Alytaus apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Varėnos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Audronei Karlonienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. Ž. ieškinį atsakovui D. Ž. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė iš dalies palaikė ieškinyje nurodytus reikalavimus, nurodydama, kad nepilnametei dukrai M. per mėnesį iš tėvo yra reikalinga 150 eurų išlaikymo suma, nurodė, kad iš tokio dydžio tėvo mokamos sumos būtų tenkinami šie nepilnametės dukros poreikiai: 40 Eur dienpinigiams, 70 Eur aprangai, 13 Eur komunaliniams (būsto išlaikymo dukrai tenkanti dalis), 15 Eur higieninėms priemonėms, 10 Eur laisvalaikiui. Nurodė, kad ji yra dirbanti, gauna 450 eurų dydžio atlyginimą, jos išlaidas per mėnesį sudaro 100 eurų būsto išlaikymui ir kitos išlaidos, taip pat ji augina (duomenys neskelbtini) gimusią dukrą, gyvena tėvų namuose, savo nekilnojamojo turto neturi, jos sugyventinis gauna 600 eurų atlyginimą per mėnesį.

Institucija teikianti išvadą Varėnos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau - VTAS) pateikė išvadą, kurioje nurodoma, kad L. Ž., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), šeima VTAS nėra žinoma. L. Ž. sugyventinis R. P., gim. (duomenys neskelbtini). Šeima nėra įrašyta į Varėnos rajono savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Šeimoje be M. Ž. auga dar vienas vaikas - L. P., gim. (duomenys neskelbtini). VTAS nėra gavusi pranešimų iš trečiųjų asmenų, kad šeimoje būtų pažeidžiamos nepilnamečių teisės ar teisėti interesai. Nuo išlaikymo dydžio priteisimo teisme M. Ž. praėjo beveik 10 metų. Mergaitei šiais metais bus 17 metų. Tikėtina, kad suma reikalinga mergaitės poreikiams tenkinti yra ženkliai didesnė. Motinos šeimoje yra atsiradę daugiau išlaikytinių (2014 m. gimė dukra L.). VTAS teikia išvadą, kad tėvo mokamas 72,40 Eur išlaikymas yra nepakankamas, o didesnis išlaikymo dydžio priteisimas neprieštarauja nepilnamečio vaiko teisėms ir teisėtiems interesams.

Teismo posėdyje Varėnos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė palaikė savo institucijos poziciją, nurodytą išvadoje, kad tėvo mokamas 72,40 Eur išlaikymas yra nepakankamas bei patikslino, kad M. Ž. poreikiams tenkinti per mėnesį yra būtina ne mažesnė kaip 130 eurų suma.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad atsakovas D. Ž. yra ieškovės L. Ž. dukros M. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. M. Ž. gyvena kartu su motina – ieškove L. Ž. adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovas (duomenys neskelbtini). Varėnos rajono apylinkės teismo 2007-09-14 priimta nutartimi, tvirtinant taikos sutartį, iš atsakovo buvo priteistas 250 litų (72,40 Eur) M. Ž. kas mėnesį nuo 2007-07-01 iki dukros pilnametystės.

Atsakovas, teikdamas atsiliepimą į ieškinį, su ieškovės reikalavimu nesutiko dviem pagrindais: aplinkybe, kad ieškovė nepagrindžia išlaikymo dydžio pagrįstumo, t. y., kad nepilnametei dukrai M. nėra reikalingas ieškovės nurodomo dydžio (190 eurų per mėnesį) išlaikymas, ieškovės nurodomi išlaidų dydžiai yra didesni negu realiai reikalinga bei aplinkybe, kad jo turtinė padėtis nėra gera, jis turi dar du nepilnamečius vaikus ir jis objektyviai negali teikti didesnio negu 100 eurų dydžio išlaikymo. Teismo posėdžio metu atsakovas sutiko, kad jo ir ieškovės nepilnametės dukros poreikių suma (ta išlaikymo prievolės dalis, kuri tenka atsakovui) per mėnesį yra pagrįsta 140 eurų sumai, tačiau sutiko tik su 110 eurų išlaikymo dydžio priteisimu, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį.

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra konstitucinė pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra nustatyta ir įstatymuose. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.156 straipsnio 2 dalyje ir 3.192 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 d. nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 3 d. materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Ši nuostata reiškia proporcingumą ne tik nustatant vaikų poreikių ir tėvų galimybių pusiausvyrą, bet ir įvertinant abiejų tėvų galimybių teikti išlaikymą vaikams tarpusavio santykį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad proporcingumo principas yra pusiausvyra tarp vaiko poreikių ir abiejų tėvų suminės turtinės padėties, nes abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką; paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios; nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių; be to, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; kt.). Formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad tėvo bei motinos turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas; todėl sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 d. – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą; visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-07-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004; kt.).

Pažymėtina, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso) 279 straipsnio 5 d.). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnio 1 d. nustatyta, kad teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 d., darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus (padidėjus, sumažėjus) nepilnamečių vaikų poreikiams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2009-09-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009-11-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Taigi spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.). Taigi išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nedidelis pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį; sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 d.) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-05-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005, 2005-06-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005, 2006-05-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006; kt.).

Vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, todėl teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010-03-15, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010, 2010-06-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; kt.). Kita vertus, teismų praktikoje pažymima, kad visais vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 d. įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010-01-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010, 2010-06-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; kt.). Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010; kt.). Minimalaus gyvenimo lygio sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų garantijų įstatyme (1990 m. rugsėjo 15 d. Nr. I-618), t. y. minimalų socialiai priimtiną poreikių tenkinimo šiuo metu atitinka 1 bazinę socialinę išmoką (anksčiau -MGL), t. y. 38 Eur. Tačiau, teismas, spręsdamas dėl išlaikymo dydžio, atsižvelgia ir į tai, kad kiekvienam vaikui būdingi individualūs dvasiniai, psichologiniai, kultūriniai, moraliniai, turtiniai ir kitokie poreikiai, kuriuos patenkinti yra ne tik moralinė, bet ir teisinė abiejų vaiko tėvų pareiga. Bendrieji vaiko poreikiai – tai vaiko maitinimosi, apsirengimo, sveikatos priežiūros, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio poreikiai. Vaiko teisių konvencijoje akcentuojama būtinybė sudaryti galimybę nepilnamečiam vaikui gauti išsilavinimą, profesinį pasirengimą, būti medicinos darbuotojų aptarnaujamam, atstatyti sveikatą, sudaryti sąlygas ugdyti asmenybei ir bręsti kultūriniu bei dvasiniu požiūriu (Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 23 straipsnio 3 d.). Taigi siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimo, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010; kt.). Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008; kt.). Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika bylose dėl vaiko išlaikymo orientacinis kriterijus, nustatant vaiko išlaikymo dydį, yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 d. nuostata, jog vieno mėnesio vieno vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą, kuri šiuo metu yra 1000 Lt (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2008; 2012-12-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2012; kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tėvo (motinos), privalančio teikti išlaikymą, gaunamos minimalios mėnesinės pajamos, negali būti pagrindiniu kriterijumi sprendžiant išlaikymo klausimą, nes, pripažįstant juos pagrįstais, būtų paneigtas įstatyme įtvirtintas imperatyvas – tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-05-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-790/2002; 2006-09-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; kt.). Teismų praktikoje akcentuojama, kad konstitucinė pareiga išlaikyti vaikus reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; kt.).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė kreipėsi į teismą dėl nepilnametei dukrai iš atsakovo priteisto išlaikymo dydžio padidinimo, ieškinį motyvuodama išaugusiais dukros poreikiais. Byloje tarp šalių nekyla ginčas, kad nepilnametės dukros M. poreikiai, palyginti su tais, kurie buvo prieš 10 metų (2007 – aisiais) yra išaugę, šalys nesutaria tik dėl konkretaus (10 eurų intervale) tų išlaidų dydžio. (duomenys neskelbtini) gimnazijos 2017-01-23 pažymos duomenimis, M. Ž. lanko šios gimnazijos, IIc klasę. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė nei ieškiniu, nei rašytiniais dokumentais, nei teismo posėdžio metu detaliai nepagrindė nepilnametės dukros poreikių, susijusių su drabužių, avalynės 70 eurų sumai (atsakovui tenkanti apmokėti dalis) per mėnesį, taip pat atsižvelgdamas į aplinkybę, kad ieškinyje 60 eurų suma drabužiams ir avalynei (bendroje išlaikymo sumoje) buvo nurodyta kaip pakankama, sprendžia, kad šios rūšies išlaidų, atsakovui tenkanti apmokėti, dalis (atsižvelgiant ir į nepilnametės dukros amžių) mažintina iki 60 eurų per mėnesį. Laikytina, kad ieškovė pagrindžia 140 eurų iš atsakovo priteistino išlaikymo sumą. Pats atsakovas tokią sumą yra pripažinęs kaip pagrįstą ir reikalingą nepilnametės dukros poreikiams. Ieškovės pateiktais UAB „Varėnos komunalinis ūkis“, UAB „Varėnos šiluma“, UAB „Varėnos vandenys“ apmokėjimo, sąskaitų už būsto Varėnos mieste išlaikymą dokumentais pagrindžiama nepilnametei dukrai M. tenkanti būsto išlaikymo dalis.

Nors atsakovas nuosavybės teise turi 2016 m. jam dovanotą 1,92 ha žemės sklypą, kuris yra prie sodybos, kur jis su šeima gyvena, tačiau ši aplinkybė nerodo, kad jis gauna pakankamai lėšų, už kurias įsigijo šį sklypą. Atsakovas yra nurodęs, kad šį turimą žemės sklypą dirba, ir tai vienintelės jo pajamos, kurias gauna pardavęs dalį grūdų ar daržovių, todėl teismas nelaiko, kad atsakovas turi realizuotino turto, t. y. galimybę teikti išlaikymą ne tik iš gaunamų pajamų, bet ir iš parduoto turto. Atsakovas galėtų skirti ir sutiko skirti 110 eurų išlaikymą pinigais, tačiau yra nurodęs, kad galėtų padėti dukrai apsirūpinti daržovėmis, mėsa ir kitais produktais, ką užsiaugina savo ūkyje. Iš šios aplinkybės teismas sprendžia, kad atsakovas pagal savo turtinę padėtį yra pajėgus skirti 140 eurų išlaikymą nepilnametei dukrai, kuris yra lygus dukros poreikių, pinigine išraiška, sumai. Laikytina, kad ieškovė, pas kurią auga dukra, nesutinka priimti išlaikymo kita forma (maisto produktais), tačiau tai nereiškia, kad atsakovas neturi galimybės už pagamintus maisto produktus gauti piniginių lėšų ir jomis teikti reikalingo dydžio išlaikymą dukrai.

Apibendrinant teismo nustatytas aplinkybes laikytina, kad ieškovė pagrindžia 140 eurų dydžio nepilnametės dukros poreikius atitinkančią sumą, su šia suma sutinka atsakovas, kuris taip pat netiesiogiai yra pripažinęs, kad yra pajėgus teikti tokio dydžio išlaikymą. Atsižvelgdamas į abiejų tėvų turtinę padėtį, į tai, kad atsakovas turi iš viso tris išlaikytinius, o ieškovė turi iš savo nedidelių pajamų (UAB „(duomenys neskelbtini)“ gaunamo „į rankas“ apie 300 eurų per mėnesį atlyginimo) išlaikyti dvi nepilnametes dukras (M. ir L.), į tai, kad nepilnametė dukra greitai sulauks pilnametystės, teismas laiko, kad 140 eurų per mėnesį iš atsakovo priteisiama (padidinama) išlaikymo suma atitinka proporcingumo, teisingumo ir protingumo principus, tuo pačiu užtikrindama visus išaugusius būtiniausius nepilnametės M. Ž. poreikius.

Teismo sprendimu nepilnamečiam vaikui priteistas nustatyto dydžio išlaikymas yra jo turtinė teisė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.112 straipsnio 1 d.). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnio 2 d. expressis verbis reglamentuojama, nuo kada būtent gali būti padidinimas priteisto išlaikymo dydis – nuo papildomų išlaidų atsiradimo. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tokio pobūdžio bylose yra prioritetiškai ginami ir saugomi nepilnamečių vaikų interesai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 d.), o tai lemia, kad teismas, nustatęs pagrindą padidinti pirmesniu teismo sprendimu priteistą išlaikymą, didesnio dydžio išlaikymą gali priteisti ne tik nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, bet nuo ieškinio pareiškimo. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo 140 Eur/mėn. išlaikymas sūnui priteistinas nuo kreipimosi į teismą dienos – 2017-02-01.

Išaiškintina, kad vaiko išlaikymui skirtomis lėšomis disponuoja ieškovė uzufrukto teise ir tik vaiko interesams tenkinti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.190 straipsnis).

Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalimi, ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamoje byloje yra patenkinta 57,48 proc. ieškinio reikalavimų (išlaikymo suma padidinta nuo 72,40 Eur iki 140 Eur vietoje prašomų 190 Eur). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė patyrė 120 eurų išlaidų advokato pagalbai bei sumokėjo 32 eurus žyminio mokesčio. Iš dalies patenkinus ieškinį, iš atsakovo ieškovės naudai priteitina 68,98 Eur išlaidų advokato pagalbai ir 18,39 Eur žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsnio, 83 straipsnio 1 d. 2 p., 85 straipsnio 1 d. 3 p., 88 straipsnio 1 d. 1 p., 3 p. ir 6 p., 282 straipsnio 2 d. 1 p., 259 straipsnio, 265-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Varėnos rajono apylinkės teismo 2007-09-14 priimta nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-431-445/2007 priteistą nepilnamečio vaiko išlaikymą padidinant ir priteisti iš atsakovo D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai M. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 140,00 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt eurų) nuo ieškinio padavimo dienos (2017-02-01) iki jos pilnametystės.

Priteistų lėšų tvarkytoja paskirti ieškovę L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 87,37 Eur (aštuoniasdešimt septynis eurus 37 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Varėnos rajono apylinkės teismą.