Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2YT-22515-528/2020 pagal pareiškėjos R. D. skundą dėl neteisėtų antstolės veiksmų suinteresuotiems asmenims antstolei R. G., R. A. ir A. D., kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

11. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

13. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.

14. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad antstolės R. G. kontoroje vykdomas išieškojimas iš skolininko A. D. pagal 2020 m. birželio 10 d. vykdomąjį raštą, kuris išduotas remiantis Kauno apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-964-1026/2020 dėl 8 200 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugpjūčio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 448,80 Eur ir 800 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo (vykdomosios b. l. 1). 2020 m. birželio 12 d. antstolė priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. S-20-90-8864, tą pačią dieną antstolė priėmė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-20-90-8876 bei vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-20-90-8877, kuriuos skolininkui A. D. asmeniškai įteikė 2020 m. birželio 16 d. (vykdomosios b. l. 4–7). Antstolė 2020 m. birželio 15 d., patikrinusi VĮ Registrų centro Vedybų sutarčių registro duomenis, nustatė, kad registre duomenų apie skolininko A. D. vardu sudarytas vedybų, sugyventinių ar turto padalijimo sutartis nėra (vykdomosios b. l. 8). Antstolė nustatė, kad skolininkas A. D. yra transporto priemonės OPEL ASTRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas, o duomenų apie nuosavybės teise jo turimą turtą nėra (vykdomosios b. l. 13, 14, 25, 27). Antstolė skolininko sąskaitoms taikė apribojimus, o 2020 m. birželio 29 d. antstolė priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš visų skolininko sąskaitų (vykdomosios b. l. 15, 33). Antstolė nustatė, kad skolininkas 1986 m. vasario 21 d. yra sudaręs santuoką su sutuoktine R. D., kuriai nuo 1994 m. gruodžio 29 d. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nuo 1996 m. sausio 16 d. gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šiltnamis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), kuriems registruota hipoteka; nuo 2010 m. gegužės 18 d. transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (vykdomosios b. l. 16–22, 26). Skolininko gaunamų nuo 2019 m. gegužės 17 d. išmokų tipas individualios įmonės savininkas arba tikrosios ūkinės bendrijos tikrasis narys, arba komanditinės ūkinės bendrijos tikrasis narys (vykdomosios b. l. 24). 2020 m. birželio 29 d. antstolė R. G. surašė Turto arešto aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo areštavo, pareiškėjai (skolininko sutuoktinei) R. D. priklausantį nekilnojamąjį turtą ir transporto priemonę, apribojant disponavimo teisę. Šis aktas įregistruotas Turto arešto aktų registre (vykdomosios b. l. 28–30). Antstolė 2020 m. rugsėjo 3 d. priėmė nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš skolininko sutuoktinės R. D. visų sąskaitų (vykdomosios b. l. 37, 39). 2020 m. rugsėjo 4 d. antstolė pasiūlė skolininkui per 20 dienų pateikti antstolei Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (vykdomosios b. l. 38). 2020 m. rugsėjo 4 d. antstolė surašė Turto arešto aktą (patikslintą) Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo areštavo skolininko sutuoktinei R. D. priklausančias pinigines lėšas 4 sąskaitose, šis aktas įregistruotas Turto arešto aktų registre (vykdomosios b. l. 40–45). 2020 m. rugsėjo 8 d. antstolės kontoroje gautas 2020 m. rugpjūčio 12 d. mokėjimo nurodymas AB „Swedbank“, iš kurio matyti, kad A. D. pervedė pareiškėjai R. D. 3 000 Eur (vykdomosios b. l. 46). 2020 m. rugsėjo 8 d. antstolė kontoroje gautas R. D. skundas dėl antstolės veiksmų. Antstolė 2020 m. rugsėjo 15 d. patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino ir jį kartu su vykdomąja byla Nr. 0090/20/00562 perdavė nagrinėti Kauno apylinkės teismui (b. l. 4–6, vykdomosios b. l. 47, 48). (duomenys neskelbtini) pareiškėja R. D. ir suinteresuotas asmuo A. D. sudarė povedybinę sutartį, kuria susitarė dėl sutuoktinių turtui taikomo teisinio režimo – nuo šios sutarties įsigaliojimo dienos visas turtas ir prievolės po šios sutarties sudarymo ir turtas, įgytas asmeninės nuosavybės teise iki šios sutarties pasirašymo (dovanotas, paveldėtas) yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjos R. D. skundo dėl neteisėtų antstolės. Su šia pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka pareiškėja ir pateikė dėl jos atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti jos sąskaitų areštą, nes po 2020 m. rugsėjo 14 d. povedybinės sutarties pasirašymo ji niekaip nėra susijusi su jos sutuoktinio A. D. ir trečiųjų šalių turtiniais ginčais, įpareigoti antstolę R. G. gražinti pareiškėjai neteisėtai nusavintą sūnaus A. D. dovanotų lėšų likutį 279 Eur. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, visiškai ignoravo ir nepasisakė dėl aplinkybės, jog 2020 m. rugsėjo 14 d. tarp pareiškėjos ir jos sutuoktinio A. D. buvo sudaryta povedybinė sutartis, todėl pareiškėjos sąskaitų areštui neliko jokio juridinio pagrindo.

15. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje keliamas klausimas, ar antstolė skundžiamu patvarkymu galėjo pradėti vykdyti išieškojimą iš skolininko sutuoktinio vardu esančio turto esant sudarytai povedybinei sutarčiai.

16. CPK 666 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

17. Teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko bendrosios jungtinės nuosavybės dalį, vadovaujasi Civilinio kodekso trečiosios knygos normomis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, CK 3.123 straipsnio 1 dalis, CK 4.92 straipsnio 1 dalis). Vykdymo procese yra nustatoma į areštuotą bendrosios jungtinės nuosavybės turtą įeinanti skolininkui priklausanti turto dalis ir nėra dalijamas sutuoktiniams priklausantis turtas (nors, vadovaujantis CK 3.118 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, turi būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialusis ir nematerialusis turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 10 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Nenustačius, kokia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalis yra skolininko, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio turto apimties ir jo vertės; dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį, kuri įeina į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014; 2016 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016 11 punktas).

18. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, todėl pažeidė įrodymų tyrimo bei vertinimo taisykles.

19. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyse yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009).

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentai neatskleidžia CPK 176 – 185 straipsnių nuostatų pažeidimo. Tai, kad apeliantė turi kitą nuomonę dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad įrodymų visuma įvertinta ne pagal įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, kad byloje nebuvo atskleista jos esmė ar kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis neteisėta ar nepagrįsta. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties išvada, kad pareiškėja nepaneigė CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos suinteresuotų asmenų bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos (CPK 179 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnio 1 dalis).

21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, jog pareiškėja ir jos sutuoktinis A. D. (duomenys neskelbtini) yra sudarę povedybinę sutartį, yra pagrindas bendrajai jungtinei nuosavybei pasibaigti vadovaujantis CK 3.100 straipsnio 7 punktu, o jai pasibaigus, turtas, nurodytas CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte, nebeturi sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės statuso ir, įregistravus povedybinę sutartį Vedybų sutarčių registre, nebegali būti išieškojimo objektas dėl kito sutuoktinio asmeninių prievolių. (CK 3.103 straipsnio 3 dalis, CPK 666 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje nustatyta, jog vykdytinoms skolininko prievolėms išieškotojo naudai po sudarytos povedybinės sutarties įregistravimo išieškojimas nebegali būti nukreipiamas į laiko atžvilgiu vėliau gautas arba gautinas pajamas, įskaitant pajamas, susijusias su darbo santykiais, ir lėšas, gautas ir (ar) patenkančias į skolininko sutuoktinio vardu atidarytas sąskaitas bankuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-185-415/2016).

22. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, jog antstolės areštuotas turtas buvo įgytas pareiškėjos vardu iki minėtos povedybinės sutarties sudarymo, tai pareiškėjos ir jos sutuoktinio (skolininko) turtui, įgytam iki minėtos povedybinės sutarties sudarymo, taikomas CK trečiojoje knygoje nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas (CK 3.82, 3.87 straipsniai).

23. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepažeidė proceso ir materialinės teisės normų, padarė teisingas išvadas, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis paliktina nepakeista. (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas)

Kauno apygardos teismas , vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.