Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų K. B. ir A. B. ieškinį atsakovui V. B., trečiajam asmeniui E. B. dėl išlaikymo pilnamečiams asmenims priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas V. B. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį informuotas teismo pranešimu, prašymų negauta, neatvykimo priežastys nežinomos, atsiliepimo į ieškinį nėra pateikęs (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 1 dalis, el. b. l. 32).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad ieškovai A. B., gimusi (duomenys neskelbtini), ir K. B., gimęs (duomenys neskelbtini), yra atsakovo V. B. ir trečiojo asmens E. B. pilnamečiai vaikai (el. b. l. 8, 16).

(duomenys neskelbtini) ieškovė A. B. tapo pilnamete. Nuo (duomenys neskelbtini)ieškovė studijuoja Kauno technologijos universiteto (duomenys neskelbtini) fakulteto bakalauro studijų 3 kurse, studijų forma – nuolatinė, dieninis skyrius (el. b. l. 9). Universiteto pateiktais duomenimis 2016 m. – 2017 m. ieškovei skirtos dvi 38,00 Eur skatinamosios stipendijos (el. b. l. 13–14). Ieškovė nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neturi (el. b. l. 11, 47). Valstybinio studijų fondo pažyma patvirtina, kad ieškovei 2017 m. pavasario ir rudens semestruose skirta kasmėnesinė 123,50 Eur socialinė stipendija (el. b. l. 12). Nuo studijų pradžios ieškovė gyvena Kauno technologijos universiteto bendrabutyje už kurį vidutiniškai per mėnesį mokama 40,57 Eur (el. b. l. 15). Ieškovė nedirba (el. b. l. 46).

Ieškovas K. B. pilnamečiu tapo (duomenys neskelbtini) Nuo (duomenys neskelbtini) ieškovas studijuoja Kauno technologijos universiteto (duomenys neskelbtini) fakulteto bakalauro studijų 1 kurse, studijų forma – nuolatinė, dieninis skyrius (el. b. l. 17). Ieškovas nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neturi (el. b. l. 19). Valstybinio studijų fondo duomenimis ieškovui 2017 m. rudens semestrui skirta kasmėnesinė 123,50 Eur socialinė stipendija (el. b. l. 20). Nuo studijų pradžios ieškovas gyvena Kauno technologijos universiteto bendrabutyje už kurį vidutiniškai per mėnesį moka 68,67 Eur, neskaitant išankstinio mokesčio (el. b. l. 21). Ieškovas nuo 2018 m. vasario 28 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (el. b. l. 48). Nuo 2018 m. vasario mėnesio iki 2018 m. gegužės mėnesio išmokėta 429,06 Eur darbo užmokesčio (atskaičius mokesčius).

Atsakovas V. B. nuo 2018 m. sausio 9 d. dirba MB „(duomenys neskelbtini)“ (el. b. l. 49–50). Atsakovas nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neturi (el. b. l. 52, b. l. 33).

Trečiasis asmuo E. B. nuo 2016 m. rugsėjo 14 d. registruota Kauno teritorinės darbo biržos Kaišiadorių skyriuje, jai mokama socialinė pašalpa, kompensacija už kurą (e. b. l. 22–23). Trečiojo asmens E. B. vardu registruotas nekilnojamasis turtas: 5,5600 ha ir 1,2400 ha žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 34–38).

2007 m. gegužės 29 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. N2-322-748 patvirtina, kad 2007 m. gegužės 29 d. sprendimu pakeistas Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. birželio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-10674/2000 priteistas išlaikymo dydis ir iš V. B. priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis vaikams: V. B., A. B. ir K. B. kiekvienam po 300 Lt kas mėnesį iki jų pilnametystės. Įrašas vykdomajame rašte leidžia daryti išvadą, jog atsakovas netinkamai vykdė savo pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, kadangi 2017 m. rugsėjo 29 d. antstolė konstatavo, kad atsakovas turi išlaikymo įsiskolinimą 27 666,58 Eur.

Dėl išlaikymo (paramos) pilnamečiams asmenims priteisimo periodinėmis išmokomis

Pagal bendrąjį principą, tėvų teisės ir pareigos vaikams, taip pat ir pareiga materialiai išlaikyti vaiką, baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.160 straipsnio 1 dalis). Pripažįstama, kad sulaukęs pilnametystės, t. y. nuo aštuoniolikos metų amžiaus, darbingas asmuo privalo pats rūpintis savo išlaikymu, dirbti ar rasti kitą pajamų šaltinį, kad galėtų savarankiškai tenkinti savo poreikius. Tačiau įstatyme yra nustatytos ir išimtys, kai tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus išlieka net ir tais atvejais, kai vaikui sukanka aštuoniolika metų. Vadovaujantis CK 3.192¹ straipsnio 1 dalimi, tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, spręsdamas dėl šios nuostatos konstitucingumo, 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto; išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams. Priešingu atveju būtų paneigta pilnametystės samprata, įtvirtinta Konstitucijoje ir visoje teisės sistemoje. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Minėtame nutarime Konstitucinis Teismas pateikė skirtingą pareigos teikti išlaikymą pilnamečiams vaikams, besimokantiems vidurinėse mokyklose, ir pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, vertinimą. Nutarime pažymėta, kad, atsižvelgiant į tai, jog Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu. Tokia tėvų pareiga kildintina ne tik iš įstatymų, bet ir iš Konstitucijos nuostatų visumos, inter alia, iš tėvų ir vaikų ryšių vertingumo konstitucinio įtvirtinimo, atviros, teisingos, darnios ir pilietinės visuomenės siekio, valstybės socialinės orientacijos. Kai sprendžiama dėl išlaikymo teikimo pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, turi būti paisoma aplinkybės, kad šiuo atveju teisiniai santykiai atsiranda tarp pilnamečių asmenų – aukštosios mokyklos studento ir jo vieno iš tėvų ar abiejų tėvų. Teismas pabrėžė, kad tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi, tačiau tai savaime nereiškia, jog galima nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta būtų besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi (pagal CK) ir negali turėti (pagal Konstituciją) jokios valdžios (tėvų valdžios).

Kasacinis teismas įvardijo konkrečias sąlygas, kuriomis teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiams vaikams pagal CK 3.192¹ straipsnio 1 dalį: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis ir kt. (LAT 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2008; 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009; kt.).

Visų pirma, sprendžiant dėl išlaikymo prašančio dieniniame skyriuje besimokančio pilnamečio vaiko turtinės padėties, turi būti įvertinamas ne tik jo turimas turtas, visų rūšių pajamos (darbo užmokestis, pašalpos, pensijos, autorinis atlyginimas, stipendija ir kt.), tačiau taip pat ir protingų galimybių jas gauti išnaudojimas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ieškovė studijuoja Kauno technologijos universitete dieniniame skyriuje, nuolatine studijų forma, 3 kurse. Ieškovė gauna 123,50 Eur socialinę stipendiją, du kartus per metus išmokėta 38,00 Eur skatinamoji stipendija, kitų pajamų ir turto neturi. Ieškovė nurodė, kad jos poreikių patenkinimui per mėnesį reikia 400,00 Eur, šias išlaidas grindė poreikių lentele, kurioje nurodė, kad jai reikalinga: 155 Eur maistui; 20 Eur vaistams, vitaminams; 70 Eur aprangai; 40 Eur higienos reikmenims; 39,40 Eur būsto išlaidoms; 5 Eur mokslo reikmėms; 50 Eur laisvalaikiui; 15,60 Eur transportui ir 5 Eur telefonui. Pateikė tik vieną poreikius pagrindžiantį įrodymą – kas mėnesį mokamą mokestį už bendrabutį. Šiuo metu jos poreikių tenkinimu rūpinasi jos motina – trečiasis asmuo E. B.. Ieškovas studijuoja Kauno technologijos universitete dieniniame skyriuje, nuolatine studijų forma, 1 kurse. Jis gauna 123,50 Eur socialinę stipendiją, 199,14 Eur vidutinį darbo užmokestį (skaičiuota už pilnai dirbtus 2018 m. kovo–balandžio mėnesius), kitų pajamų ir turto neturi. Ieškovas nurodė, kad jo poreikių patenkinimui per mėnesį reikia 400,00 Eur, šias išlaidas grindė poreikių lentele, kurioje nurodė, kad jam reikalinga: 140 Eur maistui; 40 Eur akiniams, lęšiams; 70 Eur aprangai; 40 Eur higienos reikmenims; 40 Eur būstui, 5 Eur mokslo reikmėms; 50 Eur laisvalaikiui; 10 Eur transportui ir 5 Eur telefonui.

Teismas pastebi, kad viena iš galimybių aukštosios mokyklos dieninio skyriaus studentui gauti lėšų mokymuisi ir pragyvenimui – valstybės paskolos ir valstybės remiamos paskolos, kurios teikiamos ne tik studijų kainai sumokėti, bet ir gyvenimo išlaidoms (Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 76 straipsnio 1 dalies 3 dalis, 81 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Valstybės ir valstybės remiamų paskolų teikimo sąlygas ir tvarką reguliuojančiame Valstybės paskolų ir valstybės remiamų paskolų studentams suteikimo, administravimo ir grąžinimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 480, numatyta ne tik valstybės remiama paskola gyvenimo išlaidoms (7.2 punktas), bet ir nustatytos lanksčios valstybės remiamų paskolų grąžinimo sąlygos: paskolos grąžinimo pradžia – po 12 mėnesių nuo studijų, kurioms gauta paskola, baigimo (44 punktas); paskolos grąžinimo terminas – iki 15 metų nuo paskolos grąžinimo pradžios (45 punktas); valstybės remiamos paskolos grąžinimo atidėjimas (50–51 punktai); palūkanų apmokėjimo iš valstybės lėšų galimybė (54, 59 punktai).

Atsižvelgiant į nustatytą valstybės paskolų ar valstybės remiamų paskolų reguliavimą tiek stojimo į aukštąją mokyklą metu, tiek dabar, jeigu ieškovams būtina finansinė parama, jie turi galimybę kreiptis dėl valstybės paskolos ar valstybės remiamos paskolos gavimo gyvenimo išlaidoms. Tačiau byloje nėra duomenų, kad ieškovai siekė įgyvendinti savo teisę gauti valstybės paskolą ar valstybės remiamą paskolą. Pažymėtina, jog Kauno apygardos teismas yra nurodęs, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, kuris suteikia galimybę gauti palankiomis sąlygomis valstybės paskolą studijoms, viena iš būtinų sąlygų, jog pilnametis asmuo, besimokantis aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, turėtų teisę į reikalavimo priteisti paramą iš tėvų patenkinimą, yra tai, kad asmuo siekė įgyvendinti savo teisę gauti valstybės paskolą studijoms, tačiau dėl vienokio ar kitokių priežasčių jos negavo ar gavo ją mažesnę nei reikalinga (Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 29 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-2176-436/2010; 2015 m. rugpjūčio 3 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-1393-436/2015).

Taip pat viena iš galimybių aukštosios mokyklos dieninio skyriaus studentui gauti lėšų mokymuisi ir pragyvenimui – dirbti savaitgaliais, darbo dienomis, derinant paskaitas su studijomis, ir (ar) atostogų metu. Nustatyta, kad ieškovas K. B., būdamas pirmo kurso studentu, pasinaudojo šia galimybe ir suderinęs paskaitų ir darbo laiką, kaip pats nurodė, laisvu nuo paskaitų metu dirba ir gauna už tai darbo užmokestį. Bendros ieškovo pajamos sudaro šiek tiek virš 322 Eur. Kaip nurodė pats ieškovas, jo poreikių patenkinimui yra reikalinga 400 Eur suma mėnesiui. Vertinant ieškovo nurodytus jo būtinuosius poreikius neabejotina, kad ieškovas patiria išlaidas mokslui, transportui, maistui ir kt., tačiau ieškovo nurodytos kiekvieno 70 Eur mėnesio išlaidos aprangai, vertinant tai, kad ieškovui jau yra 20 metų, nėra pirmojo būtinumo, atsižvelgiant į tai, kad suaugusiam asmeniui kiekvieną mėnesį skirti išlaidų aprangai nėra reikalinga ir racionalu. Teismas sprendžia, kad ieškovas pats pasirūpina savo išlaikymu ir pagal galimybes tenkina savo būtinuosius poreikius.

Vertinant ieškovės galimybes gauti su darbo santykiais susijusias pajamas, objektyvių priežasčių, kodėl ieškovė studijuodama trečiame kurse nedirba laisvu nuo paskaitų, praktikos metu (po paskaitų, savaitgaliais, atostogų laiku), nenurodė. Teismui taip pat nėra pateiktas paskaitų grafikas, lankomumo, pažangumo rodikliai. Byloje nėra duomenų apie objektyvias kliūtis ieškovei dirbti darbą, už kurį būtų mokamas darbo užmokestis. Kaip teismo posėdžio metu parodė trečiasis asmuo, ieškovės motina, ieškovė dirba savanore, anksčiau dirbo vasaros metu. Taigi tai, kad ieškovė ankstesnių atostogų metu, t. y. vasarą, dirbo, patvirtina, kad ji turi galimybių įsidarbinti vasaromis. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad ieškojo darbo ir jo nerado, kad kreipėsi į darbo biržą, taip pat nėra duomenų, ką ieškovė veikia laisvu nuo paskaitų ir praktikos metu. Be to, į bylą nėra pateiktas ieškovės paskaitų tvarkaraštis, kuris leistų daryti išvadą, kad ji tikrai neturi galimybių susirasti darbą ir dirbti po paskaitų arba savaitgaliais. Nors ieškovė jokio turto neturi, jos pajamos siekia tik šiek tieks virš 123,50 Eur, tačiau teismas sprendžia, kad ji neišnaudojo visų protingų galimybių gauti pajamų pragyvenimui ir studijoms: ieškovė nesiekė įgyvendinti savo teisės gauti valstybės paskolą ar valstybės remiamą paskolą, teikiamą studentams, ieškovė nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, trukdančių jai dirbti ir gauti darbo užmokestį. Nustačius šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ieškovė neturi teisės į paramą CK 3.192¹ straipsnio 1 dalies prasme. Ieškovė savo, kaip pilnamečio asmens, savarankiškai priimto sprendimo studijuoti aukštojoje mokykloje įgyvendinimo finansinę naštą siekia perkelti tėvams ir vengia šią naštą prisiimti pati. Teismas pažymi, kad aukštesnių instancijų teismai laikosi pozicijos, kad pilnamečio asmens priimto sprendimo studijuoti vykdymo naštos negalima perkelti kitiems asmenims, prieš tai pačiam asmeniui neišnaudojus visų galimybių, gauti reikiamų pajamų studijoms ir pragyvenimui (Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 19 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-1411-324/2014).

Sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiams būtina įvertintini tėvų, iš kurių prašoma išlaikymo, galimybes išlaikymui teikti. Negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims, o priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti, taip pat tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. Nustatyta, kad atsakovas neturi nekilnojamojo ir kitokio registruotino turto, dirba MB „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovas, gavęs procesinius dokumentus, atsiliepimo nepateikė, bylos eiga nesidomėjo, todėl manytina, kad su ieškovų pateiktais reikalavimais sutiko..

Vertinant ieškovų prašymo priteisti išlaikymą pilnamečiams asmenims, studijuojantiems aukštojoje mokykloje, periodinėmis išmokomis pagrįstumą, teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovai, būdami pilnamečiais, yra išnaudoję galimybes patys pasirūpinti mokytis ir pragyventi reikalingomis lėšomis, kad jie kreipėsi dėl valstybės paskolos studijoms, pragyvenimui, kad ieškovė, nepaisant studijų, negali dirbti daugiau ir gauti pakankamai pajamų tiek studijoms, tiek pragyvenimui. Teismas pripažįsta, kad būdami pilnamečiais, sveikais ir darbingais, ieškovai patys, o ne tėvas, atsakovas, privalo rūpintis savo išlaikymu ir savo poreikius derinti prie gaunamų pajamų (CK 3.192¹ straipsnis).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ieškinys dėl išlaikymo priteisimo ieškovams, studijuojantiems aukštojoje mokykloje, periodinėmis išmokomis atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl įsiskolinimo pilnamečiams asmenims priteisimo.

Ieškovai ieškinyje nurodė, jog atsakovas neteikė jiems išlaikymo nuo jų pilnametystės, t. y. ieškovei nuo (duomenys neskelbtini), ieškovui nuo (duomenys neskelbtini) Prašė iš atsakovo priteisti 3600 Eur išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus A. B. ir 1300 Eur išlaikymo įsiskolinimą už (duomenys neskelbtini) iki 2018 m. sausio 11 d. laikotarpį K. B., skaičiuojant kiekvienam po 100 Eur kas mėnesį. Kaip minėta, ieškovai nurodė, jog jų kiekvieno atskirai būtinosios išlaidos per mėnesį sudaro 400 Eur.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime pažymėjo, kad Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiu (18 metų), todėl akivaizdu, jog tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu.

Ieškovė pilnametystės sulaukė (duomenys neskelbtini), o vidurinį išsilavinimą įgijo 2015 m. vasarą, studijas universitete pradėjo (duomenys neskelbtini)Ieškovas atitinkamai pilnametystės sulaukė (duomenys neskelbtini), o vidurinį išsilavinimą įgijo 2017 m. vasarą, studijas universitete pradėjo (duomenys neskelbtini) Teismas pažymi, kad laikotarpis tarp mokyklos baigimo ir studijų pradžios yra gana trumpas, ieškovai laikė baigiamuosius egzaminus, rinkosi studijas, keitė gyvenamąją vietą, todėl susirasti darbo ir užsidirbti pragyvenimui ieškovams tuo laikotarpiu buvo sudėtinga. Paramos pilnamečiui vaikui teikimo tikslas yra sąlygų studijuoti ir įgyti išsilavinimą sudarymas. Siekiant užtikrinti šį tikslą, laikotarpis tarp brandos atestato gavimo ir studijų pradžios vertintinas kaip atitinkantis CK 192¹ straipsnio sąlygas. Teismas sprendžia, kad ieškovų prašomas priteisti iš atsakovo kiekvienam po 100 Eur mėnesiui išlaikymas mokantis vidurinėje mokykloje nėra per didelis ir pagrįstas ieškovų būtinųjų poreikių tenkinimu maistui, būsto išlaikymui, mokymo reikmėms, higienos prekėms, aprangai ir pan.

Teismas, įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes, ieškovės poreikius, atsižvelgus į tai, kad įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis), sprendžia, kad pagrįstu laikytinas ir iš atsakovo ieškovei priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 12 d. (atskaičius 3 metus nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos) iki (duomenys neskelbtini)(studijų universitete pradžia), skaičiuojant po 100,00 Eur per mėnesį, iš viso yra 764,60 Eur (7 mėn. 20 d. × 100 Eur). Įvertinus ieškovo poreikius teismas sprendžia, kad pagrįstu laikytinas ir iš atsakovo ieškovui priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) (pilnametystė) iki (duomenys neskelbtini) (studijų universitete pradžia), skaičiuojant po 100,00 Eur per mėnesį, iš viso yra 861,37 Eur (8 mėn. 19 d. × 100 Eur).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalims jų turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai jų patenkintų reikalavimų daliai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017 m. spalio 6 d. sprendimais ieškovams A. B. ir K. B. buvo nuspręsta teikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl išlaikymo priteisimo pilnamečiams asmenims valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų. Antrinę teisinę pagalbą teikė advokatė Giedrė Martinėnaitė.

Teisme gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2018 m. gegužės 16 d. pažymos Nr. NTP-7-3073 ir Nr. NTP-7-3074 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kur nurodoma, kad valstybė nagrinėjant civilinę bylą patyrė viso 315,25 Eur (157,69 Eur + 157,56 Eur) antrinės teisinės pagalbos teikimo A. B. ir K. B. išlaidų. Ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo atmetus, ir tenkinus iš dalies ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (tenkinta 33 proc. reikalavimo (1625,97 Eur / 4900 Eur × 100 proc. = 33 proc.), proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo valstybei priteistina 104,03 Eur (315,25 Eur × 33 proc.) išlaidų už antrinės teisinės pagalbos teikimą ieškovams A. B. ir K. B. (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovai nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleisti (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovai buvo atleisti, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Už ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimą, šį ieškinio reikalavimą atmetus, žyminis mokestis iš atsakovo nepriteistinas. Už ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimą mokėtinas žyminis mokestis sudaro 37 Eur (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 3,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo ((TAR, 2014, Nr. 2014-12793)).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 263–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo pilnametei dukteriai A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 764,60 Eur (septynių šimtų šešiasdešimt keturių eurų 60 ct) įsiskolinimą, susidariusį už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 12 d. iki (duomenys neskelbtini)(7 mėn. 20 d.), skaičiuojant po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų 00 ct) kas mėnesį.

Priteisti iš atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo pilnamečiui sūnui K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 861,37 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt vieno euro 37 ct) įsiskolinimą, susidariusį už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 12 d. iki 2016 m. rugsėjo 1 d. (8 mėn. 19 d.), skaičiuojant po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų 00 ct) kas mėnesį.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 37,00 Eur (trisdešimt septynių eurų 00 ct) žyminį mokestį. Nurodyta suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630.

Priteisti iš atsakovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 104,03 Eur (vieno šimto keturių eurų 03 ct) išlaidas, susijusias su valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimu ieškovams A. B. ir K. B.. Ši suma turi būti sumokėta į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) – AB „Swedbank“ banke, (duomenys neskelbtini) – AB „Citadele“ banke, (duomenys neskelbtini) – AB DNB banke, (duomenys neskelbtini) – AB SEB banke, (duomenys neskelbtini) – AB Šiaulių banke, (duomenys neskelbtini) – Danske banke, (duomenys neskelbtini) – UAB Medicinos banke, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.