Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo Ž. L. apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-53-714/2015 pagal ieškovės V. L. ieškinį atsakovui Ž. L., trečiajam asmeniui E. T., dėl išlaikymo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Tėvu pareigą išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės nuo 2013-07-09 reglamentuoja 3.192¹ straipsnis, kuriuo teismas sprendime visiškai nesiremia. Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. , E. T. v. A. T., byla Nr. 3K-3-188/2007) įvardijo sąlygas, kuriomis teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiams vaikams pagal anksčiau galiojusį CK 3.194 straipsnio 3 dalį: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis ir kt.Atsakovas jau atsiliepime į ieškinį buvo nurodęs, kad mokėti studijuojančiai pilnametei dukrai išlaikymą nesutinka ne todėl, kad nenorėtų jai padėti, o todėl, kad jo finansinė padėtis to neleidžia padaryti, be to, mano, kad ieškovė neišnaudojo visų protingų galimybių gauti lėšų studijoms ir pragyvenimui, o taip pat turi sukauptų lėšų pragyvenimui ir studijoms. Iki 2013-06-17 atsakovas dirbo Lietuvos krašto apsaugos sistemoje, tačiau dėl atsiradusių sveikatos problemų (turi dvi stuburo išvaržas, nebegalėjo pakelti didelio fizinio krūvio bei kasdien vykti automobiliu į darbą už 50 km), turėjo baigti tarnybą. Apelianto gaunama pensija iš Lietuvos kariuomenės yra 278,04 Eur (960,03 Lt). Šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) informatiku, gauna 346,21 Eur. Turint tokių sveikatos problemų ir išsilavinimą (aukštasis neuniversitetinis) mažame mieste sunku rasti geriau apmokamą darbą. Išvykti dirbti į užsienį ar net kitą miestą negali dėl sutuoktinės ligos ir mažo vaikų amžiaus, nes būtina kasdieninė apelianto pagalba. Sutuoktinei J. L. prieš metus labai sunkiais simptomais pasireiškė hepatitas C. Nuo to laiko ji blogai jaučiasi, intensyviai gydosi. Jai nuo 2014-06-10 nustatytas 50 proc. netektas darbingumas. Ji kas mėnesį gauna netekto darbingumo pensiją 86,69 Eur. Tai visos apelianto šeimos pajamos, t. y. iš viso 710,94 Eur. Iš šių lėšų turi pragyventi visa keturių asmenų šeima. Iš savo gaunamų pajamų tegali tenkinti būtiniausius savo ir vaikų poreikius, atsisakydami daug dalykų, kurie daro žmogaus gyvenimą pilnaverčiu (kultūrinių renginių, atostogų, kelionių ir pan.).Teismas neįvertino trečiojo asmens, ieškovės mamos šeimos turtinės padėties. Teismo sprendime nurodyta tik, kad abu yra dirbantys, augina du nepilnamečius vaikus, taip pat nurodytas trečiojo asmens darbo užmokestis. Nesant duomenų apie realią turtinę padėtį (sutuoktinio pajamas, turimą turtą ir pan.), neaišku kiek kartų ši padėtis geresnė nei apelianto šeimos, ir ar apskritai ieškovei neužtenka vien trečiojo asmens teikiamos paramos.Teismas, priimdamas sprendimą nepagrįstai rėmėsi tik ieškovės teiginiais apie jos poreikius, nes ieškovė nepateikė jokių jos poreikius ir išlaidas pagrindžiančių įrodymų: apie tai, kokia suma mėnesiui jai reikalinga, apie tai, kad jai nebuvo suteiktas bendrabutis, nes nėra socialiai remtina, neaišku, ar apskritai ji kreipėsi dėl jo suteikimo, apie tai, kad nuomojasi butą ir kiek moka už jį. Teismas visiškai nevertino labai svarbios aplinkybės - galimybės pačiam pilnamečiui asmeniui gauti pajamų, t. y. ar jis išnaudojo visas protingas galimybes gauti reikiamų pajamų studijoms ir pragyvenimui. Neatsižvelgta teismo buvo ir į atsakovo atsiliepimo argumentą apie tai, kad ieškovė, kuri aiškina, kad negali dirbti, nes visą laiką skiria mokslui, tačiau nepateikė savo paskaitų ir egzaminų tvarkaraščio, kuris leistų įvertinti jos nurodomą aplinkybę. Atsakovas mano, kad ji studijuodama šiose studijose, kaip ir daugelis studentų, turi galimybę susirasti darbą po paskaitų arba savaitgaliais arba vasaros atostogų metu.Ieškovės nebrandus argumentas, kad nebandė gauti valstybės remiamos paskolos, kurios teikiamos tiek studijų kainai sumokėti, tiek gyvenimo išlaidoms (Mokslo ir studijų įstatymo 74 straipsnis), nenorėdama jauname amžiuje užsikrauti prievolių naštos, neturėtų apeliantui sukurti prievolių ieškovei ir teismo turi būti atitinkamai įvertintas. LAT yra konstatavęs, kad perdėtai atsargus požiūris į naudojimąsi kreditavimo galimybėmis ir abejonė savo finansiniu pajėgumu ateityje, lemiantys atsisakymą prisiimti kreditinių įsipareigojimų, dažniausiai negali būti vertinami kaip pakankamas pagrindas lėšų teikimo naštą perkelti kitam asmeniui.Teismas turėjo įvertinti ir ieškovės pažangumą, ar ji išnaudojo visas galimybes maksimaliai gerai baigti mokyklą, išlaikyti brandos egzaminus, įstoti į nemokamas studijas, studijuoti taip, kad patektų į valstybės finansuojamą vietą ir pan. Teismas nevertino ir dabartinių ieškovės mokslų pažangumo, lankomumo ir pan., ar ji apskritai deda visas pastangas, kad nereiktų mokėti už mokslą. Nors akivaizdu, kad ieškovei patogiausias būdas yra prisiteisti norimą lėšų sumą iš tėvo, neatsižvelgiant į tai, ar jis turi tokias galimybes. Atsiliepime ir teismo posėdžio metu atsakovas buvo atkreipęs teismo dėmesį ir į tai, kad ieškovė nurodo, jog naudoja santaupas, sukauptas iš atsakovo mokėto jai išlaikymo. Taip pat Jurbarko rajono apylinkės teismui nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-1240-714/2013 dėl išlaikymo priteisimo kol dukra baigs vidurinę mokyklą, teismo posėdyje ieškovės mama, trečiasis asmuo E. T. teigė, kad V. mokslams iš atsakovo mokėtų pinigų yra sukaupta didelė suma - minėjo 40000 Lt sumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m, spalio 17 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2013 nutartyje, be kitų svarbių išlaikymo pilnamečiam asmeniui teikimo klausimų, aiškiai pasisakė, kad negalima pilnamečio asmens priimto sprendimo studijuoti vykdymo naštos perkelti kitiems asmenims, prieš tai pačiam asmeniui iki galo neišnaudojus visų galimybių gauti reikiamų pajamų studijoms ir pragyvenimui. Apeliantas mano, kad teismo nustatyta pareiga jam materialiai remti pilnametę dukrą neatitinka nurodytos šiame skunde teismų praktikos, kad, priteisiant iš tėvų pilnamečiams vaikams materialinę paramą, negalima iš esmės bloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties, teismas neįvertino bylai reikšmingų aplinkybių ir netinkamai aiškino ir taikė CK 3.192¹ straipsnio nuostatas (apskritai jomis nesirėmė).Be to, apelianto nuomone, neteisinga teismo sprendimo dalis ir dėl išlaikymo priteisimo termino, t. y. priteistas išlaikymas iki V. L. mokysis (duomenys neskelbtini) universiteto Socialinių technologijų fakultete, tai yra iki 2018-01-01. Šiuo atveju, terminas, apibrėžtas konkrečia data yra neteisingas, nes nėra žinoma, ar ji studijuos iki nurodytos datos.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė V. L. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Buvusios CK 3.194 str. 3 dalies nuostatos yra perkeltos į CK 3.192¹ str. 1 dalies straipsnio redakciją, kas reiškia, kad teismas tenkindamas iš dalies ieškovės ieškinį, vadovavosi galiojančiu įstatymu, tačiau dėl rašymo apsirikimo klaidos, buvo nurodytas ne tas CK straipsnis. Šis teismo apsirikimas nedaro teismo sprendimo negaliojančiu, kadangi šis apsirikimas gali būti ištaisytas. Nors taikytina teisės norma nurodyta netiksliai, tačiau iš esmės savo turiniu buvo pritaikytos CK 3.192¹ straipsnio 1 dalies taisyklės, akcentuotas nepilnamečio ir pilnamečio vaiko išlaikymo institutų skirtumas, įvertinos pilnamečio asmens pareigos. Dėl to nėra pagrindo pripažinti, kad teismai būtų neatskleidę bylos esmės ar priėmę nepagrįstus procesinius sprendimus. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194- 219/2015).Atsakovas teikdamas apie savo sutuoktinės sveikatos būklę ir gaunamas pajamas nutylėjo esminę aplinkybę - kad jo sutuoktinei nustatytas netektas darbingumas ir mokama netekto darbingumo pensija nepablogino, o pagerino atsakovo šeimos turtinę padėtį, kadangi iki tol atsakovo sutuoktinė niekada niekur nedirbo ir iš viso negaudavo pajamų, kas matyti ir iš paskirtos netekto darbingumo pensijos dydžio - jis minimalus. Be to, atsakovas nepateikė duomenų, jog iš viso ji bandė ieškoti darbo. Pažymi, kad atsakovo nurodytos aplinkybės leidžia manyti, jog jo šeimos finansinė padėtis faktiškai yra geresnė nei teigiama, kadangi atsakovas, kaip nurodė atsiliepime j ieškinį, kas mėnesį vaikus leidžia į brangiai kainuojančius užsiėmimus, todėl akivaizdu, kad šeimos, kurių materialinė padėtis sunki, ką taip pabrėžia atsakovas, negali sau to leisti, arba renkasi pigesnius vaikų lavinimo užsiėmimus. Atsakovas ieškovės, kaip pilnamečio, tačiau neturinčio pajamų, vaiko išlaikymo pareigą perkelia išimtinai jos motinai, pats nuo šios pareigos visiškai nusišalindamas. Pažymėtina, kad trečiasis asmuo šiai dienai visiškai išlaiko ieškovę, kadangi ji mokydamasi dieninėse studijose neturi galimybės dirbti, į bylą buvo pateikti duomenys apie tai, kad trečiasis asmuo moka įmokas už studijas, teikia jai lėšas pragyvenimui, į kurias įeina ir būsto Vilniuje nuoma, kadangi ieškovė negavo bendrabučio, o taip pat išlaidos pragyvenimui, kurias sudaro maistas, drabužiai, išlaidos transportui, higienai ir kt. Tai, kad trečiojo asmens - mamos, pajamos yra didesnės, nereiškia, kad pareiga išlaikyti pilnametį vaiką, kuris neturi pajamų, atleidžia atsakovą, kaip tėvą, nuo pareigos teikti bent minimalų išlaikymą. Teismas, priteisdamas išlaikymą iš atsakovo įvertino ieškovės abiejų tėvų turtinę padėti, išlaikytinių skaičių, nustatė, kad trečiojo asmens galimybės teikti ieškovei paramą yra geresnės nei atsakovo.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo E. T. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas argumentais, kad:

Apeliantas nurodo, kad trečiasis asmuo teismo posėdžio metu pasakė, kad ji yra sukaupusi 40.000 Lt iš atsakovo mokėto išlaikymo, kurį atsakovas mokėjo po 700 Lt kas mėnesį. Šios ieškovo nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, kadangi iš esmės šios santaupos yra trečiojo asmens šeimos santaupos ir jos nesusijusios su atsakovo teiktu išlaikymu dukteriai, kuriai skirtos lėšos buvo panaudotos visa apimtimi. Iki šiol atsakovas jokių pretenzijų dėl lėšų vaiko išlaikymui panaudojimo pagrįstumo nekėlė, neprašė jų pagrįsti, nors tokią teisę pagal įstatymą turėjo. Akivaizdu, kad tik dabar keldamas šį klausimą, atsakovas siekia išvengti civilinės atsakomybės, o būtent pareigos paremti pilnametę dukterį, siekiančią aukštojo mokslo.Dukteriai įstojus mokytis aukštojoje mokykloje, trečiasis asmuo ne tik ją visiškai išlaikė duodama lėšų pragyvenimui, tačiau moka ir už jos studijas, t. y. šiai dienai dukteriai įgyti išsilavinimą padeda maksimaliai. Pirmi mokymosi metai dukteriai yra sunkūs, ir tai susiję ne tik su mokymosi ypatumais, tačiau ir emocine būkle, kadangi duktė išsikėlė gyventi atskirai, buvo pakankami sunkus adaptavimosi laikotarpis, jau nekalbant apie tai, kad duktė turi ir gerai mokytis. Šiuo metu duktė dirbti neturi galimybių, kadangi ji ne tik lanko paskaitas, tačiau daug dirba savarankiškai, kadangi turi parengti daug įvairių rašto darbų ir už juos atsiskaityti. Mano, kad dukters tėvų finansinė padėtis šiai dienai leidžia dukterį remti, kad ji galėtų tik mokytis, o pirmos instancijos teismas įvertinęs abiejų tėvų finansinę padėtį, ją diferencijavo teisingai, iš atsakovo priteisdamas tik ketvirtadalį dukteriai pragyvenimui reikalingos sumos.Trečiasis asmuo pažymėti, kad ji taip pat augina du vaikus, gimusius 2006-04-14, kuriuos nori ir lavinti, ir patenkinti ne tik minimalius jų poreikius. Tačiau skirtingai nei atsakovas, jos vaikai lanko net po tris užsiėmimus, kurie yra nemokami, arba už juos mokamas simbolinis mokestis. Tai yra norint vaikus lavinti nebūtina lankyti brangiai mokamus būrelius, o atsakovui galint tai sau leisti, galima kalbėti apie atsakovo geresnę, nei jis deklaruoja, finansinę padėtį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja atsakovės apeliacinį skundą neperžengdamas jo ribų (CPK 320 str. 2 d.).

Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, buvo reglamentuota CK 3.194 straipsnio 3 dalyje (2004 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. IX-2571 redakcija). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, spręsdamas dėl šios nuostatos konstitucingumo, 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Konstitucinis Teismas nutarime pažymėjo, kad, sprendžiant dėl išlaikymo teikimo pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, turi būti paisoma aplinkybės, kad šiuo atveju teisiniai santykiai atsiranda tarp pilnamečių asmenų – aukštosios mokyklos studento ir jo vieno iš tėvų ar abiejų tėvų. Nors tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi, tačiau tai savaime nereiškia, jog galima nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta būtų besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi (pagal CK) ir negali turėti (pagal Konstituciją) jokios valdžios (tėvų valdžios).

Kasacinis teismas yra suformavęs vienodą nurodytos teisės normos aiškinimo ir taikymo praktiką po Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarimo, t. y. teismui nustačius būtinumą ir galimybę teikti išlaikymą, pagal CK 3.194 straipsnio 3 dalį tėvai turi pareigą remti savo pilnamečius vaikus, kurie mokosi vidurinių, profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresni negu 24 metų amžiaus, tačiau tokį išlaikymą teismas gali priteisti konkrečioje byloje kiekvienu atveju įvertinęs šiam klausimui spręsti svarbias aplinkybes, nes paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T., E. T., v. A. T., byla Nr. 3K-3-188/2007). Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime ir kasacinis teismas įvardijo sąlygas, kuriomis teismas gali priteisti išlaikymą pilnamečiams vaikams pagal CK 3.194 straipsnio 3 dalį: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. M. v. G. M. , bylos Nr.3K-3-25/2008; 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. , E. T. v. A. T. , bylos Nr. 3K-3-188/2007; 2008 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. A. L., bylos Nr. 3K-3-248/2008; 2009 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. R. v. J. R. , bylos Nr. 3K-7-204/2009).

Bylos nagrinėjimo laikotarpiu tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, yra reglamentuota CK 3.192¹ straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Jeigu vaiko, sulaukusio pilnametystės, tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, vaikas turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo (CK 3.192¹ str. 2 d.). Teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgia į vaiko ir jo tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes. Vaikų, sulaukusių pilnametystės, išlaikymo tvarkai mutatis mutandis taikomi šio kodekso 3.192, 3.193, 3.194, 3.196, 3.197, 3.198, 3.199, 3.200, 3.201, 3.208 straipsniai (CK 3.192¹ str. 3, 4 d.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė V. L. yra atsakovo Ž. L. duktė, kuri studijuoja (duomenys neskelbtini) universiteto Socialinių technologijų fakulteto komunikacijos ir kūrybinės industrijos programos bakalauro nuolatinių mokamų studijų I kurse (b. l. 6–7). Ieškovė nurodo, jog jokių pajamų negauna, niekur nedirba, nes studijuoja dieniniame skyriuje, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, registruoto savo vardu neturi, už studijas reikia mokėti, gyvenimui Vilniuje tenka nuomoti butą, nes negavo bendrabučio, jai padeda finansiškai tik ieškovės motina, trečiasis asmuo E. T., todėl ieškovei yra būtina parama, kurią prašė priteisti iš ieškovės tėvo. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovei yra reikalinga tėvų parama, todėl iš atsakovo išlaikymą pilnametei dukrai priteisė periodinėmis išmokomis po 75 Eur mokant kas mėnesį iki 2018 m. sausio 1 d.

Apeliacinės instancijos teismas, nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino bylai reikšmingas aplinkybes dėl ieškovės turtinės padėties ir nustatė, kad nors ieškovė turto neturi, pajamų negauna, tačiau ji neišnaudojo visų galimybių gauti lėšų studijoms, t. y. ieškovė neneigia, kad ji nesikreipė dėl valstybės remiamos paskolos, kurios teikiamos tiek studijų kainai sumokėti, tiek gyvenimo išlaidoms (Mokslo ir studijų įstatymo 74 straipsnis). Valstybės ir valstybės remiamų paskolų teikimo sąlygas ir tvarką reguliuojančiame Valstybės paskolų ir valstybės remiamų paskolų studentams suteikimo, administravimo ir grąžinimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. 480, numatyta ne tik valstybės remiama paskola gyvenimo išlaidoms (7.2 punktas), bet ir nustatytos lanksčios valstybės remiamų paskolų grąžinimo sąlygos: paskolos grąžinimo pradžia – iki 12 mėnesių nuo studijų, kurioms gauta paskola, baigimo (44 punktas); paskolos grąžinimo terminas – iki 15 metų nuo paskolos grąžinimo pradžios (45 punktas); valstybės remiamos paskolos grąžinimo atidėjimas (50, 51 punktai); palūkanų apmokėjimas iš valstybės lėšų (541, 59 punktai).

Ieškovė nurodo, kad ji paskolos studijoms imti nenorinti, nes nenori ateityje prisiimti finansinių įsipareigojimų, be to, ieškovės paaiškinimais, jai nebuvo suteiktas bendrabutis dėl jos turtinės padėties, todėl ieškovė yra priversta nuomotis butą, už kurį taip pat tenka mokėti. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad perdėtai atsargus požiūris į naudojimąsi kreditavimo galimybėmis ir abejonė savo finansiniu pajėgumu ateityje, lemiantys atsisakymą prisiimti kreditinių įsipareigojimų, dažniausiai negali būti vertinami kaip pakankamas pagrindas lėšų teikimo naštą perkelti kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. M. B. , bylos Nr. 3K-3-11/2011).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovė kreipėsi į universitetą dėl bendrabučio jai suteikimo, todėl teismas neturi pagrindo tikėti ieškovės paaiškinimais, jog bendrabutis jai nebuvo suteiktas. Ieškovė neneigia, kad dėl paskolos suteikimo ji net nesikreipė. Be to, byloje nėra ieškovės paskaitų tvarkaraščio, todėl negalima daryti išvados, kad ji neturi galimybių susirasti darbą po paskaitų arba savaitgaliais. Atsižvelgus į visas nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškovė neišnaudojo visų protingų galimybių gauti pajamų tiek studijoms, tiek pragyvenimui, o lėšų jai teikimo naštą nori perkelti tėvui. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, kuris suteikia galimybę gauti palankiomis sąlygomis valstybės paskolą studijoms, viena iš būtinų sąlygų, jog pilnametis asmuo, besimokantis aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, turėtų teisę į reikalavimo priteisti paramą iš tėvų patenkinimą, yra tai, kad asmuo siekė įgyvendinti savo teisę gauti valstybės paskolą studijoms, tačiau dėl vienokio ar kitokių priežasčių jos negavo (pvz., Tvarkos 23 punktas, 30 punktas) ar gavo ją mažesnę nei reikalinga (pvz., Tvarkos 23.2 papunktis ir 8 punktas). Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė net nesiekė gauti valstybės paskolą studijoms. Taigi, darytina išvada, kad ieškovė, sąmoningai atsisakanti imti valstybės paskolą studijoms, bet siekianti, kad jos studijų aukštojoje mokykloje finansinė našta pirmiausiai būtų perkelta ant tėvo pečių, nėra išnaudojusi visų protingų galimybių pati pasirūpinti lėšomis, reikalingomis jos mokymuisi (studijoms) aukštojoje mokykloje, negali būti laikoma pilnamečiu, besimokančiu aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, kuriam reikalinga parama, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovė laikytina asmeniu, kuriam reikalingą parama studijoms, dėl to nepagrįstai iš dalies patenkino ieškovės ieškinį.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, sprendžiant dėl paramos priteisimo, taip pat vertintinos aplinkybės dėl paramą turinčio teikti asmens turtinės padėties. Taikant šį kriterijų turi būti vertinamos tėvų galimybės teikti išlaikymą (jų turtas, gaunamos pajamos, kiti išlaikytiniai), tai, ar paramos teikimas iš esmės nepablogins paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių, ypač jų nepilnamečių vaikų, turtinės padėties ir kt. Sprendžiant dėl kitų šeimos narių padėties esminio pablogėjimo, atsižvelgtina į kitų šeimos narių gaunamas pajamas bei turtą ir tik po to darytina išvada, ar pilnamečio besimokančio asmens išlaikymui skiriama suma turės esminę įtaką jų turtinei padėčiai.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovo pajamos yra gaunama pensija iš Lietuvos kariuomenės, kuri sudaro 278,04 Eur bei šiuo metu gaunamas 346,21 Eur dydžio atlyginimas (b. l. 56, 18–19). Atsakovo sutuoktinei J. L. dėl prastos sveikatos būklės nustatytas 50 proc. darbingumo lygis, ji negali dirbti, nes intensyviai gydosi. Jos gaunama netekto darbingumo pensija 86,69 Eur. Taigi atsakovo šeimos pajamos iš viso sudaro 710,93 Eur, iš kurių atsakovas išlaiko dar du savo nepilnamečius vaikus, išlaiko šeimos būstą – šildymo sezono metu vidutiniškai kas mėnesį mokėdamas apie 90 Eur, vasaros sezono metu – apie 50 Eur (b. l. 20). Teismui nustačius, kad atskaičius mokesčius atsakovo kiekvienam šeimos nariui tenka apie 150 Eur pragyvenimui, iš kurių yra perkamas maistas, rūbai, išlaidos vaikų lavinimui, pramogoms ir pan., darytina išvada, kad atsakovo šeima iš gaunamų pajamų gali tik minimaliai tenkinti savo poreikius.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog ieškovės tėvas turi pareigą materialiai remti pilnametę išlaikymo reikalingą aukštosios mokyklos dieninio skyriaus studentę, neatitinka pirmiau nurodytos teismų praktikos, kad, priteisiant iš tėvų pilnamečiams vaikams materialinę paramą, negalima iš esmės bloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties. Esant nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, kad negalima pilnamečio asmens priimto sprendimo studijuoti vykdymo naštos perkelti kitiems asmenims, prieš tai pačiam asmeniui iki galo neišnaudojus visų galimybių gauti reikiamų pajamų studijoms ir pragyvenimui. Teismo vertinimu, ieškovė turi visas galimybes pasinaudoti valstybės paskola studijoms, tačiau ja sąmoningai nesinaudoja, nes nenori mokėti palūkanų. Taigi, ieškovė, būdama pilnametė, vengia prisiimti savo mokymosi aukštojoje mokykloje finansinę naštą, o siekia, kad ją pirmiausiai prisiimtų tėvas, o ne ji pati.

Apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad ieškovė nėra išnaudojusi visų protingų galimybių pati pasirūpinti lėšomis, reikalingomis jos mokymuisi (studijoms) aukštojoje mokykloje, įvertinus atsakovo galimybes teikti finansinę paramą ir jo turtinę padėtį, sprendžia, kad atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).

V. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismui nusprendus panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti, atitinkamai perskirstytinos ir bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 5 d.). Nustatyta, kad byloje nėra duomenų apie atsakovo Ž. L. turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme. Už apeliacinį skundą atsakovas sumokėjo 27 Eur, todėl šios išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 93 straipsniu,

nusprendžia:

Panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės V. L. ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės V. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 27,00 Eur (dvidešimt septynis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovo Ž. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) naudai.