Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2024-10-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-1248-369/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2024-10-03
Bylos Nr.
II-1248-369/2024
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01466-2024-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ovidijus Ramanauskas
Pažeidėjas
M. R.
Kategorijos
  • 16.9.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-1248-369/2024Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01466-2024-6;Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.15.; 21.10.4. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2024 m. spalio 3 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas,sekretoriaujant Vilmai Žičkienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. R.,nedalyvaujant Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. R. (M. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-21248-2024 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-21248-2024 M. R. buvo nubaustas 520 Eur bauda dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ir ANK) 431 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, t.y. dėl to, kad jis būdamas juridinio asmens vadovu, iki 2024 m. balandžio 15 d. 8.00 val. nevykdė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nurodytų reikalavimų, t.y. siekiant išaiškinti teisės pažeidimą per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos nenurodė Administracinių nusižengimų kodekso 611 straipsnyje nustatytų duomenų apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu (2023 m. lapkričio 15 d. 17.40 nusižengimo tipas – greičio viršijimas) valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę, ja naudojosi ar buvo už ją atsakingas. Administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai (b.l. 7).

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. R. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugpjūčio 7 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-21248-2024 ir bylos nagrinėjimą atnaujinti, išnagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Skunde nurodo, kad jis negavo pranešimo dėl duomenų pateikimo apie 2023 m. lapkričio 15 d. 17.40 val. padarytą nusižengimą nei el. paštu, nei kitu būdu, todėl negalėjo pateikti duomenų apie transporto priemonę vairavusį asmenį. Skunde nurodoma, kad el. pašto (duomenys neskelbtini) jis nenaudoja, prieigos prie jo neturi. Šį paštą buvo sukūręs buvęs akcininkas M. D., kurio akcijas jis vėliau išpirko, ir kuris neperdavė jam prisijungimo prie šio el. pašto. Dėl šios priežasties jis nusipirko domeną ir nuo 2016 m. bendrovės el. paštas, kurį jis visur registruoja, yra (duomenys neskelbtini). Minėtos aplinkybės įrodo, kad jis nepadarė administracinio nusižengimo. Paskirta bauda yra jam nepakeliama finansinė našta, nes jis turi būsto paskolą, jam reikia du vaikus parengti mokyklai, išlaikyti (b.l. 2).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius atsiliepimo į skundą nepateikė.

Priėmusios skundžiamą nutarimą Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nepranešė, prašymo atidėti skundo nagrinėjimą nepateikė. Pareiškėjas neprieštaravo, kad skundas būtų nagrinėjamas nedalyvaujant Institucijos atstovui. Atsižvelgiant nurodytas aplinkybes, byla, vadovaujantis ANK 629 straipsnio 1 dalimi, nagrinėjama jam nedalyvaujant.

Šalies argumentai

Pareiškėjas M. R. teismo posėdyje palaikė savo skundą jame nurodytais motyvais, paaiškino, kad jis yra UAB „X“ vadovas nuo 2015 m. Paskyros (duomenys neskelbtini) jis niekur neregistruoja, neturi prieigos prie jos. Kažkada bandė prie jos jungtis, bet nepavyko. Kai neprisimeni kodo, gali prašyti, kad paskyros administratorius atsiųstų jį žinute ar el. paštu. Kadangi šis paštas registruotas buvusio akcininko M., visi prisijungimo duomenys yra siunčiami jam. Nuo to laiko bendrovės el. paštas visur nurodomas (duomenys neskelbtini). Tai yra tiek įmonės, tiek jo asmeninis el. paštas. Jis nežino, kodėl neatnaujino įmonės kontaktinių duomenų VĮ Registrų centre. Ten yra registruotas ir paštas (duomenys neskelbtini), nes gauna iš ten sąskaitas. Jau po to, kai parašė skundą, po dienos jis patikrino pašte kiekvieną laišką ir rado neperskaitytą tą laišką, kuriame buvo reikalavimas pateikti duomenis. 2024 m. birželio 1 d. protokolo jis negavo. Nutarimą jam atsiuntė kartu su bauda į el. paštą (duomenys neskelbtini). 520 eurų dydžio bauda jam nepakeliama. Jo pajamos tik 750 eurų, turi būsto paskolą, augina du nepilnamečius vaikus (b.l. 65-66).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjant skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Siekiant tai išsiaiškinti, teismas nagrinėdamas bylą, vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, t.y. administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. (ANK 569 straipsnio 1 dalis).

ANK 431 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pakartotinį transporto priemonės savininkui (valdytojui) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Lietuvos Respublikos Seimo 2000 m. spalio 12 d. įstatymu Nr. VIII-2043 patvirtinto Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 4 dalis nustato, kad siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu <...> juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone <...>. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo už pareigų neatlikimą neatsako, jeigu jis prarado transporto priemonę prieš savo valią.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 611 straipsnio 2 dalis nustato, jog kai transporto priemonės savininkas (valdytojas) yra juridinis asmuo, apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą (tame tarpe ir numatytą ANK 416 straipsnyje), išskyrus dėl šio kodekso 463 straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus, pranešama šio juridinio asmens vadovui. Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos privalo pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad aptariamo reikalavimo įteikimas transporto priemonių savininkams (valdytojams) ar juridinio asmens vadovui, ar kitam atsakingam asmeniui yra būtina sąlyga administracinei atsakomybei pagal ANK 431 straipsnio 1-2 dalis kilti. Tai yra administracinio nusižengimo byloje įrodinėtina aplinkybė. Transporto priemonės savininkui (valdytojui) arba juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui negavus pareigūno reikalavimo nurodyti Administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, ir apie tokią pareigą nežinant, iš jo negali būti reikalaujama ir įstatymus atitinkančio elgesio. Tai reiškia, kad jis pagal ANK 431 straipsnį neatsako, nes jo veikoje nėra subjektyviosios pusės požymio – kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2AT-24-719/2024).

Pagal VĮ Regitra duomenis automobilio „Audi A6 Quattro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra UAB „X“, šios aplinkybės neneigia ir pareiškėjas.

Vilniaus apskrities vyriausiasis komisariatas 2023 m. lapkričio 22 d., 2024 m. sausio 26 d., 2024 m. vasario 29 d., 2024 m. balandžio 5 d. kreipėsi pranešimais Nr. 00-ANR_PR-774300-2023, Nr. 00-ANR_PR-27957-2024, Nr. 0239-ANR_PR-32371-2024 dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo į UAB „X“, prašydama pateikti duomenis, kas 2023 m. lapkričio 15 d. 17.40 val. (duomenys neskelbtini) g. ties (duomenys neskelbtini) pr. koordinatės X: (duomenys neskelbtini) naudojosi įmonei priklausančia transporto priemone „Audi A6 Quattro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir padarė administracinį nusižengimą - greičio viršijimą (b.l. 25-28). 2023 m. lapkričio 22 d. pranešimas Nr. 00-ANR_PR-774300-2023 buvo išsiųstas VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registre deklaruotu įmonės kontaktiniu adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 24). Pakartotinas 2024 m. sausio 26 d. pranešimas Nr. 00-ANR_PR-27957-2024 dėl duomenų pateikimo juridiniam asmeniui buvo išsiųstas skunde nurodytu el. paštu (duomenys neskelbtini), 2024 m. vasario 29 d. ir 2024 m. balandžio 5 d. pranešimai buvo išsiųsti adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 24, 40).

Byloje nėra duomenų, kad UAB „X“ būtų sureagavusi į šiuos raštus ir pateikusi reikalaujamus duomenis. Pareiškėjas skunde neneigia, kad minėti duomenys Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui nebuvo pateikti. Pareiškėjas savo neveikimą aiškina tuo, kad pranešimas nebuvo gautas registruotu paštu arba įmonės naudojamu el. paštu (duomenys neskelbtini).

ANK 573 straipsnio 1 dalies nuostatos nustato tris procesinių dokumentų išsiuntimo būdus: šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims siunčiami: 1) per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema), 2) elektroniniu paštu, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis arba 3) registruotąja pašto siunta. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre (toliau – Gyventojų registras) ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Kai asmenys elektroninio pašto adreso nenurodė Gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu. Pagal teismų praktiką, atsakomybei pagal ANK 431 straipsnio 1-2 dalį kilti būtina nustatyti ne reikalavimo pateikti duomenis išsiuntimo faktą, o tokio reikalavimo gavimo faktą ir šią aplinkybę turi įrodyti Institucija, taikanti administracinę atsakomybę už reikalavimo pateikti duomenis apie transporto priemonę vairavusį asmenį nevykdymą.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas minėtoje nutartyje Nr. 2AT-24-719/2024 konstatavo, kad reikalavimo siuntimas juridinio asmens vadovui jo darbovietės deklaruotu elektroninio pašto adresu nėra tinkamas procesinių dokumentų įteikimo būdas, jis nenumatytas ANK nuostatose, reglamentuojančiose procesinių dokumentų įteikimą. Kadangi pagal ANK atsako fizinis asmuo, šioje byloje aptariamas reikalavimas turi būti įteiktas atitinkamai vienam iš SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje nurodytų fizinių asmenų (transporto priemonės savininkui (valdytojui), juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui), nepriklausomai nuo to, kad transporto priemonės savininkas (valdytojas) yra juridinis asmuo. ANK 573 straipsnis nenumato šaukimų ir procesinių dokumentų siuntimo juridinio asmens (pavyzdžiui, fizinio asmens darbovietės ar mokymosi įstaigos) elektroninio pašto adresu. Tai nereiškia, kad tinkamu šaukimų ir procesinių dokumentų įteikimo būdu negali būti pripažinti ir kitokie nei ANK 573 straipsnyje išvardyti būdai, jei tuos dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantys asmenys gavo asmeniškai ir laiku. Tačiau, kilus abejonių ar ginčui dėl tokių dokumentų įteikimo, turi būti vertinama, ar Institucija laikėsi ANK nustatytų reikalavimų.

Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 12 punktą, bendrovės vadovas atsako už bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui. Taigi M. R. turėjo pareigą rūpintis, kad Juridinių asmenų registre būtų registruoti aktualūs bendrovės kontaktiniai duomenys, tame tarpe ir bendrovės el. pašto adresas. Byloje nustatyta, kad Juridinių asmenų registre skirtingai, nei teigė pareiškėjas teismo posėdyje, yra registruotas kaip kontaktinis UAB „X“ neveikiantis adresas (duomenys neskelbtini), kuriuo siųsti trys policijos reikalavimai pateikti duomenis bendrovės vadovui. Prieš tai buvo registruotas kitas adresas (duomenys neskelbtini), tačiau ne toks, kokį nurodo pareiškėjas (b.l. 35-36). Pažymėtina, kad administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, todėl įmonės vadovas privalo žinoti viešajame registre nurodytą jo vadovaujamos bendrovės elektroninio pašto adresą, tuo labiau, kad pats jį nurodė ir užtikrinti, kad jam būtų žinomi nurodytu elektroninio pašto adresu gaunami pranešimai (Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. AN2-384-908/2020, Nr. AN2-243-988/2020). Tuo tarpu M. R. nurodė, kad puikiai žinojo, jog įmonės JAR deklaruotas el. paštas (duomenys neskelbtini) jam yra nepasiekiamas, nes neturi duomenų prisijungimui prie pašto dėžutės, tačiau nedarė nieko, kad pakeitus įmonės kontaktinį el. pašto adresą, šie duomenys būtų atnaujinti viešuose valstybiniuose registruose. Jo paties neveikimas iš esmės lėmė, kad dauguma policijos siųstų reikalavimų jo kaip įmonės vadovo nepasiekė.

Visgi vadovaujantis aukščiau minėta LAT praktika dėl reikalavimų siuntimo į neveikiančią, nors ir Juridinių asmenų registre registruotą juridinio asmens pašto dėžutę, laikytina, kad Institucijos 2023 m. lapkričio 22 d., 2024 m. vasario 29 d., 2024 m. balandžio 5 d. pranešimai bendrovei buvo išsiųsti netinkamu būdu, nesilaikant ANK 573 straipsnio 1 dalies nuostatų, o Institucija neįsitikino, kad šie reikalavimai UAB „X“ vadovo buvo gauti. Tokiu būdu šių trijų reikalavimų neįvykdymas negali būti pagrindu traukti M. R. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 431 straipsnį.

Kitą vertus, bylos medžiaga nustatyta, kad 2024 m. sausio 26 d. pranešimas dėl duomenų pateikimo juridinio asmens vadovui buvo išsiųstas pareiškėjo skunde nurodytu bendrovės naudojamu el. paštu (duomenys neskelbtini). Teismo posėdyje M. R. patvirtino, kad minėtas el. paštas yra ne tik veikiantis bendrovės el. paštas, tačiau ir jo kaip asmeninis naudojamas el. paštas. Taigi policijos reikalavimo siuntimas būtent šiuo el. paštu atitinka tiek ANK 573 straipsnyje nustatytas procesinių dokumentų siuntimo taisykles, tiek teismų praktiką. Teismo posėdyje pareiškėjas pripažino, kad 2024 m. sausio 26 d. pranešimas dėl duomenų pateikimo apie transporto priemonę valdžiusį asmenį buvo gautas jo asmeniškai ir įmonės naudojamoje pašto dėžutėje (duomenys neskelbtini)., tačiau dėl neaiškių priežasčių neperskaitytas.

Teismų praktikoje nurodoma, kad nei teismas, nei institucija, nagrinėjanti administracinio nusižengimo bylas, neprivalo asmeniui įteikinėti procesinių dokumentų visais įmanomais būdais. Pakanka, jog bent vienas pasirinktas procesinių dokumentų įteikimo būdas būtų tinkamas (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 22 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-66-885/2021, Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-91-919/2023). Tokiu atveju, negavusi duomenų, kad dėžutė yra neegzistuojanti ar neaktyvi, Institucija neturėjo pareigos pareiškėjui siųsti pranešimą dar ir registruotu paštu.

Pagal ANK 573 straipsnio 4 dalį šiame kodekse nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančiam asmeniui ar kitiems asmenims procesinį dokumentą per E. pristatymo sistemą, kai elektroninio pristatymo dėžutė yra aktyvi, elektroniniu paštu arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, laikoma kad Institucijos 2024 m. sausio 26 d. pranešimas buvo įteiktas UAB „X“ vadovui M. R. 2024 m. sausio 29 d. todėl bendrovės vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalėjo Institucijai per nustatytą terminą (iki 2024 m. vasario 5 d. imtinai) pateikti prašomus duomenis, o to nepadarius jiems gali būti taikomos atitinkamos priemonės. Būtent šis pranešimas dėl duomenų pateikimo buvo siųstas į pareiškėjui prieinamą bendrovės, tuo pačiu jo asmeninį pašto adresą, jis buvo gautas, bet pareiškėjas buvo nerūpestingas ir jo neskaitė. M. R. kaip įmonės vadovas turi pareigą pasirūpinti, kad įmonei į viešai skelbiamą įmonės el. paštą siunčiama korespondencija būtų perskaitoma, atitinkamai į ją reaguojama, kaip numato įstatymas. Aplaidus procesinių pareigų vykdymas negali būti pateisinama priežastimi netraukti administracinėn atsakomybėn.

Sistemiškai aiškinant ANK 431 straipsnio 1 dalies, 611 straipsnio 2 dalies, ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 4 dalies nuostatas, už pranešime nustatytų duomenų pateikimą atsakingas juridinio asmens vadovas ar kitas įgaliotas asmuo. Kadangi šios įstatymo nuostatos įpareigoja reikalaujamą informaciją apie transporto priemonės valdytoją pateikti juridinio asmens vadovą, pats M. R. nenurodė, kad be jo UAB „X“ yra kitų atsakingų už duomenų pateikimą Vilniaus apskrities VPK asmenų, Institucija pagrįstai pripažino M. R. atsakingu už reikalaujamų duomenų apie transporto priemonę valdžiusį asmenį nepateikimą nusižengimą tiriančiai institucijai, tačiau šis nusižengimas buvo padarytas ne 2024 m. balandžio 15 d., kaip nurodyta nutarime, o 2024 m. vasario 6 d.

Iš administracinių nusižengimų registro nustatyta, kad M. R. 2024 m. vasario 23 d. nutarimu buvo baustas pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 75 Eur bauda. ANK 40 straipsnis nustato, kad jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Minėtas 2024 m. vasario 23 d. nutarimas pareiškėjo atžvilgiu įsiteisėjo 2024 m. kovo 15 d.. Kadangi M. R. atsakomybė gali būti kildinamas tik dėl nereagavimo į 2024 m. sausio 26 d. pranešimą pateikti reikalaujamus duomenis, kuriuos jis turėjo pateikti iki 2024 m. vasario 5 d., nelaikytina, kad jis pakartotinai įvykdė ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, nes 2024 m. vasario 6 dienai nutarimas, kuriuo M. R. buvo baustas pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį buvo dar nepriimtas. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, šalintina aplinkybė, kad administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Pašalinus šią aplinkybę, pareiškėjo padaryta veika turi būti kvalifikuojama ne pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį, o pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į tai, kad administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių, M. R. veika įrodyta, tačiau teismas nustatė, kad kvalifikuojant jo veiką buvo netinkamai pritaikytas įstatymas, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugpjūčio 7 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-21248-2024 naikintinas, M. R. veika kvalifikuotina pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį ir jam skirtina nuobauda pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį.

ANK 431 straipsnio 1 dalyje nustatyta bauda nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013,2AT-13-2013, 2AT-10-2014, 2AT-7-14-303/2017).

Skiriant nuobaudą atsižvelgtina į tai, kad nebuvo nustatyta M. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jo finansinė padėtis sunki, nes jis turi mokėti būsto paskolą, jo atlyginimas siekia tik 750 Eur, jis išlaiko du vaikus. Pagal Sodros duomenis jo darbo užmokestis sudaro apie 1 329 Eur, neatskaičius mokesčių. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, kad chronologiškais tai antras padarytas ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas, teismas laiko kad yra tikslinga paskirti už ANK 431 straipsnio 1 dalyje padarytą M. R. nusižengimą mažesnę nei sankcijoje numatytas baudos vidurkis baudą – 200 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4, 6 dalimis,

nutarė:

tenkinti pareiškėjo skundą iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugpjūčio 7 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-21248-2024, kuriuo M. R. (M. R.) nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 431 straipsnio 2 dalyje, padarymą ir jam paskirta administracinė nuobauda – 520 Eur bauda;

Pripažinti M. R. padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 431 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 200 (dviejų šimtų) Eur baudą.

Išaiškinti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi sumokėti baudą į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT74 4010 0510 0132 4763, esanti banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esanti AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esanti banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esanti MB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esanti AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele banka“. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – VMI, gavėjo kodą – 17075511489, ir įmokos kodą – 1001, taip pat bylos numerį. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ovidijus Ramanauskas