Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolita Cirulienė

rašytinio proceso tvarka išsprendė pareiškėjo A. N. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. sausio 13 d. teisme gautas pareiškėjo 2019 m. gruodžio 30 d. pareiškimas, kuriame prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2016 m. liepos 20 d., mirties palikimą priėmė jo sutuoktinė V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėjusi valdyti R. G. turtą. Pareiškime nurodoma, kad 2018 m. rugpjūčio 5 d. mirė pareiškėjo giminaitė, V. G., a. k. (duomenys neskelbtini), kuri 2015 m. balandžio 29 d. testamentu, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini) visą savo turtą paliko pareiškėjui. Po V. G. mirties pareiškėjas kreipėsi į Jonavos r. 3-čią notaro biurą dėl palikimo priėmimo pagal testamentą, ką patvirtina 2018 m. rugpjūčio 7 d. liudijimo apie palikimo priėmimą, notarinio reg. Nr. .ZB-4260 kopija. Tvarkant paveldėjimo dokumentus paaiškėjo, kad V. G. įstatymo nustatyta tvarka nėra priėmusi palikimo po savo sutuoktinio, R. G., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties. Todėl, siekiant, kad pareiškėjas galėtų priimti palikimą į visą V. G. ir R. G. priklausiusį santuokinį turtą, o ne į jo 1/2 dalį, notaras jam pasiūlė kreiptis į teismą nusistatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. G. palikimą po savo sutuoktinio R. G. mirties faktiškai priėmė pradėjusi valdyti jo turtą. Turtas, kurį pareiškėjas norėtų priimti po V. G. mirties, yra 2 kambarių butas, adresu (duomenys neskelbtini). Po R. G. mirties V. G. ir toliau liko gyventi santuokos metu su R. G. įgytame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo įregistruotas V. G. vardu. Po sutuoktinio mirties ji pradėjo naudotis su R. G. santuokos metu įgytais visais namų apyvokos daiktais, baldais ir buitine technika bei jo asmeniniais daiktais, mokėjo ir mokesčius už sunaudotą elektros energiją ir kitas komunalines paslaugas. Kadangi butas buvo įregistruotas V. G. vardu, tai ji dėl palikimo priėmimo po sutuoktinio mirties nesikreipė, nes buvo įsitikinusi, kad palikimą priėmė pradėjusi valdyti jo turtą, nes turėjo sutuoktinio sudarytą testamentą, kuriuo jis po savo mirties visą turtą paliko V. G.. Tai, kad po R. G. mirties palikimo niekas nepriėmė ir kitų paveldėtojų nėra, patvirtina 2018 m. rugpjūčio 17 d. Jonavos rajono 3-iojo notaro biuro liudijimas dėl R. G. paveldėjimo bylos ir VĮ Registrų centro Gyventojų registro išrašas apie R. G. asmenį. Išdėstytos aplinkybės pagrindžiamos rašytiniais įrodymais, t. y. kopijomis mirties ir santuokos liudijimų, Jonavos rajono 3-iojo notaro biuro liudijimus apie palikimo priėmimą ir nepriėmimą, VĮ Registrų centro Gyventojų registro išrašu apie R. G. asmenį, VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro išrašu, testamento kopija, pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą, mokesčių už komunalines paslaugas kopijomis.

Teismas 2020 m. sausio 15 d. nutartimi pareiškimą priėmė, suinteresuotam asmeniui nustatė 14 dienų terminą atsiliepimui į pareiškimą pateikti ir civilinę bylą skyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka. Procesiniai dokumentai suinteresuotam asmeniui įteikti 2020 m. sausio 20 d. 2020 m. sausio 27 d. teisme gautas suinteresuoto asmens Valstybės įmonės Turto banko atsiliepimas, kuriame nurodoma, jog suinteresuotas asmuo nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo R. G. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį R. G. paliktojo turto priėmimą valdyti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 1 punktu, bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo teismas nagrinėja ypatingosios teisenos tvarka (pagal CPK V dalyje įtvirtintas taisykles).

Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos A. T. 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2008).

Pagal CPK XXVI skyriaus nuostatas teismas juridinę reikšmę turinčius faktus gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (Lietuvos A. T. 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos A. T. 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės turi būti vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn (Lietuvos A. T. 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos A. T. 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18,19 punktai). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo.

Iš 2018 m. rugpjūčio 17 d. Jonavos rajono 3-iojo notaro biuro notaro Z. B. liudijimo (b. l. 8) matyti, kad po R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), kurio paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), mirties, paveldėjimo byla nepradėta, pareiškimų apie palikimo priėmimą negauta. Iš 2018 m. rugpjūčio 17 d. Jonavos rajono 3-iojo notaro biuro notaro Z. B. liudijimo (b. l. 7) matyti, kad po V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), kurios paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), mirties, Jonavos rajono 3-iame notaro biure pradėta paveldėjimo byla Nr. 146/2018, kurioje paveldėti mirusiosios turtą kreipėsi testamentinis įpėdinis A. N., a. k. (duomenys neskelbtini)

Iš 2015 m. balandžio 29 d. Jonavos rajono 4-ojo notaro biuro notarės V. P. testamento (b. l. 13) matyti, kad R. G. visą savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko sutuoktinei V. G., o jai mirus prieš atsirandant palikimui ar nepriėmus palikimo, visą savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko pareiškėjui. Iš 2015 m. balandžio 29 d. Jonavos rajono 4-ojo notaro biuro notarės V. P. testamento (b. l. 14) matyti, kad V. G. visą savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko sutuoktiniui R. G., o jam mirus prieš atsirandant palikimui ar nepriėmus palikimo, visą savo turtą, kur jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko pareiškėjui.

Iš 2018 m. rugpjūčio 17 d. Gyventojų registro išrašo (b. l. 9) matyti, kad R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) ir miręs (duomenys neskelbtini)) nuo (duomenys neskelbtini) deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), pilnamečių ir/arba nepilnamečių vaikų neturėjo ir mirė santuokoje su V. G., gim. (duomenys neskelbtini) (santuokos sudarymo data – (duomenys neskelbtini)).

Iš 2016 m. rugpjūčio 10 d. ir 2018 m. rugpjūčio 17 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų (b. l. 11–12) matyti, kad Butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuo 1992 m. sausio 27 d. nuosavybės teise priklauso V. G. (nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas – 1992 m. sausio 27 d. Pirkimo–pardavimo sutartis pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374 Nr. 1-760). Kadangi V. G. ir R. G. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), konstatuotina, jog 1992 m. sausio 27 d. Pirkimo–pardavimo sutartis pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374 Nr. 1-760 pagrindu įgytas butas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. V. G. ir R. G. santuokos metu, nors ir registruotas V. G. vardu, laikytina sutuoktinių bendra jungtine nuosavybe.

Iš 2016 m. lapkričio mėnesio sąskaitos už komunalines paslaugas butui adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 15) matyti, kad V. G. 2016 m. gruodžio 19 d. sumokėjo 25,33 Eur už komunalines paslaugas, suteiktas butui adresu (duomenys neskelbtini). Iš 2016 m. lapkričio mėn. kvito (b. l. 15) matyti, kad V. G. 2016 m. gruodžio 17 d. sumokėjo 40,50 Eur už karštą vandenį sutuoktą butui adresu (duomenys neskelbtini). Iš 2018 m. sausio 31 d. Sąskaitos už komunalines paslaugas 2018 m. sausio mėn. Nr. JDP418791 (b. l. 16) matyti, kad V. G. 2018 m. vasario 15 d. sumokėjo 25,59 Eur už komunalines paslaugas, suteiktas butui adresu (duomenys neskelbtini). Iš AB „Jonavos šilumos tinklai“ sąskaitos už 2016 m. spalio mėn. (b. l. 17) matyti, kad V. G. buvo išrašyta 30,85 Eur sąskaita. Iš 2018 m. sausio mėnesio kvito (b. l. 18) matyti, kad V. G. 2018 m. vasario 15 d. sumokėjo 40,50 Eur už karštą vandenį butui adresu (duomenys neskelbtini). Iš 2016 m. spalio mėn. sąskaitos už komunalines paslaugas (b. l. 19) matyti, kad V. G. 2016 m. lapkričio 17 d. sumokėjo 23,36 Eur už suteiktas komunalines paslaugas butui adresu (duomenys neskelbtini). Iš 2016 m. spalio mėn. kvito (b. l. 20) matyti, kad V. G. 2016 m. lapkričio 17 d. sumokėjo 30,85 Eur už karštą vandenį, tiektą butui adresu (duomenys neskelbtini). Iš 2016 m. lapkričio 17 d. UAB „Jonavos paslaugos“ kasos kvito (b. l. 20) matyti, kad V. G. 2016 m. lapkričio 17 d. sumokėjo 62,83 Eur už suteiktas komunalines paslaugas. Iš UAB „Jonavos paslaugos“ sąskaitos matyti, kad V. G. 2018 m. vasario 15 d. sumokėjo 25,59 Eur už suteiktas komunalines paslaugas butui adresu (duomenys neskelbtini).

Aptarti rašytiniai įrodymai, teismo nuomone, patvirtina, kad V. G. po sutuoktinio R. G. mirties ((duomenys neskelbtini)) likdama toliau gyventi bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), ir toliau naudodamasi bendrąja jungtine nuosavybe priklausančiais baldais, namų apyvokos ir kitais nekilnojamaisiais daiktais, mokėdama mokesčius už visą butą (o ne tik už jai priklausančią dalį), teismo nuomone, patvirtina, jog V. G. per įstatyme numatytą trijų mėnesių terminą priėmė mirusio R. G. palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti, su nekilnojamuoju turtu elgėsi kaip su savu, iš esmės kaip paveldėto turto savininkė, tai atliko aktyviais veiksmais, išreiškiančiais jos valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 1–3 dalys, CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas ir 448 straipsnio 1 dalis).

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei nepriteistinos, kadangi į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis, 2014 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta aukščiau, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 263, 270 straipsniais, 440 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu ir 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėjusi jį valdyti.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.