Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų Donato Jatužio (pirmininkaujantis ir pranešėjas), Danutės Švitinienės, Evaldo Vanago,

viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Biržuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), Biržuose, teistas: 2001-06-01 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 271 str. 1 d., 272 str. 2 d., 105 str. 1 d. (pagal BK galiojusį iki 2003-05-01) paskirta bausmė – laisvės atėmimas 15 m. su 1000 litų vertės turto konfiskavimu. 2003-10-02 Panevėžio apygardos teismo nutartimi veikos perkvalifikuotos iš BK 271 str. 1 d., į BK 178 str. 1 d., iš BK 272 str. 2 d. į BK 180 str. 2 d., iš BK 105 str. 1 d. į BK 129 str. 2 d. 3 p. - paskirta subendrinta 14 metų laisvės atėmimo bausmė; 2005-10-19 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 1 d. - laisvės atėmimu 4 mėn., vadovaujantis BK 64 str. 3 d. bausmės dalį pridėti prie 2001-06-01 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės, paskiriant galutinę bausmę – laisvės atėmimą 9 m. 4 mėn., naujos bausmės pradžią skaičiuojant nuo 2005-10-19, bausmę atliko 2015-02-19; 2017-08-01 Biržų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d. 40 parų arešto bausme, bausmės neatlikęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 str. 2 d., 22 str. 1 d. ir 129 str. 2 d. 3 p.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. P. 2017 m. vasario 12 d. apie 22. 00 val., Biržų m. (duomenys neskelbtini) bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu, iš pykčio, tyčia suduodamas kumščiu į galvos sritį bei nenustatytą smūgių kiekį į įvairias kūno vietas savo šeimos nariui broliui M. P., padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė fizinį skausmą.

Taip pat jis – G. P., 2017 m. vasario 15 d. apie 1. 00 val., Biržų m. (duomenys neskelbtini) bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, iš keršto, tyčia peiliu durdamas savo šeimos nariui - broliui M. P. į dešinės kojos kelį ir nugaros dešinę pusę, tuo padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, suduodamas kumščiu ne mažiau du kartus nukentėjusiajam į galvos sritį, taip padarydamas nosies audinių patinimą, nubrozdinimą, nosies kaulų lūžį, dėl ko M. P. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis G. P. savo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad 2017 m. vasario 12 d. paskambino brolis, nes jam trūko alaus. Kartu su A. R. nuėjo pas brolį, nunešė alaus bei kartu gėrė. Begeriant susiginčijo dėl vagysčių, nes M. ateidavo į jo namus ir vogdavo pinigus, daiktus. Dėl to jam du kartus trinktelėjo į veido sritį, bet neužilgo susitaikė.

2017 m. vasario 15 d. susiskambino su M., susitarė susitikti pas G.. Kai nuėjo, jie jau gėrė. Pabuvę gal valandą sugrįžo pas M.. Abu kalbėjosi ir gėrė alų. Begeriant lentynoje pamatė savo žiedą. Kadangi M. jau trečią kartą buvo apsivogęs, trenkė jam į veidą. Norėdamas pamokyti labiau, kad nevogtų iš savų, nuo stalo paėmė peilį ir dūrė jam į sėdmenis, tačiau M. tuo tarpu pritūpė, todėl pataikė į šoną. Toliau vėl gėrė alų, išgėrus du butelius vėl susiginčijo. Tada dūrė dar kartą, dūrė į koją. Dūręs davė jam telefoną, kad kviestųsi greitąją, o pats išėjo. M. negrasino, peilio iš anksto neatsinešė, brolio nužudyti nenorėjo, jei būtų norėjęs, būtų dūręs į kitas vietas. Laiške broliui rašė, kad jis galės šypsotis pasodinęs savo brolį į kalėjimą. Rašė seseriai, kad ruošiuosi pasitraukti iš gyvenimo, nes atsibodo toks jo gyvenimas.

Nukentėjusysis M. P. parodė, kad tiksliai nepamena, kiek smūgių 2017 m. vasario 12 d. jam brolis sudavė. Galėjo būti suduoti du smūgiai į galvą. Tą vakarą kvietė pagalbą, nes A. R. mušė G. B.. Kvietė pagalbą ne dėl savęs, išsigando dėl G.. Smūgiai jam galėjo būti suduoti dėl to, kad užstojo G.. Nuo suduotų smūgių galvoje buvo guzas.

Nežino, kaip 2017 m. vasario 15 d. brolis pateko pas jį į namus. Gali būti, kad jis pats atsirakino duris, nes turėjo raktą. Tuo metu jis buvo jau grįžęs namo iš G., kur jie visi gėrė, ir girtas jau miegojo. Pabudo, atrodo, kad nuo smūgio, bet tiksliai negali to teigti. Pajuto smūgį, tačiau tiksliai negali pasakyti į kurią vietą. Buvo girtas, todėl nelabai suprato kas vyksta. Atsibudęs pamatė šalia jo ant lovos sėdintį brolį. Nepamena, kad kambaryje su broliu būtų gėręs. Pamena, kaip brolis pasakė, kad jo krepšye yra dvi „pūslės“ alaus ir liepė paimti. Tada jis išlipo pro langą ir nubėgo kviestis pagalbos. Kaip buvo sužalotas neatsimena. Netiki, kad brolis norėjo jį nužudyti. Jaučia savo kaltę dėl to kas atsitiko, nes vogdavo iš brolio. Pateisina brolio elgesį. Jis peiliu buvo sužalotas nežymiai. Gydytojai susiuvo žaizdas ir paleido namo. Namuose tokio peilio neturėjo ir nežino, iš kur jis atsirado.

Ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos metu sakė, kad brolis grasino nužudyti. Iš tiesų brolis sakė, kad jis nesulauks ryto. Iš šios pasakymo suprato, kad mirs, bet netikėjo, kad brolis gali taip padaryti. Sakė, kad einant į tualetą pajuto, kad brolis dūrė į nugarą ir pasakė, - niekur neisi, kad tualetas bus ant kibiro. Skausmo nejuto, nes buvo labai girtas. Atrodo, kad tuo metu G. gėrė alų. Kai jam baigėsi alus, liepė jam nueiti į kiemą, kur buvo palikęs krepšį, paimti alų ir atnešti jam. Tada išlipo per langą ir nuėjo kviestis pagalbos.

Liudytoja A. R. parodė, kad 2017 m. vasario 12 d. išgėrinėjo su kaltinamuoju, jo broliu, G. B.. Begeriant apsipyko ir mušėsi. Matė, kaip G. trenkė M.. Po to jie susitaikė. Žino, kad M. vogdavo iš G.. M. yra pavogęs žiedą, kurį ji buvo padovanojusi G..

Liudytojas G. B. parodė, kad 2017 m. vasario 12 d., kuomet buvo sumuštas pats, matė, kaip stumdėsi abu broliai. Tada buvo girtas, todėl nepamena, kas kam sudavė.

Liudytojas G. G. parodė kad jis pažįsta brolius M. ir G. P.. Vienu metu broliai gerai sutarė, bet vėliau ėmė pyktis. Pamena, kad tamsiu paros metu, jam žiūrint televizorių, pas jį į namus atėjo kruvinas, sužalotas M.. Labai išsigando, ėmė skambinti pagalbai. Kviesdamas pagalbą sakė taip, kaip jam sakė M.. M. pats buvo labai išsigandęs, jo nėjo suprasti. Iš viso M. pasakymo jis suprato, jog M. peiliu sužalojo jo brolis G..

Liudytoja I. P. parodė, kad apie įvykius sužinojo iš pasakojimų. Su abejais broliais glaudžių santykių nepalaiko. G., po to, kai buvo paleistas iš areštinės, ėmė jai rašinėti žinutes, iš kurių teksto suprato, jog G. nori nusižudyti.

Iš 2017-02-12 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini), Biržai. Kambaryje išmėtyti įvairūs daiktai. Pagal pietinę kambario sieną yra sofa, ties ja ant grindų matyti raudonos spalvos dėmė, panaši į kraują. (1t. b.l.25-31)

Iš 2017-02-15 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini), Biržai. Durys medinės, užrakintos, langas prie durų praviras. Įėjus pro duris, ant grindų matomos dėmės, panašios į kraują. Ant grindų matomas audeklas su raudonos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraują. Audeklas paimamas ir supakuojamas į paketą. Prie krosnies, lovos kojų gale, ant grindų rastas virtuvinis peilis, juodomis kriaunomis, vienos pusės kriaunos dalis nulūžusi. (1t. b. l. 32-37)

Iš 2017-05-10 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas 2017-02-15 įvykio vietos apžiūros metu rastas ir paimtas peilis. Peilis susideda iš geležtės su kotu ir rankenos. Bendras peilio ilgis 230 mm. Geležtės ilgis 120 mm., storis 1mm. (1t.b.l. 41-44)

Iš 2017-02-12 tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad įvykio vietoje nustatyta, jog adresu Biržai, (duomenys neskelbtini) namuose kilusių muštynių metu G. P. sumušė savo brolį M. P.. Namuose buvo išmėtyti daiktai, išvartytos kėdės. Ant M. P. kaktos buvo matomas guzas ir nubrozdinimas. Abu asmenys akivaizdžiai neblaivūs. (1t.b.l. 47-50)

Iš 2017-02-15 tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad 2017-02-15 apie 00:40 val. pas M. P. atėjo jo brolis G. P., kuris pateko į namo vidų per langą ir peiliu smogė į dešinę koją, bei į nugaros dešinę dalį, taip padarydamas durtines žaizdas, grasino susidorojimu. (1t.b.l. 56-59)

Iš Bendrojo pagalbos centro 2017-02-23 gautas raštas Nr. 41D(A)-121 kuriame matyti, kad 2017-02-12 22:15:32 val. Centro informacinėje sistemoje užfiksuotas pranešimas iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) ir 2017-02-15 01:09:06 val. Centro informacinėje sistemoje užfiksuotas pranešimas iš telefono numerio (duomenys neskelbtini). (1t.b.l. 68)

Iš 2017-02-24 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti bendrojo pagalbos centro pateikti garso įrašai. (1t. 69-75l.)

Iš nukentėjusiojo M. P. pateikto laiško turinio matyti, kad jam yra grasinama, rašoma: "tada aš tau padovanosiu amžiną šypseną". (1t.b.l.98)

Iš daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo matyti, kad nukentėjusysis M. P. iš jam pateiktų atpažinti trijų peilių, atpažino peilį kaip nusikaltimo įrankį, kuriuo brolis G. P. jį sužalojo. (1t.b.l 105-108l.)

Iš užduoties atlikti objektų tyrimą ir specialisto išvados Nr. G 463/2017 (05) matyti, kad M. P. nustatyta nosies audinių patinimas, nubrozdinimas, nosies kaulų lūžis, poodinė kraujosruva galvos srityje, durtinės – pjautinės žaizdos nugaros dešinėje ir dešiniajame kelyje, padaryta kietais bukais daiktais, išskyrus durtines pjautines žaizdas, kurios padarytos duriančių – pjaunančių savybių turinčiu daiktu. Sužalojimai padaryti keturiais trauminiais poveikiais iki pristatymo į Biržų ligoninę, t. y. 2017-02-15. Sužalojimai galvoje padaryti kietais bukais daiktais, galimai spiriant ar kitu panašiu būdu. Pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją, galima atmesti galimybę, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti nugriuvęs. M. P. nustatytas nosies kaulų lūžis sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, todėl M. P. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. (1t.b.l. 118-120, 121-122)

Iš 2017-05-25 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus teismo medicinos specialistės J. Ž. paaiškinimo protokolo matyti, kad nosies sumušimas, pasireiškęs nosies kaulų lūžiu, nosies audinių patinimu ir nubrozdinimu, galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu ir kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Poodinė kraujosruva galvos srityje, durtinės – pjautinės žaizdos nugaros dešinėje ir dešiniame kelyje padarytos trimis trauminiais poveikiais ir kvalifikuojamos tiek visumoje, tiek atskirai nežymiu sveikatos sutrikdymu. Medicininiuose dokumentuose poodinės kraujosruvos morfologiniai požymiai (pvz. spalva) neaprašyti, todėl pasisakyti apie poodinės kraujosruvos padarymo laiką, nėra galimybės. Poodinė kraujosruva galvos srityje galėjo būti padaryta kumščiu ar kitu kietu buku daiktu. (1t.b.l. 124-126)

Dėl G. P. veikos pagal BK 22 str. 1 d., 129 str. 2 d. 3 p. kvalifikavimo

Pagal BK 22 str. 1 d. pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Pagal galiojančią teismų praktiką veika gali būti kvalifikuojama kaip pasikėsinimas nužudyti tik esant apibrėžtai kaltininko tyčiai atimti gyvybę. Tyčinis sveikatos sutrikdymas, padarytas esant tiesioginei apibrėžtai tyčiai atimti gyvybę, kvalifikuojamas kaip pasikėsinimas pagal BK 22 str. 1 d. ir 129 str. Taip pat kvalifikuojama ir veika, nesukėlusi jokių padarinių, jei tyčia buvo nukreipta į kito žmogaus gyvybės atėmimą. Nužudymas gali būti padarytas tiesiogine apibrėžta tyčia, kai veikiama siekiant atimti gyvybę, ir neapibrėžta tyčia, kai veikiama siekiant ar sutrikdyti žmogaus sveikatą, ar atimti gyvybę. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams ar net jo mirčiai) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Be to, pagal jau galiojančią teisminę praktiką apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą (pvz., kai sužaloti gyvybei svarbūs organai), nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt.

Tačiau teismo nuomone, ši kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal kilusius padarinius, nes tiesioginės apibrėžtos tyčios požymiai G. P. veikoje nėra įrodyti. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankį, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą. Teismas ypač atkreipia dėmesį į G. P. veiksmų nutraukimo priežastis, jo ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo. Bylos duomenimis nustatyta, kad G. P. nusikalstamos veikos metu naudojo pavojingą, sunkiai kūną žalojantį įrankį – peilį, tačiau akivaizdu, kad ir panaudodamas peilį, kaltinamasis nesiekė juo padaryti rimtų, gyvybiškai pavojingų sužalojimų. Iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad pirmasis smūgis peiliu, kuomet nukentėjusysis dar miegojo, buvo suduotas į koją. Po šio smūgių kaltinamasis ėmė gerti alų, o nukentėjusiajam atsisėdus lovoje, pradėjo nukentėjusįjį mušti rankomis, suduodamas smūgius į galvą bei grasindamas, kad šis nebesulauks ryto. Nukentėjusysis patvirtino, kad jam einant į tualetą kaltinamasis dūrė peiliu jam į nugarą ir neleido niekur eiti bei gėrė alų (t. 1, b.l. 96). Pasibaigus alui, kaltinamasis G. P. liepė nukentėjusiajam eiti ir atnešti alaus, kuris buvo krepšyje, pastatytame prie namo kampo. Pasinaudojęs leidimu išeiti nukentėjusysis pabėgo. Iš to matyti, kad smūgiai peiliu nepadarė gyvybei pavojingų sužeidimų, neturėjo jokios įtakos galimybei judėti, be to, išeiti atnešti alaus nedraudė ir pats kaltinamasis. Taigi, teismo nuomone, ši aplinkybė būtent ir liudija apie tai, kad tyčios nužudyti nukentėjusįjį kaltinamasis G. P. neturėjo. Teismas vertina ir tai, kad jeigu kaltinamasis būtų turėjęs tyčią nužudyti, būtų turėjęs galimybę ketinimą įgyvendinti dar nukentėjusiajam miegant, kuomet jis sudavė nukentėjusiajam į koją pirmą smūgį, tačiau to nepadarė savo valia. Teisėjų kolegija vertina ir tai, kokie sužalojimai buvo padaryti nukentėjusiajam. Pirma, tai nesunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas smūgiuojant kumščiais, o ne peiliu. Antra, smūgiu peiliu padarytas tik nežymus sveikatos sutrikdymas. Trečia, smūgis suduotas į dešinę nugaros pusę, šalia dešinės mentės, nors kaltinamasis akivaizdu, kad turėjo galimybė smūgiuoti ir į širdies plotą (t. 1, b.l. 57). Be to, G. P. nusikalstamus veiksmus nutraukė būtent dėl nuo jo valios priklausančių aplinkybių, o ne dėl aplinkybių, nurodytų jam pareikštame kaltinime. Pažymėtina, kad kaltinime nurodytos nukentėjusiajam susiklosčiusios palankios aplinkybės susiklostė būtent dėl to, kad kaltinamasis pats, o ne aplinkybių verčiamas, nutraukė neteisėtus veiksmus, liepdamas nukentėjusiajam atnešti alaus. Tuo tikslu nukentėjusiajam buvo būtina išeiti iš namų, kaltinamasis nukentėjusiojo nelydėjo ir nesaugojo, o tai reiškia, kad jis suvokė, jog nukentėjusysis turi visas galimybes pabėgti. Tai reiškia, kad kaltinamasis nors ir turėjo galimybę nužudyti M. P., tačiau tokių veiksmų neatliko savo valia, o ne dėl kitų, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Čia atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors nukentėjusiojo parodymai nėra visiškai nuoseklūs, šioje dalyje nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme buvo nuoseklus bei kategoriškas, kad būtent kaltinamojo nurodymu ėjo atnešti alaus. Nukentėjusiojo aiškinimas, kad kaltinamasis grasino nužudyti teigdamas, kad jis nesulauks ryto, šiuo atveju negali būti vertinamas kaip tiesioginis įrodymas įvykdyti nužudymą, jeigu toks ketinimas būtų apskritai buvęs. Išsakyti grasinimai ir atlikti veiksmai taip pat patvirtina ir G. P. parodymus, jog jis siekė pamokyti brolį, kad šis daugiau nebevogtų jo daiktų. Apskritai vertinant nukentėjusiojo ir kaltinamojo santykius matyti, kad jie ir pykosi, ir taikėsi. Nukentėjusysis patvirtino, kad G. P. yra turėjęs jam priekaištų dėl pavogtų daiktų, o šiuo nagrinėjamu atveju galėjo pykti dėl to, kad iškvietė policiją, kuomet buvo smurtaujama prieš G. B.. Vertintinas ir tolesnis kaltinamojo elgesys. M. P. išbėgus iš buto kviestis pagalbos, kaltinamasis nebeatliko jokių veiksmų, nebėgo, nesislėpė, buvo nedelsiant sulaikytas, kas rodytų jo norą tyčia ką nors nužudyti. Akivaizdu, kad G. P. savo brolio atžvilgiu vartojo smurtą, tačiau veikė neapibrėžta tyčia, tad atsakomybė jam atsiranda tik pagal atsiradusius padarinius. Taigi šios aplinkybės, kurias nurodo pats nukentėjusysis akivaizdžiai parodo, kad G. P. neturėjo tyčios jo nužudyti, nes jo veiksmai negali būti pripažinti nei intensyviais (peiliu suduoti du smūgiai į skirtingas kūno vietas), nei nukreiptais vieninteliam tikslui pasiekti – atimti kam nors gyvybę.

Ištyrus bylos duomenis nustatyta, kad kaltinamasis G. P., peiliu durdamas M. P. į dešinės kojos kelį ir nugaros dešinę pusę, suduodamas kumščiu ne mažiau du kartus nukentėjusiajam į galvos sritį, padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Taigi tarp G. P. veiksmų ir kilusių padarinių – M. P. nežymaus sveikatos sutrikdymo – būtinasis priežastinis ryšys byloje nustatytas.

Taigi iš surinktų, aukščiau išdėstytų ir teismo posėdžio metu ištirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, daroma išvada, kad G. P. padarė nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis. Jo veika dėl 2017 m. vasario 12 d. padarytos veikos teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d., o veika dėl 2017 m. vasario 15 d. kvalifikuotina pagal BK 138 str. 2 d. 3 p., perkvalifikavus iš BK 129 str. 2 d. 3 p. Nesant tiesioginės apibrėžtos tyčios atimti gyvybę, G. P. veika kaip pasikėsinimas nužudyti negali būti kvalifikuojama.

Kaltinamojo G. P. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 str. 1 d. 9 p., 13 p.). Nors kaltinamasis dėl girtumo tiksliai neprisiminė visų įvykio aplinkybių, jis iš esmės pripažįsta teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes ir dėl kilusių pasekmių nuoširdžiai gailisi, todėl šią aplinkybę teismas pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Skirdama bausmę už padarytus nusikaltimus kaltinamajam G. P. teismas vadovaujasi BK 54 str. nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir BK 41 str. 2 d. įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais. Nustatydamas skiriamos bausmės dydį kaltinamajam, teismas atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumo laipsnį, įvertina kaltinamojo asmenybę.

Vertindamas kaltinamojo asmenybės pavojingumą nulemiančius požymius, apibūdinančius jį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos padarymo metu ir po jos padarymo, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis būdamas teistas (teistumas neišnykęs) už labai sunkaus nusikaltimo padarymą ir vėl kaltinamas nusikaltimais žmogaus sveikatai, ir vėl savo šeimos nariui, baustas administracine tvarka už smulkaus svetimo turto pagrobimą, pasipriešinimą policijos pareigūnams, viešosios tvarkos trikdymą (t. 1, b.l. 195 - 197), yra vykdęs individualią veiklą (t. 1, b.l. 191), nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas (t. 1, b.l. 190), charakterizuojamas iš esmės neigiamai (t. 2, b.l. 28). Taip pat teismas pastebi, kad kaltinamojo G. P. elgesys pasikeičia tuomet, kai jis būna neblaivus. Būtent tuo metu kaltinamasis elgiasi neadekvačiai, smurtauja, daro nusikalstamas veikas, ką patvirtina anksčiau priimtų nuosprendžių turinys. Taigi, įvertinus G. P. charakterizuojančių duomenų visumą, darytina išvada, kad kaltinamasis charakterizuojamas neigiamai, o jo daromos nusikalstamos veikos yra tik jo žalingo visuomenei gyvenimo būdo rezultatas.

Atsižvelgusi į išdėstytų aplinkybių, darančių įtaką kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui buvimą, vertinant aplinkybę, kad nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nesukėlęs ilgai trunkančių padarinių, minėtus kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančią aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 str. nurodyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas kaltinamajam paskyrus terminuoto laisvės atėmimo bausmę, jos trukmę nustatant lygią sankcijose numatytam bausmių vidurkiui. Paskirtą bausmę kaltinamajam teismas skiria atlikti pataisos namuose (BK 50 str. 3 d.).

Dėl civilinių ieškinių

Panevėžio teritorinės ligonių kasos pareikštam civiliniam ieškiniui kaltinamasis neprieštarauja, civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo už nukentėjusiajam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas pagrįstas dokumentas, todėl pilnai tenkinamas priteisiant iš kaltinamojo 191, 08 Eur.

Dėl kitų klausimų

Daiktai – peilis, audeklas, vokas su biologinių pėdsakų pavyzdžiais, DNR lyginamieji pavyzdžiai (kvitas Nr. 0001746), vadovaujantis BPK 94 str. 1 d. 4 p., sunaikintini kaip menkaverčiai.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-308 straipsniais, teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pripažinti G. P. kaltu pagal BK 140 str. 2 d., 138 str. 2 d. 3 p. ir jam paskirti:

pagal BK 140 str. 2 d. laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams;

pagal BK 138 str. 2 d. 3 p., laisvės atėmimo bausmę 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir skirti laisvės atėmimo bausmę 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., 65 str. 1 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Biržų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendžiu 40 parų arešto bausme, prie griežčiausios bausmės, pridedant švelnesnės bausmės dalį, ir G. P. nustatyti galutinę subendrintą 3 (trejų) metų 1 (mėnesio) laisvės atėmimo bausmę. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos - 2017 m. rugsėjo 26 d.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2017 m. sausio 28 d. iki 2017 m. sausio 30 d., nuo 2017 m. vasario 12 d. iki 2017 m. vasario 14 d., nuo 2017 m. vasario 15 d. iki 2017 m. rugsėjo 26 d.

Kardomąją priemonę – suėmimą, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Tenkinti visiškai civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti ir priteisti iš G. P. 191, 08 Eur (vienas šimtas devyniasdešimt vienas euras 8 cnt) Panevėžio teritorinei ligonių kasai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilį, audeklą, voką su biologinių pėdsakų pavyzdžiais, DNR lyginamuosius pavyzdžius (kvitas Nr. 0001746), perduotus saugoti į Panevėžio AVPK daiktų saugyklą, vadovaujantis BPK 94 str. 1 d. 4 p., sunaikintini kaip menkaverčius.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.