Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. Z. pareiškimą su suinteresuotais asmenimis D. Z., A. U. dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuoti asmenys D. Z. ir A. U. pateikė atsiliepimus į pareiškimą, iš kurių matyti, kad su pareiškėjos pareiškimu visiškai sutinka, patvirtino pareiškėjos nurodytas faktines aplinkybes dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja R. Z. yra palikėjos A. U. duktė, šį faktą patvirtina į bylą pateikti pareiškėjos gimimo ir santuokos liudijimai. A. U. mirė (duomenys neskelbtini), apie ką sprendžiama iš mirties įrašą liudijančio išrašo. Mirusioji testamento nebuvo sudariusi, jos mirties momentu atsirado palikimas, kurį pagal palikėjos mirties momentu galiojusio CK 573 straipsnio nuostatas pagal įstatymą turėjo teisę paveldėti pirmos eilės įpėdiniai – vaikai, sutuoktinis, tėvai. Pareiškėja kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad po motinos mirties ji priėmė motinos palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti. Juridinio fakto nustatymas sukeltų pareiškėjai teisines pasekmes, nes ji įgytų teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į palikimą.

Palikimo atsiradimo metu palikimo priėmimo klausimus reglamentavo 1964-07-07 įstatymu patvirtintas CK. Tačiau 2000-07-18 Lietuvos Respublikos CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šis kodeksas (2000 m. CK) taikomas taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus (t. y. po 2001-07-01). Minėto straipsnio 4 dalyje akcentuojama, kad CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai taikomi sprendžiant ginčus teismine tvarka, nepaisant to, kada yra atsiradę civiliniai santykiai, iš kurių yra kilęs ginčas. To paties įstatymo 38 straipsnis apibrėžia 2000 m. CK penktosios knygos „Paveldėjimo teisė“ normų taikymą iš esmės tik atvejams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus 2000 m. CK, išskyrus CK 5.8 straipsnio, kuriame nustatytas paveldėjimo teisės ginčijimo terminas, taikymą, kurį susieja su šiame straipsnyje nustatyto ieškinio senaties termino taikymo pasibaigimu. Taigi ginčo teisiniams santykiams iš esmės taikytinos 1964 m. CK paveldėjimą reglamentuojančios teisės normos bei 2000 m. CK 1.5 straipsnis, apibrėžiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymą.

Palikimo priėmimo atvejis, kai palikimas priimamas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti, yra įtvirtintas tiek 1964 m. CK 587 straipsnyje, tiek 2000 m. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje, 5.51 straipsnyje. Aplinkybė, kad 2000 m. CK palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti detaliau reglamentuoja šį palikimo priėmimo būdą, nepriešpastato šio palikimo priėmimo būdo aiškinimo teismų praktikos pagal 1964 m. CK. Palikėjos mirties metu įtvirtintas teisinis reglamentavimas, numatytas CK 587 straipsnio 2 dalyje , nustatė, jog „laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti /..../.“ Aiškindamas šią teisės normą (paveldėjimo būdą) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenumas 1981-06-26 nutarimo Nr. 4 6 punkte nurodė, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldimą turtą, patvirtinančiu CK 587 straipsnio prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuompinigių ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas tame name ir t. t.).

Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais nurodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, šiuo atveju nereikalaujama. Veiksmų pobūdis reiškia, jog įpėdinis turi atlikti aktyvius veiksmus, iš kurių matytųsi, kad įpėdinis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; kt.). Taigi įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, yra laikomas priėmusiu visą palikimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartį, priimtą civilinėje Nr. 3K-3-86/2007; kt.).

Kaip matyti iš pateiktų į bylą Alytaus rajono likviduotų apylinkių darbo žmonių deputatų tarybos vykdomųjų komitetų dokumentų archyvinio fondo Alytaus rajono Butrimiškių apylinkės Luksnėnų kaimo 1958-1960 ir 1961-1963 metų ūkinių knygų įrašų, iš Alytaus rajono Luksnėnų apylinkės darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto dokumentų archyvinio fondo Alytaus rajono Luksnėnų apylinkės Luksnėnų kaimo 1964-1966 metų, 1973-1975 metų, ūkinių knygų įrašų, iš Alytaus rajono Alytaus apylinkės darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto dokumentų archyvinio fondo Alytaus rajono Alytaus apylinkės Luksnėnų kaimo 1976-1979 metų, 1980-1982 metų, 1983-1985 metų ir 1986-1990 metų įrašų ūkinėse knygose B. šeima gyveno šiame kaime, o šeimos turtą sudarė įvairių statybos metų, pradedant nuo 1935 m. iki 1975 metų, pastatai: gyvenamasis namas, daržinė – tvartas, daržinė, rūsys.

1958-1960 metų ūkinėje knygoje šeimos galva nurodyta A. B., Z., t. y. pareiškėjos motina (santuokinė pavardė U.), dėl kurios palikimo priėmimo faktiniu valdymu sprendžiama šioje civilinėje byloje. Pastebėtina, kad turtas, nurodytas įrašuose – gyvenamas namas, daržinė, yra įgytas iki santuokos su A. U., nes santuoka tarp asmenų sudaryta 1964 metais. Sutinkamai su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aiškinimu, įrašai ūkinėse knygose kaimo vietovėse laikomi pakankamais pastatų valdymo nuosavybės teisės įrodymu ir sukuria teisines pasekmes, nes patvirtina nuosavybės teises, kai tokie įrašai yra padaryti iki 1991-07-25, t. y. iki dienos, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr. 297 patvirtino Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukciją (Lietuvos aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2007).

A. U. mirties metu (duomenys neskelbtini) pirmos eilės įpėdiniai buvo jos vaikai – dukra (pareiškėja) R. Z. (tuo metu U.), dukra D. Z. (tuo metu U.), sūnus A. U. ir sutuoktinis A. U., kurie visi pareiškėjos nurodytomis pareiškime aplinkybėmis gyveno (duomenys neskelbtini) namuose, kurie įrašyti minėto kaimo ūkinėse knygose. Iš procesinių dokumentų ir pareiškėjos pateikto pareiškimo bei atstovės paaiškinimo nustatyta, kad po motinos mirties pareiškėja kartu su likusiais šeimos nariais liko gyventi gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) kaime, juo naudojosi ir jį tvarkė kartu su kitais įstatyminiais paveldėtojais ir iki šiol gyvenamajame name gyvena kartu su savo šeima, moka mokesčius už suvartotą elektros energiją. Teismui pateikti įrodymai apie turto priežiūrą ir mokesčių sumokėjimą parvirtina aplinkybę, kad pareiškėja priėmė palikimą, jį valdo ir juo rūpinasi, t. y. elgiasi su juo kaip su savo turtu, kas atitinka faktinio palikimo priėmimo turinį.

Ta aplinkybė, kad palikimo priėmimo momentu pareiškėja buvo nepilnametė ir po palikėjos mirties namuose liko gyventi kiti šeimos nariai, nepaneigia fakto apie motinos palikimo priėmimą. Sutinkamai su 1964 m. CK 576 straipsnio nuostatomis nepilnamečiai turėjo teisę į privalomąją turto dalį, taigi, sutinkamai su tuo metu galiojusiu teisiniu reglamentavimu pareiškėja po motinos mirties privalomai įgijo jos palikimo dalį, o palikimo dalies priėmimas reiškia viso palikimo priėmimą. Šiuo atveju pastebėtina, kad kiti paveldėtojai į palikimą nepretenduoja, palikėjos sutuoktinis A. U. yra miręs, o pareiškėja įrodė, kad kaip įpėdinė ji pakankamai aiškiai išreiškė savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes - perimti palikėjos civilines teises ir pareigas, t. y. ji pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Teismas laiko, kad tokiu būdu pareiškėja palikimą, atsiradusį po motinos mirties, faktiškai priėmė, todėl faktas paveldėjimo tikslu dėl palikimo priėmimo pagal pareiškimo reikalavimą nustatytinas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsniu.

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turinį faktą, kad pareiškėja R. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo motinos A. U., gimusios (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties jos palikimą priėmė pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Juridinis faktas nustatytas tam, kad pareiškėja R. Z. galėtų pilna apimtimi įgyvendinti paveldėjimo teisę į motinos A. U. palikimą.

Priteisti iš pareiškėjos R. Z. 8,34 Eur (aštuonis eurus 34 ct) žyminio mokesčio valstybei

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.