Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims M. R. J. ir Klaipėdos miesto 15 – ojo notarų biuro notarei Agnei Griškevičienei dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Bylos nagrinėjimo metu pareiškėja pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad miręs D. J. buvo jos įtėvis. Jo pirmoji žmona pareiškėjos įmotė buvo pareiškėjos vyresnioji sesuo. Sesers šeima neturėjo savo palikuonių, tad įsivaikino pareiškėją. Po įsivaikinimo pareiškėjos įtėviams lengvesnėmis sąlygomis buvo suteiktas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kurį pareiškėjos įtėvis po mirties testamentu paliko antrajai savo žmonai suinteresuotam asmeniui M. R. J.. Pareiškėjos įtėviai anksčiau jai žodžiu buvo nurodę, kad nurodyto buto dalis po jų mirties priklausys ir pareiškėjai, nes jei nebūtų įsivaikinę pareiškėjos, galimai nurodyto buto nebūtų gavę. Pareiškėja jokio kito jai nuosavybės teise priklausančio turto neturi, jos sutuoktinis mirė prieš aštuonerius metus, šiuo metu gyvena pas sūnų bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, prisideda prie buto išlaikymo. Iki savo vyro mirties su šeima gyveno vyrui nuosavybės teise priklausiusiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kurį vyras prieš mirtį perrašė savo motinai. Nurodo, kad įtėvio mirties dieną ir dabar jos turtinė padėtis yra sunki: gauna per mėnesį apie 330,56 Eur senatvės pensijos bei 317,30 Eur darbo užmokestį, kadangi dirba namų bendrijos ir garažų savininkų bendrijos buhaltere. Nurodytų pajamų pragyvenimui neužtenka dėl sunkios sveikatos būklės: yra nustatytas kaulų retėjimas, kurio gydymui reikalingi itin brangūs ir valstybės nekompensuojami vaistai, taip pat aukštas kraujospūdis, sutrikusi skydliaukės veikla, dėl kurios buvo atlikta operacija, radikulitas. Dėl nurodytų negalavimų didžiąją dalį gaunamų pajamų tenka skirti gydytojo paskirtiems vaistams ir kitoms gydymosi išlaidoms, o pajamų pragyvenimui nelieka. Nepaisant sunkios sveikatos būklės neįgalumas pareiškėjai nėra nustatytas.

Suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto 15-ojo notarų biuro notarė Agnė Griškevičienė atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė, nurodė, byla nagrinėti suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant (Civilinio proceso kodekso 443 straipsnio 5 dalis, b.l. 74).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad 2017 m. vasario 4 d. mirė D. J. (b. l. 16-17). 2017 m. kovo 17 d. pareiškimu į Klaipėdos miesto 15-ojo notarų biuro notarę Agnę Griškevičienę kreipėsi suinteresuotas asmuo M. R. Jonušauskienė su pareiškimu dėl mirusio sutuoktinio D. J. palikimo priėmimo (b. l. 6-7). VĮ Registrų centras pažyma patvirtina, kad miręs D. J. nuo 1968 m. rugpjūčio 9 d. savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, jis mirė nuo 2017 m. vasario 4 d. būdamas santuokoje su suinteresuotu asmeniu M. R. J., turėjo pilnametę dukrą (įdukrą) pareiškėją A. K. (b. l. 8, 22). Palikėjas 1999 m. liepos 16 d. testamentu Nr. RK5-10211 visą savo turtą paliko sutuoktinei M. R. J. (b. l. 10-11). 2017 m. kovo 31 d. raštu Klaipėdos 5-ojo notarų biuro notarė patvirtino, kad nurodytas mirusiojo D. J. testamentas nebuvo pakeistas ir/ar panaikintas (b. l. 12). VĮ Registrų centras 2017 m. kovo 17 d. pranešimas Nr. 17/0017764 patvirtina, kad 2017 m. kovo 17 d. M. R. J. priėmė D. J. palikimą (b. l. 15). Pareiškėja A. K. (ikisantuokinė pavardė – M.) 1965 m. balandžio 29 d. buvo įvaikinta D. J. ir B. J., po įvaikinimo jai suteikta „J.“ pavardė (b. l. 22, 23). Pareiškėjos įmotė B. J. mirė 1985 m. rugsėjo 4 d. (b. l. 18). Suinteresuotas asmuo M. R. J. ir D. J. susituokė 1986 m. birželio 14 d. (b.l. 19). 1969 m. rugpjūčio 28 d. pareiškėja ištekėjo už A. - A. K. (b. l. 24). VĮ Registrų centras 2017 m. kovo 8 d. gyventojų registro išrašas patvirtina, kad M. R. J. nuo 1986 m. rugpjūčio 29 d. savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (b. l. 20). VĮ Registrų centras duomenimis mirusiajam D. J. nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, bei garažas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (b. l. 27), nurodytas butas mirusiajam nuosavybės teise priklausė nuo 1992 m. gegužės 20 d. buto pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą (b. l. 28), o garažas nuosavybės teise priklausė bendrąja sutuoktinių nuosavybe mirusiajam bei sutuoktinei M. R. J. nuo 2002 m. liepos 18 d. (b. l. 29). Suinteresuotam asmeniui M. R. J. nuo 2014 m. balandžio 4 d. neterminuotai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (b. l. 103). Suinteresuotas asmuo M. R. J. kas mėnesį gauna 331,70 Eur senatvės pensijos (b. l. 104). 2017 m. gegužės 11 d. raštu Klaipėdos miesto 15-ojo notarų biuro notarė Agnė Griškevičienė nurodė pareiškėjai, kad mirusysis D. J. savo testamente nurodė, kad kitų įpėdinių, turinčių teisę į privalomąją palikimo dalį nėra, todėl nesant priimto teismo sprendimo nėra galimybės pareiškėjai išduoti paveldėjimo teisės liudijimo, taip pat iki teismo sprendimo priėmimo sustabdė paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą testamentiniam įpėdiniui (b. l. 30). VĮ Registrų centras 2017 m. balandžio 26 d. pažyma bei VĮ Regitra 2017 m. balandžio 28 d. pažyma patvirtina, kad pareiškėja A. K. penkerių metų laikotarpyje nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų neturi ir neturėjo taip pat savo vardu nėra įregistravusi transporto priemonių (b. l. 34, 35). Lietuvos saugios laivybos administracijos Laivų registravimo skyriaus pažyma patvirtina, kad A. K. vardu nėra įregistruota jokių vidaus vandenų transporto priemonių (b. l. 68). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimu Nr. PE-SP1-11475 pareiškėjai nuo 2016 m. lapkričio 11 d. yra mokama 330,65 Eur senatvės pensija (b. l. 36). Pareiškėja taip pat kas mėnesį gauna 172,90 Eur atlyginimą, kurį jai moka Daugiabučių savininkų namų bendrijos „Kalnupė“ (b. l. 37) bei 144,40 Eur atlyginimą, kurį jai moka Garažų statybos ir eksploatavimo bendrija „Žuvėdra“ (b. l. 38). Sodros duomenys apie asmens įmokas už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2017 m. rugsėjo 17 d. patvirtina, kad A. K. yra įdarbinta nurodytose darbovietėse ir kas mėnesį moka įmokas Sodrai (b. l. 86, 87). VĮ Registrų centras 2017 m. rugsėjo 11 d. Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nuosavybės teise nuo 1996 m. spalio 16 d. priklauso D. K. (b. l. 88). Į bylą pateikti medicininių dokumentų išrašai patvirtina, kad pareiškėja A. K. turi sveikatos problemų dėl hipertenzijos, kaulų retėjimo, skydliaukės sutrikimų, stuburo negalavimų bei reguliariai lankosi pas gydytojus (b. l. 90-102).

Dėl pareiškėjos reikalavimo nustatyti, kad jai jos tėvo (įtėvio) mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas

Civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 444 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Vadovaudamasis šia ir kitomis Civilinio proceso kodekso XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja pateiktu pareiškimu siekia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jai jos tėvo (įtėvio) mirties dieną, t.y. 2017 m. vasario 4 d. buvo reikalingas išlaikymas, tuo pagrindu pripažįstant pareiškėjos teisę į privalomojo palikimo dalį. Juridinę reikšmę turintį faktą pareiškėja siekia nustatyti tikslu gauti privalomą tėvo (įtėvio) palikimo dalį, kadangi kitokia tvarka gauti tą faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų ji negali.

Testamento laisvės principas leidžia palikėjui savo nuožiūra priimti sprendimą dėl palikimą sudarančio turto – palikti jį bet kuriems civilinės teisės subjektams, paskirstyti dalimis, susieti paveldėjimo teisę su kokios nors prievolės įvykdymu ar apskritai nepriimti jokio sprendimo palikimo klausimu. Šis principas gali būti ribojamas tik įstatyme nustatytais atvejais. Vienas iš tokių atvejų įtvirtintas Civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 5.20 straipsnio 1 dalyje, kai palikėjas artimiausius šeimos narius, kuriems būtina parama, be adekvačios priežasties nušalina nuo palikimo, valstybė turi įsikišti į paveldėjimo santykius ir apginti tokius šeimos narius, suteikdama jiems teisę į privalomąją palikimo dalį. Nurodytos CK 5.20 straipsnio nuostatos taikytinos tik tuo atveju, kai paveldima pagal testamentą. Taigi įstatymų leidėjas, įtvirtindamas teisę į privalomąją palikimo dalį, atitinkama apimtimi apribojo testamento laisvės principo veikimą. Įstatymų leidėjo nustatyta, kad teisę į privalomąją palikimą dalį turi tik CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmenys, kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, o testatorius šiems asmenims neskyrė turto arba skyrė mažiau negu pusę tos dalies, kuri tektų paveldint pagal įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-258-219/2016).

Iš į bylą pateiktų įrodymų teismas sprendžia, kad pareiškėja atitinka formalųjį CK 5.20 straipsnio 1 dalyje numatytą pagrindą teisei į privalomąją testamentais palikto tėvo (įtėvio) palikimo dalį – ji yra palikėjo įvaikė. Tačiau be formaliojo kartu tam turi būti ir materialusis pagrindas – pretenduojantis į privalomąją dalį asmuo privalo būti reikalingas išlaikymo.

Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjos tėvas (įtėvis) D. J. 1999 m. liepos 16 d. surašė testamentą Nr. RK5-102111, kuriuo visą savo turtą paliko savo sutuoktinei suinteresuotam asmeniui M. R. Jonušauskienei (b. l. 10-11). Nurodytas palikėjo testamentas nebuvo pakeistas ir/ar panaikintas (b. l. 12). Pareiškėja kreipdamasi į teismą nesutinka su testatoriaus išreikšta valia nušalinti ją nuo palikimo teigdama, kad jos tėvo (įtėvio) mirties dieną jai buvo reikalingas išlaikymas, todėl prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai D. J. mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, kad įgytų teisę į privalomąją palikimo dalį.

Pažymėtina, kad kiekvienoje konkrečioje byloje teismas, taikydamas CK 5.20 straipsnio 1 dalį, ją turi aiškinti, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Išlaikymo reikalingumui konstatuoti lemiamos reikšmės neturi kompetentingų institucijų nustatytas ar nenustatytas darbingumo lygis, invalidumo grupė, bet būtina leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti objektyviai sumažėjusias asmens galimybes įsidarbinti, kitais būdais gauti pajamų ir kitas faktines aplinkybes, iš kurių visumos galima padaryti išvadą, kad palikėjo mirties dieną asmuo neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti, kad nepretenduotų į palikimo dalį.

Kaip matyti iš rašytinės bylos medžiagos pareiškėjos pajamos jos tėvo mirties dieną sudarė apie 647,86 Eur per mėnesį, pareiškėja nors ir turi sveikatos problemų, jai periodiškai atliekama medicininė priežiūra, paskirtas medikamentinis gydymas, tačiau ji vis dar dirba dvejose darbovietėse, kas mėnesį gauna darbo užmokestį bei senatvės pensiją. Nepaisant šios aplinkybės teismas, spręsdamas ar pareiškėjai jos tėvo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas atsižvelgia į kasacinio teismo praktikoje aptartus išlaikymo reikalingumui konstatuoti būtinus kriterijus: klausimas dėl išlaikymo reikalingumo spręstinas teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą. Vertinant būtina atsižvelgti į tai, kad tam tikra asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas yra susiję su atitinkamomis teisėmis: gauti pašalpą, pensiją, kitokią paramą. Konstatavus, kad asmuo palikimo atsiradimo metu buvo atitinkamos būklės, kai jam reikalinga parama, reikia įvertinti ir tai, kad tokioje situacijoje jis įgyja ir teisę į paramą. Teismas, vertindamas išlaikymo reikalingumą pareiškėjai palikimo atsiradimo metu, turėtų įvertinti, ar ji išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-258-219/2016).

Formuodamas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikant CPK 176 ir 185 straipsnius praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis Nr. 3K-3-98/2008, 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, Nr. 3K-3-428/2010).

Atsižvelgdamas į nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš bylos medžiagos nustatyta, jog bendra per mėnesį pareiškėjos gaunama pajamų suma per mėnesį (647,86 Eur) viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimaliąją mėnesinę algą (380,00 Eur). Pareiškėja kaip vieną iš argumentų dėl jai būtino išlaikymo reikalingumo nurodo tai, kad ji neturi nekilnojamojo bei kilnojamojo turto, gyvena sūnui priklausančiame bute bei iš gaunamų pajamų prisideda prie jos sūnui nuosavybės teise priklausančio buto išlaikymo. Pažymėtina, kad pareiškėja teigdama, kad gaunamų pajamų nepakanka pragyvenimui ir jai jos įtėvio mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas šios aplinkybės nepagrindė – pareiškėja nurodė, kad dalį pajamų skiria gydymuisi, prisideda prie buto, kuriame gyvena išlaikymo ar kt., tačiau į bylą nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Teismas sutinka, kad pareiškėjos į bylą pateikti rašytiniai įrodymai: nekilnojamojo turto registro išrašas, laivų registravimo skyriaus pažyma (b.l. 88, 68) paneigia suinteresuoto asmens M. R. J. ir jos atstovo teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes apie pareiškėjai nuosavybės teise priklausantį turtą bei jos gaunamas papildomas pajamas iš nekilnojamojo turto nuomos. Tačiau įvertinus byloje surinktus rašytinius įrodymus, teisme išklausius pareiškėjos ir suinteresuoto asmens bei jų atstovų, pasisakymus, pažymėtina, kad vien aplinkybės, jog pareiškėja neturi jai nuosavybės teise priklausančio turto bei dalis jos gaunamų pajamų yra skiriama sveikatos problemų gydymui nėra pakankamas pagrindas padaryti išvadą, kad pareiškėjai neužtenka gaunamų lėšų jos būtiniems poreikiams tenkinti ir jai tėvo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas. Pareiškėja turi gyvenamąją vietą (gyvena kartu su sūnumi jam priklausančiame bute), gauna darbo užmokestį bei senatvės pensiją, byloje nėra duomenų, kad būtų kreipusis dėl socialinės paramos ar socialinio būsto skyrimo. Nors pareiškėja ir turi sveikatos sutrikimų, tačiau gauna pajamas ir senatvės pensiją, kurias gali skirti savo poreikių tenkinimai bei sveikatos priežiūros išlaidoms, todėl tai teismo vertinimu, neatitinka išlaikymo būtino įpėdinio apibrėžties kaip ji yra nustatyta CK 5.20 straipsnio 1 dalyje. Teismo nuomone, sprendžiant ar palikėjo mirties dieną pareiškėjai buvo reikalingas išlaikymas šios aplinkybės yra svarbios, nes teismas turi įvertinti ar pareiškėjos kas mėnesį gaunamos pajamos (apie 647,86 Eur kas mėnesį) iš tiesų yra nepakankamos pareiškėjos pragyvenimui ir pareiškėjai yra būtinas išlaikymas, kas sudarytų pagrindą nustatyti pareiškėjos prašomą juridinį faktą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, išklausius dalyvaujančių byloje ir jų atstovų paaiškinimus, bei vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principais, darytina išvada, kad pareiškėjos teismui pateiktų duomenų pagrindu nėra pakankamo faktinio pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjai jos tėvo D. J. mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas CK 5.20 straipsnio 1 dalies prasme, todėl pareiškėjos prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CK 1.2 straipsnio 2 dalis, 1.5 straipsnis, 5.20 straipsnio 1 dalis, CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Suinteresuoto asmens M. R. J. atstovas advokatas Arūnas Devėnas 2017 m. rugsėjo 22 d. teismo posėdžio metu pateikė prašymą priteisti iš pareiškėjos jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ypatingosios teisenos bylose išlaidų paskirstymo proceso šalims principus lemia šios teisenos specifika. Paprastai tai yra vienašalė teisena, kai nėra priešingus interesus turinčių šalių. Todėl, vadovaujantis CPK 443 straipsnio 6 dalies nuostatomis, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas. Įstatyme nurodyta išimtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2013). Taigi, tik esant nurodytoms aplinkybėms (išimtims), teismas turi diskrecijos teisę spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims arba priteisti jas iš asmens, kurio pareiškimas atmestas. Šioje byloje teismas sutinka, kad suinteresuoto asmens M. J. bylinėjimosi išlaidos byloje susidarė dėl pareiškėjos kreipimosi į teismą. Tačiau pažymėtina, kad pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo turi būti motyvuotas, šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens atstovas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bei pinigų priėmimo kvitą (b.l. 104). Susipažinus su pinigų priėmimo kvitu konstatuota, kad priėmimo kvite nurodyta teisinių išlaidų suma yra parašyta neįskaitomai. Paprašius suinteresuoto asmens atstovo ją paaiškinti, atstovas nepatikslino teisinių išlaidų sumos bei nenurodė jos pagrindimo, vėliau paliko teismo posėdžių salę. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu, toks suinteresuoto asmens prašymas, nepatikslinus pinigų priėmimo kvite nurodytos sumos ir jos nepagrindus, neleidžia teismui įvertinti už ką susidarė bylinėjimosi išlaidos ir ar patirtų bylinėjimosi išlaidų dydis atitinka Vyriausybės įgaliotos institucijos nurodytus bylinėjimosi išlaidų dydžius, todėl laikytinas nepagrįstu ir netenkintinas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 2 dalis, 178 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos A. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmesti.

Netenkinti suinteresuoto asmens M. R. J. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.