Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Virginijos Liudvinavičienės, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo Š. B. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutarties, kuria kaltinamajam Š. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. gruodžio 22 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Š. B. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 7 straipsnio 12 punkte, 25 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, BK 300 straipsnio 2 dalyje, BK 302 straipsnio 1 dalyje.

1.1. Š. B. kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas organizuotoje grupėje su G. V., V. S., D. J., G. P., taip pat su „K“ ginkluoto nusikalstamo susivienijimo vadovais ir dalyviais, kitais tyrimo nustatinėjamais asmenimis, neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, pagrobė, laikė ir panaudojo fizinio asmens dokumentą, veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo nustatinėjamas asmenimis, pagamino netikrą Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybės kortelę ir pasą bei suklastojo tikrą Lietuvos Respublikos piliečio pasą, po ko disponavo žinomai netikrais bei žinomai suklastotu tikru asmens dokumentais.

1.2. Visos nusikalstamų veikų, kurių padarymu kaltinamas Š. B., aplinkybės išsamiai išdėstytos skundžiamoje teismo nutartyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Kaltinamasis Š. B. skunde prašo Kauno apygardos teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartį panaikinti ir paskirti jam kitas kardomąsias priemones – 20 000 Eur užstatą, intensyvią priežiūrą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

4.1. Skunde nurodoma, kad gresiančios bausmės dydis priskiriamas prie aplinkybių, galinčių sudaryti pagrindą skirti/taikyti suėmimą, tačiau ši aplinkybė negali būti esmine, vienintele ir nulemiančia kardomosios priemonės taikymą. Kaltinamasis nurodo, kad jis praeityje neteistas, turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, turi gyvenamąją vietą, apie tai pateikti duomenys byloje, taip pat Lietuvos Respublikoje turi sužadėtinę ir du mažamečius vaikus, jis darbdavių charakterizuojamas teigiamai. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaltinamojo sužadėtinė E. R. patvirtino jo tamprius socialinius ryšius. Jo ryšiai su šeima yra tvirti, darnūs ir reguliarūs. Iki jo sulaikymo su šeima jis reguliariai bendravo nuotolinėmis priemonėmis, taip pat bendrauja ir po jo sulaikymo. Šios aplinkybės, Š. B. nuomone, rodo, jog jo socialiniai ir šeimyniniai ryšiai Lietuvos Respublikoje yra tvirti. Priešingų duomenų byloje nėra. Todėl, Š. B. nuomone, teismo išvada, jog jis bėgs (slėpsis) nuo teismo, yra nepagrįsta.

4.2. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog teismas nepagrįstai nurodė, kad byloje nėra duomenų apie jo buvusius darbinius ryšius, nes tokie duomenys yra pateikti. Tai – UAB „R“ raštas, jog jį įdarbintų; UAB „S“ pažymos apie priskaičiuotą darbo užmokestį už 2015–2019 metus ir jo charakteristiką, jog jis užėmė logisto – vadybininko pareigas, vykdavo į komandiruotes J. K., L. R., L. R., I. K.; jis moka anglų kalbą, yra pareigingas, kruopštus darbuotojas, taip pat pateiktas bendrovės įsakymas siųsti jį į komandiruotes užsienio valstybėse; kiti dokumentai, patvirtinantys darbinius ryšius Lietuvos Respublikoje.

4.3. Skunde nurodoma, kad iš Lietuvos Respublikos jis išvyko 2019 m. kovo mėn., t. y. iki pareiškiant jam įtarimus ir paskelbiant jo paiešką. Po jo sulaikymo jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Jis davė parodymus, kaltu neprisipažino, nurodė visas jam žinomas aplinkybes, susijusias su jam inkriminuotais nusikaltimais, sutiko dalyvauti apklausose ir kituose procesiniuose veiksmuose. Skunde nurodoma ir tai, kad po jo sulaikymo Lietuvos Respublikoje su juo nebuvo atliktas joks procesinis veiksmas. Todėl, kaltinamojo Š. B. nuomone, jam nepagrįstai taikoma kardomoji priemonė. Pasak jo, suėmimas yra perteklinis, neproporcingas, nes ikiteisminis tyrimas jau yra užbaigtas, nėra duomenų, jog jis galimai darys naujas nusikalstamas veikas.

4.4. Kaltinamasis Š. B. nurodo, kad skundžiamojoje nutartyje teismas nepasisakė dėl galimybės jam taikyti kitą kardomąją priemonę – užstatą. Jo sesuo R. G. yra pasiruošusi sumokėti 20 000 Eur ir didesnį užstatą. Pažymima, kad pagal teismų praktiką nusikaltimo sunkumas, nusikaltimų skaičius, gresianti ilgalaikė bausmė neturi lemiamos reikšmės sprendžiant dėl skirtinos kardomosios priemonės, nes BPK numatytos kardomosios priemonės ir jų rūšys yra pakankamos užtikrinti įtariamojo dalyvavimą baudžiamajame procese. Kardomoji priemonė nėra bausmė už padarytą nusikaltimą, o tik būdas užtikrinti įtariamojo dalyvavimą ikiteisminiame tyrime ir tinkamą įrodymų rinkimą. Taip pat kaltinamasis atkreipia dėmesį, kad tame pačiame ikiteisminiame tyrime kitiems įtariamiesiems, taip pat ir kituose ikiteisminiuose tyrimuose („Kamuolinių byla“) buvo paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės – užstatas, intensyvi priežiūra, dokumentų paėmimas ir tokiu būdu buvo užtikrintas įtariamųjų/kaltinamųjų dalyvavimas bylos teisminio nagrinėjimo procese.

5. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė kaltinamojo skundą patenkinti, prokuroras prašė kaltinamojo skundą atmesti.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo Š. B. skundas atmetamas.

6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kaltinamojo Š. B. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutarties ir įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, sprendžia, kad kaltinamojo Š. B. suėmimo pratęsimas trims mėnesiams yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas, pratęsdamas kaltinamajam Š. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, tinkamai įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes šios kardomosios priemonės pratęsimui, laikėsi BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių reikalavimų, taip pat nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

7. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suėmimo terminą pratęsęs teismas skundžiamojoje nutartyje tinkamai įvertino surinktus tokius duomenis.

7.1. Tokie duomenys užfiksuoti liudytojų parodymuose, specialistų išvadose, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose, parodymų patikrinimo vietoje protokoluose, kratų protokoluose, daiktų apžiūrų protokoluose, tarnybiniuose pranešimuose bei kituose baudžiamosios bylos duomenyse. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Be to, šiuo atveju kaltės klausimas taip pat iš esmės nesprendžiamas, nes tai daroma tik išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme. Baudžiamosios bylos duomenys analizuojami tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti.

8. Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų. Nagrinėjamu atveju Š. B. kaltinamas padaręs du apysunkius nusikaltimus, numatytus BK 300 straipsnio 2 dalyje, BK 302 straipsnio 1 dalyje, ir vieną labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnyje. Už labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą baudžiamasis įstatymas numato tik ilgalaikę laisvės atėmimo nuo dešimties iki penkiolikos metų bausmę. Kauno apygardos teismas suėmimo terminą kaltinamajam Š. B. pratęsė nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo pagrindus.

9. Kardomoji priemonė suėmimas skiriama ar jos terminas pratęsiamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kai asmuo gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 122 straipsnio 2 dalyje).

9.1. Iš skundžiamos nutarties matosi, kad apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pagrindo buvimo, jau įvertino visumą šiam klausimui reikšmingų aplinkybių.

9.2. Kaip nurodyta skunde, nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskirtina BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Nors gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė didina tikimybę, jog kaltinamasis Š. B. gali siekti išvengti baudžiamosios atsakomybės, tačiau galima sutikti su skundo teiginiais, kad tai nėra absoliuti ar lemiama sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Sprendžiant, ar kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, gresiančios bausmės griežtumas vertinamas kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, pagrindžiančiomis šį manymą. Būtent taip bausmės griežtumą kartu su kitomis aplinkybėmis ir įvertino apygardos teismas. Teismas jau įvertino ir skunde nurodomas aplinkybes.

9.3. Iš skundžiamos nutarties matosi, kad apygardos teismas įvertino, jog Š. B. turi sužadėtinę ir vaikus. Iš ikiteisminio tyrimo metu vykusios liudytojos E. R. apklausos, kaip nurodoma skunde, matosi, kad ji parodė, jog Š. B. yra jos sugyventinis, su juo augina du vaikus ir veda bendrą ūkį nuo 2015 m., tačiau, priešingai nei nurodoma skunde, ji nepatvirtino tamprių ir reguliarių šeimyninių santykių su kaltinamuoju. E. R. į klausimus, ar su Š. B. palaikė ryšį po jo išvykimo 2019 m. kovo mėn. į užsienį, ar ji su juo susitikdavo, ar ji su juo susiskambindavo, liudytoja E. R. neatsakė, nurodė, jog į šiuos klausimus ji nenorėtų atsakyti, kad nepakenktų savo sugyventiniui. Todėl, aukštesniojo teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog kaltinamojo šeimyniniai ryšiai yra itin tvirti. Be to, kaip teisingai įvertino apygardos teismas, aplinkybės, jog Š. B. turi sužadėtinę ir vaikus, egzistavo ir anksčiau, jos kaltinamojo nesulaikė nuo galimo nusikaltimų įvykdymo bei jo pabėgimo (slėpimosi) nuo baudžiamojo persekiojimo. Bylos duomenys patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo paskelbta Š. B. paieška, išduotas Europos arešto orderis, pagal kurį jis buvo perduotas Lietuvos Respublikai. Pažymėtina, kad Š. B., žinodamas apie ikiteisminį tyrimą, jam buvo įteiktas teismo šaukimas atvykti į ikiteisminio tyrimo įstaigą, į ją neatvyko, apie neatvykimo aplinkybes neinformavo, o išvyko į J. K., savo išvykimo iš Lietuvos Respublikos oficialiai nedeklaravo, todėl tik paskelbus jo paiešką ir pagal išduotą Europos arešto orderį Š. B. buvo perduotas Lietuvos Respublikai iš J. K.. Taigi šios aplinkybės patvirtina, kad Š. B., žinodamas apie ikiteisminį tyrimą, išvyko iš Lietuvos Respublikos ir slapstėsi J. K. iki kol buvo sulaikytas ir perduotas Lietuvos Respublikai. Aukštesniojo teismo nuomone, aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis, suprasdamas baudžiamosios atsakomybės kilimo riziką, gali būti linkęs imtis veiksmų, galinčių apsunkinti jo dalyvavimą procese. Skunde kaltinamasis nurodo, jog turi gyvenamąją vietą, tačiau apygardos teismas įvertino ir tai, kad Š. B. ilgą laiką gyveno užsienyje, o Lietuvos Respublikoje neturi nekilnojamo turto. Kauno apygardos teismas pagrįstai įvertino ir labai sunkaus nusikaltimo pobūdį. Labai sunkus nusikaltimas, kuriuo kaltinamas Š. B., turi tarptautinį pobūdį, šis nusikaltimas buvo iš anksto suplanuotas ir gerai suorganizuotas. Š. B. kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuotoje grupėje, dėl savanaudiškų paskatų – siekdamas nusikalstamai praturtėti iš nusikalstamų veikų, 2008 m. – 2014 m., organizavo neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu. Jis B. K. neteisėtai įgijo, laikė ir per kelis kartus pardavė ne mažiau kaip 123–142 kg kokaino už ne mažiau kaip 4 059 000–4 686 000 Eur. Todėl, aukštesniojo teismo nuomone, šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis bei kiti organizuotos grupės nariai turi ryšių užsienyje, kuriais pasinaudodamas Š. B. gali bėgti (slėptis) nuo teismo.Įvertinusi visumą BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija sutinka su apygardos teismo išvada, kad yra pagrindas manyti, jog, būdamas laisvėje, Š. B. gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

9.4. Skundžiamoje nutartyje apygardos teismas padarė išvadą, jog yra pakankamas pagrindas kaltinamajam pratęsti suėmimo pagrindą ne tik BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto numatytu pagrindu, bet ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. Šiuo pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jei yra duomenų, kad asmuo, kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Remiantis teismų praktika, pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamų veikų bei kiti duomenys.

9.5. Labai sunkus nusikaltimas, kurio padarymu kaltinamas Š. B., patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytą nusikaltimų sąrašą. Apygardos teismas įvertino, jog kaltinamasis anksčiau neteistas, apie tai nurodoma ir skunde, tačiau teismas pagrįstai įvertino ir tai, jog labai sunkus nusikaltimas buvo tarptautinio pobūdžio, daromas ilgą laiką, šis nusikaltimas buvo ne atsitiktinis, bet iš anksto suplanuotas, veikiant organizuota grupe. Kaip minėta, kaltinamasis, veikdamas organizuota grupe, neteisėtai įgijo, laikė ir per kelis kartus pardavė ne mažiau kaip 123–142 kg narkotinės medžiagos – kokaino už ne mažiau kaip 4 059 000–4 686 000 Eur. Tokie neteisėto disponavimo labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu mastai pagal galiojančią praktiką vertintini kaip išskirtiniai. Skunde kaltinamasis nurodo apie buvusius darbinius santykius, taip pat ir apie tai, jog į bylą pateikti duomenys, iš kurių matosi, jog jis būtų įdarbintas, apie jo, kaip darbuotojo, teigiamą charakteristiką, tačiau pagal kaltinimą nusikalstamą veiką, susijusią su neteisėtu disponavimu labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, Š. B. galimai padarė dėl savanaudiškų tikslų, siekdamas gauti ir neteisėtų pajamų. Pažymėtina, kad oficialaus pragyvenimo šaltinio turėjimas netrukdo siekti ir neteisėtų pajamų gavimo. Aptarti duomenys parodo, kad kaltinamasis Š. B. yra linkęs veikti nusikalstamai. Aptartos aplinkybės suteikia pagrindo išvadai, kad šiuo metu ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo termino pratęsimo pagrindas taip pat neišnykęs.

10. Iš skundžiamos nutarties turinio matosi, kad apygardos teismas, atsižvelgęs į aplinkybių visumą, padarė išvadą, jog šioje proceso stadijoje nėra pagrindo kaltinamajam skirti švelnesnes kardomąsias priemones, nes nei viena jų, nei jų kompleksas nebus pakankamos priemonės užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų darymui. Kaltinamojo skunde dėstomi argumentai dėl kitų švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo galimybės nepaneigia būtinumo šioje proceso stadijoje ir toliau Š. B. taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymas nenustato, kokio dydžio užstatas kokiu atveju turėtų būti sumokėtas, kad būtų pasiekti ir užtikrinti kardomųjų priemonių tikslai, tačiau savaime suprantama, kad kuo pavojingesnės nusikalstamos veikos padarymu asmuo yra kaltinamas ir kuo griežtesnė bausmė jam gresia, tuo užstatas turėtų būti didesnis, kad ši kardomoji priemonė būtų pakankamas garantas BPK 119 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į nusikaltimų, kurių padarymu kaltinamas Š. B., pobūdį, sunkumą, gresiančios bausmės dydį, jį charakterizuojančius duomenis, skunde nurodyta 20 000 Eur suma nėra adekvati, jog užtikrintų BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą. Kitos skunde nurodomos švelnesnės kardomosios priemonės – intensyvi priežiūra ir dokumentų paėmimas ar visų šių kardomųjų priemonių kompleksas šioje proceso stadijoje taip pat nebus pakankamos priemonės užtikrinti tinkamą kaltinamojo dalyvavimą procese ir netrukdomą bylos nagrinėjimą bei užkardyti naujų nusikalstamų veikų darymą. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija pritaria apygardos teismo išvadai, kad nė viena švelnesnė kardomoji priemonė ar jų kompleksas nebus pakankamos užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.

11. Kaltinamojo skundo argumentai apie kitiems kaltinamiesiems taikomas švelnesnes kardomąsias priemones nesuteikia pagrindo kitaip vertinti kaltinamajam Š. B. taikomos kardomosios priemonės pagrįstumą. Šios aplinkybės negali nulemti jo procesinės padėties. Pažymėtina, kad teismas, skirdamas kardomąsias priemones kaltinamiems asmenims ir pratęsdamas jų terminą, individualiai įvertina kiekvieno iš jų atžvilgiu kardomųjų priemonių skyrimo pagrindus ir sąlygas bei kitas reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. Taigi, teismas nėra saistomas sprendimais dėl kitiems kaltinamiesiems taikomų kardomųjų priemonių pobūdžio, konkrečios kardomosios priemonės taikymas (jos termino tęsimas) asmeniui nulemtas visumos individualių aplinkybių įvertinimo. Kaip jau buvo nurodyta, skundžiamoje nutartyje teismas padarė pagrįstą, taip pat ir tinkamai individualizuotą, išvadą, kad šioje bylos proceso stadijoje nėra pagrindo kaltinamajam Š. B. taikyti švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą.

12. Griežčiausia kardomoji priemonė suvaržo kaltinamojo teises, tačiau, atsižvelgiant į pareikštų kaltinimų pobūdį, sunkumą, Š. B. teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo, nes kuo sunkesnės ir sudėtingesnės nusikalstamos veikos tiriamos, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisinamas. Nei bendra suėmimo taikymo kaltinamajam trukmė, nei skundžiama teismo nutartimi jam nustatytas suėmimo taikymo terminas nėra neproporcingai per ilgas ir, aukštesniojo teismo vertinimu, yra adekvatus kaltinamojo galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumui, asmenybės pavojingumui bei viešojo intereso apsaugos užtikrinimui. Š. B. suėmimo terminas pratęstas nustačius BPK numatytas šios kardomosios priemonės taikymo sąlygas bei pagrindus, nurodytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, kurie šiuo metu neišnykę. Tokioje situacijoje asmens laisvės suvaržymas, siekiant įvykdyti teisingumą dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, yra pateisinamas, proporcingas ir nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, ar BPK reikalavimų.

13. Kaltinamasis skunde nurodo apie tai, kad po jo sulaikymo Lietuvos Respublikoje su juo nebuvo atliktas joks procesinis veiksmas, tačiau tame pačiame skunde pats nurodo ir apie tokių veiksmų atlikimą ikiteisminio tyrimo metu. Šiuo metu baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu yra perduota Kauno apygardos teismui. Šią bylą sudaro 49 tomai. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ matosi, kad pirmasis teisiamais posėdis įvyko 2025 m. sausio 15 d., kiti teisiamieji posėdžiai suplanuoti 2025 m. sausio 31 d., 2025 m. kovo 31 d., 2025 m. balandžio 28 d., 2025 m. gegužės 19 d., 2025 m. gegužės 26 d. ir 2025 m. birželio 17 d. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, jog procesas yra vilkinamas.

14. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, kaltinamojo Š. B. skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartimi pratęstas suėmimo terminas paliekamas galioti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

kaltinamojo Š. B. skundą atmesti ir dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartimi pratęstą Š. B. suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.