gręžtuvas „Bosh“, kurio kaina 50 eurų, akumuliatorinis gręžtuvas „Hitachi“, kurio kaina 150 eurų, trimeris “Husqvarna”, kurio kaina 130 eurų, betono maišyklė, kurios kaina 100 eurų, benzininis pjūklas „Still“, kurio kaina 150 eurų, elektrinis pjūklas, kurio kaina 140 eurų, elektrinis siaurapjūklis „Einhell“, kurio kaina 70 eurų, automobilių akumuliatorių kroviklis „Vilma“, kurio kaina 50 eurų, apie 100 kilogramų vinių, kurių kaina 120 eurų, medvaržčiai (raudonose dėžutėse, 70 mm, 90 mm, 100 mm, 110 mm, 120 mm), kurių kaina 100 eurų, apie 15 litrų benzino, kurio kaina 20 eurų, kampinis šlifuoklis „Hitachi“, kurio kaina 50 eurų, 30 pjovimo diskų, kurių kaina 30 eurų, 3 dideli pjovimo diskai, kurių kaina 20 eurų, 3 elektrinio siaurapjūklio antgaliai, kurių kaina 10 eurų, 3 grandinės nuo pjūklo, kurių kaina 50 eurų, pjūklo šina, kurios kaina 20 eurų, pailgintuvas (50 metrų ilgio), kurio kaina 40 eurų, 10 metrų lietvamzdžių, kurių kaina 100 eurų. Iš viso jam padaryta 1 500 eurų turtinė žala (2 t., b. l. 41–49).
Iš 2020 m. vasario 21 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas metalinis garažas, stovintis prie statomo namo adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad teritorija aplink namą ir garažą neaptverta, įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Garažo dešinė varčia yra nuimta nuo vyrių ir išlenkta. Ant minėtos varčios yra pritvirtinamoji spyna, ant kurios akivaizdžių išorinių pažeidimų nėra. Ant kairės varčios yra laužimo įrankių pėdsakai. Garažo viduje yra stalas, karutis, kibirai, mediniai gaminiai, čerpės, tušti buteliai ir kiti įvairūs daiktai. (2 t., b. l. 68–73).
2020 m. vasario 25 d. atlikus neatidėliotiną kratą D. N. gyvenamojoje vietoje (kratos teisėtumas patvirtintas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjos 2020 m. vasario 26 d. nutartimi), be kita ko buvo rasti ir paimti daiktai iš E. S. garažo pagrobti daiktai: akumuliatorinis suktuvas "Bosch", akumuliatoriaus kroviklis "Vilma", ritė – elektros ilgintuvas (50 metrų ilgio). Šie daiktai apžiūrėti 2020 m. kovo 25 d. apžiūros protokolu (2 t., b. l. 92–102, 82–84, 103–131).
2020 m. vasario 25 d. atlikus neatidėliotiną kratą I. T. gyvenamojoje vietoje (kratos teisėtumas patvirtintas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjos 2020 m. vasario 26 d. nutartimi), be kita ko buvo rasta ir paimta betono maišyklė "Altrad", MN14513100, oranžinės spalvos (apžiūrėta 2020 m. kovo 25 d. apžiūros protokolu) (2 t., b. l. 150–158, 87–89, 159–168).
Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad E. D., D. N., I. T. ir L. B., veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis iš E. S. garažo pagrobė nukentėjusiajam E. S. priklausantį 1 270 eurų vertės turtą. Nors kaltinamieji E. D., D. N., I. T. ir L. B. kaltę dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino iš dalies, teigė, kad jie visų kaltinime nurodytų daiktų nevogė, tačiau jų parodymus paneigia kiti teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai.
Nukentėjusysis E. S. tiek pareiškime, tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu detaliai išvardino visus daiktus, kurių jis pasigedo iš garažo (2 t., b. l. 60, 41–49, 171–174, 179–183) ir savo parodymų nuosekliai laikėsi viso proceso metu. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad garažas stovėjo statybos vietoje prie statomo namo, kuriame buvo laikomi visi daiktai, garažas buvo rakinamas ir dar kartą patvirtino kokie daiktai buvo pavogti. Nukentėjusiojo nurodomas aplinkybes patvirtina ir liudytoju apklaustas nukentėjusiojo kaimynas M. M.. Liudytojas paaiškino, kad atvažiavęs prie savo statomo namo pastebėjo, kad kaimyno E. S. garažo durys neuždarytos. Atstumas tarp jo namo ir kaimyno garažo apie 50-70 metrų, garažas labai krenta į akis, kadangi yra ant kalniuko. Prie savo statomo namo atvažiuodavo kiekvieną vakarą apie 15 val. 30 min. – 16 val. 00 min., dieną prieš nagrinėjamą įvykį nematė, kad kaimyno E. S. garažo durys būtų sulaužytos, atidarytos ar kad su jomis būtų kažkas ne taip, todėl paskambino kaimynui pranešti. Liudytojas M. M. taip pat patvirtino, kad pas kaimyną E. S. garaže buvo betono maišyklė, lietaus nuleidimo sistema, lietvamzdžiai, elektriniai ir benzininiai pjūklai, trimeriai. Pagrindo netikėti šio liudytojų parodymais nėra.
Pagal byloje esančias faktines aplinkybes nustatyta, kad E. S. priklausančio turto vagystė iš jo garažo buvo padaryta 2020 m. vasario 20 d. apie 23 val. 00 min. Iš liudytojo M. M. parodymų matyti, jog jis paskutinį kartą nukentėjusiojo E. S. garažą matė 2020 m. vasario 19 d. apie 15 val. 30 min. – 16 val. 00 min. ir viskas su juo buvo gerai, garažo durys buvo nepaliestos. Nukentėjusysis E. S. visus pavogtus daiktus laikė užrakintus garaže, paskutinį karta jame lankėsi prieš savaitę iki vagystės. Patys kaltinamieji parodė, kad E. D. ir D. N. nurovė garažo duris, todėl versija, kad kai kurios daiktus iš garažo galėjo pavogti ir kiti asmenys, neįtikinama.
Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad tokio pobūdžio nusikalstamų veikų (vagysčių iš garažo) tikslas yra surinkti kuo daugiau daiktų bei juos parduoti, taip gaunant piniginių lėšų. Akcentuotina, kad ir pačių kaltinamųjų parodymai dėl pavogtų daiktų sudėties skiriasi. Kaltinamasis E. D. paaiškino, kad rado betono maišiklį, benzininio pjūklo grandinę, benziną, akumuliatoriaus pakrovėją (įkroviklį) ir dar kažką, bet tiksliai paimtų daiktų neatsimena. „Bosch“ gręžtuvo, trimerio „Husqvarna“, benzininio pjūklo „Sthil“, lomciko, siaurapjūklio, medvarščių, lietvamzdžių nebuvo. I. T. nurodė, kad paėmė prailgintuvą, benzopjūklo grandinę, betono maišyklę, gal tris diskus, akumuliatoriaus krovėją, benziną, akumuliatoriaus įkroviklį, dėl kampinio šlifuoklio neatsiminė. „Bosch“ gręžtuvo, akumuliatorinio gręžtuvo „Hitachi“, trimerio „Husqvarna“, benzininio pjūklo „Sthil“, elektrinio pjūklo „McCulloch“, elektrinio siaurapjūklio „Einhell“, dėžių su vinimis, medvarščiais, lietvamzdžių nebuvo. Kaltinamasis L. B. parodė, kad garaže buvo betono maišyklė, kibirėliai, prailgintuvas, akumuliatoriaus pakrovėjas, benzino talpa, diskelių pora, bet ne 30. O D. N. priešingai nei kiti kaltinamieji paaiškino, kad „Bosch“ gręžtuvą jie paėmė, taip pat akumuliatoriaus kroviklį, kurą, mėlyną prailgintuvą. Akumuliatorinio gręžtuvo „Hitachi“, trimerio „Husqvarna“, elektrinio pjūklo „McCulloch“, elektrinio siaurapjūklio „Einhell“, 20 dėžių vinių ir medvaržčių, kampinio šlifuoklio nebuvo, diskai gal keli ir buvo, bet ne 30. Gręžtuvo "Bosch" vagystę patvirtina ir pas kaltinamąjį D. N. atlikta krata, kurios metu rastas minėtas gręžtuvas ir kiti daiktai – akumuliatoriaus kroviklis, ritė – elektros ilgintuvas (2 t., b. l. 92–102, 82–84, 103–131). Taigi nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad kaltinamieji iš garažo ėmė skirtingus daiktus, nešė ir krovė juos į automobilį. Tačiau iš esmės nėra svarbu tai, kuris iš kaltinamųjų visi keturi kartu arba vienas jų vogė tam tikrus daiktus, nes jie veikė kaip bendrininkai, matė vienas kito veiksmus bei jiems pritarė, todėl atsako už bendrai padarytą veiką (bendrais veiksmais pavogtą visą turtą). Kartu pažymėtina, kad kvalifikuojant veiką pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, kaip svetimo turto pagrobimą įsibrovus į patalpą, nesvarbu, kokiu būdu asmuo į ją pateko, t. y. užėjo pro atviras duris ar pats jas atrakino, kadangi šios veikos kvalifikavimui esminę reikšmę turi neteisėtas patekimas, neturint leidimo į ją patekti. Iš bylos matyti, kad kaltinamieji jokio leidimo patekti į E. S. priklausantį užrakintą metalinį garažą neturėjo, taigi, į jį pateko neteisėtai, t. y. įsibrovė.
Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama E. D., D. N., I. T. ir L. B. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jų kaltei pagrįsti. Teismas pagal byloje nustatytas aplinkybes pripažįsta, kad E. D., D. N., I. T. ir L. B., veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, kaltinime nurodytu metu ir vietoje, nuimdami nuo vyrių dešinę durų varčią, įsibrovė į E. S. priklausantį užrakintą metalinį garažą, ir iš garažo vidaus pagrobė svetimą nukentėjusiajam E. S. priklausantį 1 270 eurų vertės turtą, t. y. gręžtuvą "Bosch", 50 eurų vertės; akumuliatorinį gręžtuvą "Hitachi", 150 eurų vertės; trimerį "Husqvarna", 70 eurų vertės; betono maišyklę "Altrad Poland", 70 eurų vertės; benzininį pjūklą "Stihl", 150 eurų vertės; elektrinį pjūklą "McCulloch", 140 eurų vertės; elektrinį siaurapjūklį "Einhell", 70 eurų vertės; automatinį akumuliatorių įkroviklį "Vilma", 30 eurų vertės; 20 dėžučių po 5 kg vinių, bendros 120 eurų vertės; 10 dėžučių medvaržčių (70 mm, 90 mm, 100 mm, 110 mm ir 120 mm skersmens), bendros 100 eurų vertės; bevertį plastikinį bakelį su jame buvusiu 15 litrų A95 markės benzinu, 20 eurų vertės; kampinį šlifuoklį "Hitachi", 50 eurų vertės; 30 pjovimo diskų (125 mm skersmens), bendros 30 eurų vertės; 3 pjovimo diskus (300 mm skersmens), bendros 20 eurų vertės; 3 elektrinio siaurapjūklio pjūklelius, bendros 10 eurų vertės; 3 grandines nuo pjūklo, bendros 30 eurų vertės; pjūklo pjovimo juostą, 20 eurų vertės; pailgintuvą "Electraline", 40 eurų vertės, 10 metrų lietvamzdžių, bendros 100 eurų vertės, ir tokius kaltinamųjų veiksmus veiksmus kvalifikuoja kaip nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Dėl J. U. priklausančio turto vagystės (2020 m. vasario 21 d.)
Kaltinamasis E. D. kaltu dėl J. U. priklausančio turto vagystės prisipažino ir parodė, kad po to, kai viską sukrovė pas D. N. (teismo pastaba po vagystės iš E. S.), nuėjo į kitą garažą. Nieko nesitarė kur eis vogti. Nepamena, kam ir kada kilo mintis dar vieną garažą apvogti. D. N. parodė kur yra kitas garažas. Atlenkė garažo skardą ir įlipo. Nepamena kas tiksliai lipo ir padavinėjo ratlankius, dujų balioną, putplasčio pjovimo stakles, oro kompresorių. Buvo suvirinimo aparatas, vienas kastuvas, matavimo ruletė. Nepamena ar buvo kirvis, plaktukas, antgalių rinkinys. Gulsčiukas gal ir buvo, nepamena. Daiktus padėjo į miškelį, tada nuėjo iki automobilio, atvažiavo iki vietos, visu daiktus sukrovė į automobilį „Peugeot“ ir nuvežė pas D. N.. Pavogtus daiktus iš pirmo garažo jau buvo nuvežę pas D. N.. Po vagystės su pavogtų daiktų savininku kalbėjo. Kalbėjo ne jis, atrodo D. N., apie ką jie kalbėjo nepamena.
Kaltinamasis I. T. kaltu dėl J. U. priklausančio turto vagystės prisipažino ir parodė, kad nuvyko su automobiliu „Peugeot“ prie antro garažo. Jis su L. B. stebėjo aplinką, o D. N. su E. D. iš pradžių priėjo prie garažo durų. Jiems ten kažkas nepavyko, tada jie nuėjo iš garažo galo. Bandė nurauti skardą. Kol jie rovė, jis su L. B. stebėjo aplinką. D. N. su E. D. išlaužė skardą, atidarė garažo duris iš vidaus ir jie visi pradėjo daiktus nešioti. 15 litrų dujų balionas, automobilio „Volkswagen“ ratlankiai, putplasčio pjovimo staklės, oro kompresorius, savadarbe smėliasrovė, suvirinimo aparatas, kastuvas, matavimo ruletė, talpa su kuru buvo. Neatsimena ar buvo kirvis, gulsčiukas, antgalių rinkinys. Kūjis gal ir buvo.
Kaltinamasis D. N. kaltu dėl J. U. priklausančio turto vagystės prisipažino ir parodė, kad po pirmos garažo vagystės nusprendė apvogti antrą garažą. Nuvažiavo su automobiliu „Peugeot“, jį pastatė atokiau ir tada iki garažo nuėjo pėsčiomis. Su E. D. bandė atidaryti garažo duris, bet nepavyko. Tada išplėšė gabaliuką skardos ir į garažą jis įlipo pirmas, po to įlipo kiti. Paėmė ratlankius, kompresorių, kuro mišinį, putplasčio pjaustiklę, suvirinimo aparatą, dujų balioną. Kas buvo paimta iš J. U., tas buvo ir grąžinta. Bandė tartis dėl žalos atlyginimo, bet nesutarė dėl sumos ir žalos neatlygino. Iš pradžių J. U. norėjo virš 1 000 eurų, bet jis pasakė, kad tokios sumos taip greitai neatlygins.
Kaltinamasis L. B. kaltu dėl J. U. priklausančio turto vagystės prisipažino ir parodė, kad pamatę, kad garaže (teismo pastaba – E. S. garaže) nieko gero, nuvažiavo į kitą – antrą, garažą. Tų vietų kur buvo garažai nepažįsta. Privažiavo toliau, jis stebėjo aplinką, nežino kas ten ką laužė. Neatsimena, kokius daiktus iš ten nešė. Brangesni daiktai tikrai buvo, kitų neatsimena. Ratlankiai ir kompresorius buvo. Visi daiktai buvo pas D. N.. Daiktus nuvežė automobiliu „Peugeot“. Dalyvavo kraunant daiktus. Po to su E. D. iškvietė taksi ir nuvažiavo į Grigiškes. Neatsimena, kiek pinigų gavo, gal tik kažkiek eurų. Buvo susitarimas viską per pusę dalintis. Nukentėjusiajam J. U. jis žalą atlygino. Sumokėjo kažkur iki 150 eurų. J. U. dar jam raštelį parašė, kad pretenzijų neturi.
Be kaltinamųjų E. D., I. T., D. N. ir L. B. prisipažinimo dėl vagystės iš J. U. garažo, jų kaltė padarius jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio, tvarka buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.
Iš 2020 m. kovo 10 d. J. U. pareiškimo matyti, kad laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 16 d., 13.00 val., iki 2020 m. vasario 21 d., 19.57 val., atlenkus skardas, buvo įsibrauta į statybvietėje esantį garažą, ir iš garažo pavogti pareiškėjui priklausantys daiktai: 25 litrų talpos dujų balionas; lengvojo "Volkswagen" automobilio ratų diskai, 4 vnt.; savadarbės staklės putplasčiui pjauti; oro kompresorius su 100 litrų balionu; savadarbė smėliapūtė; medinė dėžė su įrankiais, plastikinė 20 litrų talpa su benzinu. Dėl įvykdytos vagystės preliminariai padaryta 700 eurų turtinė žala (3 t., b. l. 37–43).
Iš 2020 m. kovo 10 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, apžiūrėtas metalinis žalios palvos garažas, rakinamas vidinėmis spynomis, esantis prie statomo namo adresu (duomenys neskelbtini). Ant garažo galinės sienos skardos yra lenkimo žymės, nutrupėję dažai. Ties lenkimo žyme, iš lauko pusės, yra užkrauti padėklai. Garažo viduje yra įvairūs statybos reikmenys, instrumentai, statybinės medžiagos (3 t., b. l. 48–57).
Nukentėjusysis J. U. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam priklausančiame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), yra statomas namas. Šalia namo yra metalinis garažas, rakinamas vidiniu užraktu. Garaže laikomas statybos inventorius, instrumentai, statybinės medžiagos. Paskutinį kartą lankėsi statybvietėje 2020 m. vasario 16 d., iš jos išvyko apie 13.00 val. Garažą paliko užrakintą, viskas buvo tvarkoje. 2020 m. vasario 21 d., apie 19.57 val., jam paskambino sklypo kaimynas ir pranešė, kad yra atviras jo garažas. Nedelsdamas atvyko į įvykio vietą ir pastebėjo, kad garažo galinės sienos skarda iš lauko yra atlenkta, pro šį tarpą buvo patekta vidun ir jau iš vidaus atrakintas vidinis užraktas bei atverti vartai. Iš garažo pavogti šie daiktai: 25 litrų talpos dujų balionas; keturi lengvojo automobilio "Volkswagen" ratų diskai; savadarbės staklės putplasčiui pjauti; oro kompresorius su 100 litrų balionu (tamsios spalvos mėlynai juodas, su ratukais); savadarbė smėliapūtė; medinė dėžė su įvairiais įrankiais ir kitais daiktais; plastikinė 20 litrų talpa su benzinu; suvirinimo aparatas "Universal" (mėlynos spalvos, su galimybe užvesti automobilį ir pakrauti akumuliatorių). Dėl įvykdytos vagystės preliminariai padaryta 1 000 eurų turtinė žala, jos dydį patikslins (3 t., 63–66).
Nukentėjusysis J. U. papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu patikslino, kad iš jo buvo pagrobti šie daiktai: 1) dujų balionas - 15 litrų talpos, tamsiai žalios spalvos, pilnas. Jį įsigijo maždaug prieš 1,5 metų dujų bendrovėje, sumokėjo apie 29 eurus. Įsigijimo dokumentų neišsaugojo; 2) keturi automobilio ratlankiai - lieto metalo, pilkos spalvos, penkios tvirtinimo skylės, ratlankių vidinė ir padangų montavimo dalis nudažyta juodos spalvos dažais, ratlankių viduje yra "VW" logotipas. Ratlankius įsigijo 2019 metų pabaigoje, auto-sąvartyne už 60 eurų. Įsigijimą patvirtinančių dokumentų neišsaugojo; 3) putplasčio pjovimo staklės – savadarbės, virš 1 metro ilgio, rudos spalvos, su įtempiama pjovimo viela, elektros laidu. Jas pagamino 2019 metais, vertina 30 eurų (už gamyboje sunaudotas medžiagas); 4) oro kompresorius - 100 litrų, ant ratų, 2 cilindrų, mėlynos spalvos. Jam jį atidavė giminaitis, kokia jo vertė, tiksliai nežino, bet, atsižvelgdamas į rinkos kainas, nurodytas pardavimų skelbimuose, jį vertina 300 eurų. Vertę patvirtinančių dokumentų neturi; 5) smėliasrovė - savadarbė, su 200 litrų raudonos spalvos baku, su juodos spalvos žarna, aukšto slėgio. Jos gamybai, medžiagoms išleido 70 eurų; 6) suvirinimo aparatas "Universal" - šoninės sienos mėlynos spalvos, rėmas juodos spalvos. Apie 30 kg svorio, trijų funkcijų: suvirinimo, poliravimo, užvedimo (akumuliatoriaus). Jį šį aparatą atidavė tėvas, aparatas įsigytas seniai. Atsižvelgdamas į rinkos kainas, esančias pardavimų skelbimuose, jį vertina 150 eurų. Vertę patvirtinančių dokumentų neturi; 7) kastuvas "Fiskars" - metalinis, juodos spalvos, oranžine plastikine rankena, ant kurios baltomis raidėmis parašyta "Fiskars". Jį įsigijo 2019 metais, parduotuvėje "Ermitažas" už 12 eurų. Vertę patvirtinančių dokumentų neišsaugojo; 8) kirvis - geltonos spalvos, plastikine rankena, vietomis padengta juodos spalvos guma. Jį įsigijo maždaug prieš 10 metų parduotuvėje "Ermitažas", galimai už 7 eurus. Atsižvelgdamas į nusidėvėjimą, kirvį vertina 5 eurų suma. Įsigijimą patvirtinančių dokumentų neturi; 9) gulsčiukas - metalinis, pilkos spalvos, su skysčio indikatoriais. Jį įsigijo prieš 5-6 metus parduotuvėje "Ermitažas", kainos neprisimena, atsižvelgdamas į rinkos kainas pardavimų skelbimuose, jį vertina 10 eurų; 10) daug skirtingų senų metalinių įrankių, raktų - jie buvo sukrauti į metalinę pilkos spalvos dėžę arba kibirą, tiksliai neprisimena. Beverčiai; 11) kūjis - juodos spalvos, su medine rankena. Jį įsigijo maždaug prieš 2-3 metus parduotuvėje "Ermitažas", mokėjo 15 eurų. Įsigijimą patvirtinančių dokumentų neišsaugojo; 12) matavimo ruletė "Topex" - 50 metrų ilgio. Korpusas juodos spalvos, ruletės juosta geltona. Ją įsigijo prieš 3-4 metus, mokėjo 8 eurus. Įsigijimo dokumentų neišsaugojo; 13) 20 litrų talpos bakelis su benzinu - abu bevertis, nes buvo seni, o kuras su priemaišomis; 14) varžtų sukimo antgaliai - oranžinės spalvos plastikinėje dėžutėje su užrašu "Bachco". Juos jam padovanojo prieš 3 metus, kainos nežino, bet, atsižvelgdamas į rinkos kainas pardavimų skelbimuose, juos įvertina 30 eurų. Vagystę įvykdę asmenys jam savarankiškai grąžino dujų balioną, oro kompresorių, smėliasrovę, suvirinimo aparatą "Universal", matavimo ruletę "Topex" (t. y. daiktus, nurodytus punktuose Nr. 1, 4, 5, 6, 12). Policijos pareigūnai jam grąžino keturis automobilio ratlankius, putplasčio pjovimo stakles, kastuvą "Fiskars", kirvį, gulsčiuką, daug skirtingų senų metalinių įrankių, raktų, 20 litrų talpos bakelį su benzinu, varžtų sukimo antgalius (t. y. daiktus, nurodytus punktuose Nr. 2, 3, 7, 8, 9, 10, 13, 14). Jam liko neatlyginta 15 eurų turtinė žala už kūjį. Be to, įvykio metu įsibraudami į garažą, asmenys sulenkė garažo skardą, ją reikia keisti į naują. Skardos vertė su atvežimu ir pakeitimu kainuos 50 eurų. Taigi dėl pagrobto turto jam padaryta 15 eurų turtinė žala, o dėl turto sugadinimo – 50 eurų turtinė žala. Jam išaiškinta teisė pareikšti civilinė ieškinį, šiuo metu nežino, ar jį teiks (3 t. b. l. 72–76).
2020 m. vasario 25 d. atlikus neatidėliotiną kratą įtariamojo D. N. gyvenamojoje vietoje (kratos teisėtumas patvirtintas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjos 2020 m. vasario 26 d. nutartimi), be kita ko buvo rasti ir paimti šie daiktai iš J. U. garažo pavogti daiktai: keturi ratlankiai su logotipu "VW"; oranžinė dėžutė su varžtų sukimo antgaliais, pereinamaisiais mechanizmais "Bahco"; kibiras su įrankiais (veržliarakčiais, replėmis ir kt.); 20 litrų talpa, kurioje yra apie 12 litrų skysčio, turinčio benzino kvapą. Šie daiktai apžiūrėti 2020 m. kovo 25 d. apžiūros protokolu (2 t., b. l. 92–102, 82–84, 103–131).
Iš 2020 m. vasario 27 d. savanoriško daiktų dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad įtariamasis D. N. savanoriškai pateikė kratos metu nerastus ir nepaimtus daiktus, pavogtus iš J. U. garažo: "Fiskars" kastuvą oranžine rankena; kirvį plastikine geltonos spalvos rankena; metalinį pilkos spalvos gulsčiuką; putplasčio pjovimo stakles. Šie daiktai apžiūrėti 2020 m. kovo 25 d. apžiūros protokolu (2 t., b. l. 132–135, 136–147).
2020 m. spalio 8 d, raštu J. U. patvirtino, kad D. S. (pastaba: L. B. atstovė pagal įstatymą) perdavė jam 125 eurus kaip atlyginimą už vagystės metu padarytą žalą; L. B. jis pretenzijų neturi (3 t., b. l. 78).
Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas pripažįsta, kad E. D., D. N., I. T. ir L. B. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis iš J. U. priklausančio garažo, į kurį įsibrovė atlenkę metalinio garažo sienos skardą ir padarę sienoje tarpą, pagrobė svetimą J. U. priklausantį 719 eurų vertės turtą. Teismas šias išvadas daro įvertinęs įrodymų visumą. Kaltinamieji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino įvykdę šį nusikaltimą, pavogę svetimą J. U. priklausantį turtą. Jų nurodytas aplinkybes patvirtinta nukentėjusiojo J. U. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, pareiškimas apie pagrobtą turtą, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys. Šie duomenys atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama E. D., D. N., I. T. ir L. B. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jų kaltei pagrįsti. Įvertinus tai, kad kaltinamieji bendrais veiksmais pagrobė svetimą turtą įsibraudami į garažą, teismas daro išvadą, kad jie, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Dėl R. T. priklausančio turto vagystės (2020 m. vasario 21 d.)
Kaltinamasis I. T. kaltu dėl R. T. priklausančio turto vagystės prisipažino ir parodė, kad su D. N. po antro garažo vagystės, nusprendė dar apvogti. D. N. nurovė spyną laužtuvu. Ten buvo kirvis, prailgintuvas, porą dėžučių vinių. Gal buvo ir „makrofleksas“, atrodo 3 vienetai. Dėl pavogtų daiktų ginčo nėra. Jie su D. N. pavogtų daiktų savininkui R. T. atlygino žalą, nukentėjusiojo atsiprašė.
Kaltinamasis D. N. kaltu dėl R. T. priklausančio turto vagystės prisipažino ir parodė, kad atėjo prie trečio garažo. Nurovė spyną. Pamatė prailgintuvą, „makrofleksą“, ten buvo ir daugiau daiktu, bet jų neėmė. Pripažįsta, kad paėmė visus kaltinime nurodytus daiktus. Atsimena kas ten buvo. Su nukentėjusiuoju bendravo, susitaikė ir atlygino žalą, nukentėjusysis dėl to parašė raštelį.
Be kaltinamųjų I. T. ir D. N. prisipažinimo dėl vagystės iš R. T. garažo, jų kaltė padarius jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio, tvarka buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.
Iš 2020 m. kovo 4 d. R. T. pareiškimo matyti, kad laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 20 d., 18.00 val., iki 2020 m. vasario 21 d., 08.00 val., sulaužius pakabinamą spyną, buvo įsibrauta į jam priklausantį užrakintą metalinį garažą, esantį greta statomo objekto adresu (duomenys neskelbtini). Iš garažo vidaus pavogti du elektros ilgintuvai (kabeliai), du kirviai, montažiniai stogo varžtai, imitacinė vaizdo stebėjimo kamera. Bendra turtinė žala dėl įvykdytos vagystės – 300 eurų (3 t., b. l. 1–5).
Iš 2020 m. kovo 4 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta metalinis pilkos spalvos garažas, esantis greta statomo namo (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad garažas yra su pakabinama spyna, garažo vartuose įmontuota vidinė užsukama slankiojanti spyna. Garažo viduje sudėti įvairūs statybos įrankiai bei medžiagos. Garažo vartų apatinė dalis atlenkta. Priešais garažo vartus ant medinio stelažo padėta juodos spalvos spyna su sulenkta ąsele. Įvykio vietos apžiūros metu paimta apgadinta spyna apžiūrėta 2020 m. rugpjūčio 28 d. protokolu (3 t., b. l. 12–20, 21–22).
Nukentėjusysis R. T. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad turi sklypą adresu (duomenys neskelbtini), ten statosi namą. Šalia statomo namo yra metalinis garažas, rakinamas vidine ir pakabinama spynomis. Garaže buvo ir yra laikomi statybiniai instrumentai, įrankiai, priemonės, naudojami namo statybose. 2020 m. vasario 21 d., apie 08.00 val., atvykęs prie statomo namo, pastebėjo, kad ant garažo vartų nėra pakabinamos spynos. Ši spyna gulėjo ant žemės, garažo vartai buvo priverti. Apžiūrėjęs spyną pamatė, kad ji yra sulaužyta, sulenkta jos ąselė, nuskeltas užraktas. Atidaręs garažo vartus bei apžiūrėjęs jo vidų, pasigedo trijų elektros ilgintuvų (balto apie 2-3 metrų ilgio, oranžinio apie 10-15 metrų ilgio, juodo storo apie 30-50 metrų ilgio), nedidelio kirvio geltonu kotu, nedidelio kirvio su oranžine rankena "Fiskars", ant garažo viršaus buvusios imitacinės vaizdo kameros, 4 dėžučių montažinių stogo varžtų. Bendra padaryta žala – 300 eurų (3 t., 24–27).
Nukentėjusysis R. T. papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad vagystės metu iš jam priklausančio garažo buvo pagrobti šie daiktai: 1) elektros ilgintuvas - baltos spalvos, 2-3 m. ilgio. Jį įsigijo maždaug prieš 4 metus, kiek už jį sumokėjo neprisimena, šiuo metu jis bevertis. Įsigijimą patvirtinančių dokumentų neturi; 2) elektros ilgintuvas - oranžinės spalvos, 10-15 m. ilgio. Jį įsigijo maždaug prieš 4 metus, kiek už jį sumokėjo neprisimena, šiuo metu jis bevertis. Įsigijimą patvirtinančių dokumentų neturi; 3) elektros ilgintuvas - juodos spalvos, storas, 30-50 m. ilgio. Jį įsigijo maždaug prieš 4-5 metus, sumokėjo 80 eurų, pirko iš privataus asmens, todėl vertę patvirtinančių dokumentų neturi. Atsižvelgiant į nusidėvėjimą, minėtą ilgintuvą vertina 50 eurų; 4) montažiniai stogo varžtai - 4 dėžutės, kiekvienoje po 200 vnt. varžtų, vienos dėžutės kaina - 40 eurų, bendra vertė - 160 eurų. Juos įsigijo prieš pusmetį, parduotuvėje "Stogo dangų prekyba". Įsigijimo dokumentų neišsaugojo; 5) imitacinė vaizdo stebėjimo kamera. Ji buvo jau sumontuota ant garažo, kai pirko nekilnojamąjį turtą, prieš metus laiko. Atsižvelgiant į rinkos kainas pardavimų skelbimuose, ją vertina 20 eurų; 6) putų klijai - 2 vnt., "Ceresit", vieneto kaina 8 eurai, bendra vertė - 16 eurų. Klijai buvo nauji, nenaudoti; 7) 2 kirviai "Fiskars", nedideli, juodai-oranžinės spalvos. Vieno kaina - 40 eurų, kito - 25 eurai. Juos pirko maždaug prieš metus, bet tiksliai neprisimena, kokioje parduotuvėje. Dėl vagystės jam padaryta bendra 295 eurų turtinė žala. Vagystę įvykdę asmenys iki šiol į jį savarankiškai nesikreipė, geranoriškai atlyginti žalą nesiūlė, jokių jam priklausančių daiktų negrąžino. Policijos pareigūnai jam grąžino baltos ir oranžinės spalvos pailgintuvus bei 2 pakuotes putų klijų. Įsibraudami į garažą, asmenys atlenkė garažo vartų apatinę dalį bei sulenkė juodos spalvos spynos ąselę, tačiau turtinės žalos dėl to nepatyrė. Civilio ieškinio nereikš (3 t., b. l. 31–34).
2020 m. vasario 25 d. atlikus neatidėliotiną kratą įtariamojo D. N. gyvenamojoje vietoje (kratos teisėtumas patvirtintas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjos 2020 m. vasario 26 d. nutartimi), be kita ko buvo rasti ir paimti iš R. T. garažo pagrobti daiktai – du elektros kabeliai-ilgintuvai (baltos ir oranžinės spalvų). Šie daiktai apžiūrėti 2020 m. kovo 25 d. apžiūros protokolu (2 t., b. l. 92–102, 82–84, 103–131).
Iš 2020 m. vasario 27 d. savanoriško daiktų dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad įtariamasis D. N. savanoriškai pateikė kratos metu nerastus ir nepaimtus daiktus, pavogtus iš R. T. garažo – dvi talpas klijų putų "CERESIT" (nenaudotų, uždarytų gamykliniu būdu). Šie daiktai apžiūrėti 2020 m. kovo 25 d. apžiūros protokolu (2 t., b. l. 132–135, 136–147).
2020 m. spalio 1 d. raštu nukentėjusysis R. T. patvirtino, kad neturi turtinių pretenzijų D. N. ir I. T.. Padaryta žala jam atlyginta (3 t., b. l. 36).
Kaltinamieji I. T. ir D. N. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino įvykdę šį nusikaltimą, pavogę svetimą R. T. priklausantį turtą. Jų nurodytas aplinkybes patvirtinta nukentėjusiojo R. T. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, pareiškimas apie pagrobtą turtą, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys. Šie duomenys atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama I. T. ir D. N. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jų kaltei pagrįsti. Aptarti teisminio nagrinėjimo metu ištirti duomenys, kurie BPK 20 straipsniu pripažinti įrodymais, teismui duoda pagrindą pripažinti, kad I. T. ir D. N. kaltinime nurodytu metu, vietoje ir aplinkybėmis, nutraukę pakabinamą spyną, įsibrovė į R. T. priklausantį užrakintą metalinį garažą, ir iš garažo vidaus pagrobė svetimą nukentėjusiajam R. T. priklausantį 311 eurų vertės turtą. Pagal teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes, kaltinamųjų I. T. ir D. N. veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Dėl M. D. skirtinos bausmės
Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų.
Kaltinamojo M. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai).
Teismas, skirdamas bausmę M. D., vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies, BK 61 straipsnio nuostatomis. Skiriant bausmę atsižvelgtina į padaryto apysunkio nusikaltimo (BK 11 straipsnio 4 dalis) pobūdį, į jo padarymo aplinkybes, į kaltės formą – tiesioginę tyčią, į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną apysunkį (BK 11 straipsnio 4 dalis), baigtą nusikaltimą. Kartu atsižvelgiama ir į kaltinamojo vaidmenį nusikalstamos veikos padarymo metu – pats kraustė nukentėjusiojo daiktus, ištraukė piniginę, bendrais veiksmais su kitais kaltinamaisiais naudojo smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, bei į tai, kad pagrobto turto vertė nedidelė, fizinio smurto pasekmės trumpalaikės, nukentėjusiajam žala atlyginta, jis jokių pretenzijų neturi. Pažymėtina, kad iš nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių matyti, kad ir pats nukentėjusysis elgėsi neapdairiai, t. y. būdamas neblaivus sugalvojo su nepažįstamais asmenimis išgerti, pasivažinėti. Individualizuodamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas įvertina kaltinamojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai), kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, iš kurių matyti, kad kaltinamasis M. D. administracine tvarka baustas (4 t., b. l. 21–22), užsiimantis individualia veikla, teistas keturis kartus (4 t., b. l. 5–20), tris kartus iš jų už nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, neatlikdavęs paskirtų bausmių ir neišnykus teistumui vėl nusikalsdavo. Nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, nesilaikydamas jam skirto teismo įpareigojimo nustatytu metu būti namuose, kas teismui leidžia daryti išvadą apie kaltinamojo M. D. neigiamą požiūrį į teisėje ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nagrinėjamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, o tai iš esmės neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir leidžia pagrįstai spręsti, jog jam inkriminuotos nusikalstamos veikos įvykdymas buvo logiška jo nusikalstamo elgesio išdava bei yra jam būdingo elgesio modelio dalis, kurio korekcijai jokių realių pastangų nededa. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį parenkant artimą straipsnio sankcijoje numatytam bausmės minimumui.
Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis M. D. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartimi M. D. atžvilgiu subendrintos atskirais nuosprendžiais paskirtos bausmės ir skirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant įpareigojimus, ir 8 MGL dydžio bauda. BK 64 straipsnyje be kita ko numatyta, kad jeigu naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. BK 64 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis. Atsižvelgus į išdėstytus duomenis apie kaltinamąjį M. D., teismas vadovaudamasis BK 64 straipsnio 3 dalimi, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartimi subendrintos paskirtos ir neatliktos bausmės iš dalies prideda šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai M. D. buvo sulaikytas ir suimtas nuo 2017 m. spalio 12 d. iki 2017 m. lapkričio 9 d., vieną laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Kaltinamajam M. D. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (3 t., b. l. 165–167, 168–170), paliktinos galioti iki paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą panaikintinos.
Dėl E. D. skirtinos bausmės
Kaltinamojo E. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (dėl J. U. priklausančio turto vagystės) ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas, skirdamas bausmę E. D., vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies, BK 61 straipsnio nuostatomis, taip pat BK XI skyriuje įtvirtintais nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumais. Skiriant bausmę atsižvelgtina į tai, kad padaryti trys apysunkiai, baigti nusikaltimai (BK 11 straipsnio 4 dalis), į jų padarymo aplinkybes, į kaltės formą – tiesioginę tyčią, į nusikalstamos veikų motyvus ir tikslus, į kaltinamojo vaidmenį nusikalstamų veikų padarymo metu – plėšimo epizode pirmasis panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu jį pargriaudamas, vagystės iš E. S. priklausančio garažo epizode kartu su kitu kaltinamuoju nuėmė garažo duris, taip sudarydamas galimybę įsibrauti į garažą, J. U. priklausančio turto vagystės epizode kartu su kitu kaltinamuoju atlenkė metalinio garažo sienos skardą, taip padarydami sienoje tarpą. Tačiau įvertintina ir tai, jog jau kaip minėta nukentėjusysis R. J. pretenzijų neturi, jam žala atlyginta, nukentėjusiajam J. U. žala taip pat atlyginta. Individualizuodamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas įvertina kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, iš kurių matyti, kad kaltinamasis neteistas (4 t., b. l. 84–85), administracine tvarka baustas (4 t., b. l. 86–89), nedirbantis (4 t., b. l. 90), Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas, yra jauno amžiaus, nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnametis, kartu įvertinamos ir nustatyta atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybė. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai, įskaitant ir galimybės ateityje daryti nusikalstamas veikas apribojimas, gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam E. D. sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką, įtvirtintą BK 180 straipsnio 1 dalyje, numatytą bausmę – laisvės atėmimą, o už nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje – arešto bausmę, jų dydį parenkant artimą straipsnių sankcijose numatytiems bausmių minimumams.
BK 63 straipsnio 4 dalis įpareigoja teismą, bendrinant bausmes iš dalies sudedant, nurodyti pridedamos bausmės dalies parinkimo motyvus. Parenkant konkretų bausmių bendrinimo būdą ir nurodant pridedamos bausmės dalies motyvus, teismas pažymi, kad E. D. įvykdytos nusikalstamos veikos yra to paties pavojingumo – apysunkiai nusikaltimai, visų trijų nusikalstamų veikų kėsinimosi objektai tapatūs, nusikalstamas veikas skiria trumpas laiko tarpas, todėl bausmės bendrintinos iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant bausmės dalį už kitą nusikalstamą veiką parinktina lygi įstatymo numatytam minimumui.
Pagal BK 92 straipsnio 1 dalį (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1861 redakcija) nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atsižvelgiant į aptartas kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog E. D. nėra tiek pavojingas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik skiriant jam realią laisvės atėmimo bausmę. Teismo nuomone, kaltinamojo atžvilgiu paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, ir neizoliavus jo nuo visuomenės. Spręstina, kad laisvės atėmimo bausmė su jos vykdymo atidėjimu kaltinamajam E. D. padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir žalingumą visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Laisvės atėmimo bausmės skyrimas, jos vykdymą atidedant atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti jį už nusikalstamų veikų padarymą, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo ateityje. Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamojo E. D. atžvilgiu taikytinas BK 92 straipsnis, jam skirtinos bausmės vykdymas atidėtinas 1 (vienerių) metų laikotarpiui, paskiriant BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punkte (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1861 redakcija) numatytą auklėjamojo poveikio priemonę – 1 (vienerių) metų elgesio apribojimą, ir BK 87 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1861 redakcija) numatytus įpareigojimus – visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 23:00 val. iki 6:00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai E. D. buvo sulaikytas nuo 2020 m. vasario 26 d. 10 val. 30 min. iki 2020 m. vasario 27 d. 10 val. 21 min. (4 t., b. l. 28, 43–45), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Kaltinamajam E. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (4 t., b. l. 49–50, 64–66), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Dėl I. T. skirtinos bausmės
Kaltinamojo I. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (dėl J. U. priklausančio turto vagystės ir dėl R. T. priklausančio turto vagystės) ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas, skirdamas bausmę I. T., vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies, BK 61 straipsnio nuostatomis. Vertinant kaltinamajam paskirtinos bausmės rūšį ir dydį atsižvelgtina į I. T. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį – padarė keturis tyčinius baigtus apysunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 4 dalis), į tai, kad veikė tiesiogine tyčia, į jo vaidmenį darant nusikalstamas veikas, jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad I. T. neteistas (3 t., b. l. 146–147), iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už vienus metus – kad administracine tvarka baustas du kartus, vienos paskirtos piniginės nuobaudos nesumokėjęs (4 t., b. l. 148–149), yra nedirbantis (4 t., b. l. 150), Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas (4 t., b. l. 151), įvertinamos dėl dviejų nusikalstamų veikų nustatytos atsakomybę lengvinančios (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir dėl visų keturių nusikalstamų veikų nustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai, įskaitant ir galimybės ateityje daryti nusikalstamas veikas apribojimas, gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam I. T. sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką, įtvirtintą BK 180 straipsnio 1 dalyje, numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį parenkant artimą straipsnio sankcijose numatytam bausmių minimumui, o už nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje – arešto bausmę, jų dydį parenkant artimą straipsnių sankcijose numatytiems bausmių vidurkiams.
BK 63 straipsnio 4 dalis įpareigoja teismą, bendrinant bausmes iš dalies sudedant, nurodyti pridedamos bausmės dalies parinkimo motyvus. Parenkant konkretų bausmių bendrinimo būdą ir nurodant pridedamos bausmės dalies motyvus, teismas pažymi, kad I. T. įvykdė keturis apysunkius nusikaltimus, prieš tapačias baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nusikalstamas veikas skiria trumpas laiko tarpas, todėl bausmės bendrintinos iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant bausmės dalį už kitą nusikalstamą veiką parinktina lygi įstatymo numatytam minimumui.
Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gegužės 1 d.) asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, apskritai su šeima ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013, 2K-56/2014, 2K-449-942/2016, 2018 m. sausio 30 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-145-209/2018). Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos sunkių ar negrįžtamų pasekmių nesukėlė. Bylą nagrinėjantis teismas akcentuoja, kad trims nukentėjusiesiems žala atlyginta, jie kaltinamojo I. T. atžvilgiu pretenzijų neturi. Atsižvelgt į teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog I. T. nėra tiek pavojingas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik skiriant jam realią laisvės atėmimo bausmę. Teismo nuomone, kaltinamojo atžvilgiu paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, ir neizoliavus jo nuo visuomenės. Spręstina, kad laisvės atėmimo bausmė su jos vykdymo atidėjimu kaltinamajam I. T. padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir žalingumą visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Laisvės atėmimo bausmės skyrimas, jos vykdymą atidedant atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti jį už nusikalstamų veikų padarymą, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo ateityje. Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamojo I. T. atžvilgiu taikytinas BK 75 straipsnis, jam skirtinos bausmės vykdymas atidėtinas 1 (vienerių) metų laikotarpiu, paskiriant BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 7 punktuose (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1861 redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gegužės 1 d.) numatytus pareigas – įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 23:00 val. iki 6:00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai I. T. buvo sulaikytas nuo 2020 m. vasario 25 d. 11 val. 00 min. iki 2020 m. vasario 26 d. 19 val. 26 min. (3 t., b. l. 81, 97), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Kaltinamajam I. T. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (3 t., b. l. 98–99, 100–101), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.
Dėl D. N. skirtinos bausmės
Kaltinamojo D. N. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (dėl J. U. priklausančio turto vagystės ir dėl R. T. priklausančio turto vagystės) ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas, skirdamas bausmę D. N., vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies, BK 61 straipsnio nuostatomis. Skiriant bausmę atsižvelgtina į tai, kad padaryti trys apysunkiai, baigti nusikaltimai (BK 11 straipsnio 4 dalis), į jų padarymo aplinkybes, į kaltės formą – tiesioginę tyčią, į nusikalstamos veikų motyvus ir tikslus, į kaltinamojo vaidmenį nusikalstamos veikos padarymo metu – vagystės buvo vykdomos jo iniciatyva, kartu su kitais kaltinamaisiais aktyviai prisidėjo vagiant turtą, įvertintina ir tai, jog nukentėjusieji J. U. ir R. T. pretenzijų neturi, žala jiems atlyginta. Individualizuodamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas įvertina kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, iš kurių matyti, kad kaltinamasis neteistas (4 t., b. l. 138–139), administracine tvarka baustas už smulkius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtas pinigines nuobaudas sumokėjęs (4 t., b. l. 140–141), tiek nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek po jos užsiima individualia veikla (4 t., b. l. 142), kartu įvertinamos ir nustatyta atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybė. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai, įskaitant ir galimybės ateityje daryti nusikalstamas veikas apribojimas, gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam D. N. sankcijoje už padarytas nusikalstamas veikas, įtvirtintas BK 178 straipsnio 2 dalyje, numatytas bausmes – areštą, jų dydį parenkant artimą straipsnio sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui.
BK 63 straipsnio 4 dalis įpareigoja teismą, bendrinant bausmes iš dalies sudedant, nurodyti pridedamos bausmės dalies parinkimo motyvus. Parenkant konkretų bausmių bendrinimo būdą ir nurodant pridedamos bausmės dalies motyvus, teismas pažymi, kad D. N. įvykdė trys vagystes, kurios priskiriamos apysunkiams nusikaltimams, nusikalstamos veikos padarytos skirtingu laiku, jas skiria trumpas laiko tarpas, iš skirtingų objektų, yra savarankiškos, todėl bausmės bendrintinos iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant bausmės dalį už kitą nusikalstamą veiką parinktina artimą įstatymo numatytam minimumui.
Lietuvos Respublikos Seimas 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263, įsigaliojusiu nuo 2020 m. liepos 1 d., t. y. jau po D. N. nusikalstamų veikų padarymo pakeitė bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir nustatė, kad pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio Kodekso IX skyriuje nustatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Bausmės vykdymas pagal šio straipsnio BK 75 straipsnio 1 dalį gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis).
Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį, veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu lengvinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Tai bendros taisyklės, jog asmuo atsako pagal įstatymą, galiojusį nusikalstamos veikos padarymo metu, išimtis. Veikos nusikalstamumą panaikina toks įstatymas, kuriame nebenumatyta buvusios nusikalstamos veikos sudėtis arba sumažinta jos sudėtis, numatant naujus arba atsisakant buvusių jos sudėties požymių. Baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią ir tuo atveju, kai švelninama jame nustatyta bausmė. Baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią taip pat ir tuo atveju, jeigu jis kitaip palengvina teisinę nusikalstamą veiką padariusio asmens padėtį. Prie tokių įstatymų priskiriami įstatymai, kurie pašalina veiką iš sunkių nusikaltimų sąrašo, išplečia galimybes atleisti veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės arba atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą, sutrumpina senaties, teistumo terminus ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 16 d. nutartis byloje Nr. 1S-168-307/2020).
Įvertinus kaltinamojo asmenybę, byloje nustatytas faktines aplinkybes, taip pat atsižvelgiant į tai, jog baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis vestų netinkamą gyvenimo būdą ar ignoruotų visuomenėje nusistovėjusias gero elgesio bei moralės standartus, teismas daro išvadą, jog D. N. nėra tiek pavojingas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik skiriant jam realią arešto bausmę. Teismo nuomone, kaltinamojo atžvilgiu paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, ir neizoliavus jo nuo visuomenės, suteikiant galimybę įrodyti, jog jis yra vertas teismo ir visuomenės pasitikėjimo. Spręstina, kad arešto bausmė su jos vykdymo atidėjimu kaltinamajam D. N. padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir žalingumą visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Arešto bausmės skyrimas, jos vykdymą atidedant, atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti jį už nusikalstamų veikų padarymą, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo ateityje. Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamojo D. N. atžvilgiu taikytinas BK 75 straipsnis, jam skirtinos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 1 (vienerių) metų laikotarpiui, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuo 23 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, bei paskiriant BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punkte numatytą įpareigojimą – visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, realaus arešto bausmės atlikimo atveju į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai D. N. buvo sulaikytas nuo 2020 m. vasario 25 d. 11 val. 30 min. iki 2020 m. vasario 27 d. 10 val. 39 min. (4 t., b. l. 97–98, 110–111), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Kaltinamajam D. N. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (4 t., b. l. 112–114), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Dėl L. B. skirtinos bausmės
Kaltinamojo L. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (dėl J. U. priklausančio turto vagystės) ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas, skirdamas bausmę L. B., vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies, BK 61 straipsnio nuostatomis, taip pat BK XI skyriuje įtvirtintais nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumais. Skiriant bausmę atsižvelgtina į tai, kad padaryti du apysunkiai baigti nusikaltimai (BK 11 straipsnio 4 dalis), į tai, kad kaltinamasis L. B. veikė tiesiogine tyčia, jo vaidmuo nusikalstamų veikų padarymo metu nebuvo išskirtinis, bendru sutarimu su kitais kaltinamaisiais vogė svetimą turtą. Kartu atsižvelgiama ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nustatytą dėl vienos nusikalstamos veikos (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Individualizuodamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas įvertina kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, iš kurių matyti, kad kaltinamasis neteistas (4 t., b. l. 172 – 173), administracine tvarka baustas, tame tarpe ir už smulkias vagystes (4 t., b. l. 174–179). Šios aplinkybės kaltinamąjį charakterizuoja neigiamai, tačiau įvertintina ir tai, jog kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnametis, yra moksleivis (4 t., b. l. 180), po nusikalstamų veikų padarymo dirbo (4 t., b. l. 181), paskirtas pinigines nuobaudas už padarytus administracinius nusižengimus sumokėjęs. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai, įskaitant ir galimybės ateityje daryti nusikalstamas veikas apribojimas, gali būti pasiekti paskyrus kaltinamajam L. B. sankcijoje už padarytas nusikalstamas veikas, įtvirtintas BK 178 straipsnio 2 dalyje, numatytas bausmes – areštą, jų dydį parenkant artimą straipsnio sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui.
BK 63 straipsnio 4 dalis įpareigoja teismą, bendrinant bausmes iš dalies sudedant, nurodyti pridedamos bausmės dalies parinkimo motyvus. Parenkant konkretų bausmių bendrinimo būdą ir nurodant pridedamos bausmės dalies motyvus, teismas pažymi, kad L. B. padarė du apysunkius nusikaltimus, kurių kėsinimosi objektai tapatūs, nusikalstamas veikas skiria kelių valandų laikotarpis, todėl bausmės bendrintinos iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant bausmės dalį už kitą nusikalstamą veiką parinktina lygi įstatymo numatytam minimumui.
Kaip jau buvo minėta pagal BK 3 straipsnio 2 dalį, veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu lengvinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Taigi nors L. B. nusikalstamas veikas padarė iki Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 įsigaliojimo, o būtent iki įsigaliojant arešto bausmės vykdymo atidėjimui, jo atžvilgiu baudžiamasis įstatymas lengvinantis veiką padariusio asmens teisinę padėtį turi grįžtamąją galią ir yra taikytinas.
Pagal BK 92 straipsnio 1 dalį nepilnamečiui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vieno mėnesio iki devynių mėnesių ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nepilnamečio buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 94 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į aptartas kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, į tai, kad L. B. saistomas socialiniais ryšiais su mokslais, kad asmeniškai prisidėjo prie nukentėjusiajam J. U. padarytos žalos atlyginimo, kad jo padarytos nusikalstamos veikos buvo sąlygotos lengvabūdiško požiūrio į įstatymo saugomas vertybes bei nepakankamo suvokimo dėl daromų veikų baudžiamumo, galimų pasekmių, teismas daro išvadą, jog L. B. nėra tiek pavojingas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik skiriant jam realią arešto bausmę. Teismo nuomone, kaltinamojo atžvilgiu paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, ir neizoliavus jo nuo visuomenės. Spręstina, kad arešto bausmė su jos vykdymo atidėjimu kaltinamajam L. B. padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir žalingumą visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Arešto bausmės skyrimas, jos vykdymą atidedant atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti jį už nusikalstamų veikų padarymą, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo ateityje. Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamojo L. B. atžvilgiu taikytinas BK 92 straipsnis, jam skirtinos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 9 (devynių) mėnesių laikotarpiui, paskiriant jam intensyvią priežiūrą – visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuo 23 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, bei paskiriant BK 82 straipsnio 5 dalies 5 punkte numatytą auklėjamojo poveikio priemonę – 9 (devynių) mėnesių elgesio apribojimą, ir BK 87 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą įpareigojimą – visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti mokslą arba dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Kaltinamajam L. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (4 t., b. l. 165–167), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Dėl civilinių ieškinių
Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 136,83 eurų turtinės žalos, sietinos su nukentėjusiojo R. J. gydymo išlaidomis (1 t., b. l. 188–189, 190), atlyginimo. Civilinio ieškinio dydis pagrįstas rašytiniais įrodymais, tarp kilusios žalos ir kaltinamųjų M. D., E. D. ir I. T. veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl civilinio ieškovo ieškinys tenkintinas (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Už šią nusikalstamą veiką teismas kaltais pripažino M. D., E. D. ir I. T., todėl šio ieškinio suma – 136,83 eurai solidariai priteistina iš M. D., E. D. ir I. T.
Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis E. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 080 eurų turtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 186–191).
BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį. Tai reiškia, kad pripažinus asmenis kaltais padarius nusikalstamas veikas, teismas turi pareigą spręsti klausimą dėl laikantis proceso tvarkos pareikštų ieškinių pagrįstumo. Teismas civilinius ieškinius nagrinėja vadovaudamasis BPK normomis, o santykiams, kurių BPK nereglamentuoja, spręsti turi pareigą taikyti civilinio proceso normas. Sprendžiant klausimą dėl turtinės žalos atlyginimo – ieškinio sumą paprastai sudaro turtiniai nuostoliai, kuriuos dėl nusikalstamos veikos patyrė nukentėjusysis. Nukentėjusiojo E. S. civilinis ieškinys pagrįstas, jo dydis nustatytas nukentėjusiojo paaiškinimais, ikiteisminio tyrimo metu pateiktais rašytiniais dokumentais (2 t., b. l. 186–191). Teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamieji nukentėjusiajam turtinės žalos neatlygino. Už šią nusikalstamą veiką teismas kaltais pripažino E. D., D. N., I. T. ir L. B., todėl šio ieškinio suma – 1 080 eurai solidariai priteistina iš E. D., D. N., I. T. ir L. B.. Nepilnamečiui L. B. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, žalos išieškojimą nukreipti į jo atstovų pagal įstatymą turtą ir uždarbį (CK 6.276 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad L. B. atstovų pagal įstatymą pareiga atlyginti žalą pasibaigia, kai L. B. sulauks pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti (CK 6.276 straipsnio 3 dalis).
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
Žemesnės instancijos teismas
1) 2020 m. vasario 18 d. įvykio vietos apžiūros metu paimtas dvi nuorūkas, kepurę, pirštinę, automobilio padangą, automobilio padangos pėdsakų gipsinę išlieją, saugomas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo kameroje (1 t., b. l. 68–69, 70), nuosprendžiu įsiteisėjus sunaikinti;
2) R. J. priklausančią metalinę grandinėlę, saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo kameroje (1 t., b. l. 112–114), nuosprendžiu įsiteisėjus esant prašymui gražintini savininkui R. J., o nesant prašymo – sunaikintini;
3) 2020 m. vasario 21 d. įvykio vietos apžiūros metu paimtą polimerinę išlieją su laužimo įrankių pėdsakais, dvi daktiloskopines plokšteles su avalynės pėdsakais, saugomas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo kameroje (2 t., b. l. 74 76), nuosprendžiu įsiteisėjus sunaikinti;
4) 2020 m. kovo 4 d. įvykio vietos apžiūros metu paimtą spyną, saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo kameroje (1 t., b. l. 112–114), nuosprendžiu įsiteisėjus sunaikinti;
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendė:
M. (M.) D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartimi subendrintos atskirais nuosprendžiais paskirtos ir neatliktos bausmės iš dalies pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę ir galutinę subendrintą bausmę M. (M.) D. skirti 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 8 MGL dydžio baudą.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai M. (M.) D. buvo sulaikytas ir suimtas nuo 2017 m. spalio 12 d. iki 2017 m. lapkričio 9 d., vieną laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
M. (M.) D. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktinos galioti iki paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą panaikintinos.
E. (E.) D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
E. (E.) D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (dėl E. S. (E. S.) priklausančio turto vagystės), ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
E. (E.) D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (dėl J. U. priklausančio turto vagystės), ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir galutinę subendrintą bausmę E. (E.) D. skirti 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 87 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktais (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1861 redakcija), E. (E.) D. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų laikotarpiui, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – 1 (vienerių) metų elgesio apribojimą ir įpareigojimus – visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 23:00 val. iki 6:00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai E. (E.) D. buvo sulaikytas nuo 2020 m. vasario 26 d. 10 val. 30 min. iki 2020 m. vasario 27 d. 10 val. 21 min., vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
E. (E.) D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
I. T. (I. T.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
I. T. (I. T.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (dėl E. S. (E. S.) priklausančio turto vagystės), ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
I. T. (I. T.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (dėl J. U. priklausančio turto vagystės), ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
I. T. (I. T.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (dėl R. T. priklausančio turto vagystės), ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir galutinę subendrintą bausmę I. T. (I. T.) skirti 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7 punktais (2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija), I. T. (I. T.) paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų laikotarpiui, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 23:00 val. iki 6:00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai I. T. (I. T.) buvo sulaikytas nuo 2020 m. vasario 25 d. 11 val. 00 min. iki 2020 m. vasario 26 d. 19 val. 26 min., vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
I. T. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.
D. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (dėl E. S. (E. S.) priklausančio turto vagystės), ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
D. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (dėl J. U. priklausančio turto vagystės), ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
D. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (dėl R. T. priklausančio turto vagystės), ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir galutinę subendrintą bausmę D. N. skirti 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, D. N. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų laikotarpiui, paskiriant D. N. intensyvią priežiūrą – visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuo 23 val. 00 min. iki 6 val. 00 min. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, bei BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punkte numatytą įpareigojimą – visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, realaus arešto bausmės atlikimo atveju į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai D. N. buvo sulaikytas nuo 2020 m. vasario 25 d. 11 val. 30 min. iki 2020 m. vasario 27 d. 10 val. 39 min., vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
D. N. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
L. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (dėl E. S. (E. S.) priklausančio turto vagystės), ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
L. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (dėl J. U. priklausančio turto vagystės), ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir galutinę subendrintą bausmę L. B. skirti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1 dalimi, L. B. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 9 (devynių) mėnesių laikotarpiui, paskiriant L. B. intensyvią priežiūrą – visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuo 23 val. 00 min. iki 6 val. 00 min. būti savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, bei BK 82 straipsnio 5 dalies 5 punkte numatytą auklėjamojo poveikio priemonę – 9 (devynių) mėnesių elgesio apribojimą, ir BK 87 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą įpareigojimą – visą arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti mokslą arba dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
L. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš M. (M.) D., E. (E.) D. ir I. T. (I. T.) solidariai 136,83 (vieną šimtą trisdešimt šešis eurus ir 83 centus) Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. S. (E. S.) civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti iš E. (E.) D., I. T. (I. T.), D. N. ir L. B. solidariai nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. S. (E. S.) naudai 1 080 (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt) eurų turtinės žalos atlyginimo.
Nepilnamečiui L. B. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, žalos išieškojimą nukreipti į jo atstovų pagal įstatymą turtą ir uždarbį (CK 6.276 straipsnio 2 dalis). L. B. atstovų pagal įstatymą pareiga atlyginti žalą pasibaigia, kai L. B. sulauks pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti (CK 6.276 straipsnio 3 dalis).
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2020 m. vasario 18 d. įvykio vietos apžiūros metu paimtas dvi nuorūkas, kepurę, pirštinę, automobilio padangą, automobilio padangos pėdsakų gipsinę išlieją; 2020 m. vasario 21 d. įvykio vietos apžiūros metu paimtą polimerinę išlieją su laužimo įrankių pėdsakais, dvi daktiloskopines plokšteles su avalynės pėdsakais; 2020 m. kovo 4 d. įvykio vietos apžiūros metu paimtą spyną, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo kameroje, nuosprendžiu įsiteisėjus sunaikinti. R. J. priklausančią metalinę grandinėlę, saugomą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato daiktinių įrodymų saugojimo kameroje, nuosprendžiu įsiteisėjus esant prašymui gražintini savininkui R. J., o nesant prašymo – sunaikintini;
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.