Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžio, kuriuo G. P. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams;

- pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintos ir G. P. paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalimi, subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Biržų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendžiu paskirta 40 parų arešto bausme ir G. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 metams 1 mėnesiui, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš G. P. (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai priteista 191,08 Eur nukentėjusiojo M. P. gydymo išlaidoms atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.G. P. nuteistas už tai, kad jis 2017 m. vasario 12 d. apie 22. 00 val., (duomenys neskelbtini) bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu, iš pykčio, tyčia suduodamas kumščiu į galvos sritį bei nenustatytą smūgių kiekį į įvairias kūno vietas savo šeimos nariui broliui M. P., padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė fizinį skausmą.

1.1. Taip pat G. P. nuteistas už tai, kad jis 2017m. vasario 15d. apie 1.00 val., (duomenys neskelbtini) bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, iš keršto, tyčia peiliu durdamas savo šeimos nariui - broliui M. P., į dešinės kojos kelį ir nugaros dešinę pusę, tuo padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, suduodamas kumščiu ne mažiau du kartus nukentėjusiajam į galvos sritį, taip padarydamas nosies audinių patinimą, nubrozdinimą, nosies kaulų lūžį, dėl ko M. P. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

2. Nuteistasis G. P. apeliaciniame skunde prašo sušvelninti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę, taikyti jam BK 64¹, 62, 75 straipsnių nuostatas.

2.1. Apeliantas nurodo, jog jis savo kaltę dėl brolio nesunkaus sveikatos sutrikdymo pripažino nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. Jis norėjo savo brolį tik pamokyti, kad šis nevogtų iš artimų žmonių. Taip pat jis nuo pat tyrimo pradžios pilnai pripažino kaltę ir dėl broliui padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo. Dėl jo padarytų veikų kilusios pasekmės nėra sunkios Jis nuoširdžiai gailisi dėl savo atliktų veiksmų ir kilusių pasekmių, su broliu susitaikė, vienas kitam atleido. Pats M. P. pripažino, kad judviejų konfliktai įvyko dėl alkoholio gėrimo ir dėl jo provokuojančių žodžių bei elgesio.

2.2. Taip pat apeliantas nurodo, jog būdamas laisvėje jis galėtų greičiau adaptuotis visuomenėje, susirasti darbą ir atlyginti priteistą civilinį ieškinį.

2.3. Apeliantas, be kita ko, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė, būdamas recidyvistu. Iki nagrinėjamų įvykių jis nebuvo pripažintas recidyvistu.

3. Teismo posėdžio metu nuteistojo G. P. gynėja prašė jos ginamojo apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė nuteistojo G. P. apeliacinį skundą atmesti.

4. Nuteistojo G. P. apeliacinis skundas atmetamas.

4.1. Nuteistojo nuomone, skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas jam paskyrė aiškiai per griežtą bausmę, kurią prašo sušvelninti ir jo atžvilgiu taikyti BK 64¹, 62, 75 straipsnių nuostatas, motyvuodamas tuo, kad jis pilnai pripažino kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų, nusikaltimais kilusios pasekmės nėra sunkios, dėl padarytų nusikalstamų veiksmų nuoširdžiai gailisi, nukentėjusysis jo brolis M. P. jam pretenzijų neturi, jie susitaikė, be to, jų tarpusavio konfliktai kilo ir dėl provokuojančio jo brolio elgesio.

4.2. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismai, skirdami bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Kasacinės instancijos teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė viena iš jų neturi būti laikoma dominuojančia, išskirtine (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-895/2016, 2K-429-303/2015, 2K-477-746/2015, 2K-148/2014, 2K-481/2014). Priešingai nei teigiama nuteistojo apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį bei jos dydį, paminėtų reikalavimų iš esmės laikėsi.

4.3. Individualizuodamas nuteistajam G. P. bausmes, tai yra parinkdamas tiek bausmės rūšį, tiek nustatydamas bausmių dydžius, apygardos teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumo laipsnį (nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3, 4 dalis)), abi padarytos nusikalstamos tyčinės veikos yra baigtos, smurtas buvo vartojamas artimoje aplinkoje. Byloje buvo kruopščiai įvertintos byloje nustatytos nusikaltimo padarymo aplinkybės.

4.4. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė dvi nuteistojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes - nusikalstamas veikas padarė, apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei veikas padarė, būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas pagrįstai pripažino, kad G. P. nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu. BK 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Byloje nustatyta, kad G. P. anksčiau yra teistas tris kartus už tyčinių nusikaltimų padarymą, teistumas nėra išnykęs, todėl ir nagrinėjamoje byloje teisingai buvo nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte. Be to, skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nustatyta nuteistojo G. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte - pilnai prisipažino dėl įvykdytų nusikaltimų ir nuoširdžiai gailisi, kadangi jis pripažino visas teismo nustatytas faktines aplinkybes ir dėl kilusių pasekmių nuoširdžiai gailisi. Teismas, skirdamas bausmę, kitų aplinkybių kontekste, įvertino (priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde) ir šią nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

4.5. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad pasak apelianto, jo nusikalstamiems veiksmams įtakos turėjo ir provokuojantis nukentėjusiojo M. P. elgesys, kas taip pat turėtų būti įvertinta kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sprendžiant klausimą dėl jam paskirtos bausmės sušvelninimo.

BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014). Nagrinėjamoje byloje, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra nustatyta objektyvių aplinkybių, leidžiančių konstatuoti, jog nuteistojo nusikalstamai veikai turėjo įtakos ir provokuojantis nukentėjusiojo elgesys. Tiek iš nuteistojo, tiek iš nukentėjusiojo parodymų turinio matyti, kad nukentėjusysis anksčiau ne kartą yra pavogęs nuteistajam priklausančius daiktus. Tarp brolių P. nuolat vykdavo konfliktai dėl vagysčių, būdami neblaivūs, jie dažnai dėl to kivirčydavosi, brolio vagystės nuteistajam G. P. nebuvo staigmena. Byloje nėra nustatyta, kad prieš nagrinėjamus įvykius nukentėjusysis M. P. būtų pavogęs kokius nors nuteistajam priklausančius daiktus. Todėl darytina išvada, kad nuteistojo pavartotas smurtas nukentėjusiojo atžvilgiu, negali būti vertinamas kaip kaltininko atsakomoji reakcija į provokuojančius nukentėjusiojo veiksmus. Įvertinant išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pripažinti G. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe provokuojančio nukentėjusiojo elgesio ir šį apeliacinio skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą.

4.6. Apygardos teismas detaliai įvertino ir nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes. G. P. praeityje teistas (teistumas neišnykęs) už labai sunkaus nusikaltimo padarymą prieš šeimos narį (tyčinį savo motinos nužudymą), smurtiniai nusikaltimai, už kuriuos nuteistas skundžiamu nuosprendžiu įvykdyti taip pat prieš šeimos narį – brolį. Aplinkybę, kad nuteistasis linkęs smurtauti, teigiamų išvadų nedaro iš ankstesnių savo nusikalstamų veiksmų, rodo ir tai, kad 2017 m. vasario 14 d. paleistas iš sulaikymo (sulaikytas dėl 2017 m. vasario 12 d. įvykdyto nusikaltimo), 2017 m. vasario 15 d. vėl įvykdė smurtinį nusikaltimą, dar pavojingesnį savo pobūdžiu (panaudotas peilis) prieš savo brolį M. P.. Polinkį smurtauti patvirtina ir įvykdytas smurtinio pobūdžio nusikaltimas bausmės atlikimo vietoje. Taigi, apygardos teismas pagrįstai nuteistojo G. P. asmenybę įvertino neigiamai, atsižvelgęs ir aplinkybes, kad jis baustas ir administracine tvarka, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, pataisos įstaigoje, kur atliko bausmę iki 2015 m. vasario 19 d., jo elgesys buvo vertinamas neigiamai. Atsižvelgiant į tai, kolegijos vertinimu, nėra jokio pagrindo išvadai, kad nuteistasis, būdamas laisvėje, greičiau galės integruotis visuomenėje, kaip skunde teigia apeliantas.

4.7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau išdėstytų aplinkybių visumą - padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, jų padarymo aplinkybes, nuteistojo atsakomybę sunkinančias bei lengvinančią aplinkybę, jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, konstatuoja, jog skundžiamu nuosprendžiu G. P. už padarytas veikas paskirtos bausmės buvo tinkamai individualizuotos, priešingai nei teigia nuteistasis, jos nėra aiškiai per griežtos, atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmių paskirtį, yra proporcingos bei teisingos. Skundžiamame nuosprendyje padaryta teisinga išvada, kad bausmės tikslai apelianto atžvilgiu bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas paskyrus terminuotą laisvės atėmimo bausmę, jos trukmę nustatant lygią sankcijose numatytam bausmių vidurkiui.

4.8. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas. Minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Nagrinėjamu atveju, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta pagal bendrąsias baudžiamojo proceso taisykles, priimtas apkaltinamasis nuosprendis, todėl nėra pagrindo nuteistajam mažinti bausmę pagal šio baudžiamojo įstatymo nuostatas.

4.9. Nuteistasis prašo jo atžvilgiu taikyti ir BK 62 bei 75 straipsnių nuostatas. BK 62 straipsnis numato švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimą, kuriame nustatyta, jog teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Be to, teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas. Nuteistas neatitinka nurodytame baudžiamajame įstatyme keliamų reikalavimų švelnesnės bausmės skyrimui – neatlyginta žala teritorinei ligonių kasai už nukentėjusiojo gydymą, nėra nustatyta ir kitų aplinkybių, numatytų BK 62 straipsnio 2 dalyje, būtinų minėto įstatymo taikymui.

Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą ir apelianto prašymą taikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnio, reglamentuojančio bausmės vykdymo atidėjimą, nuostatas. Baudžiamasis įstatymas teismui suteikia teisę asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, atidėti paskirtos bausmės vykdymą, tačiau tokiu atveju būtina padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamoje byloje, kaip jau minėta, pagrįstai konstatuota, jog G. P. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus jam realų laisvės atėmimą, įvertinus padarytų nusikaltimų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį bei nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis. Todėl ir BK 75 straipsnio nuostatos šiuo atveju negali būti taikomos.

4.10. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo G. P. apeliacinį skundą atmesti.