- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-19
- Bylos Nr.
- e2A-1539-945/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08363-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Bartninkas, Simona Dementavičienė, Lina Žemaitienė
- Atsakovas
- V. G.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Simonos Dementavičienės ir Linos Žemaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui V. G. dėl be pagrindo įgytų lėšų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) (toliau – ieškovė) prašė teismo dokumentinio proceso tvarka priteisti ieškovei iš atsakovo V. G. (toliau – atsakovas) 7 130,94 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovė nurodė, kad šalys 2023 m. rugsėjo 29 d. sudarė darbo sutartį, kurios pagrindu atsakovas dirbo produktų vadybininku. Dėl ieškovės buhalterio klaidos atsakovui be pagrindo buvo išmokėtas atsakovui nepriklausantis darbo užmokestis už 2024 m. sausio, vasario ir kovo mėn. Iš viso laikotarpiu nuo 2024 m. vasario mėn. iki 2024 m. balandžio mėn. atsakovas iš ieškovės be teisinio pagrindo gavo 7 130,94 Eur sumą (2 380,94 Eur + 2 250 Eur + 2 500 Eur). Ieškovė 2024 m. balandžio 17 d. atsakovo elektroninio pašto adresu išsiuntė reikalavimą grąžinti be pagrindo gautas pinigines lėšas, tačiau ieškovės reikalavimas per jos nustatytą terminą nebuvo įvykdytas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apylinkės teismas 2024 m. liepos 25 d. preliminariu sprendimu patenkino ieškinį ir priteisė ieškovei iš atsakovo 7 130,94 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. liepos 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 564 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Šalies argumentai
4. Atsakovas pateikė prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo, prašydamas panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 25 d. preliminarų sprendimą ir atmesti ieškinį. Atsakovas nurodė, kad, pasibaigus bandomajam laikotarpiui, atsakovui buvo pradėtas mokėti didesnis darbo užmokestis. Tokia sąlyga buvo numatyta darbo sutartyje. Ieškovė nereiškė priekaištų dėl atsakovo atlikto darbo kokybės, atsakovas darbą stengėsi atlikti nepriekaištingai, tam skirdamas papildomas laiko sąnaudas. Atsakovui nekilo abejonių, kad toks darbo užmokestis, koks buvo išmokėtas, jam buvo išmokėtas pagrįstai. Ieškovė neįrodė visų sąlygų nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti, t. y. ji nepagrindė, kad lėšas atsakovas gavo be teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.), neįrodė, jog negali savo teisių (jei lėšos buvo pervestos per klaidą) apginti kitais būdais. Tai, kad atsakovui išmokėtas darbo užmokestis nebuvo išmokėtas neteisėtai, patvirtina aplinkybė, jog kitas darbuotojas 3 mėnesius nesikreipė dėl jam neišmokėto darbo užmokesčio. Teismas nevertino Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.241 straipsnio reguliavimo, kuriuo draudžiama išreikalauti lėšas, net įgytas ir be teisėto pagrindo, t. y. darbo užmokestį ir jam prilygintas išmokas, jeigu gavėjas veikė sąžiningai arba nebuvo padaryta sąskaitybos klaidos. Atsakovas nebuvo nesąžiningas, jis niekaip neįtakojo ieškovės nurodytų sumų išmokėjimo atsakovui. Taip pat neįrodyta, jog ieškovė, pervesdama darbo užmokestį atsakovui, padarė sąskaitybos klaidą. Ieškovė turi prielaidas spręsti dėl ieškovės buhalterio civilinės atsakomybės, jeigu šis dėl kažkokių priežasčių be pagrindo išmokėjo lėšas darbuotojui, nors tų lėšų neturėjo išmokėti, ir tokių lėšų nėra kaip išsireikalauti.
Atsiliepimas
5. Ieškovė atsiliepime į atsakovo prieštaravimus prašė palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 25 d. preliminarų sprendimą, priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškovė nurodė, kad po bandomojo laikotarpio atsakovui darbo sutartimi buvo sulygtas 2 035,05 Eur mėnesio darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių, proporcingai dirbtam laikui. Atsakovui kiekvieną mėnesį buvo įteikiamas atsiskaitymo lapelis su apskaičiuotu darbo užmokesčiu, todėl jis žinojo, koks darbo užmokestis jam priklauso. Atsakovas, matydamas, kad 3 mėnesius gauna jam nepriklausančias dideles pinigų sumas, apie tai nepranešė ieškovei, o šiai pareikalavus grąžinti be pagrindo įgytas lėšas, atsisakė tai daryti ir nutraukė darbo sutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2025 m. balandžio 1 d. galutiniu sprendimu paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 25 d. preliminarų sprendimą, priteisė ieškovei iš atsakovo 7 130,94 Eur be pagrindo įgytų lėšų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. liepos 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 451,60 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
7. Teismas konstatavo, kad byloje ginčas kilo tik dėl to, ar atsakovo praturtėjimui yra teisinis pagrindas, byloje nėra ginčijamos kitos aplinkybės, t. y., jog ieškovė atliko pavedimus atsakovui, atsakovui pervestos piniginės lėšos priklausė ieškovei.
8. Teismas nurodė, kad atsakovas laikėsi pozicijos, jog jis visas lėšas gavo kaip savo darbo užmokestį. Teismas, vertindamas šią atsakovo poziciją ir šalių sudarytos darbo sutarties turinį, pažymėjo, kad šalys sutarė dėl konkretaus dydžio darbo užmokesčio, kuris įtvirtintas darbo sutarties 1.3 punkte tiek bandomojo laikotarpio metu, tiek jam pasibaigus. Teismas nustatė, kad, remiantis ieškovės pateiktais priskaitymų – išskaitymų žiniaraščiais, atsakovui buvo mokamas būtent darbo sutarties 1.3 punkte nurodytas atlygis, pagal kurį buvo apskaičiuojama nedarbo pašalpa, mokėtini mokesčiai ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos. Teismas nusprendė, kad atsakovo nurodytų aplinkybių, jog ieškovės atlikti 2 380,94 Eur, 2 250 Eur ir 2 500 Eur mokėjimai yra jo darbo užmokestis už 2024 m. sausio, vasario ir kovo mėn., nepatvirtina byloje esantys įrodymai. Teismas pažymėjo, kad atsakovas teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti konkrečių su ieškovės direktoriumi sudaryto susitarimo dėl papildomo darbo užmokesčio atsakovui aplinkybių, t. y. negalėjo paaiškinti, ar tai yra kintama darbo užmokesčio dalis, priemoka už papildomą darbą ar papildomų užduočių vykdymą, ar premija už gerus darbo rezultatus. Duomenų, kad atsakovui turėjo būti mokamas kitoks, nei darbo sutartyje nurodytas darbo užmokestis, neturėjo ir liudytojas A. J., kuris atlikdavo pavedimus ieškovės darbuotojams.
9. Teismas nurodė, kad liudytojas A. J. teismo posėdžio metu paaiškino, jog papildomų mokėjimų pervedimas atsakovui buvo A. J. techninė klaida, įvykusi dėl to, kad jis, atlikdamas grupinį darbo užmokesčio mokėjimą ieškovės darbuotojams, tarp jų ir M. S. su atsakovu, nukopijavo ne M. S., bet atsakovo banko sąskaitos numerį, sukurtą mokėjimo ruošinį su neteisingai nurodytu M. S. banko sąskaitos numeriu naudojo iki tol, kol ieškovės direktorius informavo, jog ieškovės darbuotojas M. S. jau kurį laiką negauna darbo užmokesčio. Teismas pažymėjo, kad šiuos liudytojo A. J. parodymus patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Iš pateiktų grupinio mokėjimo išrašų teismas nustatė, jog atsakovas į savo banko sąskaitą gaudavo du mokėjimus, t. y. savo darbo užmokestį ir kitą mokėjimą. Jei atsakovui iš tiesų turėjo būti mokamas koks nors darbo užmokesčio priedas, priemoka ar premija, teismo vertinimu, nėra suprantama, kodėl tai buvo atliekama dviem skirtingais mokėjimo pavedimais tą pačią dieną. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai taip pat buvo perduodami duomenys apie atsakovui priskaičiuotą darbo užmokestį pagal ieškovės priskaitymų – išskaitymų žiniaraščius.
10. Teismas konstatavo, kad atsakovui 2024 m. vasario 6 d. ieškovės pervesti 2 380,94 Eur, 2024 m. kovo 5 d. pervesti 2 250 Eur, 2024 m. balandžio 5 d. pervesti 2 500 Eur be teisėto pagrindo ir tai padaryta dėl sąskaitybos klaidos, kurią konstatavus nėra pagrindo spręsti, jog ieškovė negali reikalauti iš atsakovo jam išmokėtų sumų, viršijančio šalių sulygtą darbo užmokestį, grąžinimo. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje tokia techninė klaida, kai mokėjimo pavedimas atliekamas asmeniui, neturinčiam teisės gauti darbo užmokesčio, prilyginama sąskaitybos klaidai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2007). Kadangi sąskaitybos klaidomis pripažįstamos ne tik klaidos, padarytos atliekant aritmetinius skaičiavimus, teismas paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 25 d. preliminarų sprendimą. Vertindamas atsakovo argumentus, kad egzistuoja pagrindas ieškovei reikalauti atsakovui dėl techninės klaidos pervestų lėšų iš šią techninę klaidą padariusio darbuotojo, teismas pažymėjo, jog tai nepaneigia paties atsakovo pareigos grąžinti be pagrindo gautas lėšas, juo labiau, kad atsakovas neturėjo pagrindo traktuoti papildomai gautus mokėjimus kaip savo darbo užmokestį, todėl būtent jis turi pareigą grąžinti tai, ką įgijo be teisėto pagrindo.
11. Teismas nustatė, kad Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 25 d. preliminariu sprendimu ieškovei iš atsakovo buvo priteistos 564 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 80 Eur žyminis mokestis ir 484 Eur išlaidos advokato pagalbai. Iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos ieškovė patyrė 2 044,90 Eur papildomas išlaidas advokato pagalbai už atsiliepimo į prieštaravimus, rašytinių paaiškinimų parengimą, atstovavimą teismo posėdžiuose. Teismas konstatavo, kad nurodytos išlaidos advokato pagalbai neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytų maksimalių dydžių. Teismas pažymėjo, jog bendra teismo posėdžių trukmė yra 2 val., o ieškovė nurodė, kad teismo posėdžiuose sugaišo 3 val., taikydama 157,30 Eur valandinį įkainį. Atsižvelgęs į tai, teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 2 451,60 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, jį sumažindama 157,30 Eur suma.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. galutinį sprendimą ir priimti naują galutinį sprendimą – panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 25 d. preliminarų sprendimą ir atmesti ieškinį, priteisti ieškovui iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad egzistuoja visos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos. Ieškovė neįrodė, kad negali savo teisių (jei lėšos buvo pervestos per klaidą) apginti kitais būdais. Ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 151 straipsniu, gali reikalauti atlyginti žalą iš kalto dėl nepagrįsto lėšų pervedimo darbuotojo. Liudytoju apklaustas A. J. teismo posėdžio metu pripažino, kad papildomų mokėjimų pervedimas atsakovui buvo jo techninė klaida. Atsakovas argumentus dėl nepagrįsto praturtėjimo instituto (ne)taikymo buvo išdėstęs teismui, tačiau teismas iš esmės dėl jų nepasisakė. Dar daugiau, teismas nurodė, kad, nepaisant to, jog darbdavys turi teisę reikalauti žalos atlyginimo iš darbuotojo, pervedusio atsakovui prašomas priteisti lėšas, tai nesudaro pagrindo spręsti dėl atsakovo pareigos grąžinti išmokėtas lėšas nebuvimo. Atsakovo vertinimu, ši aplinkybė yra esminė sprendžiant apie tai, ar šioje byloje apskritai gali būti remiamasi nepagrįsto praturtėjimo institutu ir ar šis institutas gali būti taikomas.
1.2. Teismas netinkamai vertino CK 6.241 straipsnyje nustatytą draudimą išreikalauti lėšas, net įgytas ir be teisėto pagrindo, t. y. darbo užmokestį ir jam prilygintas išmokas, jeigu gavėjas veikė sąžiningai arba nebuvo padaryta sąskaitybos klaida. Ieškovė neįrodė nei atsakovo nesąžiningumo, nei sąskaitybos klaidos. Priešingai, byloje buvo patvirtintas atsakovo sąžiningumas ir kitokio pobūdžio ieškovės klaida. Teismas nepasisakė apie atsakovo sąžiningumą, o ieškovės padarytą klaidą vertino kaip sąskaitybos klaidą. Ieškovė teigė, kad atsakovas turėjo suprasti, jog jam kurį laiką yra mokamas netinkamas darbo užmokestis ir apie tai informuoti ieškovę, o to nepadaręs buvo nesąžiningas, tačiau neseniai pradėjęs dirbti atsakovas, nesant nusistovėjusio supratimo apie gautiną darbo užmokestį (jo dydį), po bandomojo laikotarpio pabaigos nei karto negavęs kitokio dydžio darbo užmokesčio nei 3 413,64 Eur, 3 393,67 Eur, 3 708,45 Eur, negalėjo suvokti, kad jam mokamas netinkamas darbo užmokestis. Darbo sutartimi apibrėžtas darbo užmokestis buvo nustatytas „proporcingas dirbtam laikui“, todėl atsakovas pagrįstai tikėjosi, kad už papildomas pastangas jam mokamas didesnis darbo užmokestis. Atsakovas nepastebėjo, kad darbo užmokestis buvo mokamas dviem pavedimais, kadangi tai galėtų būti pastebėta tik specialiai tikrinant banko sąskaitos išrašus. Atsakovas neturi finansinės apskaitos pagrindų ar teisinio išsilavinimo, todėl jam nėra suprantama, kaip yra apskaičiuojamos su darbo užmokesčiu susijusios sumos, kokia tvarka yra nustatomos ir gali būti keičiamos konkrečios darbo sutarties sąlygos, susijusios su darbo užmokesčio dydžiu. Dėl nurodytų priežasčių negalima vertinti atsakovo kaip kalto, nesąžiningo asmens, o jo veiksmų, susijusių su didesnio darbo užmokesčio gavimu, kaip tyčinių. Be to, šiame ginče turi būti atsižvelgiama į darbuotojo, kaip silpnesnės šalies, interesus.
1.3. Teismas, vertindamas, ar ieškovės atsakingo darbuotojo padaryta klaida yra sąskaitybos klaida, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2007, tačiau nurodytos bylos ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi skiriasi. Šiuo atveju darbdavio apskaitą tvarkiusio asmens padaryta klaida turėtų būti pripažįstama ne sąskaitybos klaida, o kitokio pobūdžio klaida, nes netinkamos sąskaitos numerio nurodymas negali būti priskiriamas prie sąskaitybos klaidos (darbo užmokesčio skaičiavimo ar ūkinės veiklos operacijų klaidos).
1.4. Teismas nevertino, kad net nustačius aplinkybes, jog lėšos darbuotojui buvo pervestos nepagrįstai, turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad darbuotojas buvo sąžiningas, darbdavys kelis mėnesius iš eilės padarė tą pačią techninę klaidą, o darbuotojas, tikėdamas, jog lėšas gavo pagrįstai, jas jau yra išleidęs savo poreikiams, todėl neturi ką grąžinti. Net ir nustačius, kad buvo padaryta sąskaitybos klaida, tokiu atveju turėtų būti sprendžiama ne dėl visų išmokėtų sumų, o dėl dalinio lėšų grąžinimo (pavyzdžiui, 50 proc.). Toks sprendimas būtų socialiai teisingas.
1.5. Teismas neteisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Ieškovei iš atsakovo buvo priteistas 2 451,60 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, kas, įpareigojus atsakovą grąžinti 7 130,94 Eur, dar labiau apsunkino ir taip sunkią jo padėtį. Nors byloje nenustatyta, kad ieškovės prašomos priteisti išlaidos viršija Rekomendacijose nurodytus maksimalius įkainius, tačiau byla nebuvo labai sudėtinga, ieškovė neteikė daug procesinių dokumentų, nebuvo rengiama itin daug posėdžių. Be to, bylose, ypač kylančiose iš darbo santykių, visada turi būti ieškoma pusiausvyros, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas taptų teisę į teisminę gynybą užtikrinančia, o ne ribojančia priemone. Šioje byloje susidariusi situacija pripažintina sudarančia pagrindą nukrypti nuo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, sumažinant ieškovei iš atsakovo priteistiną bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iki protingos, teisingos ir sąžiningos sumos.
Atsiliepimas
13. Ieškovė atsiliepimu prašo atmesti apeliacinį skundą, priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Atsakovui nebuvo pradėtas mokėti didesnis darbo užmokestis, nei nurodytas darbo sutartyje. Po bandomojo laikotarpio atsakovo darbo sutartimi sulygtas darbo užmokestis buvo 2 035,05 Eur neatskaičius mokesčių, proporcingai dirbtam laikui. Formuluotė „proporcingai dirbto laiko“ reiškia, kad jeigu darbuotojas dirba mažiau laiko, nei nurodyta darbo sutartyje (40 val. per savaitę), jam proporcingai mokama mažiau. Ieškovei nuo 2024 m. balandžio mėn. nustojus pervedinėti ginčo lėšas, atsakovas ieškovei nereiškė jokių pretenzijų dėl darbo užmokesčio dydžio.
2.2. Atsakovas neteisėtai gavo ieškovei priklausančias lėšas dėl ieškovės buhalterio padarytos žmogiškos klaidos, kas pagal Lietuvos Aukščiausio Teismo formuojamą praktiką yra pripažįstama sąskaitybos klaida. Šiuo atveju ne ieškovės buhalteris, padaręs žmogišką techninę klaidą, turi atsakyti prieš ieškovę dėl atsakovo be pagrindo įgyto turto, o atsakovas, nes būtent jis, gavęs jam nepriklausančias lėšas ir jas išleidęs, buvo nesąžiningas.
2.3. 2025 m. kovo 10 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovas nuolat keitė poziciją dėl to, kodėl jis gavo didesnį atlyginimą: iš pradžių atsakovas nurodė, kad tai buvo premija, nes jis su ieškovės direktoriumi žodžiu buvo sutaręs, jog gaus procentines premijas nuo pardavimų, vėliau atsakovas teigė, kad nebuvo tikslaus susitarimo, nebuvo sutarta, jog tai bus procentinė premija nuo pardavimų. Atsakovas teismo posėdžio metu iš esmės pripažino, kad nebuvo susitaręs su ieškovu dėl procentinių premijų, ką atsakovas teigė procesiniuose dokumentuose. Atsakovas patvirtino, jog atliko tik vieną pardavimą per visą darbo laiką. Apeliaciniame skunde atsakovas vėl pakeitė gynybinę poziciją, nurodydamas, kad gerai dirbo, todėl jam ieškovė mokėjo daugiau.
2.4. Ieškovė pagrįstai ieškinį grindė CK normomis, reglamentuojančiomis nepagrįsto praturtėjimo institutą, nes ieškinio faktinės aplinkybės atitiko visas nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygas.
Žemesnės instancijos teismas
2.5. Teismas nustatė sąskaitybos klaidą, todėl neturėjo pareigos pasisakyti dėl atsakovo nesąžiningumo, nes to įstatymas nereikalauja. Byloje yra įrodytas ir atsakovo nesąžiningumas, nors tai yra alternatyvi sąlyga. Atsakovo nesąžiningumas pasireiškė be pagrindo įgytų sumų negrąžinimu, atsakovui esant informuotam apie prievolę grąžinti pinigus.
2.6. Aplinkybė, kad atsakovas neturi teisinio ar finansinės apskaitos pagrindų išsilavinimo, nepanaikina DK įtvirtintos pareigos darbuotojui saugoti darbdavio turtinius ir neturtinius interesus, taip pat bendrosios pareigos elgtis apdairiai ir rūpestingai, jog nepadarytų kitam asmeniui žalos.
2.7. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodyta, kad teismas turėjo ginti atsakovą, kaip silpnesnę šalį. Tai nederėtų su teismo nepriklausomumu ir nešališkumu, kadangi teismui visos bylos šalys yra lygios.
2.8. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atsakovas teismo posėdžiuose neginčijo bylinėjimosi išlaidų dydžio, nors jos jam buvo žinomos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
15. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė atsakovui 2024 m. vasario 6 d. pervedė 2 380,94 Eur, 2024 m. kovo 5 d. – 2 250 Eur, 2024 m. balandžio 5 d. – 2 500 Eur, iš viso 7 130,94 Eur sumą. Apeliaciniame skunde atsakovas nebeginčija, kad šias lėšas jis gavo be teisinio pagrindo, tačiau atsakovas nesutinka jų grąžinti ieškovei, teigdamas, jog ieškovė šias lėšas gali atgauti DK 151 straipsnio pagrindu kaip žalos atlyginimą iš kalto dėl nepagrįsto lėšų pervedimo darbuotojo, be to, CK 6.241 straipsnyje nustatytas draudimas išreikalauti darbo užmokestį ir jam prilygintas išmokas, net įgytas ir be teisėto pagrindo, jeigu gavėjas veikė sąžiningai arba nebuvo padaryta sąskaitybos klaida.
16. CK 6.237 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis (1 dalis); nurodyta pareiga atsiranda, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas, išnyksta paskiau, išskyrus šio kodekso 6.241 straipsnyje nustatytus atvejus (2 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje vertinamas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013).
17. Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje atsakovas nebeginčija, kad ginčo lėšas gavo be teisinio pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia situacija, kai dėl ieškovės buhalterinę apskaitą tvarkančio darbuotojo padarytos klaidos atsakovui be teisinio pagrindo pervedus iš viso 7 130,94 Eur sumą, būtų laikoma, kad atsakovas neturi pareigos grąžinti ieškovei šią sumą, tą padaryti turėtų nurodytą sumą atsakovui per klaidą pervedęs ieškovės darbuotojas, akivaizdžiai prieštarautų protingumo, sąžiningumo, teisingumo principams. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nors egzistuoja pagrindas ieškovei reikalauti atsakovui dėl techninės klaidos pervestų lėšų iš šią techninę klaidą padariusio darbuotojo, tai nepaneigia paties atsakovo pareigos grąžinti be pagrindo gautas lėšas. Net ieškovei prisiteisus ginčo sumą iš ją atsakovui pervedusio darbuotojo, šis turėtų teisę tą pačią sumą atgauti iš atsakovo. Taigi, atsakovo pareiga grąžinti be teisinio pagrindo gautas lėšas neišnyktų vien dėl to, kad yra teorinė galimybė ieškovei šią sumą atgauti iš klaidą padariusio savo darbuotojo. Dėl to apeliacinio skundo argumentai, kuriais atsakovas formaliais pagrindais bando paneigti savo pareigą grąžinti be teisinio pagrindo gautas lėšas, atmetami kaip nepagrįsti.
18. Pagal CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas negali būti išreikalaujamos kaip be pagrindo įgytos sumos, be pagrindo išmokėtos kaip darbo užmokestis ir jam prilygintos išmokos, jeigu gavėjas veikė sąžiningai arba nebuvo padaryta sąskaitybos klaidos. Taigi įstatymų leidėjas nustatė dvi alternatyvias draudimo išreikalauti be pagrindo įgytą darbo užmokestį ir jam prilygintas išmokas išimtis: be pagrindo įgytų lėšų gavėjo nesąžiningumą ir sąskaitybos klaidą.
19. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nustatęs ieškovės darbuotojo padarytą sąskaitybos klaidą, konstatavo atsakovo pareigą grąžinti be pagrindo gautas lėšas. Atsakovas nesutinka su tokiu vertinimu, teigdamas, kad darbdavio apskaitą tvarkiusio asmens padaryta klaida turėtų būti vertinama ne kaip sąskaitybos klaida, o kaip kitokio pobūdžio klaida, be to, atsakovas buvo sąžiningas, todėl neturi pareigos grąžinti be teisinio pagrindo gautų lėšų arba turėtų grąžinti tik jų dalį.
20. Kadangi atsakovas, prašydamas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliaciniame skunde argumentuoja, jog ieškovės nurodyta klaida, atsižvelgiant į faktines šios bylos aplinkybes, vertintina ne kaip sąskaitybos, o kaip kitokio pobūdžio klaida, šiuo atveju teisiškai reikšminga sąskaitybos sąvokos samprata.
21. Žodis „sąskaityba“ lietuvių kalboje apibrėžiamas kaip sąskaitų tvarkymas, buhalterinė apskaita; „sąskaitininkas“ – sąskaitybos specialistas, buhalterijos darbuotojas; „sąskaita“ – atsiskaitymų ir įsipareigojimų eigos dokumentas; dokumentas, kur suskaičiuoti mokėtini pinigai; finansinių–ūkinių operacijų, įrašomų į specialias knygas, visuma, sudaroma pagal apyvartą (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius, Lietuvių kalbos institutas, 2012, p. 676; Lietuvių kalbos institutas. Lietuvių kalbos žodynas [interaktyvus]).
22. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sąskaityba gali reikšti ne tik aritmetinį darbo užmokesčio skaičiavimą, bet ir kitus veiksmus, susijusius su darbo užmokesčio apskaita ir išmokėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-701/2019).
23. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad ieškovė savo reikalavimus grindė ne aritmetine sąskaitybos klaida, bet tuo, jog jos darbuotojas, 2024 m. vasario 6 d., 2024 m. kovo 5 d. ir 2024 m. balandžio 5 d. pervesdamas darbo užmokestį už 2024 m. sausio, vasario ir kovo mėn., atsakovui į jo banko sąskaitą pervedė kitam asmeniui skirtas lėšas (iš viso 7 130,94 Eur), todėl nagrinėjamoje byloje ieškovė turėjo įrodyti, jog atsakovas nebuvo tas asmuo, kuriam priklausė 2024 m. vasario 6 d., 2024 m. kovo 5 d. ir 2024 m. balandžio 5 d. kaip darbo užmokestis pervesta iš viso 7 130,94 Eur suma.
24. Ieškovė nurodytas aplinkybes įrodinėjo buhalterinės apskaitos dokumentais, banke atliktomis operacijomis, mokėjimo nurodymais, su atsakovu sudaryta darbo sutartimi, kurioje nurodytas atsakovo atlyginimo dydis, priskaitymų – įskaitymų žiniaraščiais, darbo užmokesčio lapeliais. Ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentuose, susijusiuose su atsakovu, nefiksuota aritmetinių sąskaitybos klaidų. Iš ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentų matyti, kad 2024 m. vasario 6 d., 2024 m. kovo 5 d. ir 2024 m. balandžio 5 d. mokėjimų pavedimuose lėšų gavėju nurodytas M. S., o gavėjo sąskaitos numerio grafoje nurodytas atsakovo sąskaitos numeris. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismui pakako šių ieškovės pateiktų duomenų konstatuoti sąskaitybos klaidą, nesusijusią su aritmetiniais skaičiavimais, bet susijusią su darbo užmokesčio apskaita ir jo išmokėjimu. Atsakovas pirmosios instancijos teisme neįrodė, kad iš viso 7 130,94 Eur suma pagal DK nuostatas priklausė jam kaip darbo užmokestis ar kitos išmokos, tokių aplinkybių atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nebeįrodinėja. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškovės pateiktų įrodymų pakanka ieškovės sąskaitybos klaidai, susijusiai su darbo užmokesčio apskaita ir išmokėjimu, įrodyti, neturėjo teisinio pagrindo vertinti atsakovo sąžiningumo gaunant ginčo lėšas, kadangi, kaip minėta, CK 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytos draudimo išreikalauti be pagrindo įgytą darbo užmokestį ir jam prilygintas išmokas išimtys yra alternatyvios. Teisėjų kolegija taip pat nepasisako dėl atsakovo sąžiningumo gaunant ginčo lėšas, kadangi su tuo susijusios aplinkybės nėra reikšmingos sprendžiant dėl atsakovo pareigos grąžinti be teisinio pagrindo gautas lėšas, nustačius ieškovės padarytą sąskaitybos klaidą. Atsakovas pirmosios instancijos teisme neteikė prašymo sumažinti iš jo priteistų lėšų sumą, atsižvelgiant į jo sąžiningumą, todėl apeliacinės instancijos teisme toks prašymas negali būti teikiamas ir svarstomas (CPK 312 straipsnis).
25. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas sąskaitybos klaidos kvalifikavimo klausimą, nepagrįstai rėmėsi išaiškinimais, esančiais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2007. Teisėjų kolegija pažymi, kad sąskaitybos klaidos faktą teismai konstatuoja vadovaudamiesi įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklėmis, ištyrę ir įvertinę konkrečios bylos duomenų visumą, kuri suponuoja klaidos kvalifikavimą būtent kaip sąskaitybos, ne teisės taikymo ar kitokio pobūdžio klaidą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1355/2002; 2015 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-313/2015). Teismų precedentais remtis reikia itin apdairiai. Precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2009; 2015 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-915/2015). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2007, pateiktus išaiškinimus, tačiau neturi pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas juos vertino kaip precedentą ir juo vadovavosi, todėl su tuo susijusius apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
26. Atsakovas apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodo nesutinkantis su iš jo ieškovei priteisto bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžiu. Atsakovas teigia, kad iš jo priteista 2 451,60 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma yra pernelyg didelė, nes byla nebuvo labai sudėtinga, ieškovė neteikė daug procesinių dokumentų, nebuvo rengiama itin daug posėdžių.
27. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovas apeliaciniame skunde neginčija aplinkybės, jog ieškovės už jai suteiktas teisines paslaugas advokatui sumokėtas užmokestis neviršija Rekomendacijose nustatytų užmokesčio dydžių už tokio pobūdžio teisines paslaugas, tačiau pagrįstai teigia, jog Rekomendacijų 2 punktas ir CPK 98 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismą nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį atsižvelgti į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes.
28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų atlyginimo nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).
29. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Rekomendacijose išvardintus kriterijus, kasacinio teismo praktiką, sprendžia, kad nėra pakankamo pagrindo ieškovės sumokėtos sumos advokato pagalbai apmokėti vertinti kaip pernelyg didelio ir nepagrįsto išlaidavimo. Šiuo atveju iš dalies sutiktina su atsakovu, kad nagrinėjama byla nebuvo itin sudėtinga, didelės apimties, nereikalavo ypatingai didelių advokato darbo laiko sąnaudų. Visgi šioje byloje esminiu bylinėjimosi išlaidų dydį įtakojusiu veiksniu pripažintinas paties atsakovo procesinis elgesys, kuris ir nulėmė didesnes, nei galėjo būti, šioje byloje ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
30. Kauno apylinkės teismas 2024 m. liepos 25 d. preliminariu sprendimu patenkinęs ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteisė, be kita ko, 564 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovas neabejotinai žinojo, kad gavo jam nepriklausantį darbo užmokestį, kadangi nereiškė ieškovei pretenzijų po to, kai po trijų mėnesių nepagrįstai didelių lėšų gavimo gavo jam priklausančio dydžio darbo užmokestį. Visgi atsakovas, gavęs preliminarų sprendimą, nesiekė taikiai susitarti su ieškove dėl galimybės dalimis sumokėti nepagrįstai gautas lėšas, o pateikė prieštaravimus dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo, turėdamas suvokti, kad tokiu savo veiksmu neabejotinai padidins atsakovės patiriamas bylinėjimosi išlaidas. Būtent šis atsakovo veiksmas lėmė, kad ieškovė turėjo papildomas 2 044,90 Eur išlaidas už atsiliepimo į prieštaravimus, rašytinių paaiškinimų parengimą, atstovavimą ieškovei teismo posėdžiuose. Pirmosios instancijos teismas atlygintiną atstovavimo išlaidų sumą sumažino 157,30 Eur, nustatęs, jog bendra teismo posėdžių trukmė buvo 2 val., o ne 3 val. Kitų duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad ieškovės pirmosios instancijos teisme turėtos advokato pagalbos išlaidos yra nepagrįstos ar neproporcingai didelės, byloje nėra pateikta.
31. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovei priteista advokato pagalbos išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo suma atitinka bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, jos dydį nulėmė atsakovo elgesys proceso metu, ši suma yra ne didesnė, negu apskaičiuota pagal Rekomendacijas, todėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo pagrįstai priteista iš atsakovo.
32. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą galutinį sprendimą, kurio panaikinti ar pakeisti nėra pagrindo. Dėl to atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo galutinis sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovo apeliacinis skundas yra atmetamas, jis neturi teisės į išlaidų apeliaciniame procese atlyginimą, o ieškovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimą yra tenkinamas. Ieškovės turėtos 1 573 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodyto dydžio (2 335,90 Eur × 1,3 = 3 036,67 Eur), todėl ieškovei iš atsakovo priteisiamas 1 573 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimas.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 1 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo V. G., gimusio (duomenys neskelbtini), 1 573 Eur (tūkstančio penkių šimtų septyniasdešimt trijų eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.