Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Justo Namavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Lino Šiukštos,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo Š. B. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 19 d. nutarties, kuria kaltinamajam Š. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2025 m. kovo 22 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Š. B. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 7 straipsnio 12 punkte, 25 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, BK 300 straipsnio 2 dalyje, BK 302 straipsnio 1 dalyje.

1.1. Š. B. kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas organizuotoje grupėje su G. V., V. S., D. J., G. P., taip pat su „(duomenys neskelbtini)“ ginkluoto nusikalstamo susivienijimo vadovais ir dalyviais, kitais tyrimo nustatinėjamais asmenimis, neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, pagrobė, laikė ir panaudojo fizinio asmens dokumentą, veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo nustatinėjamas asmenimis, pagamino netikrą Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybės kortelę ir pasą bei suklastojo tikrą Lietuvos Respublikos piliečio pasą, po ko disponavo žinomai netikrais bei žinomai suklastotu tikru asmens dokumentais.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

4. Kaltinamasis Š. B. skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 19 d. nutartį ir paskirti jam kitas kardomąsias priemones – 20 000 Eur užstatą, intensyvią priežiūrą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Pagal teismų praktiką gresiančios bausmės dydis priskiriamas prie aplinkybių, galinčių sudaryti pagrindą skirti suėmimą, tačiau ši aplinkybė negali būti esminė ir nulemianti kardomosios priemonės – suėmimo taikymą. Teismo argumentai dėl šios aplinkybės skundžiamoje nutartyje yra prieštaringi.

4.2. Vertinant Š. B. asmenybę ir ryšius BPK 122 straipsnio 1 dalies kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis praeityje neteistas, turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, į bylą pateikti dokumentai, pagrindžiantys aplinkybę, jog jis turi gyvenamąją vietą. Kaltinamasis Lietuvoje turi sužadėtinę, 2 mažamečius vaikus, darbdavių charakterizuojamas išimtinai teigiamai. Šios aplinkybės patvirtina, kad Š. B. socialiniai ryšiai Lietuvoje yra tvirti, todėl teismo argumentas, jog egzistuoja BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta aplinkybė, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, yra nepagrįstas.

4.3. Byloje taip pat yra duomenų apie buvusius kaltinamojo darbinius ryšius – į bylą pateiktas UAB „R.“ raštas, patvirtinantis, kad bendrovė įdarbintų Š. B. pilnu etatu; UAB „S.“ pažyma apie priskaičiuotą darbo užmokestį už 2015–2019 m.; Š. B. charakteristika, patvirtinanti, kad kaltinamasis UAB „S.“ dirbo logisto-vadybininko pareigose, vykdavo į komandiruotes Jungtinėje Karalystėje, Latvijoje, Lenkijoje, Ispanijoje, puikiai moka anglų kalbą, yra pareigingas, kruopštus darbuotojas, taip pat pateiktas bendrovės įsakymas įtariamąjį siųsti į komandiruotes užsienio šalyse, kiti dokumentai, patvirtinantys darbinius ryšius Lietuvoje.

4.4. BPK 7 straipsnis numato, kad baudžiamosios bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Pagal BPK 7 straipsnio 2 dalį kaltinimo ir gynybos šalys bylų nagrinėjimo teisme metu turi lygias teises teikti įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jos teisingam išsprendimui. BPK 20 straipsnis reglamentuoja duomenų rinkimą, pateikimą, tikrinimą, pripažinimą įrodymais ir įrodymų vertinimą. Nagrinėjamu atveju teismui pateikti nenuginčyti BPK 20 straipsnio reikalavimus atitinkantys įrodymai apie Š. B. tvirtus socialinius ir šeiminius ryšius, jo asmenybę charakterizuojanti medžiaga (išsilavinimas, darbdavio atsiliepimai, pasiūlymai įsidarbinti). Byloje nėra šias aplinkybes paneigiančių ar joms prieštaringų įrodymų, kurie leistų abejoti įrodymų, charakterizuojančių kaltinamąjį, tikrumu ir pagrįstumu.

4.5. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta Š. B. sužadėtinė E. R. taip pat patvirtino tvirtus kaltinamojo socialinius ryšius. Priešingai nei nurodo teismas, Š. B. ryšiai su šeima yra ypač tvirti ir darnūs. Iki sulaikymo kaltinamasis su sužadėtine ir vaikų mama E. R. reguliariai bendravo nuotolinėmis priemonėmis. Toks jų bendravimas išliko ir po sulaikymo – jie kasdien bendrauja telefonu bei vaizdo skambučiais, taip pat pasimatymų metu.

4.6. Apygardos teismo pozicija dėl užstato neskyrimo prieštarauja formuojamai teismų praktikai analogiško pobūdžio bylose. Užstatą sumokėtų Š. B. sesuo R. G.. Pažymi, kad kitiems kaltinamiesiems ši kardomoji priemonė buvo paskirta (D. J. – 20 000 Eur, V. S. – 20 000 Eur ir G. V. – 30 000 Eur). Apygardos teismas jau suformavo atitinkamus precendentus, jog kardomoji priemonė – užstatas yra visiškai pakankama ir proporcinga užtikrinant šių asmenų nepertraukiamą dalyvavimą tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu.

4.7. BPK 133 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad „užstato dydį nustato šią kardomąją priemonę skiriantis pareigūnas ar teismas, atsižvelgdamas į nusikalstamą veiką, įtariamajam gresiančios bausmės dydį, įtariamojo ir užstato davėjo turtinę padėtį bei jų asmenybes“. Šiuo atveju teismas nenurodė, kad 20 000 Eur dydžio užstatas, kaip kardomoji priemonė yra nepakankama, nenurodė sumos, kuri galėtų būti tinkama kardomosios priemonės pakeitimui. Apygardos teismas apskritai nepasisakė dėl galimybės kaltinamajam paskirti švelnesnę kardomąją priemonę, šiuo metu taikomą suėmimą pakeičiant į užstatą, nors posėdžio metu ir buvo užduodami klausimai dėl galimybės sumokėti užstatą bei dėl užstato įmokėjimo termino.

4.8. Šiuo metu kardomoji priemonė – suėmimas Š. B. taikoma be pagrindų, įtvirtintų BPK 119 straipsnyje. Į bylą pateiki duomenys patvirtina, kad siekis šia kardomąja priemone užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, yra perteklinis – ikiteisminis tyrimas jau baigtas ir byla nagrinėjama teisme, taip pat nėra duomenų apie galimas daryti naujas nusikalstamas veikas. Apygardos teismas neįvertino aplinkybės, kad Š. B. sutinka duoti parodymus po liudytojų apklausos, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kartu su sužadėtine augina 2 vaikus, kuriems teikia išlaikymą, darbdavių charakterizuojamas teigiamai, yra gavęs darbo pasiūlymą. Šios aplinkybės paneigia BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytų suėmimo pagrindų egzistavimą.

4.9. Nuoseklios teismų praktikos nustatyta, kad nusikalstamos veikos sunkumas, nusikaltimų skaičius, gresianti ilga laisvės atėmimo bausmė neturi lemiamos reikšmės sprendžiant dėl skirtinos kardomosios priemonės, kadangi kitos BPK esančios kardomosios priemonės ir jų rūšys yra pakankamos užtikrinti įtariamojo dalyvavimą baudžiamajame procese.

5. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė kaltinamojo skundą patenkinti, prokuroras – atmesti.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo Š. B. skundas atmetamas.

6. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, išnagrinėjusi skundo argumentus, konstatuoja, kad apygardos teismas, pratęsdamas Š. B. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminą, tinkamai įvertino suėmimo pratęsimui reikšmingas aplinkybes ir laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų.

7. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog asmuo galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, baudžiamojoje byloje esantys duomenys – liudytojų parodymai, specialistų išvados, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai, parodymų patikrinimo vietoje protokolai, kratų protokolai, daiktų apžiūrų protokolai, tarnybiniai pranešimai bei kita baudžiamosios bylos medžiaga, leidžia manyti, kad Š. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad šioje proceso stadijoje teismas, spręsdamas suėmimo termino pratęsimo klausimą, byloje esančius duomenis vertina tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Vertinant kardomosios priemonės – suėmimo – termino pratęsimo teisėtumą ir pagrįstumą suimtojo kaltės klausimas nėra sprendžiamas. Galutines išvadas dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų ir jas patvirtinančių duomenų pripažinimo įrodymais darys pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą.

8. Kauno apygardos teismas kardomosios priemonės – suėmimo – terminą Š. B. atžvilgiu pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus.

9. BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu suėmimas skiriamas ir pratęsiamas jo terminas atsižvelgiant į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 122 straipsnio 2 dalis).

10. Š. B. kaltinamas vieno sunkaus (BK 25 straipsnio 4 dalis, 7 straipsnio 12 punktas, 260 straipsnio 3 dalis) ir dviejų apysunkių (BK 300 straipsnio 2 dalis, 302 straipsnio 1 dalis) nusikaltimų padarymu. Nors nusikalstamos veikos straipsnio sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė didina tikimybę, kad kaltinamasis gali siekti išvengti baudžiamosios atsakomybės, tačiau sutiktina su skundo argumentais, kad ši sąlyga nėra absoliuti kardomosios priemonės – suėmimo taikymui. Vis tik, teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos kardomosios priemonės taikymo pagrįstumą patvirtina ir kiti bylos duomenys, kuriuos tinkamai įvertino ir apygardos teismas.

11. Bylos duomenimis, nuo 2019 m. iki sulaikymo Š. B. gyveno Jungtinėje Karalystėje, nors išvykimo oficialiai deklaravęs nebuvo. Iš byloje esančio 2019 m. kovo 22 d. tarnybinio pranešimo Nr. 38-PR2-372 matyti, kad kaltinamasis žinojo apie jo atžvilgiu vykdomą ikiteisminį tyrimą – 2019 m. vasario 13 d. jam buvo įteiktas šaukimas 2019 m. kovo 13 d. atvykti į ikiteisminio tyrimo įstaigą, tačiau Š. B. nustatytu laiku neatvyko ir apie neatvykimo priežastis pareigūnų neinformavo. Nors kaltinamojo gynėjas nurodo, kad ryšius su savo šeima – sužadėtine E. R. ir dviem vaikais Š. B. palaikė nuotolinėmis priemonėmis, tačiau, teismo vertinimu, tai savaime nepatvirtina jų tvirtumo. E. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai taip pat nepatvirtina aplinkybės apie tvirtus kaltinamojo socialinius ryšius. E. R., paklausta apie tai, ar Š. B. išvykus į Jungtinę Karalystę ji su juo susitikdavo, susiskambindavo, liudytoja atsakė, kad į šį klausimą nenorėtų atsakyti. Be to, E. R. nurodė, jog nežinojo, kur kaltinamasis buvo išvykęs, nes jis jos apie tai neinformavo. Svarbu įvertinti ir kaltinamajam inkriminuojamų nusikaltimų pobūdį – jis, galimai veikdamas organizuotoje grupėje, tarptautiniu mastu galėjo įvykdyti labai sunkų nusikaltimą. Tai leidžia teigti, jog asmuo turi tamprių ryšių būtent užsienio valstybėse. Nors skunde nurodoma, kad kaltinamasis turi gyvenamąją vietą, tačiau įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes, tai negalėtų būtų laikoma esminiu faktoriumi, kuris užkirstų galimą kaltinamojo pabėgimo (pasislėpimo) riziką. Š. B. savo vardu registruoto nekilnojamojo turto Lietuvoje neturi. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuo 2019 m. iki sulaikymo kaltinamojo su Lietuva darbiniai ryšiai nesiejo. Taigi šiuo metu į bylą pateikti duomenys, kad paleidus iš suėmimo Š. B. būtų įdarbintas, įvertinus juos aptartų aplinkybių kontekste, nesudaro pagrindo išvadai, kad šie ryšiai būtų pakankami užkardyti kaltinamojo siekį pabėgti (pasislėpti) nuo baudžiamojo proceso. Teisėjų kolegija, įvertinusi BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių visumą, sutinka su apygardos teismo išvada, kad yra pagrindas manyti, jog būdamas laisvėje Š. B. gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

12. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba jo terminas pratęsiamas, jei yra duomenų, kad asmuo, kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos bei kiti duomenys.

13. Nors Š. B. anksčiau neteistas, tačiau šiuo metu jis kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo, patenkančio į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą, padarymu. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, apygardos teismas įvertino, kad šis nusikaltimas yra tarptautinio pobūdžio, rūpestingai suplanuotas, galimai buvo vykdomas ilgą laiko tarpą, organizuotoje grupėje. Iš kaltinimo turinio matyti, kad Š. B. kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas organizuota grupe, neteisėtai įgijo, laikė ir per kelis kartus realizavo ne mažiau kaip 123–142 kg narkotinės medžiagos – kokaino už ne mažiau kaip 4 059 000 – 4 686 000 Eur. Tokie neteisėto disponavimo labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu mastai vertintini kaip išskirtiniai. Byloje esantys duomenys patvirtina aplinkybes dėl kaltinamojo darbinių santykių iki jo išvykimo į Jungtinę Karalystę, tačiau duomenų, patvirtinančių asmens oficialias pajamas jam išvykus į užsienį, nėra. Įvertinus kaltinamajam pareikštus kaltinimus, darytina išvada, kad inkriminuojamą nusikalstamą veiką, susijusią su neteisėtu disponavimu labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, Š. B. galimai padarė dėl savanaudiškų tikslų, siekdamas gauti ir neteisėtų pajamų. Pabrėžtina ir tai, kad sulaikant įtariamąjį Jungtinėje Karalystėje, jo gyvenamojoje vietoje buvo rasti suklastoti asmens dokumentai, kurie buvo skirti sukurti apsimestinę kito asmens tapatybę. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad šiuo metu ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo termino pratęsimo pagrindas taip pat neišnykęs.

14. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apygardos teismas, įvertinęs pirmiau aptartų aplinkybių visumą, sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo kaltinamajam skirti švelnesnes kardomąsias priemones, nes jomis nėra galimybės užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytus kardomųjų priemonių tikslus. Teismo vertinimu, kaltinamojo skunde nurodytos aplinkybės dėl švelnesnių kardomųjų priemonių – 20 000 Eur užstato, intensyvios priežiūros ir rašytinio pasižadėjimo neišvykti, nepaneigia būtinumo šioje proceso stadijoje Š. B. ir toliau taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Atsižvelgdama į įtariamajam Š. B. inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį bei sunkumą, tarptautinį pobūdį, įtariamojo slapstymąsi užsienio valstybėje, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su skundo argumentais, jog nagrinėjamu atveju kardomąją priemonę – suėmimą būtų galima pakeisti į 20 000 Eur užstatą, intensyvią priežiūrą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Sutiktina, kad minėtos kardomosios priemonės gali sumažinti įtariamojo pasislėpimo riziką, tačiau įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes, teismas negali konstatuoti, kad nurodytos kardomosios priemonės būtų efektyvios, siekiant sumažinti bėgimo ar naujų nusikalstamų veikų padarymo riziką.

15. Tai, kad nagrinėjamu atveju kitiems kaltinamiesiems yra paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės, taip pat nesudaro pagrindo šiuo metu Š. B. taikomos kardomosios priemonės pakeisti švelnesne. Skiriant asmenims kardomąsias priemones kiekvienu atveju teismas individualiai įvertina kardomųjų priemonių taikymo būtinybę, įtariamojo (kaltinamojo) asmenybę bei kitas reikšmingas aplinkybes, todėl vien tai, kad šiuo atveju byloje kitiems asmenims yra taikomis švelnesnės kardomosios priemonės, negali nulemti Š. B. procesinės padėties.

16. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje posėdžių grafikas sudarytas iki 2025 m. spalio 7 d., 2025 m. balandžio 17 d. priimta nutartis dėl liudytojų atvesdinimo, taigi akivaizdu, kad bylos nagrinėjimas yra intensyvus, dėl ko būtina užtikrinti tinkamą kaltinamojo dalyvavimą šiame procese.

17. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, kaltinamojo Š. B. skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 19 d. nutartimi pratęstas suėmimo terminas paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2025 m. kovo 19 d. nutartimi pratęstą suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.