Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Elme metalas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Elme metalas“ prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-3893-258/2018,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Elme metalas“ kreipėsi į teismą, prašydama: atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-3893-258/2018 Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu); atmesti ieškinio dalį dėl 108 758,19 Eur priteisimo ieškovei iš atsakovės; išspręsti klausimą dėl kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl Europos Sąjungos teisės principo „teršėjas moka“ išaiškinimo ir prejudicinio sprendimo šioje konkrečioje byloje; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovė paaiškino, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 6 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-3893-258/2018, kuriuo tenkino ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos ieškinį, priteisdamas iš atsakovės 166 397,07 Eur nuostolių dėl aplinkos sutvarkymo atlyginimą. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-39-241/2020 pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas. Atsakovė paaiškino, jog teismo sprendimą yra įvykdžiusi, t. y. 2020 m. sausio 29 d. sumokėjusi ieškovui priteistą nuostolių atlyginimo sumą.

3. Atsakovė būtinumą atnaujinti procesą grindė tuo, jog 2021 m. sausio 13 d. buvo priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) nutartis administracinėje byloje Nr. A-2218-556/2020, kuria, be kita ko, buvo nuspręsta panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 22 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Pasak atsakovės, ši LVAT nutartis susijusi su tomis pačiomis atliekomis, už kurių sutvarkymą atsakovė sumokėjo ieškovui priteistą 166 397,07 Eur nuostolių atlyginimą.

4. Atsakovė prašyme išdėstė, jog įvertinus LVAT 2021 m. sausio 13 d. nutarties turinį, darytinos tokios išvados: faktinės aplinkybės, susijusios su Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Kauno regiono AAD) Kauno agentūros duotu privalomuoju nurodymu Nr. 7 (toliau – Nurodymas Nr. 7) ir jo vykdymu, iš esmės pasikeitė (pervežus atliekas pasikeitė jų laikymo vieta, būdas) bei savaime negali būti laikomos įrodymais, sprendžiant tiek dėl Kauno regiono AAD Kauno agentūros duoto privalomojo nurodymo Nr. 14 (toliau – Nurodymas Nr. 14) teisėtumo, tiek dėl civilinės atsakomybės atsakovei UAB „Elme metalas“ taikymo šioje išnagrinėtoje civilinėje byloje (sprendžiant dėl papildomo atliekų kiekio ir neaiškios rūšies atliekų, neįrašytų Nurodyme Nr. 7.) Atsakovės aiškinimu, ieškovas neįrodė, jog konkrečios atliekos, kurios viršija Nurodyme Nr. 7 nustatytą atliekų kiekį, yra būtent druskos rūgštis; ieškovas neįrodė konkrečių atliekų, kurias sutvarkyti buvo reikalaujama pagal Nurodymą Nr. 14, priklausomybės atsakovei, t. y. neįrodė papildomo kiekio (virš 50,676 tonų) atliekų priklausymo atsakovei; ieškovas neįrodė aplinkybės, kad Nurodyme Nr. 14 nurodytos sutvarkyti atliekos, kurių kiekis viršija 50,676 tonas, yra tos pačios atsakovei pavestos sutvarkyti atliekos, dėl kurių buvo duotas Nurodymas Nr. 7.

5. Atsakovės nuomone, civilinę bylą nagrinėję teismai nepagrįstai rėmėsi Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi, nes administracinių teismų procesiniai sprendimai susiję su Kauno regiono AAD Kauno agentūros 2016 m. balandžio 20 d. Nurodymu Nr. 7 ir Kauno regiono AAD direktoriaus 2016 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. V-43 „Dėl 2016 m. balandžio 20 d. Nurodymo Nr. 7”. Nurodymas Nr. 7 buvo duotas tik dėl 50,676 tonų druskos ėsdinimo rūgšties, o šioje civilinėje byloje ieškinys buvo pareikštas dėl 146,296 tonų ėsdinimo rūgšties sutvarkymo. Skirtumas tarp Nurodyme Nr. 7 užfiksuotos ir tarp sutvarkytos ėsdinimo rūgšties atliekų kiekių yra 95,62 tonos, todėl už šio kiekio atliekų sutvarkymą ieškovui iš atsakovės priteisti nuostoliai nėra įrodyti. Atsižvelgiant į LVAT 2021 m. sausio 13 d. nutartyje išdėstytas išvadas, bet kokios nuorodos į teismų sprendimus, susijusius su Nurodymu Nr. 7, pačios savaime nėra teisiškai reikšmingos, todėl ir visos aplinkybės, kurios laikytinos įrodytomis minėtose administracinėse bylose, nelaikytinos įrodytomis išnagrinėtoje civilinėje byloje ir privalo būti įrodytos atskirame teismo procese. Pasak atsakovės, aplinkybės, susijusios su Nurodymu Nr. 7, reikšmingos tik dėl 50,676 tonų druskos ėsdinimo rūgšties kiekio. Atsižvelgiant į tai, administracinių teismų sprendimai,dmoinistracinių žtaiatskiramemerivalomuoju n susiję su Nurodymu Nr. 7, neturi teisinės reikšmės (prejudicinės galios), vertinant atsakovės civilinę atsakomybę kitų atliekų atžvilgiu.

6. Atsakovės teigimu, jos išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimas ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartis yra neteisėti, todėl civilinis procesas turi būti atnaujintas, o ieškovas turi įrodyti visas aplinkybes, kuriomis grindžia atsakovės civilinę atsakomybę.

7. Ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepime prašė atmesti atsakovės prašymą dėl proceso atnaujinimo bei dėl kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą.

8. Ieškovas teigė, jog CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme atsakovė nepateikė jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių. Šioje civilinėje byloje buvo kilęs ginčas dėl atlyginimo nuostolių už 146,296 tonų druskos rūgšties atliekų sutvarkymą, o iš LVAT 2021 m. sausio 13 d. nutarties matyti, kad administracinėje byloje nagrinėtas ginčas tik dėl likusių valstybės lėšomis ieškovo nesutvarkytų 40,237 t ėsdinimo (druskos) rūgšties atliekų, dėl kurių buvo surašytas 2018 m. gegužės 2 d. Nurodymas Nr. 14. Ieškovo vertinimu, ginčas dėl Nurodymo Nr. 14 teisėtumo ir pagrįstumo, kilęs administracinėje byloje Nr. I-3828-505/2021, neturi jokios esminės reikšmės išnagrinėtai civilinei bylai Nr. e2-3893-258/2018.

9. Ieškovas atkreipė dėmesį, jog civilinę bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, atsakovė jau teikė prašymą kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą ir šis prašymas buvo atmestas kaip nepagrįstas. Nėra jokio teisinio pagrindo tokį atsakovės prašymą nagrinėti iš naujo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 20 d. nutartimi atsakovės UAB „Elme metalas“ prašymo dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-3893-258/2018 netenkino. Atsakovės prašymą kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl Europos Sąjungos teisės principo „teršėjas moka“ išaiškinimo ir prejudicinio sprendimo šioje byloje teismas paliko nenagrinėtą.

11. Teismas nustatė, jog atsakovė kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę įvardija Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A- 2218- 556/2020, kuria panaikintas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 22 d. sprendimas bei byla perduota Regionų apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

12. Įvertinęs LVAT nutarties turinį, teismas nustatė, jog administracinėje byloje buvo sprendžiamas atsakovės skundas dėl Kauno AAD Kauno agentūros 2018 m. gegužės 2 d. Nurodymo Nr. 14 ir Kauno AAD direktoriaus 2018 m. birželio 4 d. sprendimo Nr. (ATS)-D2-1614 panaikinimo. Kaip nurodyta LVAT nutartyje, faktinė situacija nuo Nurodymo Nr. 7 davimo (kol vyko teisminiai ginčai dėl nurodymo teisėtumo ir pagrįstumo), iki Nurodymo Nr. 14 davimo iš esmės pasikeitė, kadangi atliekos, buvusios UAB „Jukneda“ sandėlyje ir nurodytos sutartyje, kurią ieškovas sudarė su atliekų tvarkytoju, buvo sutvarkytos, tačiau buvo surinktas ir preliminariai identifikuotas 40,237 tonų didesnis atliekų kiekis. Dėl šio atliekų kiekio atsakovei buvo duotas Nurodymas Nr. 14. LVAT nagrinėtoje administracinėje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl Nurodymo Nr. 14 teisėtumo bei pagrįstumo, kuris buvo išduotas surinkus ir preliminariai identifikavus didesnį atliekų kiekį, 40,237 tonų viršijusį ieškovo Sutartyje su atliekų tvarkytoju įrašytą atliekų kiekį.

13. Teismas pažymėjo, jog šioje civilinėje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl nuostolių už 146,296 tonų atliekų sutvarkymą atlyginimo. Įvertinęs Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 9 d. nutarties turinį teismas nustatė, kad nuostoliai ir buvo priteisti būtent už ieškovo sutvarkytą kiekį – 146,296 tonų ėsdinimo (druskos) rūgšties. Atkreiptas dėmesys į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. sausio 9 d. nutartyje buvo nurodęs ir tai, jog yra likęs 40,237 tonų ėsdinimo (druskos) rūgšties kiekis, kuris nėra sutvarkytas, už tą kiekį ieškovas neprašė priteisti nuostolių. Įvertinęs LVAT 2021 m. sausio 13 d. nutarties turinį, teismas nustatė, kad nutartyje nepadaryta išvadų, susijusių su sutvarkytu atliekų kiekiu – 146,296 tonų ėsdinimo (druskos) rūgšties, nėra išvadų nei dėl sutvarkytų atliekų priklausomybės atsakovei, nei dėl atsakovės civilinės atsakomybės už 146,296 tonų ėsdinimo (druskos) rūgšties sutvarkymą. Visos LVAT išvados, kuriomis atsakovė remiasi prašyme dėl proceso atnaujinimo, yra susijusios išimtinai su Nurodymo Nr. 14 dėl nesutvarkyto 40,237 tonų atliekų kiekio teisėtumu bei pagrįstumu. Nagrinėjant civilinę bylą, aplinkybė dėl esančio nesutvarkyto 40,237 tonų atliekų kiekio buvo žinoma, tačiau klausimas dėl nuostolių atlyginimo už 40,237 tonų atliekų kiekio sutvarkymą nebuvo sprendžiamas.

14. Teismas konstatavo, jog LVAT 2021 m. sausio 13 d. nutarties išvados, kuriomis remiasi atsakovė, civilinėje byloje negali būti vertinamos kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės, sudarančios pagrindą atnaujinti procesą, kadangi tos išvados nėra susijusios su išnagrinėtos civilinės bylos dalyku ir neturi esminės reikšmės šiai bylai. Teismas padarė išvadą, jog atsakovės prašyme pateikiama aplinkybė nėra laikytina naujai paaiškėjusia aplinkybe CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme ir nelaikytina pagrindu atnaujinti procesą.

15. Netenkinęs atsakovės prašymo dėl proceso atnaujinimo, teismas nutarė, kad nėra pagrindo spręsti dėl kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl Europos Sąjungos teisės principo „teršėjas moka“ išaiškinimo ir prejudicinio sprendimo šioje konkrečioje byloje priėmimo, todėl tokį atsakovės prašymą paliko nenagrinėtą.

III. Atskirojo skundo argumentai

16. Atsakovė UAB „Elme metalas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutartį ir tenkinti pareiškime dėl proceso atnaujinimo išdėstytus jos prašymus. Skunde atsakovė pateikė šiuos esminius argumentus:

16.1. Teismas neteisingai aiškino LVAT 2021 m. sausio 13 d. nutarties turinį, nepagrįstai susiaurindamas nutarties reikšmę iki 2018 m. gegužės 2 d. Nurodymo Nr. 14 dalyko. Apibendrinus LVAT nutarties turinį matyti, jog faktinės aplinkybės, susijusios su Nurodymu Nr. 7 ir jo vykdymu, iš esmės pasikeitė bei savaime negali būti laikomos įrodymais, sprendžiant tiek dėl Nurodymo Nr. 14 teisėtumo, tiek dėl atsakovės civilinės atsakomybės šioje civilinėje byloje (dėl papildomo atliekų kiekio ir neaiškios rūšies atliekų, kurios nebuvo įrašytos Nurodyme Nr. 7. Administracinėje byloje neįrodyta, jog konkrečios atliekos, kurios viršija Nurodyme Nr. 7 įrašytą kiekį, yra druskos rūgštis; neįrodyta konkrečių atliekų, kurias sutvarkyti buvo reikalaujama pagal Nurodymą Nr. 14, priklausomybė atsakovei; neįrodyta aplinkybė, jog atsakovei duotame Nurodyme Nr. 14 nurodytos sutvarkyti konkrečios atliekos, kurių kiekis viršija 50,676 tonas, yra tos pačios, dėl kurių buvo duotas Nurodymas Nr. 7 (neįrodytos faktinės aplinkybės, būtinos įrodinėjant atsakovės civilinę atsakomybę šioje civilinėje byloje).

16.2. Atsižvelgiant į LVAT 2021 m. sausio 13 d. nutarties išvadas, bet kokios nuorodos į administracinių teismų sprendimus, susijusius su Nurodymu Nr. 7, pačios savaime nėra teisiškai reikšmingos šioje civilinėje byloje. Visos aplinkybės, kurios laikytinos nustatytomis minėtose administracinėse bylose, neturi įrodomosios reikšmės šioje byloje ir privalo būti įrodytos atskirame teismo procese. Aplinkybės susijusios su Nurodymu Nr. 7, reikšmingos tik dėl 50,676 tonų druskos ėsdinimo rūgšties. Teismų sprendimai, susiję su Nurodymu Nr. 7, neturi teisinės reikšmės vertinant atsakovės civilinę atsakomybę visų kitų atliekų atžvilgiu. Bet kokios aplinkybės, susijusios su kitomis atliekomis, nei buvo įrašytos Nurodyme Nr. 7, turi būti įrodinėjamos bendra tvarka .

17. Ieškovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime išdėstyti tokie pagrindiniai argumentai:

17.1. Prašyme dėl proceso atnaujinimo atsakovė nepateikė jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Prašymą ji grindė aplinkybėmis, jau žinotomis civilinės bylos nagrinėjimo metu ir neturinčiomis jokios esminės reikšmės šiai civilinei bylai. Atsakovės išdėstytos aplinkybės ir dabar iš esmės niekaip nepasikeitė. Be to, neatsirado jokių naujų esminių aplinkybių, sudarančių pagrindą panaikinti teismo sprendimą.

17.2. Pažymėtina, kad 146,296 tonas (iš 186,533 tonų neteisėtai laikytų UAB „Jukneda“ sandėlyje) atsakovei UAB „Elme metalas“ priklausiusių ėsdinimo (druskos) rūgščių atliekų ieškovas sutvarkė valstybės lėšomis ir už atliekų sutvarkymą sumokėjo 166 397,07 Eur su PVM. Aplinkybė, kad ginčas dėl Nurodymo Nr. 14, duoto dėl likusių nesutvarkytų atliekų, teisėtumo ir pagrįstumo toliau bus sprendžiamas teismine tvarka administracinėje byloje Nr. I-3828-505/2021, negali būti laikoma naujai paaiškėjusia aplinkybe.

17.3. Civilinėje byloje buvo kilęs ginčas dėl atlyginimo nuostolių už sutvarkytų atliekų kiekį – 146,296 tonų ėsdinimo (druskos) rūgšties atliekų. Iš LVAT 2021 m. sausio 13 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-2218-556/2020 matyti, jog ginčas kilo tik dėl likusių Aplinkos apsaugos departamento valstybės lėšomis nesutvarkytų 40,237 tonų ėsdinimo (druskos) rūgšties atliekų, dėl kurių 2018 m. gegužės 2 d. buvo surašytas Nurodymas Nr. 14. Ginčas dėl Nurodymo Nr. 14 teisėtumo ir pagrįstumo, kilęs administracinėje byloje Nr. I-3828-505/2021, neturi jokios esminės reikšmės išnagrinėtai civilinei bylai.

17.4. Atsakovė buvo informuota apie likusį nesutvarkytą 40,237 tonų ėsdinimo (druskos) rūgščių atliekų kiekį. Ieškovo civiliniame ieškinyje buvo aiškiai išdėstytos visos atliekų sutvarkymo aplinkybės bei atliekų, už kurių sutvarkymą buvo prašoma priteisti nuostolius, kiekis, taip pat likusių nesutvarkytų atliekų kiekis (40,237 tonos). Klausimas dėl nuostolių atlyginimo už likusį 40,237 tonų ėsdinimo (druskos) rūgšties atliekų kiekio sutvarkymą šioje civilinėje byloje nebuvo sprendžiamas. Visos šios aplinkybės atsakovei jau buvo žinomos civilinės bylos nagrinėjimo metu, jomis rėmėsi ir teismas, patenkinęs Aplinkos apsaugos departamento ieškinį dėl nuostolių atlyginimo.

17.5. Teismas teisingai nurodė, jog netenkinus atsakovės prašymo dėl proceso atnaujinimo, nėra pagrindo spręsti dėl prašymo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą. Be to, atsakovė, nagrinėjant šią civilinę bylą apeliacine tvarka, jau buvo pateikusi tapatų prašymą. Toks prašymas buvo išnagrinėtas ir atmestas kaip nepagrįstas Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-39-241/2020. Nėra jokio teisinio pagrindo nagrinėti iš naujo šį atsakovės prašymą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atmestas prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. Teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde apibrėžtas ribas.

19. Proceso atnaujinimo institutas taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdais, t. y. instancinės patikros tvarka, kadangi tam jau nebėra procesinės galimybės, arba šia tvarka naudojantis atitinkamų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių ištaisyti nepavyko. Teismų praktikoje pažymėta, kad proceso atnaujinimo institutas nėra nauja ar papildoma bylos nagrinėjimo stadija, bet ekstraordinarus būdas, leidžiantis atnaujinus procesą bylą išnagrinėti pakartotinai atitinkamos instancijos teisme ta apimtimi, kurią nustato proceso atnaujinimo pagrindas. Kasacinio teismo pažymėta ir tai, kad proceso atnaujinimo institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2011). Teismas, vykdydamas pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekdamas pagrindinių civilinio proceso tikslų – greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), atsižvelgdamas į proceso atnaujinimo paskirtį, turi tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų atnaujinti procesą buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016).

20. Teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016).

21. Proceso atnaujinimas kaip ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė taikomas tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka, jis galimas tik esant įstatyme įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas. Baigtinis proceso atnaujinimo pagrindų sąrašas yra įtvirtintas CPK 366 straipsnio 1 dalyje. Asmuo, besikreipiantis su prašymu atnaujinti procesą, privalo įrodyti esant bent vieną CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų, t. y. nurodyti aplinkybę, kuri turėtų esminę reikšmę bylai ir būtų neatskiriamai susijusi su išnagrinėto ginčo pagrindu ir dalyku, nes tik taip būtų užtikrintas šio proceso instituto tikslas ir reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2013, 2019 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-248/2019).

Dėl proceso atnaujinimo pagrindo, numatyto CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte, egzistavimo

22. Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015; 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016).

23. Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo pateikiamos aplinkybės atitinka visus pirmiau apibrėžtus kriterijus (CPK 369 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015).

24. Atsakovė kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti procesą civilinėje byloje, nurodžiusi, jog 2021 m. sausio 13 d. buvo priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A-2218-556/2020, kuria nuspręsta panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 22 d. sprendimą ir perduoti administracinę bylą nagrinėti iš naujo. Atsakovės teigimu, LVAT nutartis susijusi su tomis pačiomis atliekomis, už kurių sutvarkymą atsakovė yra sumokėjusi ieškovui priteistą 166 397,07 Eur nuostolių atlyginimą.

25. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A-2218-556/2020), kuria remiasi pareiškėja, prašydama atnaujinti procesą šioje civilinėje byloje, nustatyta, kad:

25.1. Kauno regiono AAD Kauno agentūros Nurodymu Nr. 14 UAB „Elme metalas“ buvo nurodyta 40,237 tonų ėsdinimo (druskos) rūgščių (atliekų kodas 110105*), neteisėtai perduotų UAB „Jukneda“ ir laikytų UAB „Jukneda“ sandėlyje, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini) (šiuo metu sandėliuojamų UAB „Toksika“, (duomenys neskelbtini)), perduoti atliekų tvarkytojams, turintiems teisę tvarkyti pavojingas atliekas (atliekų kodas 110105*); atliekų perdavimo veiksmus derinti ir atliekų perdavimą patvirtinančius dokumentus pateikti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono AAD Kauno agentūrai.

25.2. Kauno regiono AAD Kauno agentūros 2016 m. balandžio 20 d. Nurodymu Nr. 7 UAB „Elme metalas“ buvo įpareigota neteisėtai ir pažeidžiant nustatytus reikalavimus UAB „Jukneda“ perduotas 50 676 tonas druskos rūgščių atliekų, kurios rastos 2015 m. gruodžio mėn. atliekant teritorijoje aplink pastatus lokalizavimo darbus adresu: (duomenys neskelbtini), perduoti atliekas tvarkančioms įmonėms, laikantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-368 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimų, atliekų perdavimą patvirtinančius dokumentus pateikti Kauno regiono AAD. UAB „Elme metalas“, nesutikdama su Nurodymu Nr. 7, pateikė skundą Kauno apygardos administraciniam teismui, prašydama Nurodymą Nr. 7 panaikinti, tačiau pareiškėjos skundas Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendimu buvo atmestas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas.

25.3. Kauno rajono savivaldybės administracija ir Kauno regiono AAD 2017 m. liepos 14 d. pasirašė Jungtinės veiklos (bendradarbiavimo) sutartį Nr. S-723/2017, kurios pagrindinis tikslas – siekti gauti finansavimą pagal paraiškas BUAB „Jukneda“ vykdytos veiklos vietoje (duomenys neskelbtini), atliekų identifikavimui, jų sutvarkymui ir teritorijos atstatymui, organizuojant viešojo pirkimo procedūras ir jų rezultatų pagrindu išrenkant šių paslaugų teikėjus. Kauno rajono savivaldybės administracija, Kauno regiono AAD ir UAB „Žalvaris“ 2017 m. lapkričio 21 d. sudarė Pavojingų ir nepavojingų atliekų sutvarkymo (duomenys neskelbtini), paslaugų teikimo sutartį Nr. S-1137/S-751/2017, pagal kurią užsakovas įsipareigojo sumokėti už suteiktas paslaugas – pavojingų ir nepavojingų atliekų, taip pat ir ėsdinimo rūgščių, sutvarkymą. Šia sutartimi UAB „Žalvaris“ pagal suteiktą finansavimą iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų, veikdama ir pagal 2017 m. spalio 6 d. jungtinės veiklos sutartį, sudarytą su UAB „Toksika“, įsipareigojo sutvarkyti pavojingas ir nepavojingas atliekas, nelegaliai sukauptas adresu: (duomenys neskelbtini), sovietinių laikų fermos pastate, priklausančiame UAB „Jukneda“.

25.4. Kauno regiono AAD 2017 m. gruodžio 22 d. atlikusi patikrinimą nustatė, kad iš UAB „Jukneda“ sandėlio buvo surinkta, išvežta ir perduota sutvarkyti / šalinti buvusių preliminariai identifikuotų atliekų – 114,675 tonų, užteršto grunto – 89,637 tonų, užteršto skysčio – 31,208 tonų, nežinomų ir preliminariai identifikuotų atliekų – 282,452 tonų, iš viso 517,972 tonų pavojingų ir nepavojingų atliekų. UAB „Žalvaris“ 2018 m. sausio 2 d. rašte Nr. 1 „Dėl paslaugų vykdymo“, adresuotame Kauno r. savivaldybės administracijai ir Kauno regiono AAD, nurodė, kad atliko pagal sutartį numatytus darbus ir atkreipė dėmesį į tai, kad sutartyje buvo pažymėti preliminarūs planuojamų sutvarkyti ar identifikuoti atliekų kiekiai: netvarkingai saugomų atliekų preliminarus identifikavimas pagal grupes – 106,890 tonų, užteršto grunto – 89,637 tonų, užteršto skysčio – 31,208 tonų, kitų identifikuotų atliekų – 250 tonų. Tačiau pagal sutartį teikiant paslaugas buvo surinktas ir preliminariai identifikuotas didesnis atliekų kiekis nei įrašytas preliminarus kiekis sutartyje: netvarkingai saugomų atliekų preliminarus identifikavimas pagal grupes – 114,675 tonų (sutartyje nurodytas kiekis 106,890 tonų), kitų identifikuotų atliekų – 282,452 tonų (sutartyje nurodytas kiekis 250 tonų), taigi buvo surinkta daugiau atliekų, nei užfiksuotas jų kiekis sutartyje, t. y. papildomas atliekų kiekis kuris sudaro 40,237 tonų nuo viso sutartyje nurodyto atliekų kiekio, todėl sutarties vertę viršija 45 765,57 Eur.

25.5. Situacija nuo Nurodymo Nr. 7 davimo, kol vyko teisminiai ginčai dėl jo teisėtumo ir pagrįstumo, iki Nurodymo Nr. 14 davimo iš esmės pasikeitė, kadangi atliekos, buvusios UAB „Jukneda“ sandėlyje ir pažymėtos sutartyje, buvo sutvarkytos, tačiau buvo surinktas ir preliminariai identifikuotas didesnis atliekų kiekis, kuris 40,237 tonų viršija sutartyje nurodytą atliekų kiekį, dėl kurio pareiškėjui ir buvo duotas Nurodymas Nr. 14. Sutiktina su UAB „Elme metalas“ pozicija, jog nagrinėjamu atveju iš byloje esančių įrodymų negalima vienareikšmiškai spręsti, jog Nurodyme Nr. 14 nurodytos atliekos yra tos pačios, dėl kurių pareiškėjai buvo duotas Nurodymas Nr. 7.

25.6. Būtina išreikalauti papildomus įrodymus, susijusius su Nurodyme Nr. 14 nurodytomis atliekomis (konkrečiu jų kiekiu, chemine sudėtimi, atliekų požymius ir kt.), nes iš byloje esančių įrodymų negalima objektyviai nustatyti, ar Nurodyme Nr. 14 pareiškėjui nurodytos sutvarkyti atliekos (40,237 tonų) yra tos pačios, dėl kurių buvo duotas Nurodymas Nr. 7.

26. Iš LVAT 2021 m. sausio 13 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-2218-556/2020 turinio matyti, kad joje teismas nagrinėjo ginčą tik dėl 40,237 tonų atliekų, kurios liko nesutvarkytos po privalomojo Nr. 7 įgyvendinimo, ir dėl kurių sutvarkymo buvo duotas Nurodymas Nr. 14.

27. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-39-241/2020 buvo konstatuotos faktinės aplinkybės, kad Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos 2017 m. lapkričio 21 d. su UAB „Žalvaris“ sudarė pavojingų ir nepavojingų atliekų sutvarkymo (duomenys neskelbtini) paslaugų teikimo sutartį. Pagal šią sutartį iš minėtu adresu esančio sandėlio UAB „Žalvaris“ išvežė ir perdavė šalinimui: 114,675 tonų preliminariai identifikuotų atliekų, 89,637 tonų užteršto grunto, 31,208 tonų užteršto skysčio, 282,452 tonų nežinomų ir preliminariai identifikuotų atliekų, iš viso 517,972 tonų pavojingų ir nepavojingų atliekų. Aplinkos apsaugos departamentas už BUAB „Jukneda“ sandėlyje laikytų 146,296 tonų ėsdinimo (druskos) rūgšties sutvarkymą sumokėjo 166 398,50 Eur su PVM, likęs 40,237 tonų ėsdinimo (druskos) rūgšties kiekis nebuvo sutvarkytas, kadangi nepakako lėšų. Už likusį nesutvarkytų atliekų kiekį ieškovė iš atsakovės civilinėje byloje priteisti nuostolių atlyginimo neprašė.

28. Tiek iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 13 d. nutarties, tiek iš Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 9 d. nutarties turinio matyti, kad Nurodymas Nr. 14 buvo priimtas dėl likusių nesutvarkytų 40,237 tonų atliekų. Atsakovės argumentai, susiję su tuo, kad Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2021 m. sausio 13 d. priėmus nutartį paaiškėjo naujos, nežinomos aplinkybės, atmestini. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. sausio 9 d. nutartyje nustatė aplinkybę, kad dėl lėšų stygiaus liko nesutvarkytas 40,237 tonų rastų atliekų kiekis, tačiau dėl šio kiekio atliekų tvarkymo kaštų atlyginimo teismas nesprendė, nes tokių kaštų nebuvo. Būtent dėl likusio nesutvarkyto 40,237 tonų atliekų kiekio ir buvo priimtas kitas Nurodymas Nr. 14, kuris šiuo atveju neturi jokios įtakos vertinant civilinė byloje priimtus teismų procesinius sprendimus, nes kaip minėta pirmiau, civilinėje byloje teismai šių likusių atliekų tvarkymo kaštų atlyginimo klausimo nesprendė. Faktiniai duomenys patvirtina, kad šią civilinę bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, Lietuvos apeliacinis teismas žinojo ir 2020 m. sausio 9 d. nutartyje atskleidė aplinkybę dėl likusio nesutvarkyto 40,237 tonų atliekų kiekio, todėl atsakovės argumentai, siejami su naujų faktinių aplinkybių atsiradimu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus 2021 m. sausio 13 d. nutartį, yra nepagrįsti, neatitinkantys naujai paaiškėjusių aplinkybių kriterijų pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiškinimo praktiką.

29. Konstatavus, kad pareiškėjos pateiktos aplinkybės egzistavo ir buvo žinomos nagrinėjant šią civilinę bylą, jos (aplinkybės) negali būti vertinamos kaip naujai paaiškėjusios. Be to, atsižvelgiant į LVAT 2021 m. sausio 13 d. nutarties turinį, pritartina skundžiamoje nutartyje išdėstytai pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad LVAT nutartyje nebuvo suformuluota išvadų, susijusių su jau sutvarkytų atliekų kiekiu (146,296 tonų ėsdinimo (druskos) rūgšties), jų priklausomybe atsakovei, atsakovės civilinės atsakomybės už 146,296 tonų atliekų sutvarkymą egzistavimu. Nėra pagrindo teigti, jog LVAT 2021 m. sausio 13 d. nutartyje nustatytos ir įvertintos aplinkybės gali turėti įtakos civilinę bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų teisėtumui ir pagrįstumui.

30. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą bei įvertinęs atsakovės atskirojo skundo argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prašymą atnaujinti procesą pateikusios atsakovės išdėstytos aplinkybės negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis, nes jos neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte apibrėžto proceso atnaujinimo pagrindo požymių. Ieškovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atsiliepime pagrįstai nurodyta, kad atsakovė prašymą atnaujinti procesą grindė aplinkybėmis, kurios buvo žinomos civilinės bylos nagrinėjimo metu ir neturėjo reikšmės civilinio ginčo išsprendimo teisiniam rezultatui.

31. Nesant pagrindo tenkinti atsakovės prašymą dėl proceso atnaujinimo, pritartina pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog tokiu atveju nėra poreikio spręsti atsakovės prašymą dėl kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą.

32. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad atsakovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą.