- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-21
- Bylos Nr.
- 2A-2041-260/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05974-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis, Arvydas Žibas, Aušra Baubienė
- Ieškovas
- I. M. R.
- Atsakovas
- E. R.
- Kategorijos
- 2.1.2.4.2.6Dėl suklydimo sudarytas sandoris
- 2.6.15Dovanojimas
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Arvydo Žibo,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. M. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-12753-1041/2018 pagal ieškovės I. M. R. ieškinį atsakovei E. R. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, bankrutavusi individuali įmonė „Teisinės veiklos biuras“, atstovaujama bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Lexuna“, ir uždaroji akcinė bendrovė „Alanvila“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. M. R. 2018 m. balandžio 17 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei E. R., kuriame prašė teismo pripažinti negaliojančia (duomenys neskelbtini) sudarytą dovanojimo sutartį, kuria ieškovė padovanojo atsakovei (duomenys neskelbtini) 2381/10000 dalį gyvenamojo namo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)) (toliu – ir ginčo turtas) (1 t., b. l. 3–4), priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ginčo turtą ieškovė atsakovei padovanojo siekdama užsitikrinti globą ir rūpybą iki mirties, tačiau atsakovė neatsakingai vykdė individualią veiklą, dėl ko trečiajam asmeniui individualiai įmonei „Teisinės veiklos biuras“ buvo iškelta bankroto byla ir turto valdymą perėmė bankroto administratorė. Todėl ieškovei kilo grėsmė netekti vienintelio būsto, kuriame ji gyvena. Ieškovė nebūtų sudariusi šio sandorio, jeigu atsakovė nebūtų sutikusi ja rūpintis iki mirties. Todėl sandoris sudarytas iš esmės suklydus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.90 straipsnio 1 dalis). Atsakovė prieš ieškovę naudoja psichologinį smurtą ir žemina jos orumą, tokie jos veiksmai laikomi griežtai smerktinais geros moralės požiūriu (CK 6.472 straipsnio 1 dalis).
Atsiliepimas
3. Atsakovė E. R. 2018 m. birželio 12 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė teismo atsižvelgti į tai, jog jos tėvai yra invalidai ir gali netekti vienintelės gyvenamosios vietos. Nurodė, kad sutinka grąžinti butą, kurį yra gavusi iš savo mamos. Buvo įkūrusi savo įmonę, tačiau verslas nesiklostė sėkmingai, todėl negalėjo grąžinti visos paskolos. Paskolą mokėjo ir išmokėjo jos mama, todėl nori grąžinti jos dovanotą butą jai (1 t., b. l. 137).
4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, bankrutavusi IĮ „Teisinės veiklos biuras“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Lexuna“, 2018 m. gegužės 8 d. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį (1 t., b. l. 82–86), kuriame prašė teismo ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovė atstovauja ieškovės interesus trečiojo asmens IĮ „Teisinės veiklos biuras“ bankroto byloje pagal 2016 m. rugsėjo 2 d. ir 2017 m. spalio 16 d. įgaliojimus. Šio atsiliepimo surašymo dienai ieškovė bankroto byloje buvo pateikusi 7 prašymus ir 7 skundus. Ieškovė nepateikia įrodymų, kokiu pagrindu atsakovė prieš ieškovę naudoja psichologinį smurtą ir kokiais veiksmais yra žeminamas ieškovės orumas. Priešingai, ieškovė jau ilgą laiką atstovauja atsakovės interesus trečiojo asmens bankroto byloje. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nustatyta tvarka ginčo turtą įgijo sąžiningas trečiasis asmuo UAB „Alanvila“, todėl ieškovei turtas negali būti grąžintas natūra. Turi būti taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, per kurį dovanotojas gali kreiptis į teismą su reikalavimu panaikinti dovanojimo sutartį. Ieškovė apie jos galimai pažeidžiamas teises sužinojo tada, kuomet trečiajam asmeniui buvo iškelta bankroto byla, nuo to momento praėjo daugiau nei 3 metai ir 5 mėnesiai.
5. Trečiasis asmuo UAB „Alanvila“ 2018 m. birželio 20 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė teismo ieškinį atmesti (2 t., b. l. 5–8). Nurodė, kad byloje restitucija negali būti taikoma natūra, nes trečiasis asmuo yra sąžininga įgijėja, ji nežinojo apie ieškinyje nurodytas aplinkybes, tačiau jeigu būtų pagrindas tenkinti ieškinį, restitucija turėtų būti taikoma sumokant ekvivalentą pinigais. Svarbu yra tai, kad turtas buvo parduotas vykdant teismo nutartį pagal ĮBĮ taisykles. Ginčo turtas yra parduotas teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka, o CK 4.96 straipsnio 4 dalis numato, kad daiktas negali būti išreikalautas, jeigu jis perleistas teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka. Jeigu trečiasis asmuo ir nebūtų įgijęs turto atitinkama tvarka, restitucija negalėtų būti taikoma natūra, nes dėl atsakovės skolų užvesta daugiau kaip 10 vykdomųjų bylų, kuriose antstoliai yra areštavę atsakovei priklausantį ginčo turtą, taip siekdami išieškoti skolas iš atsakovės turto. Teismui taikius restituciją natūra, būtų pažeisti atsakovės kreditorių interesai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu ieškovės I. M. R. ieškinį atmetė.
7. Teismas nustatė, kad I. M. R. (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi padovanojo dukrai E. R. 2381/10000 dalį gyvenamojo namo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)) (1 t., b. l. 5–12). Dovanojimo sutartis sudaryta ir patvirtinta (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarės (1 t., b. l. 12). Kauno apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-2214-254/2014 (Nr. B2-132-254/2018) iškėlė trečiajam asmeniui individualiai įmonei „Teisinės veiklos biuras“ bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Lexuna“ (1 t., b. l. 18). Ši nutartis Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1935/2014 palikta nepakeista ir įsiteisėjo. Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartimi trečiasis asmuo IĮ „Teisinės veiklos biuras“ pripažinta bankrutavusi ir likviduojama dėl bankroto (1 t., b. l. 59–60), tačiau įmonės veikla dar nėra pasibaigusi. Bankroto administratorės prašymu 2016 m. gegužės 19 d. nutartimi leista vykdyti išieškojimą iš trečiojo asmens savininkei (šioje byloje atsakovei) nuosavybės teise priklausančio ginčo turto (1 t., b. l. 94–96). Ginčo turtas 2018 m. balandžio 18 d. parduotas trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Alanvila“ už 6 400 Eur, tą pačią dieną sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis ir turto perdavimo–priėmimo aktas Nr. 1, o kitą dieną šis faktas įregistruotas VĮ Registrų centre (1 t., b. l. 62, 64–65, 99–101, 106). Ieškovė ginčija dovanojimo sutartį kaip sudarytą dėl esminio suklydimo (CK 1.90 straipsnio 1 dalis), be to, ieškovės teigimu, atsakovės veiksmai prie ieškovę griežtai smerktini geros moralės požiūriu (CK 6.472 straipsnio 1 dalis).
8. Spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ieškovei esminiai suklydus, teismas nurodė, kad ieškovė, dovanojimo sutartimi siekdama užsitikrinti atsakovės priežiūrą iki mirties, galėjo į sutartį įtraukti atitinkamas sąlygas (CK 6.467 straipsnio 1 dalis) arba sudaryti ne dovanojimo, o išlaikymo iki gyvos galvos sutartį (CK 6.460 straipsnio 1 dalis). Civilinių santykių dalyviai turi bendrojo pobūdžio pareigą įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas elgtis protingai, pagal bonus pater familias elgesio standartus ir rūpintis savo interesų apsauga (CK 1.5 straipsnis). Todėl ieškovei net ir turėjus tikslą dovanojimo pagrindu perduoti dukrai turtą su šios pareiga ją (ieškovę) išlaikyti iki gyvos galvos, bet šios sąlygos neįtvirtinus notarinėje sutartyje, ji neturi pagrindo teismo tvarka reikalauti, kad dovanojimo sutartis būtų panaikinta šiuo pagrindu (CK 6.467 straipsnio 2 dalis). Vidurinį išsilavinimą ir gyvenimišką patirtį turinti ieškovė neabejotinai turėjo ir galėjo suprasti pakankamai elementaraus dovanojimo sandorio elementus ir jo esmę, tuo labiau, kad ieškovės dukra (atsakovė) tuo metu buvo teisės studentė, todėl turėjo gebėti papildomai išaiškinti ieškovei tokio sandorio esmę, dalyką ir kitas esmines sąlygas. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta kad ieškovė turtą padovanojo dėl to, jog atsakovė ketino pradėti savo verslą ir tam, kad jai būtų suteikta paskola, ji turėjo turėti turto, kurį įkeitus būtų užtikrintas prievolės kredito įstaigai įvykdymas (2018 m. liepos 16 d. teismo posėdžio garso įrašas: 54 min. 22 sek. – 57 min. 20 sek.; 1 val. 14 min. 50 sek. – 1 val. 15 min. 20 sek.; 1 val. 46 min. 59 sek. – 1 val. 47 min. 00 sek.). Faktas, kad įvyko verslo nesėkmė, dėl ko buvo parduotas padovanotas turtas bankroto procese atsakovės prievolių kreditoriams įvykdymui, negali būti laikomas ieškovės suklydimu dėl sandorio. Tuo labiau, kad suklydimo faktą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, buvusių sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo. Aplinkybes, kad ieškovė aktyviai dalyvauja trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, bankroto procese, ir tai, kad dovanojimo sutartis sudaryta notarų biure, teismas laikė tik patvirtinančiomis faktą, jog ieškovė, sudarydama dovanojimo sutartį, siekė padovanoti ginčo turtą atsakovei ir suvokė tokios sutarties sudarymo pasekmes, tai šalys patvirtino ir dovanojimo sutarties 8.7 punkte.
9. Spręsdamas dėl dovanojimo sutarties panaikinimo CK 6.472 straipsnio 1 dalies pagrindu teismas nurodė, kad ieškovė deklaratyviai nurodo, jog atsakovė naudoja psichologinį smurtą. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad prieš porą metų šalys buvo susipykę dėl finansinių sunkumų, susijusių su atsakovės individualiai įmonei iškelta bankroto byla, tačiau šalys susitaikė, o 2016 m. rugsėjo 2 d. atsakovė ieškovei išdavė įgaliojimą veikti bankroto byloje (1 t., b. l. 87–88) (2018 m. liepos 16 d. teismo posėdžio garso įrašas: 57 min. 35 sek. – 1 val. 09 min. 52 sek.). Šalių susipykimo laikotarpiu ieškovė į teismą dėl dovanojimo sutarties panaikinimo nesikreipė (2018 m. liepos 16 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 10 min. 26 sek. – 1 val. 11 min. 22 sek), o atsakovės interesus bankroto byloje atstovauja iki šiol. Kaip paaiškino trečiojo asmens bankroto administratorės atstovas, ieškovė su juo nėra kalbėjusi apie ginčo sandorį, o tik dėl ginčo nekilnojamojo turto pardavimo vertės (2018 m. liepos 16 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 29 min. 10 sek. – 1 val. 32 min. 38 sek.). Atsakovė taip pat nėra pripažinusi apie tokius veiksmus, o turtą ji norėtų perduoti ieškovei, nes nepalankiai susiklostė verslas, kas tik patvirtina, kad konfliktinių santykių tarp šalių nėra, priešingai, dukra sutikdama atiduoti turtą nori apsaugoti motinos interesus. Tačiau, teismo nuomone, dėl to negali nukentėti pačių kreditorių teisės ir teisėti interesai, tuo labiau, kuomet ginčo turtas jau yra parduotas bankroto procese.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovė I. M. R. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą ir civilinę bylą perduoti tam pačiam apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime visiškai nepagrįstai nurodė, kad ieškovė, turėdama vidurinį išsilavinimą ir gyvenimišką patirtį, turėjo ir galėjo suprasti pakankamai elementarius dovanojimo sandorio elementus ir jo esmę.
1.2. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neištyrė ir neįvertino visų ginčijamo sandorio sudarymo aplinkybių, šalių paaiškinimų ir jų pateiktų įrodymų, taip pat neatsižvelgė į ieškovės subjektyvias savybes.
1.3. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai atsisakė tvirtinti tarp šalių sudarytą taikos sutartį ir skundžiamame sprendime nepagrįstai nurodė, jog taikos sutartyje nustatytos sąlygos prieštarauja imperatyvioms teisės normoms ir pažeidžia viešąjį interesą, trečiųjų asmenų teises bei interesus.
1.4. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai atsisakė tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir tokiu būdu neužtikrinti ieškovės interesų apsaugą.
Atsiliepimas
11. Atsakovė E. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą ir civilinę bylą perduoti apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai atsisakė tvirtinti tarp šalių pasirašytą teisės normoms ir viešajam interesui neprieštaraujančią taikos sutartį. Priimdamas skundžiamą sprendimą visiškai neatsižvelgė ir nevertino aplinkybių, jog atsakovės tėvai yra invalidai, kurie dėl atsakovės neišmanymo atsidurs gatvėje. Taip pat į tai, kad ieškovė išmokėjo paskolą už įkeistą turtą (duomenys neskelbtini). Dėl turto pardavimo kaltas ir bankroto administratorius, kuris 2016 m. gegužės 19 d. nutartį dėl nutarties leidusios parduoti turtą atsakovei atsiuntė tik 2016 m. gruodžio 21 d., kai ji jau buvo įsiteisėjusi.
12. Trečiasis asmuo BIĮ „Teisinės veiklos biuras“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Lexuna“, atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės I. M. R. apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, mano, kad jis nėra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinti nėra jokio objektyvaus teisinio pagrindo. Apeliantė jokiais rašytiniais įrodymais nepagrindė savo argumentų dėl to, jog ji klaidingai suvokė esminį sandorio elementą – neatlygintinumą. Ieškovė byloje nėra pateikusi jokių įrodymų, pagrindžiančių faktą, jog ginčo sandoris buvo sudarytas neteisėtai, pažeidžiant ieškovės teises ir interesus. Ieškovė savo ieškinį grindė tik deklaratyviais teiginiais apie atsakovės veiksmus. Be to, ieškovė turi specialių žinių civilinės ir civilinio proceso teisės srityje, kadangi yra pateikusi eilę skundų trečiojo asmens bankroto byloje. Todėl laiko, jog apeliantė puikiai suprato ginčijamo sandorio teisines pasekmes, o šia byla tik piktnaudžiauja civiliniame procese numatytomis sąlygomis. Apeliantė nėra pateikusi jokių rašytinių įrodymų, kuriais remdamasi prašo panaikinti dovanojimą, todėl laikytina, jog apeliantė savo reikalavimo nėra įrodžiusi, o pirmosios instancijos teismas priėmė teisiškai argumentuotą bei pagrįstą sprendimą. Jo nuomone, nagrinėjamu atveju turi būti taikomas CK 6,472 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas vienerių metų ieškinio senaties terminas per kurį dovanotojas gali kreiptis į teismą su reikalavimu panaikinti dovanojimo sutartį. Apeliantė yra praleidusi ieškinio senaties terminą, kuris baigėsi dar 2015 m. spalio 30 d.
13. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Alanvila“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą ir palikti Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime tinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas ir nėra pagrindų dėl kurių galėtų būti tenkintas ieškovės apeliacinis skundas. Ieškovė neįrodė, jog ji iš esmės suklydo sudarydama ginčijamą sutartį, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime visiškai pagrįstai konstatavo, kad ieškovė turėdama vidurinį išsilavinimą ir gyvenimišką patirtį, turėjo ir galėjo suprasti pakankamai elementaraus dovanojimo sandorio elementus ir jo esmę. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi ieškovė, nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Ieškovė neįrodė, kad sudarydama ginčo sutartį ji iš esmės suklydo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jos ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio senaties ir CK 6.472 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo, pagrįstai konstatavo, kad reikalavimams pagal CK 6.472 straipsnį yra taikoma vienerių metų ieškinio senatis. Todėl ieškovės reikalavimo pareiškimas CK 6.472 straipsnio pagrindu kaip tik patvirtina, kad ieškovė nebuvo suklydusi sudarydama dovanojimo sutartį. Taip pat teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovės su atsakove sudaryta taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms bei pažeidžia kitų asmenų interesus. Iš taikos sutarties matyti, kad ieškovė ir atsakovė joje bandė disponuoti turtu dėl kurio dovanojimo yra iškelta civilinė byla ir kuris nuosavybės teise priklauso UAB „Alanvila“ ir tik ji gali nuspręsti kaip juo disponuoti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Pagal CPK 263 straipsnio reikalavimus teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitikti materialiosios ir proceso teisės normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą pagal apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, privalo patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą, nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Todėl byla nagrinėjama ieškovės apeliaciniame skunde apibrėžtose ribose.
15. Bylos duomenimis nustatyta, kad I. M. R. (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi padovanojo savo dukrai E. R. 2381/10000 dalį gyvenamojo namo. Dovanojimo sutartis sudaryta ir patvirtinta notarės. Kauno apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi iškėlė IĮ „Teisinės veiklos biuras“ bankroto bylą (civilinė byla Nr. B2-132-254/2018), 2015 m. kovo 10 d. nutartimi ji pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Bankroto byloje bankroto administratorės prašymu 2016 m. gegužės 19 d. nutartimi buvo leista vykdyti išieškojimą iš BIĮ „Teisinės veiklos biuras“ savininkei E. R. nuosavybės teise priklausančio ginčo turto. Ginčo turtas 2018 m. balandžio 18 d. parduotas trečiajam asmeniui UAB „Alanvila“ už 6 400 Eur, tą pačią dieną sudaryti ir pirkimo–pardavimo sutartis, ir turto perdavimo–priėmimo aktas Nr. 1. 2018 m. balandžio 19 d. šis faktas įregistruotas VĮ Registrų centre. Ieškovė prašė ginčo dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančia ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ji buvo sudaryta suklydimo, turinčio esminę reikšmę, įtakoje. Ketinimas dovanoti turtą susiformavo klaidingo supratimo apie sandorio esmę, teisines jo pasekmes ir kitą sandorio šalį – dukrą E. R., įtakoje. Dovanojimo sutartimi ieškovė siekė užsitikrinti globą ir rūpybą iki mirties. Kauno apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė, pripažinęs, kad ieškovė neįrodė aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti dovanojimo sutartį. Apeliaciniu skundu ieškovė I. M. R. Kauno apylinkės teismo sprendimą prašo panaikinti ir perduoti civilinę bylą tam pačiam apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
16. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi teismas netinkamai – vienpusiškai ir neobjektyviai vertino byloje surinktus įrodymus, atsisakė tvirtinti šalių sudarytą taikos sutartį, tinkamai neįvertino aplinkybių apie tai, kad atsakovė ieškovės atžvilgiu naudoja psichologinį smurtą ir žemina jos orumą, nepagrįstai, visiškai neatsižvelgdamas į ieškovės interesus, netenkino jos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
17. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės I. M. R. apeliacinį skundą, su paminėtais ieškovės apeliacinio skundo argumentais nesutinka, sprendžia, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, o ieškovės apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir todėl netenkintinas.
18. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30). Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports1997-VIII, p. 2930, par. 59-60) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės I. M. R. apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas aiškiai motyvuotame sprendime tinkamai įvertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio motyvams teisėjų kolegija pritaria, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl atskirų apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.
Dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia dėl esminio suklydimo
19. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vienpusiškai ir neobjektyviai vertino byloje surinktus įrodymus, dėl ko pažeidė CPK 185 straipsnio reikalavimus. CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame Kodekse numatytas išimtis.
20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011).
21. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime argumentuotai nurodė, jog apeliantė byloje nėra pateikusi jokių įrodymų, pagrindžiančių faktą, jog ginčo sandoris buvo sudarytas neteisėtai, pažeidžiant ieškovės teises ir interesus, jai suklydus. Todėl šio teismo padaryta išvada, kad ieškovė nėra įrodžiusi savo reikalavimo, teisėjų kolegijos vertinimu, yra visiškai pagrįsta, o byloje šio teismo priimtas sprendimas pagrįstas ir teisėtas.
Dėl taikos sutarties tvirtinimo
22. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tvirtinti tarp šalių sudarytą taikos sutartį. Nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė taikos sutartimi bandė susitarti dėl disponavimo 2381/10000 dalimi gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dėl kurio dovanojimo šioje byloje sprendžiamas ginčas. Tačiau ginčo nagrinėjimo metu ginčo turtas nuosavybės teise priklausė trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, UAB „Alanvila“, todėl tik ji (savininkė) gali nuspręsti kaip disponuoti ginčo turtu (CK 4.48 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime argumentuotai nurodė, jog apeliantė nebūdama gyvenamojo namo dalių savininke neturėjo teisės atitinkamomis dalimis disponuoti. Todėl šio teismo padaryta išvada, kad ieškovės pateikta taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms teisės normoms ir pažeidžia viešąjį interesą, trečiųjų asmenų teises bei teisėtus interesus, teisėjų kolegijos vertinimu yra visiškai pagrįsta, o byloje šio teismo priimtas sprendimas pagrįstas ir teisėtas.
Dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių
23. Ieškovė pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo neteisėtumą įrodinėja ir ta aplinkybe, jog teismas visiškai nepagrįstai, neužtikrindamas jos interesų apsaugos, 2018 m. balandžio 18 d. nutartimi atmetė jos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teisėjų kolegijos vertinimu atitinkama nutartis yra įsiteisėjusi, ji galėjo būti skundžiama apeliacine tvarka atskiruoju skundu, tačiau ieškovė šia įstatymo jai suteikta teise nepasinaudojo. Todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl įsiteisėjusios Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 18 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
24. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o ieškovės apeliacinį skundą atmeta (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, nėra pagrindo jai priteisti patirtas nagrinėjant bylą bylinėjimosi išlaidas (CPK 93, 96 straipsniai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliacinės instancijos teisme.
25. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 13,25 Eur. Šios išlaidos valstybei priteisiamos iš ieškovės I. M. Rimienės (CPK 96 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti į valstybės biudžetą iš ieškovės I. M. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13,25 Eur (trylika eurų 25 centus) bylinėjimosi išlaidas. (Ši suma mokėtina į biudžeto surenkamąją sąskaitą, lėšų gavėju nurodant Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752), mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos, įmokos kodą – 5660).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.