Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Justo Namavičiaus ir Evaldo Pašilio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo kaltinamojo Š. B. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. gruodžio 17 d. nutarties, kuria Š. B. kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. gruodžio 22 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Kauno apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje Š. B. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 4 dalyje, 7 straipsnio 12 punkte, 260 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 2 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje.

4. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2025 m. gruodžio 17 d. nutartimi kaltinamajam Š. B. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. gruodžio 22 d, teismui nustačius, jog suėmimo skyrimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktuose, nėra išnykę ar pasikeitę ir taikant švelnesnes kardomąsias priemones nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo Š. B. skundas atmetamas.

8. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (toliau – LITEKO) esančiais duomenimis, išnagrinėjusi kaltinamojo Š. B. skundą, konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam Š. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, tinkamai įvertino visas suėmimo pratęsimui reikšmingas aplinkybes, nepažeidė BPK 119, 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų, laikėsi nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kuriuos niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Nei kaltinamojo Š. B. skunde, nei teismo posėdyje, kuriame jis buvo nagrinėjamas, nebuvo pateikta naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos žemesniajam teismui ir kurios būtų laikomos pagrindu kardomosios priemonės švelninimui.

9. BPK 119 straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos ar jų terminas pratęsiamas siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų darymui. BPK numatyti suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl, skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, pakanka bent vieno iš jų. Kauno apygardos teismas kaltinamajam Š. B. taikomo suėmimo terminą pratęsė dviem pagrindais – esant pagrįstam manymui, kad, būdamas laisvėje, jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Su tokiomis išvadomis sutinka ir aukštesnysis teismas.

10. Suėmimas gali būti taikomas esant BPK 122 straipsnio 7, 8 dalyse numatytoms sąlygoms bei bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui. Nagrinėjamu atveju yra sąlygos ir toliau kaltinamajam Š. B. taikyti suėmimą, kadangi jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas 25 straipsnio 4 dalyje, 7 straipsnio 12 punkte, 260 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 2 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtesnes nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmes ir švelnesnėmis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Svarstant kardomosios priemonės – suėmimo – paskyrimo ar jo termino pratęsimo klausimą nėra vertinamas bylos medžiagos patikimumas, asmens kaltę paneigiančios ar patvirtinančios aplinkybės, kadangi šie klausimai gali būti išspręsti tik išnagrinėjus baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme, šioje proceso stadijoje atsižvelgiama į duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad suimtasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumą. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nagrinėjamu atveju yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad Š. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys buvo tinkamai aptarti skundžiamoje žemesniojo teismo nutartyje (liudytojų apklausų, apžiūrų, kratų, parodymų patikrinimo veiksmų protokolai, specialistų išvados bei kita bylos medžiaga). Teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno apygardos teismas, vertindamas bylos duomenų pakankamumą klaidų nepadarė (BPK 121 straipsnio 2 dalis), ir turėjo pagrindą manymui apie Š. B. inkriminuojamų nusikaltimų galimą padarymą. Kaltinamojo skunde nėra ginčijamas duomenų apie Š. B. galimai padarytas nusikalstamas veikas pakankamumas, todėl teisėjų kolegija šiuo aspektu plačiau nepasisako.

11. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, pritaria žemesniojo teismo išvadoms, kad vis dar nėra išnykęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo taikymo ir jo termino pratęsimo pagrindas, kadangi yra pagrindo manyti, jog kaltinamasis Š. B., būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Iš skundžiamos nutarties akivaizdu, jog spręsdamas Š. B. taikomos kardomosios priemonės termino pratęsimo klausimą žemesnysis teismas įvertino ne tik kaltinamojo galimai padarytų nusikaltimų pavojingumą (veikimas organizuota grupe su ginkluoto nusikalstamo susivienijimo vadovais ir dalyviais, kitais tyrimo nustatinėjamais asmenimis neteisėtai disponuojant labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, pagrobiant, laikant ir panaudojant fizinio asmens dokumentą, veikiant bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo nustatinėjamais asmenimis, pagaminant netikrą Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybės kortelę ir pasą, suklastojant tikrą Lietuvos Respublikos piliečio pasą, disponuojant žinomai netikrais asmens dokumentais ir žinomai suklastotu tikru asmens dokumentu) bei jam gresiančias bausmes (pagal griežčiausio inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą numatytas laisvės atėmimas nuo 10 iki 15 metų), tačiau atsižvelgė į procesinio sprendimo priėmimui reikšmingų aplinkybių visumą, nesuteikdamas išskirtinės reikšmės nei vienai iš jų. Konstatuodamas, jog vis dar išlieka reali kaltinamojo Š. B. slėpimosi nuo baudžiamojo proceso rizika teismas atsižvelgė į jo ekonominius ir socialinius ryšius Lietuvos Respublikoje bei užsienio šalyse, įvertino šiuos duomenis kitų bylai reikšmingų aplinkybių kontekste.

12. Š. B. skunde didelis dėmesys skiriamas jo socialiniams ir ekonominiams ryšiams Lietuvos Respublikoje – kad jis turi gyvenamąją vietą, palaiko artimus ryšius su sugyventine ir vaikais, darbdavių charakterizuojamas teigiamai, pakeitus kardomąją priemonę suėmimą turėtų galimybę įsidarbinti – tačiau sprendžiant dėl suėmimo pagrįstumo ir kaltinamojo rizikos slapstytis vertinamas ne tik pats ryšių faktas, bet ir jų pobūdis, t. y. kiek asmens turimi socialiniai ryšiai yra tvirti, ar galimybė juos prarasti gali atgrasyti nuo bandymo pasislėpti, ar nėra kitų veiksnių, kurie, net ir esant tam tikriems socialiniams ryšiams, gali lemti bandymus pasislėpti. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad nuo 2019 m. iki 2024 m. Š. B. gyveno Jungtinėje Karalystėje, žinojo apie jo atžvilgiu vykdomą ikiteisminį tyrimą, tačiau nustatytu laiku neatvyko ir apie neatvykimo priežastis pareigūnų neinformavo. Įvertintinas ir kaltinamajam Š. B. inkriminuojamų nusikaltimų pobūdis – jis, galimai veikdamas organizuota grupe, tarptautiniu mastu galimai įvykdė labai sunkų nusikaltimą, o tai leidžia spręsti apie asmens turimus ryšius užsienio valstybėse, kuriais jis gali pasinaudoti siekdamas išvengti galimai gresiančios griežtos bausmės. Nors kaltinamasis skunde nurodo, kad reguliariai palaikė ryšius su sugyventine ir vaikais, tokie jo teiginiai neatitinka 2024 m. kovo 23 d. E. R. nurodytų aplinkybių, jog ji nežinojo, kur kaltinamasis buvo išvykęs, jis apie tai jos neinformavo. Nuo 2019 m. iki sulaikymo Š. B. Lietuvos Respublikoje nedirbo, todėl pateikti duomenys, kad, skyrus švelnesnę kardomąją priemonę jis galimai būtų įdarbintas UAB „R.“, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo manyti, kad darbiniai ryšiai būtų pakankami kaltinamojo siekio pabėgti (pasislėpti) nuo baudžiamojo proceso rizikai pašalinti. Įvertinusi BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sutinka su žemesniojo teismo išvada, kad yra pagrindas manyti, jog Š. B. būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

13. Skunde pažymima, kad Š. B. nemėgino pasislėpti nuo baudžiamojo persekiojimo, būdamas laisvėje elgsis tinkamai, vis dėlto, aukštesniojo teismo vertinimu, vien aplinkybė, kad kaltinamasis, perduotas Lietuvos Respublikai, iki šiol nesiėmė aktyvių veiksmų, vengdamas vykstančio baudžiamojo proceso, nepaneigia rizikos, kad tokie veiksmai gali būti atlikti ateityje, jei jo atžvilgiu nebus taikomi apribojimai, ir negali savaime būti pagrindu švelninti šiuo metu taikomą kardomąją priemonę. Taikant suėmimą nėra būtina nustatyti, kad kaltinamasis praeityje jau mėgino pabėgti ar kitaip vengė proceso, pakanka konstatuoti realią tokio jo elgesio grėsmę, o turimų duomenų pagrindu vis dar išlieka didelė rizika, jog paleidus Š. B. į laisvę jis apsunkins sklandžią proceso eigą. Teismų sistemos LITEKO duomenimis, baudžiamosios bylos Nr. 1-66-926/2026 nagrinėjimas yra baigtas, teismas išėjo į pasitarimų kambarį priimti galutinio procesinio sprendimo, kurio paskelbimas numatytas 2026 m. sausio 29 d. Aukštesniojo teismo vertinimu, kaltinamojo Š. B. laisvės suvaržymas artėjant procesinio sprendimo paskelbimui ir galimai paskirtos bausmės vykdymui yra būtinas, todėl, esant manymui, jog kaltinamasis gali vengti proceso, siekiant užtikrinti sklandžią bylos išnagrinėjimo eigą taikomas suėmimas yra pagrįstas ir pateisinamas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad taikomu suėmimu siekiama užkirsti kelią ne tik kaltinamojo Š. B. galimam išvykimui iš šalies, bet ir galimam jo pasislėpimui nuo teismo ir proceso apsunkinimui, o to užtikrinti, netaikant griežčiausių jo laisvės ribojimų, aukštesniojo teismo vertinimu, neįmanoma.

14. Bylos duomenys patvirtina, kad vis dar egzistuoja BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo taikymo ir jo termino pratęsimo pagrindas. Š. B. yra kaltinamas padaręs tarptautinio pobūdžio, ilgą laiko tarpą trukusius, iš anksto suplanuotus nusikaltimus. Nors bylos duomenys patvirtina skunde nurodomas aplinkybes apie Š. B. darbinę veiklą iki jo išvykimo į Jungtinę Karalystę, duomenų, patvirtinančių jo oficialias pajamas, išvykus į užsienį, nėra, todėl kyla abejonių dėl kaltinamojo legalių pajamų šaltinių. Š. B. inkriminuojamos nusikalstamos veikos yra tiesiogiai susijusios su ilgalaikiu materialinės naudos gavimu, todėl žemesnysis teismas pagrįstai sprendė, kad lėšos, gautos iš nusikalstamų veikų, galimai tapo pagrindiniu kaltinamojo materialinės gerovės šaltiniu. Teismo manymą, jog Š. B. būtina ir toliau taikyti suėmimą, sustiprina ir tai, kad nusikaltimai, susiję su narkotinių medžiagų disponavimu, gali būti įvykdomi ir tik trumpam pasišalinant iš gyvenamosios vietos ar netgi esant joje, todėl nagrinėjamu atveju siekiant eliminuoti pakartotinio nusikalstamų veikų darymo riziką būtina nuolatinė kaltinamojo laisvės kontrolė, taip užtikrinant viešojo intereso apsaugą.

15. Kaltinamajam Š. B. taikomo suėmimo terminas nėra per ilgas ir nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų. Baudžiamoji byla nagrinėjama dėl nusikalstamų veikų, priskiriamų labai sunkių nusikaltimų kategorijai, šiuo metu teismas išėjo į pasitarimų kambarį priimti galutinio procesinio sprendimo. Bylos didelę apimtį ir sudėtingumą lėmė kaltinamiesiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų specifika, tarptautinis nusikalstamos veiklos elementas, proceso veiksmų gausa, didelis proceso dalyvių kiekis, įrodinėjami aukšto lygio organizuotumo ir konspiracijos požymiai. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios aplinkybės pateisina ilgesnę kaltinamojo Š. B. suėmimo trukmę. Nors kardomoji priemonė kaltinamajam taikoma beveik dvejus metus, tačiau kiek ilgai ši procesinė prievartos priemonė turi būti taikoma ir kada jos taikymas praranda reikalingumą, kiekvienu atveju sprendžia teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis. Šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo teisės ir interesai yra suvaržomi, pažeidžiant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei BPK reikalavimus.

16. Teisėjų kolegija nesutinka su kaltinamojo Š. B. skundo argumentais, kad žemesnysis teismas tik deklaratyviai sprendė švelnesnių kardomųjų priemonių skyrimo galimybę. Įvertinus kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, jam inkriminuotų nusikaltimų sunkumą, gresiančios bausmės griežtumą, ryšius užsienio valstybėse, darytina išvada, jog BPK 119 straipsnyje nustatyti kardomųjų priemonių taikymo tikslai nebus pasiekti pritaikius kitas, švelnesnes kardomąsias priemones. Skunde nurodomos kaltinamojo Š. B. teisių ir laisvių ribojimo alternatyvos – intensyvi priežiūra, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir kt., nė viena atskirai ar taikant jas kartu nebus pakankamos priemonės užtikrinti, kad Š. B. tinkamai dalyvaus procese, neabejotinai atvyks į teismą siekiant atlikti procesinius veiksmus, ar užkirsti kelią jo naujų nusikaltimų darymui, kontroliuoti, su kokiais asmenimis jis bendrauja, kadangi vien kaltinamojo buvimo vietos nustatymas aktualiu metu nėra tam pakankamas. Skunde nurodoma, kad už Š. B. gali būti sumokėtas 20 000 Eur užstatas, tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visumą paminėtų aplinkybių, sprendžia, jog nurodyta suma nėra pakankamo dydžio, netgi kartu su kitomis kardomosiomis priemonėmis – intensyvia priežiūra ir dokumentų paėmimu ar kt. – negali būti pripažinta pakankama garantija užtikrinant kardomųjų priemonių paskirtį. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad kaltinamajam Š. B. taikoma kardomoji priemonė – suėmimas – yra adekvati jo galimai padarytų nusikaltimų pavojingumui, sunkumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų. Skunde nurodoma, kad kitiems kaltinamiesiems šioje baudžiamojoje byloje yra taikomos švelnesnės kardomosios priemonės, nei Š. B., tačiau šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nesuteikia pagrindo kaltinamąjį paleisti į laisvę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad suėmimo, kaip kardomosios priemonės, skyrimo ar termino pratęsimo klausimai sprendžiami, nustatant įstatyme numatytus procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindus ir sąlygas, vertinant individualias bylos aplinkybes, susijusias su konkrečiu asmeniu, o nagrinėjamu atveju buvo nustatyti suėmimo taikymo pagrindai, numatyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktuose.

17. Manytina, kad Kauno apygardos teismas, pratęsdamas Š. B. taikomos kardomosios priemonės terminą, nepažeidė nei Europos Žmogaus Teisių Konvencijos, nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos, nei BPK nuostatų, numatančių, jog niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Išnykus pagrindams suėmimas galės būti panaikintas arba pakeistas į švelnesnę priemonę, vis dėlto, šioje proceso stadijoje tokioms išvadoms pagrindo nėra. Pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką, viešojo intereso apsauga nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, jog viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų. (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimai). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju viešąjį interesą sudaro siekis netrukdomai priimti galutinį procesinį sprendimą, kuriame įvertinti Š. B. ir kitiems asmenims pareikštus kaltinimus. Nors kaltinamojo skunde teigiama, kad taikomi ribojimai yra pertekliniai, teisėjų kolegijos vertinimu, taikoma kardomoji priemonė yra proporcinga siekiamiems tikslams ir šiuo metu vis dar negali būti švelninama.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Kauno apygardos teismo 2025 m. gruodžio 17 d. nutartimi kaltinamajam Š. B. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo – terminą 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. gruodžio 22 d. palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.