Kauno apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant nukentėjusiajam A. J., advokatui Raimundui Gargasui, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. V., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančiam AB „(duomenys neskelbtini)“, išaiškinęs Lietuvos Respublikos ATPK 272 str. numatytas jo teises ir išnagrinėjęs administracinę bylą dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. V. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis 2013 m. liepos 18 d., 13 val. 02 min., Vilniaus g., Kėdainiai, būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, vairavo automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į gyvenamąjį namą, esantį Vilniaus g. 15, Kėdainiai, apgadino gyvatvorę ir namo sieną, pažeidė KET 9, 14 ir 133 p. reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pripažįsta kaltę dėl padaryto eismo įvykio, tačiau neigia įvykio metu buvęs apsvaigęs nuo narkotinių priemonių. Tvirtina, jog narkotines priemones vartojo gal prieš dvi ar tris dienas.

Nukentėjusysis A. J. paaiškino, kad K. V. atlygino eismo įvykio metu jam padarytą žalą, pretenzijų dėl to nereiškia.

Liudytoja D. Ž. parodė, kad liepos mėnesį važiavo kartu su K. V. jo vairuojamu a/m. Bevažiuojant jam pasidarė silpna ir a/m atsitrenkė į namą. Kiek jai žinoma, narkotikų K. V. nevartoja.

Liudytoja V. R. (priklausomybės ligų psichiatrė) parodė, kad 2013-07-18 K. V. buvo atvežtas policijos pareigūnų narkotikų testui nustatyti. Buvo reikalavimas nustatyti, ar šlapime yra narkotinių medžiagų. Rasta kanabinoidai. Kraujas imamas ir aktas rašomas tik tada, jeigu reikalauja pareigūnas, tačiau reikalavimų nebuvo. Pareigūnai neprašė ištirti jo judesių ir pan.; jeigu jis būtų buvęs agresyvus ar kažkaip keistai elgęsis, tai ji būtų atkreipusi dėmesį. Testu konstatuojama, kad yra pavartota medžiaga. Marihuana vidutiniškai išsilaiko tris paras. Detalesni tyrimai nebuvo atlikti, todėl ji negali pasakyti, ar vairavimo metu K. V. buvo apsvaigęs.

LR ATPK 270¹ str. 2 d. nurodyta, kad neblaivumui ar apsvaigimui nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų nustatyti asmenys yra siunčiami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Įgyvendindama šią nuostatą Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 42 patvirtino Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisykles (toliau – Taisyklės), kurių 2 punkte apsvaigimas yra apibrėžiamas kaip asmens psichikos būsena ar elgesio sutrikdymas, kuriuos sukelia pavartotos psichiką veikiančios medžiagos (narkotinės priemonės, psichotropinės ir kitos svaigiosios medžiagos), išskyrus etilo, metilo, propilo, butilo, amilo, heksilo alkoholį. Tam, kad būtų nustatyta, jog pavartota psichiką veikianti medžiaga sukėlė apsvaigimo būseną, yra atliekama medicininė apžiūra neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti. Transporto priemonių vairuotojų, įtariamų apsvaigimu, patikrinimo asmens sveikatos priežiūros įstaigose atlikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtinta Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodika (toliau – Metodika). Šios Metodikos 2 punkte nustatyta, kad medicininę apžiūrą sudaro: 1) bendras asmens būklės vertinimas; 2) tiriamųjų medžiagų paėmimas; 3) tiriamųjų medžiagų ištyrimas; 4) išvados formulavimas. Metodikos 6 punkte nustatyta, kad gydytojas, vertindamas bendrą asmens būklę, užpildo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 515 patvirtintą formą Nr. 155-1/a „Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktą“.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Bendros asmens būklės įvertinimo metodikos 2 punkte numatyti požymiai, kuriems esant galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus ir/ar apsvaigęs, t.y. iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai. Esant nurodytiems požymiams, vertinama bendra asmens būklė: ar gali eiti tiesia linija – „pėda po pėdos“, ar stovėdamas gali pirštu pataikyti į nosies galą. Iš 2013-07-18 VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centro pažymos (b. l. 20) matyti, jog, atlikus narkotikų testą K. V., rasti kanabinoidai, tačiau šie duomenys nėra pakankami spręsti, ar jis buvo nuo narkotinių priemonių apsvaigęs. 2013-07-18 K. V. pristačius į Kėdainių ligoninę, Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas surašytas nebuvo, K. V. bendra būklė neįvertinta, kaip parodė liudytoja V. R., pareigūnai to neprašė ir nereikalavo, todėl teismui nėra galimybių spręsti, ar 2013-07-18 jo elgsenoje buvo požymiai, suteikiantys pagrindą įtarti, kad apžiūros metu būtų buvęs apsvaigęs. Gydytoja V. R., neatlikus atitinkamų veiksmų, tyrimų, nesiryžo teigti, kad K. V. būtų buvęs apsvaigęs. Tas faktas, kad K. V., vairuodamas a/m pajuto silpnumą ir dėl to nesuvaldė jo bei įvažiavo į gyvatvorę bei atsitrenkė į gyvenamąjį namą, savaime nereiškia, jog tai apsvaigimo nuo narkotinių medžiagų pasekmė. Metodikos 10.3. – 10.5. punktuose nurodyta, kad psichiką veikiančių medžiagų kraujyje ir/ar šlapime kiekis nustatomas įvairiais cheminės analizės metodais – dujų chromatografijos, skysčių chromatografijos, masių spektrometrijos, plonasluoksnės chromatografijos ir kitais identifikuojančiais specifinę medžiagą ir atmetančiais klaidingai „teigiamus“ pirminio tyrimo rezultatus. Greitos tyrimo priemonės (testai) gali būti taikomos tik kaip pradinis metodas, o tyrimo rezultatams patvirtinti būtina taikyti 10.3 punkte nurodytus metodus. Psichiką veikiančių medžiagų vartojimui patvirtinti būtina tiriamąją medžiagą iš to paties mėginio ištirti mažiausiai dviem skirtingais 10.3. punkte nurodytais metodais, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, tai atlikta nebuvo, K. V. testas atliktas tik pagal jo šlapimą. Iš Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos reglamentavimo galima daryti išvadą, jog gydytojas, vertindamas bendrą asmens būklę, užpildo medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktą, išskyrus be kita ko, skiltį „Išvada“. Šią skiltį gydytojas užpildo gavęs atliktų tyrimų rezultatus iš toksikologijos laboratorijos (Metodikos 11.1. – 11.3. punktai). Skiltyje „Tyrimo rezultatas“ įrašomi konkretūs laboratorinių tyrimų duomenys, o skiltyje „Išvada“ turi būti nurodoma asmuo apsvaigęs/neapsvaigęs, vartojęs/nevartojęs. Kaip minėta nagrinėjamu atveju Medicininės apžiūros aktas surašytas nebuvo, atliktas tik narkotinių medžiagų nustatymo šlapime testas, kuriuo nustatyta, kad K. V. šlapime rasta kanabinoidų, tačiau jokių duomenų apie tai, ar jis nuo šių medžiagų buvo apsvaigęs, byloje nėra.

Motyvuojamoji dalis

LR ATPK 7 straipsnyje nustatyta, kad niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka, administracinė teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo. Nustatant, ar asmuo transporto priemonę vairavo apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, svarbu tai, kad šlapimo mėginių pavyzdžių paėmimas bei jų ištyrimas, siekiant nustatyti asmens apsvaigimo faktą, būtų atliktas vadovaujantis Metodikoje nustatyta tvarka. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, tokios nustatytos tyrimo mėginių pavyzdžių paėmimo ir medicininių tyrimų atlikimo tvarkos nagrinėjamu atveju laikomasi nebuvo (nesurašytas Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas, šlapimas tirtas tik greituoju testu, bet ne dviem skirtingais Metodikos 10.3. punkte nurodytais tyrimo metodais, kraujas iš viso nepaimtas), todėl negali būti daroma kategoriška išvada dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, t.y. vienareikšmiškai šiuo atveju negalima konstatuoti, kad K. V. 2013-07-18 vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Be to, atsižvelgiant į Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodiką ir Bendros asmens būklės įvertinimo metodiką, darytina išvada, jog asmens organizme rastos narkotinės medžiagos ar jų pėdsakai yra tik vienas iš vertinamųjų kriterijų, sprendžiant, ar asmuo buvo apsvaigęs. Gydytojas, spręsdamas, ar asmuo buvo apsvaigęs, įvertina bendrą asmens būseną, todėl tik kompleksas visų aplinkybių leidžia nuspręsti, ar asmuo buvo apsvaigęs.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje nenustatyta, jog transporto priemonę K. V. vairavo būdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, surinkti naujų įrodymų, kurie leistų nustatyti, kad jis vairavo automobilį būdamas apsvaigęs, nėra įmanoma, darytina išvada, jog K. V. veiksmuose nenustatyta administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 127 str. 3 d., sudėtis, todėl administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 127 str. 3 d. nutrauktina (LR ATPK 250 str. 1 p., 287 str. 1 d. 2. p., 2 d.). Tokios praktikos laikosi apygardų teismai, pvz.: Kauno apygardos teismo 2013-06-10 nutarimas Nr. ATP-599-493/2013, 2013-07-25 nutarimas Nr. ATP-816-317/2013, Klaipėdos apygardos teismo 2013-06-26 nutarimas Nr. ATP-398-557/2013.

Tačiau nustatyta, jog K. V., vairuodamas a/m, apgadino gyvatvorę ir gyvenamojo namo sieną. Konstatuotina, jog jis 2013 m. liepos 18 d., 13 val. 02 min., Vilniaus g., Kėdainiai, vairavo automobilį VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į gyvenamąjį namą, esantį Vilniaus g. 15, Kėdainiai, bei apgadino gyvatvorę ir namo sieną. Dėl to K. V. pažeidė ATPK 127 str. 2 d. ir už tai baustinas. Kaltė įrodyta 2013-07-18 administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. R209493 (b. l. 1), tarnybiniais pranešimais (b. l. 2, 3), eismo įvykio vietos schema (b. l. 4), jo paties prisipažinimu, nukentėjusiojo paaiškinimu, liudytojos parodymais, fotonuotraukomis (b. l. 10- 18).

Atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad pripažįsta kaltę, gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. K. V. dirba (b. l. 29), galiojančių administracinių nuobaudų neturi, tačiau praeityje baustas pagal ATPK 44 str., 187 str., net 21 kartą už KET pažeidimus, tarp jų ir už vairavimą neblaiviam (b. l. 30-35). Parenkant nuobaudą ir jos dydį, atsižvelgtina į pažeidimo pobūdį ir kilusias pasekmes - eismo įvykis įvyko mieste, apgadintas gyvenamasis namas ir gyvatvorė, automobilis. Atsižvelgus į išdėstytą, K. V. skirtina Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. sankcijoje numatyta bauda.

K. V. aiškinimu, priverstinai paimtas ir nuvežtas jam priklausantis automobilis VW PASSAT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra grąžintas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 24 str., 30 str., 224 str., 286- 288 str., 302² str., 302⁴ str. 1 d., 2 d.,

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylos dalį K. V. dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d., nutraukti nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

K. V. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. skirti 150 (vieno šimto penkiasdešimties) litų baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kėdainių rajono apylinkės teismą.