Kauno apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. Š., jo atstovei advokato padėjėjai Jolantai Klimavičienei,

nedalyvaujant Institucijos, ne teismo tvarka priėmusios nutarimą administracinio teisės nusižengimo byloje, atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. Š. skundą dėl 2025 m. balandžio 14 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimo Nr. 20-ANR_N-6737-2025 administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. Š. (toliau – ir pareiškėjas) Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-6737-2025 nubaustas už tai, kad 2025 m. kovo 29 d. 09.35 val. Kėdainių rajono sav., Pelėdnagių k., Nevėžio g., vairavo transporto priemonę – automobilį ,,Volkswagen Crafter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,41 promilės (pritaikius paklaidą) neblaivumas. Tokiais veiksmais K. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, ir padarė nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, už ką jam paskirta 800 Eur bauda bei dvi administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisė vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesių laikotarpiui ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių laikotarpiui.

Institucija atsiliepimu į skundą prašo teismo K. Š. skundo netenkinti ir palikti galioti Institucijos nutarimą nepakeistą. Skundą motyvuoja tuo, kad pareiškėjo padarytas nusižengimas yra vienas šiurkščiausių ir pavojingiausių, kadangi, būdamas neblaivus valdė padidinto pavojaus šaltinį – transporto priemonę. Byloje ir skunde pateiktuose motyvuose nėra nustatyta ir nurodyta jokių išskirtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, į skunde pateiktas aplinkybes Institucijos pareigūnas atsižvelgė nagrinėdamas bylą ir atitinkamai paskyrė švelniausias sankcijas, todėl siekiant užtikrinti teisės aktų laikymąsi, kitų asmenų teisę į saugią aplinką, turtą, siekį auklėti, gerbti bendro gyvenimo taisykles. Skundą prašo nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Byla teismo posėdyje nagrinėta nedalyvaujant Institucijos atstovui (ANK 629, 630 straipsniai). Institucijai apie posėdžio vietą ir laiką yra žinoma ir pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Atsakomybėn traukiamo asmens K. Š. skundas netenkintinas.

Teismas patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu sprendžia, kad K. Š. kaltė padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus yra įrodyta Institucijos surinktais įrodymais – 2025 m. kovo 29 d. protokole užfiksuotais duomenimis; neblaivumo nustatymo aktu; administracinių nusižengimų registro išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus ir kita rašytine bylos medžiaga. Skiriant administracinę nuobaudą ir administracinio poveikio priemones pareiškėjo prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis įvertinti kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta.

KET 14 punkte, be kita ko, nurodyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

ANK 34 straipsnyje, be kita ko, nustatyta administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės skyrimo tvarka. Sutinkamai su straipsnio 3 dalimi asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai yra nurodyti ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Taigi administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, vis tik, būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos administracinio poveikio priemonės, t. y. paskirti tokią administracinio poveikio priemonę, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

Pagal teismų praktikoje nuolat pateikiamus išaiškinimus, individualizuojant pažeidėjams skiriamas nuobaudas, privaloma nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-53-2014, 2AT-34-507-2015, 2AT-68-507-2015). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas baigiamuosiuose aktuose yra ne kartą konstatavęs, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą, nei įstatyme numatyta. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Pagal ANK 28 straipsnio 2 dalį asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje.

ANK 7 straipsnyje yra įtvirtintos administracinį nusižengimą padariusio asmens kaltės formos: asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo, o ANK 8 ir 9 straipsniuose išvardytos ir apibūdintos tyčios ir neatsargumo rūšys. ANK nėra normos, analogiškos įtvirtintajai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 16 straipsnio 4 dalyje, pagal kurią asmuo baudžiamas už nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymą dėl neatsargumo tik šio kodekso specialiojoje dalyje atskirai nustatytais atvejais. ANK specialiosios dalies straipsniuose, skirtingai nei BK specialiosios dalies straipsniuose, atskiri atvejai, kai veika yra administracinis nusižengimas tik tais (arba ir tais) atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo, nenustatyti. Tai reiškia, kad visi administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, išskyrus tuos atvejus, kai pagal sudėties konstrukciją akivaizdu, kad tas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tam tikra kaltės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-689/2020). Vis dėlto nagrinėjamu atveju būtina atkreipti dėmesį į tai, kokia administracinio nusižengimo sudėtis – formali ar materiali – yra įtvirtinta ANK 422 straipsnio 5 dalyje.

ANK 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog administracinis nusižengimas yra padarytas dėl neatsargumo, jeigu jis padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo arba nerūpestingumo. To paties straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, jog: administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti; administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Kaip matyti iš ANK 9 straipsnio nuostatų, tuo atveju, kai administracinis nusižengimas padaromas dėl neatsargumo (dėl nepagrįsto pasitikėjimo arba nerūpestingumo), atsiranda ANK numatyti padariniai.

Įvertinus administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, charakterizuojančius administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį K. Š. bei skundo argumentus, aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, teismas vertina, jog nebuvo nustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, leidžiančių svarstyti dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo. Kaip jau aukščiau aptarta, vairavimas esant neblaiviam yra laikytinas itin šiurkščiu kelių eismo taisyklių pažeidimu, galinčiu sukelti negrįžtamas pasekmes ne tik vairuotojui, tačiau ir aplinkiniams. Skunde ir teismo posėdyje nurodytos aplinkybės (teisė vairuoti transporto priemonę, jam yra labai reikalinga darbui, nes atlieka betonavimo darbus visoje Lietuvoje, be to reikia rūpintis sergančia mama) ir K. Š. tiek skunde, tiek teismo posėdyje akcentuota, kad jam nustatytas lengvas girtumas ir, tai, kad leistiną ribą leidžiančią vairuoti viršijo 0,01 promilės nėra laikytina nei išskirtinėmis, nei asmens teisinę padėtį švelninančiomis aplinkybėmis. K. Š., priimdamas sprendimą vairuoti transporto priemonę iš ryto, nors iš vakaro vartojo alkoholinius gėrimus, savo būseną turėjo įvertinti itin išskirtinai kritiškai, tačiau priėmė sprendimą vairuoti transporto priemonę, nors teisė vairuoti transporto priemonę, jam yra labai reikalinga darbui bei pasirūpinti mama. Šios aplinkybės turėjo asmenį sulaikyti nuo bet kokios rizikos vairuoti esant neblaiviam, ir tai, jog K. Š. subjektyviai vertino savo būseną kaip puikią ir leidžiančią vairuoti transporto priemonę, tik suponuoja išvadą, jog asmuo lengvabūdiškai nevertino aplinkybės, kad pažeidimo dienos išvakarėse vartoti alkoholiniai gėrimai, turi įtakos jo blaivumui. Nors K. Š. ir jo atstovė pabrėžė, kad tik šiek tiek viršijo alkoholio koncentraciją leidžiančią vairuoti transporto priemonę, tačiau toks nekritiškas savęs vertinimas, apskritai neigiamai charakterizuoja administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, jį sustabdžius neblaivumo patikrinimui, pirmuoju tikrinimu buvo nustatytas 0,47 promilės neblaivumas (pritaikius paklaidą 0,45 promilės neblaivumas), antruoju – 0,43 promilės neblaivumas (pritaikius paklaidą 0,41 promilės neblaivumas). Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, objektyviai turėjo jausti alkoholinių gėrimų įtaką jo organizmui, koncentracijai. Vien tai, kad K. Š. už administracinį nusižengimą numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje baustas nebuvo, jo nei teigiamai, nei neigiamai necharakterizuoja, nes bendrąją prasme jis elgiasi taip, kaip ir turėtų elgtis kiekvienas doras pilietis – laikosi teisės aktų, tačiau K. Š. negalima laikyti pavyzdingu vairuotoju ir faktą, kad aptariamas nusižengimas nebuvo atsitiktinio pobūdžio rodo ir K. Š. charakterizuojantys duomenys, o būtent Administracinių nusižengimų registras. Nuo 2019 metų K. Š. administracine atsakomybe baustas net 25 kartus, iš jų net 22 kartus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi ne vieną galiojančią nuobaudą. Šie duomenys rodo, kad pareiškėjas nėra linkęs laikytis nustatytų taisyklių ir jį charakterizuoja neigiamai, kaip taisyklių ir įstatymų nelinkusį laikytis eismo dalyvį. Pažymėtina ir tai, kad K. Š. turėdamas daugiau nei 8 metų vairavimo stažą bei tai, kad darbui reikalingas vairuotojo pažymėjimas, vairavo padidinto pavojingumo transporto priemonę būdamas neblaivus, kas vis tik atskleidžia itin atsainų požiūrį tiek į KET, tiek į save ir savo mamą, kuriai reikalinga pagalba, tiek į savo darbą, kuris yra jo pragyvenimo šaltinis ir jam atlikti yra reikalinga teisė vairuoti. Kaip jau aukščiau aptarta, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, lemiančia išskirtinai švelnios administracinio poveikio priemonės taikymą, tai jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas bei mamos priežiūra siejama su poreikiu vairuoti transporto priemonę, kadangi šios aplinkybės, kaip ir kitos, kurios skunde nurodytos, kaip teisinę padėtį švelninančios, jau egzistavo K. Š. darant administracinį nusižengimą. Be to, teismas atkreipia dėmesį, kad transporto priemonės, kaip padidinto pavojaus šaltinio, valdytojas, turi itin atsakingai ir kritiškai vertinti galimybę vairuoti, žinant, jog buvo vartotas alkoholis, todėl teismo vertinimu, visiškai netaikant įstatymų leidėjo numatytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – nebus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Kita vertus, aplinkybės, susijusios su pareiškėjo K. Š. asmenybe, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimu ir esant vienai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, nesudaro pagrindo manyti, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos gali būti taikomos ir, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, K. Š. paskirtos administracinio poveikio priemonės turėtų būti sušvelnintos. Tuo labiau, kad kaip matyti iš bylos medžiagos, K. Š. buvo skirta minimaliam terminui – šešiems mėnesiams – teisės vairuoti atėmimas bei su jo paties prašymu pritaikyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatyta išlyga - draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, kuri taip pat buvo skirta minimaliam terminui, t. y. vieneriems metams. Teismas atkreipia dėmesį, kad nusižengimas padarytas 2025 m. kovo 29 d., tuo tarpu prašymas Institucijai, kuriuo K. Š. sutinka ir prašo taikyti mažesnę administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimą ir taikyti draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose yra neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, buvo gautas 2025 m. balandžio 8 d., t. y. K. Š. turėjo daugiau nei savaitę viską sužinoti ir išsiaiškinti apie antialkoholinio variklio užraktus, tame tarpe ir tai kiek jie kainuoja bei įvertinti, ar jis turės pakankamai lėšų jiems įsigyti. Dėl šios priežasties K. Š. argumentas, kad antialkoholinio variklio užraktai yra jam per brangūs ir jis tik dabar tai suprato, teismo vertintinas kaip gynybinė taktika, tuo labiau, kad pareiškėjas pats sutiko ir prašė antialkoholinio variklio užrakto. Teismas taip pat pažymi, kad teismo posėdžio metu K. Š. pasakojo, kad šiuo metu nevairuoja (teisė vairuoti transporto priemones buvo sustabdyta nuo 2025 m. kovo 29 d.), tačiau jam padeda kolega, draugas ir nors patiria nepatogumus, tačiau teisių neturėjimo problema yra sėkmingai sprendžiama.

Padaryto administracinio nusižengimo įtvirtinto ANK 422 straipsnio 5 dalyje sudėtis yra formalioji, o tai reiškia, kad neteisėtas yra pats vairavimo, esant neblaiviam, faktas ir nors K. Š. nurodė aplinkybę, jog jis administracinį nusižengimą padarė dėl neatsargumo, o ne tyčia, kadangi jautėsi puikiai ir nesijautė neblaivus, tačiau tai niekaip jo atsakomybės nešalina, nes kaip ir nurodyta aukščiau administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo. Pažymėtina, kad K. Š., kuriam teisė vairuoti transporto priemones ypatingai yra reikalinga darbo ir kitoms funkcijoms vykdyti, pats turėjo būti savikritiškas savo elgesiui ir suinteresuotas nedaryti tokių teisės pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą, taip pat jis privalėjo ir turėjo numatyti, ir atsakingai įvertinti savo elgesį bei galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems ar net kitiems eismo dalyviams. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, eismo saugumas suprantamas kaip kelių eismo ypatybių visuma, rodanti, kiek eismo dalyviai yra apsaugoti nuo eismo įvykių ir jų padarinių. Iš šios nuostatos seka, kad grėsmės eismo saugumui sudarymo konstatavimui užtenka to, kad dėl tam tikrų, neleistinų asmens veiksmų, tokia grėsmė galėjo kilti. O šiuo konkrečiu atveju vairavimas neblaiviam yra labai pavojingas kitų eismo dalyvių atžvilgiu. Pažymėtina, kad alkoholis keičia emocijas, norus, jų kontrolę, mintis, suvokimą, turi įtakos dėmesio koncentracijai, koordinacijai, t. y. veikia ne tik galvos smegenis, bet ir visą organizmą. Nustatyta, kad esant 0,2 promilės alkoholio kraujyje, šiek tiek sušyla kūnas, atsipalaiduojama, pakinta nuotaika, gali būti sunkiau fiksuojami greitai judantys objektai, gali sumažėti gebėjimas greitai perkelti dėmesį. Kai kraujyje randama 0,5 promilės alkoholio koncentracija - tampama labiau išsiblaškiusiu, sumažėja budrumas, savikontrolė, dominuoja draugiškumo jausmas, gali pablogėti koordinacija, sumažėja gebėjimas greitai reaguoti, pablogėja vairavimo įgūdžiai, sulėtėja atsakas į netikėtas situacijas keliuose.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas K. Š. individualizuojančias aplinkybes bei į pareiškėjo elgesį po nusižengimo padarymo (savo kaltę pripažino iš karto, nuoširdžiai gailėjosi, nevengė atsakomybės, savanoriškai lankė įvairius kursus, sumokėjo baudą), negalima daryti išvados, jog pareiškėją charakterizuojanti medžiaga yra išvien teigiama. Teismas mano, kad nėra pakankamai pareiškėją charakterizuojančių duomenų daryti išvadai, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti ir atliks prevencinį poveikį sutrumpinus K. Š. paskirtų administracinio poveikio priemonių – specialiosios teisės atėmimo (teisė vairuoti transporto priemones) ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose yra neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai terminą. Teismo manymu, šių administracinio poveikio priemonių pakeitimas neįgyvendins ne tik pažeidėjui paskirtos nuobaudos tikslų, bet ir neatitiks prevencinio poveikio.

Įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad Institucijos 2025 m. balandžio 14 d. nutarimas, kuriuo K. Š. nubaustas už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, priimtas pagrįstai, jį panaikinti ir pakeisti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundas netenkintinas, o skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. Š. skundo netenkinti.

2025 m. balandžio 14 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarimą Nr. 20-ANR_N-6737-2025 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus Jonavoje.