- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Data
- 2020-04-24
- Bylos Nr.
- I2-2868-394/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00081-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Jarūnė Sedalienė (pirm.), Virginijus Stankevičius, Laisvutė Kartanaitė
- Pareiškėjas
- A. P.
- Atsakovas
- Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės, Jarūnės Sedalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Virginijaus Stankevičiaus,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. P. (toliau – ir Pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tarnybos Licencijavimo skyriaus viršininko 2020 m. sausio 3 d. sprendimą Nr. 20-IL-40-00006-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad nesutinka su Šiaulių apskrities VPK Viešosios tarnybos Licencijavimo skyriaus viršininko 2020 m. sausio 3 d. sprendimu, kuriuo panaikintas jam Šiaulių apskrities VPK išduotas leidimas Nr. L1-0004628 laikyti (nešiotis) ginklus (toliau – Sprendimas) bei priimtas nurodymas A. P. priklausančius du ginklus perduoti Šiaulių apskrities VPK ginklų tinkamumo tolimesniam naudojimui nustatymo komisijai, nes sprendimas yra neteisingas, nemotyvuotas ir neproporcingas. Pareiškėjas paaiškino, kad 2019-11-16 ryte, 7.45 val., (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio nariai susirinko į būrelio buveinę - sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). Visi 18 asmenų, planuojantys dalyvauti medžioklėje, pasirašė medžioklės lape, vadovas buvo R. J.. Jis išskirstė visiems stovėjimo vietas. Pareiškėjui buvo paskirta tykojimo vieta prie (duomenys neskelbtini) miško šiaurės-vakarų kampe, kvartalo Nr. 9 (esančio (duomenys neskelbtini)). Medžioklės pradžia buvo 8 val. Kadangi buvo žvarbu, pareiškėjas stovėjo labai vėjuotoje vietoje, po valandos laiko sušalo, nusprendė išgerti porą gurkšnių turėto viskio iš plokščios gertuvės. Apie 9.05 val. atsišakojime nuo kelio (duomenys neskelbtini) pro (duomenys neskelbtini) miško vakarinį kraštą pareiškėjas pastebėjo ant keliuko kalnelio policijos automobilį, maždaug 300-350 m. atstumu nuo jo. Pareigūnai, pamatę pareiškėją, sustojo, paklausė iš kokio būrelio ir pasiūlė pasitikrinti blaivumą. Pareiškėjas iš karto pasakė, kad ką tik iš turimos gertuvės gėrė alkoholio, paprašė pareigūnus luktelėti, tačiau jie nesutiko. Alkotesteriu buvo nustatytos 0,89 promilės. Policijos pareigūnai kažkam paskambino, pasitarė ir po pokalbio atsakė, kad jie pareiškėjui neleis tikrintis neblaivumo pakartotinai, kadangi nustatinėjamas ne kelių eismo taisyklių pažeidimas, kur tokia procedūra būtų galima. Tarp jų pokalbio ir patikrinimo truko kelios minutės, net nebuvo įsėdę į tarnybinį automobilį, nes jis su viskuo sutiko. Nesitikėjo, kad alkoholio koncentracija viršys 0,4 promiles. Su parodytais skaičiais prietaise pareiškėjas sutiko, pripažino, kad išgėrė, nes ir prieš patikrinimą policijos pareigūnams jis pats tą pasakė. 2019-11-18 pareiškėjui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 40-ANR P-23035-2019 pagal ANK 227 str. 1 d. dėl Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 straipsnio 2 d. 3 p. pažeidimo. Byla procesinio sprendimo priėmimui perduota į Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus. 2019-12-04 Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmai pagal nustatytas faktines aplinkybės adm. byloje Nr. A10.-2177-284/2019 priėmė nutarimą – nusprendė A. P. pripažinti kaltu pagal ANK 227 str. 1 d., nubausti minimalia 60 Eur bauda; taip pat nusprendė nutarimui įsiteisėjus, grąžinti graižtvinį šautuvą Zastava M70, 308 Winchester Nr. 209967, 4 vnt. 308 win šovininius, paimtus 2019-11-26 ginklo ir šaudmenų paėmimo aktu Nr. 1211. Teismo sprendimui įsiteisėjus, 2020-01-03 buvo priimtas skundžiamas Šiaulių apskrities VPK VT LS sprendimas, kuriame nurodoma, jog jis priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 30 str. 2 d. 3 p., 40 str. 1 d. 6 p., 17 str. 1 d. 10 p. nuostatomis. Įstatymo 30 straipsnio 2 d. 3 p. numato, kad A, B, C kategorijų ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių savininkui, valdytojui, naudotojui draudžiama ginklą nešiotis, gabenti apsvaigusiam nuo alkoholio (0,41 promilės ir daugiau), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Įstatymo 40 straipsnio 1 d. 6 punkte sakoma, kad leidimų nešiotis ir leidimų laikyti šio įstatymo 3 straipsnio 6-10 punktuose nurodytus ginklus, B, C kategorijų ginklus galiojimas panaikinamas, kai asmuo naudojasi ginklu pažeisdamas ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartą reglamentuojančius teisės aktus ir tas pažeidimas kelia grėsmę žmonių gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Įstatymo 17 straipsnio „Teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis apribojimai“ 1 dalyje numatyta, kad šio įstatymo 3 straipsnio 6-10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo: apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju policijos įstaiga nurodo atsisakymo išduoti leidimą laikyti ginklus, leidimą nešiotis ginklus ar sprendimo panaikinti šių leidimų galiojimą motyvus.
Pareiškėjas skunde taip pat paaiškino, kad faktinės aplinkybės, nustatytos administracinio pažeidimo byloje, yra pakankamai aiškios ir jų pareiškėjas nekvestionuoja. Paties įvykusio fakto jis neneigia, bet nesutinka su tuo, kad būtent tokio pobūdžio vienkartinis pažeidimas buvo pagrįsta vada skundžiamam sprendimui priimti. Be to, Sprendimas nemotyvuotas, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, surašyti argumentai yra perkelti iš kitų bylų teismų praktikos, tačiau ne pagal konkretaus įvykio situaciją, netinkamai taikytos materialinės teisės normos. Policijos įstaiga faktinių duomenų, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę ar kelia grėsmę, nepateikė (17 str. 1 d. 10 p.). Visiškai neatsižvelgta į pareiškėjo asmenybę ir niekaip nepagrįsta, kuo pasireiškė būtent to pažeidimo sukelta grėsmė (40 str. 1 d. 6 p.). Pareiškėjas dėl Įstatymo 30 str. 2 d. 3 p. nuostatų pažeidimo pažymėjo, kad teismas jau įvertino jo veiksmus, priėmė sprendimą ir skyrė administracinę bausmę, ginklo konfiskacijos, siekiant užkirsti kelią galimų naujų teisės pažeidimų padarymui, neskyrė, nematė poreikio, todėl iš naujo vertinti prejudicinius faktus ir taikyti skirtingus prevencijos priemonių standartus, nebegalima. Priimtame Sprendime motyvai, dėl ko pareiškėjui turėtų būti panaikinamas leidimas ginklui nešiotis, nurodomi tie, jog pagal minėtą įstatymą, asmenims, kurie nori įsigyti arba turėti ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai; A. P., būdamas neblaivus, nešiojosi ginklą, dalyvavo medžioklėje, iš jos nepasitraukė, todėl toks elgesys savaime sukėlė pavojų įstatymo saugomoms vertybėms, kai medžioklės metu galėjo būti sužeisti kiti medžiotojai ar pašaliniai asmenys, todėl šis įstatymo pažeidimas sukėlė grėsmę žmonių gyvybei ir sveikatai, visuomenės ir valstybės saugumui. Pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio nuostatas, pareiškėjas yra nepriekaištingos reputacijos asmuo. Netiktų net artimiausi įvykio situacijai 10 punktas (per metus pakartotinai padarė administracinį nusižengimą, kuriuo buvo šiurkščiai pažeisti medžioklę reglamentuojantys teisės aktai) ar 11 punktas (būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, per metus pakartotinai padarė teisės pažeidimą), nes nėra pažeidimų pakartotinumo. Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriaus pareigūno vien žodžių, kad A. P. veiksmai „galėjo“ sukelti žalą, ar „savaime sukėlė pavojų“, nepakanka. Priimant skundžiamą 2020-01-03 sprendimą, svarbus vertinimui ne tik pats ANK pažeidimo faktas. Nurodžius kelis Įstatymo pagrindus, turėjo būti analizuojamos ir kitos svarbios aplinkybės. Policijos įstaigoje turi būti užfiksuoti ir pateikti duomenys, charakterizuojantys pareiškėjo elgesį, asmenybę, kaip galimai pavojingą sau, kitiems, visuomenei ir valstybei asmenį, be to, būtent kaip tas pažeidimas sukėlė realų pavojų. Toliau detalizuojant įvykio aplinkybes, matyti, kad nebuvo jokios grėsmės aplinkiniams ar visuomenei nei įvykio metu, nei iš praeities įvykių, iš pareiškėjo būdo ir charakterio savybių taip pat nėra jokio pagrindo nerimauti dėl tariamų ateities grėsmių. Pareiškėjas yra medžiotojas virš 30 metų, turi medžiotojo-selekcininko kvalifikaciją, dalyvaudavo respublikinėse šaudymo varžybose, daug kartų buvo paskirtas (duomenys neskelbtini) būrelio medžioklės vadovu ir niekada per šiuos metus nebuvo baustas už medžioklės taisyklių, ginklų nešiojimo, naudojimo ar panašius kitus pažeidimus nei policijos pareigūnų, nei gamtos apsaugos inspektorių. Pareiškėjas neturi kito pobūdžio administracinių nuobaudų, niekada nebuvo pradėtas joks ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu. Įvykio dieną po jo patikrinimo buvo perskambinta visiems dalyvaujantiems medžioklėje, susirinkta į vietą prie medžioklės vadovo, buvo patikrinti visi likę būrelio vyrai, patikrinti jų leidimai ginklams, jokių pažeidimų nenustatyta. Šiuos faktus patvirtina administracinio nusižengimo byloje esantis 2019-11-16 A. K. Tarnybinis pranešimas. Tai parodo, kad prieš medžioklę jie bendrai tikrai alkoholio nevartojo, sustojo į paskirtas savo vietas, laikėsi tvarkos ir taisyklių. Medžioklės metu pareiškėjo stovėjimo vieta buvo pati atokiausia nuo kitų medžiotojų. Tai patvirtinti pateikė 2019-11-16 medžioklės vadovo R. J. paaiškinimą apie vykdytą medžioklės planą, žmonių išsidėstymą, žemėlapio ištrauką su medžiotojų stovėjimo pažymėjimo taškais. Pareiškėjo stovėjimo vieta pažymėta raudonu tašku (čia jį ir pamatė stovintį policijos ekipažas), kitų - alyvine spalva. Artimiausios sodybos nuo raudono taško iki (duomenys neskelbtini) kaimo (ten stovi dvi sodybos negyvenamos) apie 1,5 km, (duomenys neskelbtini) k. – 2,2 km, artimiausias medžiotojas – 1,5 km atstumu. Kaip matyti, pareiškėjas vienas stovėjo miško palaukėje ramiai, ginklo nenaudojo, su niekuo nekonfliktavo, patikrinimo metu elgėsi adekvačiai, jokio pykčio ar agresijos nereiškė, pripažino ir prisiėmė atsakomybę už veiksmus. Todėl nepagrįsta teigti, kad dėl jo elgesio galėjo būti sužeisti kiti medžioklėje dalyvavę asmenys. Pareiškėjas sušalo, buvo po penkių naktinių pamainų, tikėjosi ir manė, kad nuo kelių gurkšnių viskio neįmanoma apsvaigti virš 0,4 promilių. Alkoholio matuoklis parodė 0,89 prom. Taip atsitiko dėl didelės alkoholio koncentracijos burnoje, nes nebuvo daugiau nei ko nors gėręs ar valgęs, buvo praėję labai mažai laiko. Pakartotinai atlikti pasitikrinimą nebuvo leista. Šias aplinkybes pareiškėjas patvirtino ir administracinę bylą nagrinėjant teismo posėdyje. Pagal galiojančias Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles, alkoholio kiekis organizme iki 0,4 promilės yra toleruotinas (58.3 p.). Atsakomybė už medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą būnant neblaiviam kyla tik nuo vidutinio girtumo laipsnio (ANK 290 str. 5 d.). Pareiškėjo elgesys tuo metu išgėrus alkoholio nebuvo kaip nors pats savaime pavojingas. Elgesys nepasikeitė nei įprastai pareiškėjas būtų elgęsis, ar būtų elgęsis tokioje situacijoje visiškai nevartojęs asmuo. Supranta, kad pasielgė netinkamai, už tai buvo nubaustas administracine tvarka. Tačiau gyvenime yra ramus, tolerantiškas, nekonfliktuojantis žmogus, gerbiamas savo medžiotojų būrelyje, darbe ir šeimoje. Jokių duomenų, kad būtų linkęs į agresiją, smurtą, destruktyvų, priešingą teisei elgesį, dėl ko galėtų kelti ar būtų sukėlęs kada nors kokį nors pavojų, nėra ir nebus surinkta. Pareiškėjas prie skundo pridėjo papildomus, jį charakterizuojančius, įrodymus. Pateikė AB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus pasirašytą 2020-01-16 Nr. 7-5 A. P. charakteristiką, kurioje nurodoma, jog pareiškėjas bendrovėje dirba nuo 2004 metų ekskavatoriaus mašinisto-šaltkalvio pareigose; savo pareigas atlieka gerai, laiku, stropus, punktualus, atsakingas, su bendradarbiais nekonfliktuoja, tarnybinių nuobaudų neturi. Pareiškėjas įmonėje kasa dolomitą, gamina skaldą, dirba su ypatingai galingu, sveriančiu 78 tonas, ekskavatoriumi. Tokio tipo ekskavatorių Baltijos šalyse yra tik du, Lietuvoje vienas jų įmonėje, kurioje dirba pareiškėjas. Periodiškai būna darbe patikrinamas dėl (ne)blaivumo, ir nuobaudų pareiškėjas nėra turėjęs. Jei pareiškėjas būtų nepatikimas, jam neskirtų darbui tokios pavojingos ir brangios technikos. (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelis 2020-01-16 pateikė charakteristiką, jog A. P. yra šio būrelio narys nuo 1987 metų, prieš tai dar 5 metus aktyviai dalyvaudavo varovu; yra keletą paskutinių kadencijų būrelio valdybos narys, turintis gerą supratimą apie medžioklių organizavimą ir jų pravedimą, daugelį metų skiriamas medžioklės vadovu, kolektyvo nariai jį vertina, prisideda sprendžiant būrelio veikloje kylančias problemas, yra reiklus, žodžio besilaikantis žmogus; niekada jokių nuobaudų neturėjo.
Pareiškėjas skunde pažymėjo, kad administracinio nusižengimo byloje dėl Įstatymo 30 str. 2 d. 3 p. nuostatų pažeidimo, teismas jau konstatavo, kad ginklo ir šaudmenų konfiskavimas netaikytinas. Sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nusižengimas tiek tokio pobūdžio padarytas pirmą kartą, tiek iš viso asmuo pirmą kartą baudžiamas administracine tvarka, ir veika atsitiktinė. Teismas atsižvelgė į pareiškėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, vadovavosi teisingumo ir protingumo principais, ir taikė minimalią baudą bei sankcijoje numatytos galimybės konfiskuoti ginklą netaikė (ANK 227 str. 4 d.). Ginklas buvo grąžintas, teismui visapusiškai įvertinus aplinkybes dėl jo kaip asmenybės nekeliamos grėsmės kitų asmenų ar savo gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai, visuomenės saugumui. ABTĮ apibrėžia, kas yra neįrodinėtinos aplinkybės, todėl šioje byloje reikia vadovautis 57 str. 3 d. nuostatomis dėl prejuducinės reikšmės faktų pripažinimo. Šiaulių apskrities VPK Viešosios tarnybos Licenzijavimo skyrius, nesutikdamas su teismo sprendimu, kuriuo nutarta po pažeidimo nekonfiskuoti ginklo, manant, kad jis yra neteisingas ir neteisėtas, t. y. nesutinkant su nutarimo rezoliucinės dalies antru punktu ar nepritariant kuriam nors konstatuojamosios dalies teiginiui, toje dalyje turėjo teisę nutarimą apskųsti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Tai nebuvo padaryta.
Pareiškėjas skunde taip pat paaiškino, kad galiojančios Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklės nedraudžia medžioti iki 0,41 promilės rodmens. Pareiškėjas dabar pakeisti alkotesterio parodymų (0,89 prom.) nebegali, tačiau įvykio metu palaukti ir dar kartą pūsti jam nebuvo suteikta galimybė nepagrįstai, todėl užfiksuoti duomenys patikrinimo metu buvo netiksliai ir alkoholio koncentracija organizme, ne burnoje, daugiau nei 0,41 promilės nebūtų siekusi. Iš turimų dokumentų matyti, kad neblaivumo nustatymui buvo naudojamas alkotesteris „Alcotester Drager 6810 Arye Nr. 0400“. Gamintojo viešai skelbiamoje šio prietaiso naudojimo instrukcijoje nurodoma, kad ką tik išgėrusio asmens testavimą galima pradėti tik palaukus bent 15 minučių. Nesilaikant šio nurodymo, burnoje esantys alkoholio likučiai gali iškreipti alkotesterio rodmenis. Pareigūnai šio reikalavimo nesilaikė.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodė, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktas įpareigoja sprendimą priimantį subjektą motyvuotai išdėstyti visas egzistuojančias aplinkybes ir priežastis, pateikiant duomenis ir argumentus, dėl kurių pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu sprendimas priimamas. Teismas turi teisę nuspręsti ir netaikyti įstatyme nustatytos sankcijos, vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, kai individualioje byloje nustato svarbių aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, jog asmeniui taikytina sankcija yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga. Teismas tokią išvadą gali padaryti įvertinęs teisinių santykių bei padaryto teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes (remtasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimu). Dėl skundžiamu Sprendimu panaikinti leidimo laikyti (nešioti) šaunamąjį ginklą, kaip prevencinio pobūdžio priemonės neproporcingumo konkrečiu atveju, leidžia spręsti už kitus teisės pažeidimus taikomos atsakomybės dydžių analizė: pagal sankcijų dydį, bausmės sunkumą, intensyvumą, numatytų kitų poveikio priemonių taikymo trukmę, jų alternatyvą ar privalomumą. Pavyzdžiui, įprastai už įvairius Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių ir (ar) kitų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimus atsakomybė numatyta ANK 290 str. 1 d. ir užtraukia įspėjimą arba baudą nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų. Tačiau, kaip minėta, šios Taisyklės medžioti neblaiviam iki 0,4 prom. nedraudžia, o dėl medžiojimo nuo 0,4 iki 1,5 promilių atskirai nepasisako, ir tai laikoma smulkiu medžioklės taisyklių pažeidimu, papuolančiu į virš minėto straipsnio pirmosios dalies dispoziciją. Už medžiojimą, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,5 prom. iki 2,5 prom.) ar sunkus (nuo 2,5 prom. ir daugiau) neblaivumas, arba atsisakoma tikrintis blaivumą, taikoma ANK 290 str. 5 d., kur sankcija numato griežtą atsakomybę. Toks pažeidimas užtrauktų baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų, bei kartu pagal 9 dalį privaloma būtų skirti teisės medžioti atėmimą nuo vienų iki penkerių metų. Kartu privaloma skirti administracinio nusižengimo padarymo įrankiu, transporto priemonių ir kitų administracinio nusižengimo padarymo priemonių konfiskavimą (10 d.), o už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (lengvas girtumas) arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, administracine tvarka yra privaloma skirti nuobaudą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą iki 1 metų (transporto priemonė taip pat yra padidinto pavojaus šaltinis). Šioje ginčo situacijoje, leidimo laikyti (nešioti) ginklui panaikinimas, kuris kaip specialios teisės atėmimas, tik galėjo būti taikomas, bet neprivalomas. Leidimas panaikintas neterminuotai bei automatiškai sąlygoja pasekmę, kad naujo leidimo svarstymas bus galimas tik po 3 metų. Tokia sankcija tampa akivaizdžiai neproporcinga priemone. Be to, pagal Įstatymo 18 str. 2 d. 12 punktą pareiškėjas tampa asmeniu, kuris nebelaikomas nepriekaištingos reputacijos, nes leidimas nešiotis ginklus, leidimo laikyti ginklus galiojimas buvo panaikintas ir nuo to laiko nėra praėję 3 metai. Priimto sprendimo pareiškėjo atžvilgiu pasekmės neproporcingos teisės aktuose keliamiems tikslams. Vienkartinio patraukimo administracinėn atsakomybėn faktas, nesukėlęs realaus pavojaus, žalos, nėra pakankamas ir tiek reikšmingas, kad būtų galima taikyti neterminuotus Įstatymo apribojimus. Pagal nustatyto pažeidimo pobūdį matyti, kad jis nebuvo padarytas viešoje vietoje, nebuvo intensyvus, ilgai trunkantis ar pan. (pavyzdžiui, jei pažeidimas būtų buvęs nustatytas gyvenvietėje, viešoje vietoje, esant žmonių susibūrimui, būtų buvęs konfliktas tarp kelių asmenų, ir tada būtų nustatytas neblaivumas, būtų galima pažeidimą vertinti kitaip). Tariamas siekimas užkirsti kelią, kad ateityje nebūtų sukelta pasekmių, yra deklaratyvus, nes jokių duomenų apie grėsmes nėra pateikta. Teismų praktika rodo, kad vienkartinio pobūdžio teisės pažeidimai gali būti lemiami tik esant jų smurtiniam pobūdžiui. Pagal Medžioklės taisyklių nuostatas 0,89 prom. nustatytas neblaivumas laikytinas smulkiu pažeidimu, už kurį nei leidimo panaikinimo, nei ginklo konfiskacija negalima. Jokių faktinių pagrindų pareiškėjui panaikinti leidimą laikyti (nešioti) ginklą nėra. Nenustatyta ir neįrodyta pareiškėjo elgesyje reali grėsmė nei konkretaus administracinio nusižengimo metu, nei kada nors gyvenime (šeimoje, darbe, medžioklių metu ar kitur viešose vietose). Nėra buvę pareiškėjui nutrauktų jokių ikiteisminių tyrimų. Agresyvių elgesio epizodų, moralės požiūriu nepriimtinų veiksmų, kurie akivaizdžiai keltų grėsmę pareiškėjui ar kitų asmenų gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai, ar visuomenės saugumui ateityje, nėra. Pareiškėjas yra medžiotojas, ginklas reikalingas laisvalaikio praleidimui. Pareiškėjas turi šeimą, darbą, visų charakterizuojamas tik teigiamai. Skunde nurodyti tiek teisiniai, tiek faktiniai argumentai leidžia daryti išvadą, kad Šiaulių apskrities VPK Viešosios tarnybos Licencijavimo skyrius netinkamai taikė Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 str. 2 d. 3 p., 40 str. 1 d. 6 p., 17 str. 1 d. 10 p. nuostatas, todėl priimtas Sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, ir turi būti panaikintas.
Pareiškėjui apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, pareiškėjo atstovė advokatė S. J.-I. pateikė prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Atsiliepimas
Atsakovas Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateiktame atsiliepime nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad, vykdant Šiaulių apsk. VPK viršininko patvirtintas priemones, 2019-11-16 apie 9 val. (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) miško, buvo pastebėtas stovintis medžiotojas su ginklu. Patikrinus dokumentus, buvo nustatyta, kad medžioklę vykdė A. P., kuris su savimi turėjo jam priklausantį graižtvinį šautuvą ZASTAVA-M70 308 win. kal. Nr. 209967 ir 4 vnt. 308 win. kal. šovinių. A. P. 9.05 val. buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą ir 9.25 val. prietaisu ALCOTEST DRAGER 6810 ARYE Nr. 0400 jam buvo nustatytas 0,89 promilių girtumas. A. P. dėl padaryto pažeidimo apklausiamas pažeidimą pripažino pilnai. 2019-11-18 A. P. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 227 str. 1 d., padarymą buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 40-ANR_P-23035-2019 ir administracinio nusižengimo byla buvo išsiųsta nagrinėjimui į Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nutarimu A. P. pripažintas kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 227 str. 1 d., ir nubaustas 60 Eur bauda. Išnagrinėjus turimą medžiagą ir įvertinus faktus, Šiaulių apsk. VPK buvo priimtas sprendimas, kuriame padaryta išvada, kad pareiškėjas, medžiodamas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, galėjo sužeisti medžiotojus bei kitus asmenis, todėl šis Įstatymo reikalavimų pažeidimas kelia grėsmę žmonių gyvybei ir sveikatai. Sprendimo teisiniais pagrindais nurodyti Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau - ir Įstatymas) 30 str. 2 d. 3 p., 17 str. 1 d. 10 p. ir 40 str. 1 d. 6 p. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-12-06 nutartyje (administracinė byla Nr. eA-3385-624/2016) konstatuota, kad Įstatymo turinys rodo, jog įstatymų leidėjas ginklus traktuoja kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esančius daiktus, ši apyvarta, be kita ko, siekiant užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumą, sveikatą, išsamiai reglamentuojama. Įstatymo nuostatos rodo, kad asmenų, kurie nori įsigyti ir laikyti ginklus ir šaudmenis, elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Pažymėta, jog Įstatymas nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas, 2019-11-16 būdamas neblaivus (0,89 promilės), nešiojosi ginklą ir dalyvavo medžioklėje. Šio fakto neginčija ir pats pareiškėjas. Todėl pareiškėjo padarytas Įstatymo 30 str. 2 d. 3 p. pažeidimas savo pobūdžiu sukėlė grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai. Pareiškėjas savo veiksmais tiesiogiai pažeidė ginklų apyvartai nustatytus imperatyvius teisės reikalavimus. Pareiškėjas viršijo leistiną alkoholio koncentracijos ribą, jis, būdamas neblaivus, nešiojosi ginklą, dalyvavo medžioklėje, iš jos nepasitraukė, todėl toks elgesys savaime sukėlė pavojų Įstatymo saugomoms vertybėms. Pareiškėjo padarytas pažeidimas charakterizuoja jį kaip asmenį, nelinkusį laikytis imperatyvių teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių ginklų apyvartą. Įstatyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą, todėl turi būti įvertinta šiuo konkrečiu atveju kilusi potenciali grėsmė, nepriklausomai nuo to, kad neigiamos pasekmės ir nekilo. Todėl Šiaulių aps. VPK priimtas sprendimas panaikinti A. P. išduotą leidimą laikyti (nešiotis) šaunamuosius ginklus yra teisėtas ir teisingas. 2020-01-03 A. P. raštu (registracijos Nr. 40-S-124-(l .19) buvo informuotas apie priimtą sprendimą panaikinti jam Šiaulių aps. VPK išduotą leidimą Nr. L1-0004628 laikyti (nešiotis) šaunamuosius ginklus.
Atsakovui apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, atsakovas sutiko, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo A. P. skundas atmestinas.
Byloje kilo ginčas dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriaus 2020-01-03 sprendimo Nr. 20-IL-40-00006-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“, kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjui Šiaulių aps. VPK išduotą leidimą Nr. L1-0004628 laikyti (nešiotis) ginklus bei A. P. priklausančius ginklus ZASTAVA-M70 308 win. Kal. Nr. 209967 ir TOZ-34ER 12 kal. Nr. E19432 (86N19432) perduoti Šiaulių aps. VPK ginklų tinkamumo tolimesniam naudojimui nustatymo komisijai, pagrįstumo ir teisėtumo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjui A. P. 2016-03-04 buvo išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. L1-0004628. Pareiškėjo vardu Šiaulių AVPK buvo įregistruoti atitinkami ginklai (14 b. l.). Pareiškėjas 2019-11-16 paaiškinime Šiaulių AVPK LS vyr. tyrėjui A. N. nurodė, jog 2019-11-16 „medžioklės plotuose stovėjo ant palaukimo, su savimi turėjo ginklą“, patikrinus girtumą, jam nustatytas 0,89 promilės, dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi, pripažįsta pilnai (15 b. l.). Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriaus tyrėja E. B. 2019-11-18 pareiškėjui surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 40-ANR_P-23035-2019 (11 b. l.), kuriame užfiksuota, kad 2019-11-16 apie 9 val. adresu (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) miško, pareiškėjas, kuriam nustatytas 0,89 prom. girtumas, vykdė medžioklę; su savimi turėjo jam priklausantį graižtvinį šautuvą ZASTAVA M 70, 308 Winchester, Nr. 209967 ir 4 vnt. 308 win. šovinių; tuo pažeidė Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus, už kurių pažeidimą numatyta atsakomybė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 227 straipsnio 1 dalyje. ANK (redakcija, galiojusi nuo 2019-11-01 iki 2019-12-20) 227 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už ginklo, šaudmenų nešiojimą, gabenimą, kai tai daro neblaivus (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės) asmuo. Pareiškėjui nustatytą 0,89 promilių girtumą patvirtina prietaisu ALCOTEST DRAGER 6810 ARYE Nr. 0400 (patikros sertifikatas Nr. 1172885, galiojimo laikas nuo 2019-10-28 iki 2020-04-28) atlikto testo duomenys (13 b. l.). Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmai, išnagrinėję administracinio nusižengimo bylą Nr. A10.-2177-284/2019, kurioje pareiškėjas A. P. buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn už minėtame 2019-11-18 administracinio nusižengimo protokole Nr. 40-ANR_P-23035-2019 nurodytą nusižengimą, 2019-12-04 nutarimu (18-20 b. l.) pripažino pareiškėją kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 227 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubaudė administracine nuobauda – 60 eurų bauda, be ginklo, šaudmenų konfiskavimo. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019-12-04 nutarimas nebuvo apskųstas, įsiteisėjo 2019-12-30. Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, įvertinęs minėtus faktus bei Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas, redakcija, galiojanti nuo 2019-09-01 iki 2010-07-01) 30 straipsnio 2 dalies 3 punkto bei 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto reikalavimus, skundžiamame 2020-01-03 sprendime (9-10 b. l.) konstatavo, kad pareiškėjas, būdamas neblaivus, nešiojosi ginklą, dalyvavo medžioklėje, iš jos nepasitraukė, todėl toks elgesys savaime sukėlė pavojų Įstatymo saugomoms vertybėms, kai medžioklės metu galėjo būti sužeisti kiti medžiotojai ar pašaliniai asmenys, todėl šis įstatymų reikalavimų pažeidimas sukėlė grėsmę žmonių gyvybei ir sveikatai, visuomenės ir valstybės saugumui. Sprendimo teisiniais pagrindais nurodyti Įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 17 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 40 straipsnio 1 dalies 6 punktas bei Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių 104 punktas.
Pareiškėjas nesutinka su atsakovo padarytomis išvadomis jo atžvilgiu bei šių išvadų pagrindu 2020-01-03 priimtu skundžiamu sprendimu, teigdamas, jog tokio pobūdžio jo padarytas vienkartinis pažeidimas, nesukėlęs realaus pavojaus ir žalos, negalėjo būti pagrindu priimti ginčijamą sprendimą, kurio pasekmės pareiškėjo atžvilgiu neproporcingos keliamiems teisės aktuose tikslams. Be to, sprendimas nemotyvuotas, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, netinkamai taikytos materialinės teisės normos, atsakovas faktinių duomenų, kad pareiškėjas gali kelti ar kelia grėsmę, nepateikė, o tariamas siekimas užkirsti kelią, kad ateityje nebūtų sukelta pasekmių, yra deklaratyvus. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog pareigūnai įvykio metu nepagrįstai nesuteikė jam galimybės palaukti ir dar kartą pūsti, todėl duomenys patikrinimo metu (atlikus ką tik išgėrusio asmens testavimą) buvo užfiksuoti netiksliai ir alkoholio koncentracija organizme, ne burnoje, daugiau nei 0,41 promilės nebūtų siekusi. Pažeidimas nebuvo padarytas viešoje vietoje, nebuvo intensyvus, ilgai trunkantis ar pan.
Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas reglamentuoja ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartą, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, jo paskirtis yra nustatyti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas, nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartos ir jos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis ir jų dalimis, teises ir pareigas. Įstatymo turinys rodo, jog įstatymų leidėjas ginklus traktuoja kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esančius daiktus, ši apyvarta, be kita ko, siekiant užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumą, sveikatą, išsamiai reglamentuojama. Iš Įstatymo nuostatų (pvz., 17, 18, 30 str.) matyti, kad asmenų, kurie nori įsigyti ir laikyti ginklus ir šaudmenis, elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-639-756/2015).
Vadovaujantis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui; šiuo atveju policijos įstaiga nurodo atsisakymo išduoti leidimą laikyti ginklus, leidimą nešiotis ginklus ar sprendimo panaikinti šių leidimų galiojimą motyvus.
Įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad A, B, C kategorijų ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių savininkui, valdytojui, naudotojui draudžiama ginklą nešiotis, gabenti apsvaigusiam nuo alkoholio (0,41 promilės ir daugiau), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktą, leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami, kai asmuo naudojasi ginklu pažeisdamas ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartą reglamentuojančius teisės aktus ir tas pažeidimas kelia grėsmę žmonių gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Pažymėtina, jog Įstatymas nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014).
Iš ginčijamo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriaus sprendimo matyti, kad jis buvo priimtas, atsižvelgus į įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019-12-04 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. A10.-2177-284/2019) nustatytą pareiškėjo padarytą teisės aktų pažeidimą – pareiškėjas pažeidė Įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktą (nešiojosi ginklą ir šaudmenis būdamas neblaivus), dėl ko buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Administracinių nusižengimų kodekso 227 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi tiek atsakovas, tiek teismas neturi pagrindo nesivadovauti minėtame teismo sprendime nustatytomis aplinkybėmis ir kvestionuoti pareiškėjo padaryto pažeidimo ar vertinti užfiksuotų alkotesterio duomenų patikimumą. Skundžiamame sprendime aiškiai įvardinta, kuo vadovaudamasis atsakovas nustatė pareiškėjo padarytą pažeidimą, t. y. Šiaulių aps. VPK rėmėsi Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019-12-04 nutarimu, be to Sprendime atskirai nurodytos ir Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto, 30 straipsnio 1 dalies 2 dalies 3 punkto bei 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatos.
Dėl pareiškėjo teiginių, kad bendrosios kompetencijos teismas, įvertinęs pareiškėjo asmenybę, nusprendė netaikyti sankcijoje numatytos galimybės konfiskuoti ginklą, ginklas buvo grąžintas, teisėjų kolegija pažymi, kad teismas tokį pareiškėjo elgesio įvertinimą pateikė spręsdamas administracinio poveikio priemonės – ginklo konfiskavimo, klausimą. Šiuo atveju, Šiaulių aps. VPK sprendė leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo klausimą, todėl pareiškėjo elgesys grėsmės žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai aspektu vertinamas atsižvelgiant į Įstatymo reglamentavimą bei keliamus tikslus. Įstatyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą, todėl turi būti įvertinta šiuo konkrečiu atveju kilusi potenciali grėsmė, nepriklausomai nuo to, kad neigiamos pasekmės ir nekilo. Pareiškėjas savo veiksmais tiesiogiai pažeidė ginklų apyvartai nustatytus imperatyvius teisės reikalavimus. Pareiškėjas viršijo leistiną alkoholio koncentracijos ribą, jis, būdamas neblaivus, nešiojosi ginklą, dalyvavo medžioklėje, iš jos nepasitraukė, todėl toks elgesys savaime sukėlė pavojų Įstatymo saugomoms vertybėms. Įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta imperatyvi ir vienareikšmė nuostata, kurios pažeidimas, nepaisant atsiradusių / neatsiradusių pasekmių, iš esmės visais atvejais vertintinas kaip itin grubus ir keliantis grėsmę visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai: A, B, C kategorijų ginklų, jų šaudmenų savininkui, naudotojui draudžiama ginklą nešiotis, gabenti apsvaigusiam nuo alkoholio (0,41 promilės ir daugiau), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nagrinėjamoje byloje ginklas buvo neblaivaus pareiškėjo žinioje (tai nustatyta teismo sprendimu), o tai yra uždrausta ir pavojinga veika. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (administracinių teisės pažeidimų bylos Nr. 2AT-33-719/2018, 2AT-35-222/2018 ir pan.).
Pareiškėjo argumentai, jog pažeidimas padarytas miško palaukėje, kai aplinkui nebuvo kitų asmenų, todėl dėl tokio elgesio negalėjo būti sužeisti kiti medžioklėje dalyvavę asmenys, yra nepagrįsti, nes pareiškėjas viešoje vietoje, turėdamas ginklą ir tuo pačiu būdamas neblaivus, elgėsi nerūpestingai ir nesaugiai, taip keldamas grėsmę kitų asmenų ir savo gyvybei bei sveikatai, viešajai tvarkai ir (ar) visuomenės saugumui, o tai nesuderinama su Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo tikslais ir jame įtvirtintais rūpestingumo bei atidumo reikalavimais, keliamais specialiosios teisės subjektui – ginklo turėtojui. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytas naudojimasis ginklu reiškia ne tik aktyvų veiksmą, kai asmuo panaudoja ginklą (demonstruoja, nešioja rankose, šaudo), bet apskritai disponavimą ginklais, ką patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-1347-11, 2016 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3385-624/2016, 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2300-502/2017). Šaunamasis ginklas yra padidinto pavojaus šaltinis, jo turėjimas ir nešiojimasis, esant neblaiviam, nesilaikant teisės aktų, reglamentuojančių ginklo naudojimąsi, reikalavimų, reikšmingai padidina pavojų pačiam asmeniui ir aplinkiniams asmenims, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad priimdamas ginčijamą sprendimą, atsakovas būtų nepagrįstai nustatęs antrąją Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto sąlygą – pareiškėjo padaryto Įstatymo reikalavimų pažeidimo keliamą grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai. Atsakovas Sprendime pateikė pareiškėjo padaryto pažeidimo įvertinimą ir konstatavo, kad nustatytas faktas savaime sukėlė pavojų Įstatymo saugomoms vertybėms, kai medžioklės metu galėjo būti sužeisti kiti medžiotojai ar pašaliniai asmenys. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su tokiu atsakovo pateiktu pareiškėjo elgesio įvertinimu, nereiškia, kad nenustatyta ir neįrodyta pareiškėjo elgesyje reali grėsmė nei konkretaus administracinio nusižengimo metu, nei vėliau.
Nepagrįstas ir pareiškėjo teiginys, kad pareigūnai nesilaikė reikalavimo asmens testavimą pradėti palaukus bent 15 min., liepė pūsti nedelsiant, todėl, ką tik išgėrus alkoholio, burnoje esantys likučiai iškreipė alkotesterio duomenis. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pasitikrinti blaivumą A. P. buvo pasiūlyta 9.05 val., o 0,89 promilių girtumas pareiškėjui prietaisu ALCOTEST DRAGER 6810 ARYE Nr. 0400 nustatytas 9.25 val., taigi praėjus daugiau kaip 20 min. po alkoholio vartojimo. Be to, šią skunde dėstomą aplinkybę pareiškėjas turėjo teisę ginčyti administracinio nusižengimo byloje, tačiau to nedarė, su administracinio nusižengimo protokole užfiksuotomis aplinkybėmis sutiko.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo atžvilgiu atsakovas pagrįstai taikė Įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatas ir priėmė vienintelį galimą sprendimą – panaikinti asmeniui leidimą laikyti (nešiotis) ginklą.
Pagal Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. 5-V-649 redakcija, galiojanti nuo 2019-09-01) 104 punktą, jeigu leidimas laikyti (nešiotis) ginklus yra panaikintas ar pasibaigęs jo galiojimas ir yra priimtas teritorinės policijos įstaigos sprendimas realizuoti ginklus, šaudmenis, ginklas paimamas Tvarkos aprašo nustatyta tvarka ir nedelsiant perduodamas įvertinti jo būklę ginklų tinkamumo naudoti nustatymo komisijai, kurią teritorinėje policijos įstaigoje sudaro ne mažiau kaip 3 pareigūnai. Atsižvelgiant į šias nuostatas, aukščiau nurodytus motyvus dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo, ginčijamo sprendimo dalis dėl pareiškėjui priklausančių ginklų perdavimo Šiaulių aps. VPK ginklų tinkamumo tolimesniam naudojimui nustatymo komisijai taip pat laikytina teisėta ir pagrįsta.
Atsižvelgdama į byloje pateiktų duomenų visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog atsakovas, vykdydamas jam pavestas funkcijas užtikrinti saugų ir teisėtą ginklų naudojimą, nagrinėjamu atveju ėmėsi adekvačių bei proporcingų prevencinių priemonių, tinkamai įgyvendino Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas bei, įvertinęs surinktus faktinius duomenis, pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjas gali kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, todėl ir jo teisė turėti šaunamąjį ginklą negali būti iškelta aukščiau visuomenės saugumo tikslo. Teisėjų kolegija, remdamasi ištirtų bylos rašytinių įrodymų visuma, vadovaudamasi teisės normų sistemine analize, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriaus 2020-01-03 sprendimas Nr. 20-IL-40-00006-e nepažeidžia specialiais norminiais aktais nustatytos asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros, sprendimas iš esmės atitinka ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, todėl pareiškėjo A. P. skundo reikalavimas panaikinti šį sprendimą atmestinas kaip nepagrįstas (panašios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiais administracinis teismas, žr., pvz., 2016-12-06 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3385-624/2016).
Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo A. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.