Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės A. O. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės A. O. M. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Klausimo esmė

1. Ieškovė A. O. M. pateikė ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, kuriuo prašė priteisti jos naudai iš atsakovės 4 950 000 Eur turtinei ir 250 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Ieškinyje teigiama, kad dėl neteisėtų valdžios institucijų (Kauno apskrities viršininko administracijos pareigūnų, prokurorų ir teismo) veiksmų ieškovė patyrė prašomą atlyginti turtinę ir neturinę žalą. Ieškovė paaiškino, kad Kauno apskrities viršininko administracijos pareigūnų neteisėti veiksmai pasireiškė įstatymo, kurio pagrindu ieškovės tėvui turėjo būti atkurta nuosavybės teisė į žemę, nevykdymu. Prokurorai, pasak ieškovės, neatliko ikiteisminio tyrimo dėl tokių nusikalstamų valstybės valdžios pareigūnų veiksmų, o teismai nepagrįstai atmetė visus skundus dėl tėvo žemės grąžinimo ir žalos atlyginimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

8. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta ieškovės A. O. M. ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, pareikšto atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsisakyti priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, t. y. nustačius, kad teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

9. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, jog yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Pažeista asmens teisė gali būti apginta teismine tvarka tik tuo atveju, jeigu egzistuoja teisės kreiptis į teismą prielaidos ir asmuo savo teisę į teisminę gynybą realizuoja nepažeisdamas šios teisės tinkamo realizavimo sąlygų.

10. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (liet. savo iniciatyva, pagal pareigas) ieškinio priėmimo metu, kai sprendžiamas bylos iškėlimo klausimas. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą. Tuo atveju, kai nėra teisės kreiptis į teismą prielaidų, teismas atsisako priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018, 24 punktas). Viena iš aplinkybių, kurią spręsdamas klausimą dėl ieškinio priėmimo turi išsiaiškinti teismas yra – ar dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo, ar nėra įsiteisėjusios teismo nutarties dėl ieškovo atsisakymo ieškinio ar patvirtintos taikos sutarties, taip pat ar teismo žinioje nėra bylos dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-421/2022, 18 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

11. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad proceso teisėje įtvirtintas lis alibi pendens (kitur nagrinėjama byla) principas, pagal kurį draudžiama dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu ir tarp tų pačių šalių vienu metu iškelti ar nagrinėti daugiau kaip vieną civilinę bylą. Bylų tapatumas nustatomas taip pat, kaip ir ieškinių tapatumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2010).

12. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą; taip pat išsamiai pasisakyta dėl kriterijų tapačiam ieškiniui konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019, 31 punktas).

13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė A. O. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, prašydamas priteisti iš atsakovės 4 950 000 Eur neturtinei ir 250 000 Eur turtinei žalai atlyginti, kuri kilo dėl neteisėtų valdžios institucijų, prokurorų ir teisėjų veiksmų.

14. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti ieškovės pateiktą ieškinį pripažinęs jį tapačiu Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1726-803/2022 nagrinėjamam ieškiniui (pažymėtina, kad civilinės bylos pagal apeliantės atskirąjį skundą nagrinėjimo metu civilinėje byloje Nr. e2-1726-803/2022 yra priimtas sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys atmestas, dėl jo pateiktas apeliacinis skundas). Nurodytoje civilinėje byloje ieškovė buvo pareiškusi ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, prašydama priteisti iš atsakovės 4 950 000 Eur turtinei ir 250 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, kuri kilo dėl neteisėtų prokurorų veiksmų, kuriais atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl, ieškovės teigimu, neteisėtų valdžios institucijų veiksmų nusavinant ieškovės tėvo žemę.

15. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog sutampa visi pagrindiniai ieškinių (teikiamo ieškinio ir ieškinio, kurio pagrindu pradėta civilinė byla Nr. e2-1726-803/2022) elementai, t. y. ginčas kilęs tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl ieškovės ieškinį atsisakė priimti. Ieškovė su pirmosios instancijos teismo argumentais nesutinka ir teigia, kad teikiamo ieškinio ir ieškinio, nagrinėjamo civilinėje byloje Nr. e2-1726-803/2022, pagrindas iš esmės skiriasi, todėl teismas nepagrįstai konstatavo ieškinių tapatumą.

16. Byloje nėra ginčo dėl to, kad aptartų ieškinių šalys bei dalykas iš esmės sutampa, nesutariama dėl to, ar ieškovės teikiamo ieškinio ir civilinėje byloje Nr. e2-1726-803/2022 pareikšto ieškinio pagrindai sutampa.

17. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Ginčo dalyko lingvistinės formuluotės bei atskirų ieškinio pagrindo elementų formalus tapatumas ne visada reiškia tapataus ieškinio buvimą, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti bylos nagrinėjimo dalyko, kuris apima ir konkrečių faktų bei teisinių santykių nustatymą, visumą. Ir priešingai, – skirtingos lingvistinės ginčo dalyko ar pagrindo elementų formuluotės ne visada reiškia ieškinių netapatumą, nes šis klausimas turi būti sprendžiamas vertinant pareikšto ieškinio esmę, turinį bei tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2011). Naujas ieškinys yra tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020, 20 punktas). Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-421/2022, 27 punktas).

18. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1726-803/2022 pateiktu ieškiniu reikalavimą atlyginti patirtą turtinę ir neturtinę žalą ji grindė prokuroro veiksmų neteisėtumu, tuo tarpu teikiamu ieškiniu prašo įvertinti valdžios institucijų veiksmus, kuriais atsisakoma atkurti nuosavybę jos tėvo valdytą žemę. Lietuvos apeliacinis teismas, įvertinęs teikiamo ir Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1726-803/2022 pareikšto ieškinio pagrindus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl jų tapatumo.

19. Teismas konstatuoja, kad ieškovė A. O. M. tiek dabar pareikšdama ieškinį, tiek pareiškusi ieškinį jau išnagrinėtoje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1726-803/2022, iš esmės siekė to paties teisinio rezultato – priteisti jai žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, grįsdama reikalavimus neteisėtais valstybės valdžios institucijų, tarp jų ir prokurorų, teisėjų veiksmais, kuriais, pasak ieškovės, neteisėtai atsisakyta atlikti tyrimą bei apginti ieškovės pažeistas teises, siekiant įgyvendinti nuosavybės teisę į galimai užgrobtą ieškovės mirusio tėvo žemę, esančią (duomenys neskelbtini).

20. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes bei į kasacinio teismo išaiškinimus, kuriais vadovaujantis sprendžiama dėl ieškinio dalyko ir pagrindo tapatumo, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės teikiamas ieškinys laikytinas iš esmės tapačiu Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1726-803/2022 išnagrinėtam ieškiniui, kadangi abu ieškiniai grindžiami analogiškais juridiniais faktais, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai atsisakė priimti ieškovės ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu. Atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinių prielaidų naikinti ar keisti pagrįstos ir teisėtos pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliekama nepakeista (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

21. Lietuvos apeliacinis teismas taip pat pažymi, kad be nurodytos Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-1726-803/2022, įsiteisėjusiais teismų sprendimais taip pat buvo išspręsti ieškovės ir jos brolio skundai dėl galimo neteisėto nuosavybės teisių atkūrimo (Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu byloje Nr. e1-1429-244/2018 įvertinti ieškovės reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios, pasak ieškovės, dėl neteisėtų Kauno apskrities viršininko ir Nacionalinės žemės tarnybos priimtų sprendimų). Taip pat išnagrinėtos civilinės bylos dėl žalos atlyginimo, kuriose buvo keliamas valstybės civilinės atsakomybės dėl tariamai neįvykdyto nuosavybės teisių į žemę atkūrimo proceso klausimas (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 2A-126-464/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-557-313/2015), taip pat instancine tvarka vertinti ir prokurorų veiksmai atsisakant pradėti ikiteisminį tyrimą (Vilniaus apygardos teismo nutartis medžiagoje Nr. M-2-02-00618-19, Vilniaus apygardos teismo nutartis skundo medžiagoje Nr. IBPS-V- 578402-20) bei Lietuvos apeliaciniame teisme 2021 m. gruodžio 21 d. nutartimi išspręsta civilinė byla Nr. e2A-626-781/2021 dėl žalos, padarytos prokurorų ir teisėjų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, kurioje buvo atmestas ieškovės ieškinys dėl žalos, susijęs su prokuroro ir teismų procesinių sprendimų atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo žemės užgrobimo vertinimu.

22. Šios papildomos aplinkybės pagrindžia, kad ieškovės teikiamo ieškinio pagrindą sudarančios aplinkybės, t. y. tiek prokurorų, tiek teismų bei kitų valdžios institucijų veiksmai, priimant sprendimus dėl, ieškovės teigimu, jos tėvo valdytos žemės nuosavybės (ne)atkūrimo, ne kartą įvertinti, dėl ko ieškovės pakartotinai tuo pačiu pagrindu reiškiamą ieškinį atsisakyta priimti pagrįstai.

23. Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą nutartį, kurios keisti ar panaikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.