Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Virginijos Liudvinavičienės ir Evaldo Pašilio,

teismo posėdyje vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo suimto kaltinamojo Š. B. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. birželio 18 d. nutarties, kuria kaltinamajam Š. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. birželio 22 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Š. B. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 7 straipsnio 12 punkte, 25 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, BK 300 straipsnio 2 dalyje, BK 302 straipsnio 1 dalyje.

1.2. Nusikalstamų veikų, kurių padarymu kaltinamas Š. B., aplinkybės išsamiai išdėstytos skundžiamoje Kauno apygardos teismo nutartyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4.1. Skundžiamoje teismo nutartyje pateikti argumentai prieštarauja byloje surinktiems duomenims, taip pat elementariai teisinei logikai bei byloje atliktiems veiksmams. Pagal teismų praktiką gresiančios bausmės dydis priskiriamas prie aplinkybių, galinčių sudaryti pagrindą skirti suėmimą, tačiau ši aplinkybė negali būti esminė ir nulemianti tokios kardomosios priemonės taikymą. Teismo argumentai dėl šios aplinkybės skundžiamoje nutartyje yra prieštaringi, teismas remiasi prielaidomis, o ne faktais.

4.6. Kitiems asmenims, kurie kitose bylose buvo kaltinami padarę įvairius sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, kardomosios priemonės pakeistos švelnesnėmis – dokumentų paėmimu, intensyvia priežiūra, užstatu ir tokiu būdu užtikrintas jų dalyvavimas bylos nagrinėjime. Be to, teismas leido kaltinamiesiems važiuoti atostogauti į užsienį. Tačiau nagrinėjamu atveju teismas minėta suformuota teismų praktika nesivadovavo.

III. Skundą nagrinėjančio teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo Š. B. skundas atmetamas.

6. Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (toliau – ir LITEKO) esančiais duomenimis, išnagrinėjusi kaltinamojo skundo argumentus, sprendžia, kad Kauno apygardos teismo 2025 m. birželio 18 d. nutartis, kuria Š. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams, yra teisėta ir pagrįsta. Apygardos teismas, priešingai nei teigiama skunde, tinkamai įvertino teisiškai reikšmingas aplinkybes kardomajai priemonei – suėmimui pratęsti, laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų ir nenukrypo nuo nacionalinių bei tarptautinių teismų formuojamos praktikos, jog asmeniui atimti laisvę galima tik teisės aktuose nustatytais pagrindais.

7. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia, priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis Š. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tai ne kartą pažymėta ir ankstesnėse teismų, sprendusių kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės taikymo klausimus ir nagrinėjusių atitinkamus skundus, nutartyse. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad šioje proceso stadijoje teismas byloje esančius duomenis vertina tik tiek, kiek tai susiję su kardomųjų priemonių taikymo sąlygų ir pagrindų nustatymu, tačiau galutinės išvados dėl inkriminuojamų aplinkybių ir jas patvirtinančių duomenų pripažinimo įrodymais bus padarytos pirmosios instancijos teismo, išnagrinėjusio bylą. Baudžiamojoje byloje esančių faktinių duomenų (liudytojų parodymai, specialistų išvados, asmens parodymo atpažinti pagal jo nutrauką protokolai, parodymų patikrinimo vietoje, kratų ir daiktų apžiūrų protokolai, tarnybiniai pranešimai bei kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga) pakanka pagrįstam manymui, kad Š. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, ir kardomosios priemonės taikymui.

8. Š. B. kaltinamas padaręs be kita ko, nusikalstamą veiką, kuri priskiriama labai sunkiems nusikaltimams, ir už kurią baudžiamuoju įstatymu numatyta didesnė negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, todėl BPK 122 straipsnio 8 dalyje numatyta suėmimo skyrimo sąlyga nustatyta.

9. Kauno apygardos teismas kardomosios priemonės – suėmimo terminą Š. B. pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. pagrįstai manant, kad būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei daryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus.

10. Kardomoji priemonė suėmimas skiriama ar jos terminas pratęsiamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu atsižvelgiant į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes (BPK 122 straipsnio 2 dalis). Š. B. kaltinamas dviejų apysunkių (BK 300 straipsnio 2 dalis, 302 straipsnio 1 dalis) ir vieno labai sunkaus (BK 25 straipsnio 4 dalis, 7 straipsnio 12 punktas, 260 straipsnio 3 dalis) nusikaltimų padarymu, už kurį įstatymas numato tik itin griežtą laisvės atėmimo bausmę be jokių alternatyvių bausmių (BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo dešimties iki penkiolikos metų). Tai, kad įstatymas už kaltinamajam inkriminuojamą nusikaltimą nenumato jokių kitų alternatyvių bausmių, padidina riziką, kad asmuo gali pasislėpti nuo teismo. Nors gynėjas skunde pagrįstai akcentuoja, kad nusikalstamų veikų, kurių padarymu kaltinamas asmuo, sunkumas ir sankcijoje nustatytos bausmės griežtumas nėra absoliuti sąlyga griežčiausios kardomosios priemonės taikymui, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju šio pagrindo egzistavimą patvirtina ir kitos aplinkybės, kurias teisingai vertino Kauno apygardos teismas, pratęsdamas Š. B. suėmimo terminą. Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto pagrindo buvimo, bausmės griežtumą tinkamai įvertino kaltinamojo Š. B. turimų socialinių ryšių, jo asmenybės, kitų bylos aplinkybių kontekste.

11. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad nuo 2019 m. iki sulaikymo (2024 m.) kaltinamasis Š. B. gyveno Jungtinėje Karalystėje, nors išvykimo oficialiai deklaravęs nebuvo. Kauno apygardos teismas pagrįstai akcentavo byloje esantį 2019 m. kovo 22 d. tarnybinį pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad kaltinamasis žinojo apie jo atžvilgiu vykdomą ikiteisminį tyrimą – 2019 m. vasario 13 d. jam buvo įteiktas šaukimas 2019 m. kovo 13 d. atvykti į ikiteisminio tyrimo įstaigą, tačiau Š. B. nustatytu laiku neatvyko ir apie neatvykimo priežastis pareigūnų neinformavo. Nors kaltinamasis skunde nurodo, kad ryšius su savo šeima – sugyventine E. R. ir dviem vaikais palaikė nuotolinėmis priemonėmis, tačiau tai, teisėjų kolegijos vertinimu, nepatvirtina tvirtų šeiminių ryšių. Be to, priešingai nei teigiama skunde, ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo sugyventinės E. R. duoti parodymai nepatvirtina aplinkybės apie tvirtus kaltinamojo socialinius ryšius. Apklausiama liudytoja, paklausta apie tai, ar Š. B. išvykus į Jungtinę Karalystę ji su juo susitikdavo, susiskambindavo, E. R. atsakė, jog į šį klausimą nenorėtų atsakyti. Apklausos metu ji nurodė ir tai, jog nežinojo, kur kaltinamasis buvo išvykęs, nes jis jos apie tai neinformavo. Į šias aplinkybes dėmesį atkreipė ir Kauno apygardos teismas. Svarbu įvertinti ir kaltinamajam inkriminuojamų nusikaltimų pobūdį – jis, galimai veikdamas organizuotoje grupėje, tarptautiniu mastu galėjo įvykdyti labai sunkiems nusikaltimams priskiriamą nusikalstamą veiką, o tai leidžia spręsti apie asmens turimus tamprius ryšius būtent užsienio valstybėse. Skunde akcentuojama, kad kaltinamasis Lietuvoje turi gyvenamąją vietą, tačiau pirmiau aptartų aplinkybių kontekste ši aplinkybė nemažina galimos kaltinamojo pabėgimo (pasislėpimo) nuo jo atžvilgiu vykdomojo baudžiamojo proceso, rizikos. Lietuvos Respublikoje Š. B. neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, jo nuo 2019 m. iki sulaikymo su Lietuva nesiejo jokie darbiniai ryšiai. Nors į bylą pateikti duomenys, kad, paleistas iš suėmimo, Š. B. būtų įdarbintas, atsižvelgiant į jau aptartų aplinkybes, nėra pagrindo manyti, kad darbiniai ryšiai būtų pakankami kaltinamojo siekio pabėgti (pasislėpti) nuo baudžiamojo proceso rizikai pašalinti. Teisėjų kolegija, įvertinusi BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių visumą, sutinka su apygardos teismo išvada, kad yra pagrindas manyti, jog, būdamas laisvėje, Š. B. gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

12. Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nustatė ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo pagrindą, t. y. pagrįstą manymą, kad, būdamas laisvėje, kaltinamasis gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šį suėmimo termino pratęsimo pagrindą apygardos teismas taip pat nustatė teisingai. Kaltinamojo gynėjo skundo argumentai, jog suėmimo termino pratęsimas pagrįstas tik prielaidomis ir neparemtas jokiomis kitomis aplinkybėmis, atmestinas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo, kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį, padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.

13. Konkrečiu atveju Š. B. kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo, patenkančio į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą, padarymu. Kauno apygardos teismas, pratęsdamas suėmimo terminą Š. B., atsižvelgė į tai, kad nusikaltimas, kurio padarymu jis kaltinamas, yra tarptautinio pobūdžio ir galimai buvo vykdomas ilgą laiko tarpą, gerai organizuotoje grupėje, galėjo būti iš anksto suplanuotas, galimai neteisėtai disponuota labai dideliais narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiais. Todėl kyla abejonių dėl kaltinamojo legalaus pajamų šaltinio turėjimo. Nors, kaip teigiama skunde, byloje esantys duomenys ir patvirtina aplinkybes apie kaltinamojo Lietuvoje turėtus darbinius santykius iki jo išvykimo į Jungtinę Karalystę, tačiau duomenų, patvirtinančių jo oficialias pajamas, išvykus į užsienį, nėra. Kaltinimo, padarius nusikalstamą veiką, susijusią su neteisėtu disponavimu labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, turinys duoda pagrindą manyti, kad Š. B. galėjo veikti, turėdamas savanaudiškų tikslų, galimai siekdamas gauti neteisėtų pajamų. Todėl aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas suėmimo termino pratęsimo pagrindas nustatytas pagrįstai.

14. Skunde kaltinamasis akcentuoja aplinkybes apie šeiminę padėtį, tvirtus socialinius ryšius (turi nuolatinę gyvenamąją vietą, sugyventinę, augina du vaikus, yra gavęs darbo pasiūlymą, darbdavių charakterizuojamas teigiamai), kurios yra reikšmingos, tačiau, teisėjų kolegijos manymu, nepakankamos paneigti egzistuojančią naujų nusikalstamų veikų darymo ateityje bei kaltinamojo bėgimo (slėpimosi) nuo baudžiamojo persekiojimo riziką. Kaip pagrįstai pastebėta skundžiamoje nutartyje, deklaruojami kaltinamąjį siejantys šeiminiai ir socialiniai ryšiai nelaikytini jo galimo nusikalstamo elgesio bei slėpimosi riziką eliminuojančiu faktoriumi.

15. Kaltinamasis Š. B. skunde teigia, kad BPK 119 straipsnyje numatytus kardomųjų priemonių tikslus galima pasiekti jam paskirtomis keliomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, kaip kad paskirtomis kitiems šioje byloje kaltinamiems asmenims. Sutikti su šia pozicija nėra pagrindo. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, neišvengiamai suvaržo suimto asmens teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau ir – Konvencija, EŽTK) 5 straipsnio nuostatose. Suėmimo taikymo pratęsimas gali būti pateisinamas tais atvejais, kuomet viešasis interesas, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, nusveria EŽTK 5 straipsnyje nustatytą pagarbos asmens laisvei taisyklę (EŽTT sprendimas byloje Kudła prieš Lenkiją, peticijos Nr. 30210/96). Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, jog viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai).

16. Teisėjų kolegija sprendžia, kad kaltinamajam pareikšto kaltinimo kontekste, įvertinus tikslą užtikrinti kardomųjų priemonių paskirtį, eliminuoti ar bent sumažinti naujų nusikalstamų veikų grėsmės riziką, nėra pagrindo manyti, jog kaltinamajam suėmimas galėtų būti pakeistas į švelnesnes kardomąsias priemones – intensyvią priežiūrą, užstatą ar rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Nėra pagrindo spręsti, jog kaltinamojo nurodytos kardomosios priemonės būtų efektyvios, siekiant sumažinti naujų nusikalstamų veikų padarymo riziką. Jomis gali būti sumažinta galimo kaltinamojo pasislėpimo rizika, tačiau galimybė daryti panašaus pobūdžio naujas nusikalstamas veikas, veikti kartu su kitais asmenimis ar per kitus asmenis, neteisėtai disponuojant narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis nebūtų eliminuota. Dėl kardomosios priemonės – užstato pažymėtina, jog baudžiamojo proceso įstatymas nenumato, kokio dydžio užstatas kokiu atveju turėtų būti sumokėtas, kad būtų pasiekti ir užtikrinti kardomųjų priemonių tikslai, tačiau susiklosčiusioje teismų praktikoje laikoma, kad kuo pavojingesnės nusikalstamos veikos padarymu asmuo yra kaltinamas ir kuo griežtesnė bausmė jam gresia, tuo užstato suma turėtų būti didesnė kardomųjų priemonių tikslams pasiekti. Kaltinamojo skunde įvardinta 20 000 Eur suma galimam užstatui, atsižvelgus į pirmiau minėtas aplinkybes, kaltinamajam gresiančios bausmės dydį, nelaikytina pakankama, jog užtikrintų BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą. Minėto dydžio užstatas yra neadekvatus, o galimas tik tam tikrų pajamų, be to, net ne paties kaltinamojo (skunde nurodo, kad užstatą sumokėtų sesuo) netekimas, todėl nėra tinkama priemonė eliminuoti galimas rizikas. Kitos, dar švelnesnės už intensyvią priežiūrą ir užstatą kardomosios priemonės taip pat nebūtų efektyvios ir jas taikant kardomųjų priemonių tikslai nebūtų pasiekti. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo metu kaltinamajam Š. B. taikoma griežčiausia kardomoji priemonė yra adekvati jo galimai padarytų nusikalstamų veikų ir asmenybės pavojingumui, jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų. Pagrindo išvadai, kad dabartinėje baudžiamojo proceso stadijoje (baudžiamojoje byloje atliekamas įrodymų tyrimas, vyksta liudytojų apklausos, kaltinamasis nurodė parodymus duosiantis po visų proceso dalyvių apklausų, teisiamųjų posėdžių grafikas sudarytas iki 2025 m. spalio 30 d.) suėmimą galima būtų pakeisti į skunde minimas švelnesnes kardomąsias priemones, nėra. Kaltinamojo skunde išdėstyti argumentai dėl kitų, švelnesnių, kardomųjų priemonių taikymo galimybės nepaneigia būtinumo ir toliau suimtajam taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Šiame baudžiamajame procese viešąjį interesą sudaro ne tik siekis izoliuoti nuo visuomenės linkusį nusikalsti asmenį, bet ir netrukdomai ištirti bei teisiškai įvertinti galimai padarytą pavojingą nusikalstamą veiką, kas šiuo atveju neabejotinai nulemia pateisinamą asmens laisvės ribojimą ir leidžia toliau taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą. Tai, kad byloje kitiems kaltinamiesiems yra paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės, taip pat nesudaro pagrindo šiuo metu Š. B. taikomos kardomosios priemonės pakeisti švelnesne. Pažymėtina, kad skiriant asmenims kardomąsias priemones kiekvienu atveju teismas individualiai įvertina kardomųjų priemonių taikymo būtinybę, kaltinamojo asmenybę bei kitas reikšmingas aplinkybes, todėl vien tai, kad šiuo atveju byloje kitiems asmenims yra taikomos kitokios kardomosios priemonės, negali nulemti Š. B. taikomos kardomosios priemonės.

17. Skunde teigiama, kad teismas nepakankamai įvertino kardomosios priemonės taikymo trukmę – kaltinamasis suėmime laikomas jau 15 mėnesių, tačiau nei bendra suėmimo taikymo Š. B. trukmė (skundžiama nutartimi pratęsus suėmimą, suėmimo trukmė sudarys 18 mėnesių), nei skundžiama teismo nutartimi kaltinamajam nustatytas suėmimo pratęsimo terminas nėra per ilgas ir nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų maksimalių griežčiausios kardomosios priemonės taikymo terminų. Teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai įvertino bylos sudėtingumą, jos apimtį ir padarė pagrįstą išvadą dėl suėmimo termino pratęsimo dar trims mėnesiams. Bylos nagrinėjimas tęsiamas pagal iš anksto numatytą intensyvų teismo posėdžių grafiką. Todėl, priešingai, nei teigiama skunde, nei bendra Š. B. taikomo suėmimo trukmė, nei skundžiama teismo nutartimi kaltinamajam pratęstas suėmimo taikymo terminas taip pat nėra per ilgi ir yra adekvatūs kaltinamojo galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumui, viešojo intereso užtikrinimui. Nors kardomoji priemonė kaltinamajam, dėl kurios jis patiria nepatogumų, taikoma nuo 2024 m. kovo 22 d., tačiau kiek ilgai ši procesinė prievartos priemonė turi būti taikoma ir kada jos taikymas praranda reikalingumą, kiekvienu atveju sprendžia teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis. Konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo teisės ir interesai yra suvaržomi, pažeidžiant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei BPK reikalavimus, dėl kurių kaltinamasis turėtų būti paleistas iš suėmimo, paskiriant kitas švelnesnes kardomąsias priemones.

18. Nors suėmimas neišvengiamai suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau, netaikant griežčiausios kardomosios priemonės, kaip minėta, nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų. Kaltinamojo Š. B. teisės suvaržytos, laikantis įstatyme numatytų reikalavimų, nepažeidžiant proporcingumo principo, o jam taikomos griežčiausios kardomosios priemonės panaudojimas pateisinamas nusikaltamų veikų, kurių padarymu jis kaltinamas, sunkumu.

19. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti skundžiamą nutartį skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2025 m. birželio 18 d. nutartimi pratęstas suėmimo terminas paliekamas galioti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti galioti Kauno apygardos teismo 2025 m. birželio 18 d. nutartimi kaltinamajam Š. B. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. birželio 22 d.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.