- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-04
- Bylos Nr.
- e2YT-4687-1019/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00561-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Rimeikienė
- Pareiškėjas
- (duomenys neskelbtini)
- Suinteresuotas asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonė „Registrų centras“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Vilniaus vandenys“
- Kategorijos
- 2.4.2.8Įgyjamoji senatis
suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovui D. K.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) patikslintą pareiškimą dėl valstybės nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Vilniaus miesto savivaldybės administracija, valstybės įmonė „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonė „Registrų centras“, uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Vilniaus vandenys“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja (duomenys neskelbtini) patikslintu pareiškimu prašė teismo nustatyti, kad valstybė pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę, patikėjimo teise valdomą (duomenys neskelbtini), į inžinerinius tinklus (vandentiekio tinklai, unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini); lietaus nuotekų šalinimo tinklai, unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini); buitinių ir gamybinių nuotekų šalinimo tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) atliko inžinerinių tinklų (vandentiekio tinklai, unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini); lietaus nuotekų šalinimo tinklai, unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini); buitinių ir gamybinių nuotekų šalinimo tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus ir pateikė juos valstybės įmonei (toliau – VĮ) „Registrų centras“ su prašymu įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. VĮ „Registrų centras“ atmetė prašymą registruoti inžinerinius tinklus (duomenys neskelbtini) vardu. (duomenys neskelbtini) savo archyvuose nerado dokumentų, įrodančių patikėjimo teisės į minėtus inžinerinius tinklus atsiradimą ar statybą leidžiančių dokumentų, todėl kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ir Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, tačiau prašomų dokumentų savo archyvuose nei viena institucija nerado. Vilniaus regioninis valstybės archyvas savo atsakyme taip pat nurodė, kad nerado nurodytų inžinerinių tinklų statybą patvirtinančių dokumentų. Kadangi inžinieriai tinklai yra neatsiejama pastatų dalis, šiuo atveju pirmiausia svarbu įrodyti tinkamai įformintą valstybės nuosavybę į pastatus ir (duomenys neskelbtini) pastatų valdymą patikėjimo teise. Lietuvos Respublikos Vyriausybės (duomenys neskelbtini) potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valdymo (duomenys neskelbtini) perdavimo“ Vilniaus miesto valdybai leido perduoti (duomenys neskelbtini) kv. metro bendro ploto (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Kariuomenės pajėgų, dalinių, junginių, tarnybų ir kitų karinių vienetų reorganizavimo“ (duomenys neskelbtini) (atskiri juridiniai asmenys) buvo reorganizuoti į vientisą juridinį asmenį – (duomenys neskelbtini) ir visas nekilnojamas turtas buvo įregistruotas (duomenys neskelbtini) vardu. Nors pastatų (duomenys neskelbtini) perdavimas valdyti patikėjimo teise (duomenys neskelbtini) yra juridiškai įformintas, tai atsispindi ir Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašuose, tačiau inžinerinių tinklų nei registravimas, nei perdavimas niekur nebuvo įformintas, statybą leidžiantys dokumentai taip pat nebuvo rasti. (duomenys neskelbtini), kaip vientisas juridinis asmuo pastatus (duomenys neskelbtini), patikėjimo teise valdo nuo (duomenys neskelbtini). Kartu su minėtais pastatais pareiškėja faktiškai valdo ir inžinierinius tinklus, esančius (duomenys neskelbtini) (vandentiekio, lietaus nuotekų ir buitinių nuotekų) kaip pastatų neatsiejamas dalis. Šie tinklai yra įtraukti į (duomenys neskelbtini) valdomo turto apskaitos registrus, bendra vertė 19 983,78 Eur. Adresu (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini), ir minėtais inžineriniais tinklais. (duomenys neskelbtini) rūpinasi ir prižiūri minėtus inžinierinius tinklus, pvz., (duomenys neskelbtini) buvo pasirašyta Paprastojo remonto darbų rangos viešojo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu buvo atliekamas ir lauke esančių nuotekų inžinerinių tinklų remontas. Pareiškėja siekia atlikti inžinerinių tinklų rekonstravimo darbus, tačiau nesant tinkamai įregistruotų šių darbų atlikti negali. Pareiškėja patvirtina, kad minėti inžinieriai tinklai, kuriems prašoma nustatyti valstybės nuosavybės teisės įgijimą pagal įgyjamąją senatį faktą, (duomenys neskelbtini) kaip valstybės turto patikėtinio yra nepertraukiamai, sąžiningai, teisėtai ir atvirai valdomi nuo (duomenys neskelbtini) m. (daugiau nei (duomenys neskelbtini) metų), inžineriniai tinklai nėra ribotos apyvartos, todėl gali būti privačios nuosavybės objektu (CK 4.69 straipsnio 1 dalis), nėra slaptai ar per prievartą užvaldyti (CK 4.69 straipsnio 2 dalis), nėra valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantys ir neregistruoti jokio kito asmens vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ „Registrų centras“ pateikė atsiliepimą į patikslintą pareiškimą, nurodė, kad, jeigu pareiškėja teismui įrodys savo reikalavimo pagrįstumą, VĮ „Registrų centras“ neprieštarauja, kad jis būtų patenkintas. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, inžineriniai tinklai ir nuosavybės teisės į juos neregistruoti. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) prašymu Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) prašymu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į VĮ „Registrų centras“, prašydama įregistruoti inžinerinius statinius ir nuosavybės teises į juos., prašymus buvo atsisakyta tenkinti. Lietaus nuotekų šalinimo tinklai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pradėti statyti (duomenys neskelbtini) m., o baigti statyti (duomenys neskelbtini) m. Statinys kaip nekilnojamasis daiktas sukuriamas statybos būdu ar esamo daikto rekonstrukcija (CK 4.47 straipsnio 4, 12 punktai, Statybos įstatymas ir kiti statybą reglamentuojantys teisės aktai). Jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi į nekilnojamąjį daiktą, sukurtą statybos būdu, įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašo pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra ir VĮ „Turto bankas“ atstovui nedalyvaujant. Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra CK nustatytų sąlygų visuma. Pareiškėjos pareiškimas galėtų būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad pareiškime nurodyto turto valdymas atitinka visas aukščiau minėtas įstatymo nustatytas sąlygas. Svarbu nustatyti, ar pareiškime nurodytas turtas neišliko valstybės nuosavybė. Svarbu nustatyti, kada konkrečiai buvo galutinai sukurtas pareiškime nurodytas turtas ir kokie valstybės ar savivaldybės institucijų sprendimai buvo priimti dėl jo. Įgyjamosios senaties būdu gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės objektais. Šiuo metu į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina tai, kad pareiškėjos pareiškime nurodyti inžineriniai tinklai buvo statomi (duomenys neskelbtini) metais. Pagal į bylą pateiktų Nekilnojamojo turto registro išrašų duomenis yra akivaizdu, kad šie statiniai nebuvo anksčiau inventorizuoti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Lieka neaišku, kieno lėšomis šie nekilnojamojo turto objektai buvo formuojami.
Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į pareiškimą, prašo bylą spręsti, atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas neturi jokios informacijos apie pareiškime nurodomų inžinierinių tinklų priklausymą tretiesiems asmenims ar kitų asmenų daiktines teises į juos. Savivaldybės apskaitoje pareiškime nurodytų inžinierinių tinklų nėra.
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, nurodė, kad neprieštarautų nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymui, jei nebus nustatyti imperatyvūs draudimai įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teises į pareiškime nurodytus statinius bei, jei bus tenkintos CK 4.68-4.71 straipsniuose nurodytos sąlygos. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), yra suformuotas. Akcentuotina, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalyje yra nustatytas imperatyvusis draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę dviem atvejais: 1) nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus; 2) nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas imperatyvas negali būti aiškinamas kitaip, kaip draudimas įgyjamosios senaties būdu įgyti nuosavybės teisę į daiktą, kuris priklauso valstybei ar savivaldybei.
Suinteresuotas asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, nurodė, kad neprieštarauja, kad paviršinių nuotekų tinklą savo sklype eksploatuotų ir valdytų sklypo savininkas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ manymu, paviršinių nuotekų tinklų įsiregistravimo klausimas žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), esančius paviršinių nuotekų tinklą pripažinti ir leisti juos užsiregistruoti pareiškėjos vardu. Bendrovės manymu, vien ta aplinkybė, kad į pareiškėjos sklypą taip lengvai nepateksi ir jų neprižiūrėsi, todėl tikslingiausia, jog pareiškėja paviršinių nuotekų tinklą persiregistruotų savo vardu ir jį valdytų. Minėtame sklype esantis tinklas (duomenys neskelbtini) buvo užregistruotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu (duomenys neskelbtini). Bendrovė sutinka, kad pareiškėja paviršinių nuotekų tinklą persirašytų savo vardu, nes būtų tikslingiausia, jog savo sklype tinklą eksploatuotų sklypo savininkas.
Suinteresuotas asmuo UAB ,,Vilniaus vandenys“ pateikė atsiliepimą, nurodo, kad neprieštarauja, jog pareiškime nurodyti ginčo tinklai būtų pripažinti bešeimininkiais ir perduoti pareiškėjai. Pareiškėjos pareiškime išvardintų tinklų UAB ,,Vilniaus vandenys“ nevaldo nuosavybės teise nei kitu teisėtu pagrindu, informacijos apie pareiškime išvardintų tinklų savininkus neturi.
Šalies argumentai
2023 m. rugsėjo 15 d. teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas nurodė, kad palaiko pareiškime išdėstytus argumentus. Nurodė, kad net netenkinus prašymo dėl įgyjamosios senaties nuosavybės teise, būtų konstatuota, kad turtas priklauso valstybės nuosavybei. Pareiškėjos tikslas yra įregistruoti inžinerinius tinklus, kad galėtų juos prižiūrėti, remontuoti. Pareiškėjos vertinimu, visi objektai pastatyti (duomenys neskelbtini) m. ir skirti eksploatuoti pastatą (duomenys neskelbtini). Dokumentų, kas statė, nėra. Gali būti, kad statyta tuometinės valstybės.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko atsiliepime išdėstytus argumentus. Neprieštarauja, kad pareiškėjai būtų perduotas tinklas, esantis pareiškėjos sklypo ribose.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmestinas.
Byloje nustatyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, žemės sklypo patikėjimo teisė įregistruota Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, sklypas panaudos sutarties pagrindu perduotas (duomenys neskelbtini). Byloje, remiantis rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėja – (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) patikėjimo teise valdo pastatus, (duomenys neskelbtini), kartu su šiais pastatais faktiškai valdo ir inžinerinius tinklus (vandentiekio tinklai, unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini); lietaus nuotekų šalinimo tinklai, unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini); buitinių ir gamybinių nuotekų šalinimo tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Inžineriniai tinklai). Šie tinklai yra įtraukti į (duomenys neskelbtini) valdomo turto apskaitos registrus, inžineriniai tinklai ir nuosavybės teisės į juos neregistruoti.
Nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės (duomenys neskelbtini) potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valdymo (duomenys neskelbtini) perdavimo“ Vilniaus miesto valdybai leido perduoti (duomenys neskelbtini) kv. metro bendro ploto (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Kariuomenės pajėgų, dalinių, junginių, tarnybų ir kitų karinių vienetų reorganizavimo“ (duomenys neskelbtini) (atskiri juridiniai asmenys) buvo reorganizuoti į vientisą juridinį asmenį – (duomenys neskelbtini) ir visas nekilnojamas turtas buvo įregistruotas (duomenys neskelbtini) vardu. Inžinerinių tinklų nei registravimas, nei perdavimas neįformintas ir neįregistruotas. Bylos duomenimis, (duomenys neskelbtini) rūpinasi ir prižiūri minėtus Inžinierinius tinklus.
Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro išrašų, pastatai, adresu (duomenys neskelbtini), priklausantys valstybei ir patikėjimo teise perduoti (duomenys neskelbtini), buvo pastatyti (duomenys neskelbtini) m. Remiantis kadastrinių matavimų bylomis, Inžineriniai tinklai pastatyti (duomenys neskelbtini) m. Pareiškėjas prašo pripažinti, kad valstybė pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę, patikėjimo teise valdomą (duomenys neskelbtini), į Inžinerinius tinklus.
Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą. Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas, galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar egzistuoja būtinosios sąlygos teismui nustatyti valstybės nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį faktą (CK 4.68 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje apibendrinta, kad nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė ir nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi ne mažiau kaip dešimt metų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-701/2016, 25 punktas; 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018, 21 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
Šių sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas konkrečioje byloje nustato kaip faktines bylos aplinkybes, taikydamas įrodymus, įrodinėjimą, įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-701/2016, 26 punktas).
Bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, skirtingai nei bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, kuriose prašoma nustatyti daiktų valdymo nuosavybės teise faktą, pareiškėjai neturi įrodyti, kad jie yra daiktų savininkai. Atvirkščiai, jie neturi būti daiktų, į kuriuos prašo pripažinti įgijus nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu, savininkai. Jie turi įrodyti, kad yra tokių daiktų valdytojai, valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, o daiktai gali būti privačios nuosavybės teisės objektais ir nepriklauso nei valstybei, nei savivaldybei bei nėra registruoti kitų asmenų (ne valdytojų) vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021, 31 punktas).
VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylose nurodytų objektų ((duomenys neskelbtini)) statybos metai yra (duomenys neskelbtini) m. Pagal 1964 m. Civilinio kodekso 97 straipsnį valstybė yra vienintelė viso valstybinio turto savininkė. Žemė, jos gelmės, vandenys ir miškai yra išimtinė valstybės nuosavybė ir suteikiami tiktai naudotis. Valstybei priklauso pagrindinės gamybos priemonės pramonėje, statyboje ir žemės ūkyje, transporto ir ryšių priemonės, bankai, valstybės įsteigtų prekybos, komunalinių ir kitokių įmonių turtas, pagrindinis miestų butų fondas, taip pat kitas turtas, būtinas valstybės uždaviniams įgyvendinti (1964 m. Civilinio kodekso 98 straipsnis). Iki Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo buvo pripažįstama tik visuomeninė (valstybinė, kolūkinė–kooperatinė ir visuomeninių organizacijų) nuosavybė. Fiziniai asmenys (tais laikais tokio termino nebuvo, nes visi žmonės buvo vadinami „piliečiais”) galėjo turėti tik įstatymiškai ribotą kiekį asmeninio vartojimo reikmenų, t. y. tik tiek, kiek reikia asmeniniams poreikiams patenkinti (V. Pakalniškis „Nuosavybės teisės doktrina ir Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas“, Jurisprudencija, 2002, t. 28(20); 69–79). Atkūrus Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę, pradėtas formuoti privačios nuosavybės teise grindžiamas šalies ūkis (Konstitucijos 46 straipsnis) ir viešoji nuosavybė įstatymų nustatyta tvarka buvo perleidžiama privatiems subjektams. Viešosios nuosavybės perleidimas į privačią nuosavybę vykdytas 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo, 1991 m. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgdamas į tai, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sisteminiu būdu aiškinant šių specialiųjų teisės aktų nuostatas ir CK 4.69 straipsnio 3 dalį, konstatuotina, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto negalima įgyti privačios nuosavybės teise kitaip, nei specialiuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tai, jog teisės į daiktus neįregistruotos valstybės ar savivaldybės vardu, nėra pagrindas vertinti, kad jie nebėra valstybės nuosavybė, nes taip būtų paneigta imperatyvioji CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostata (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2007; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2008).
Iškilus klausimui dėl tam tikro turto įgijimo galimumo įgyjamosios senaties būdu, kai sprendžiamas klausimas, ar tas turtas priklauso valstybės nuosavybei, teismas turi nustatyti šio turto kilmę, iš kokių finansavimo šaltinių jis buvo sukurtas; jeigu turtas buvo sukurtas viešosios nuosavybės pagrindu, t. y. bendromis lėšomis ir darbu, jis tokiu ir turi būti laikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-7-67/2011). Jeigu statiniai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai ir valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo perduoti (parduoti ar kitaip pagal įstatymus perleisti) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi būti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011). Taigi svarbu nustatyti, ar turtas neišliko valstybės nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 211/2013).
Pagal į bylą pateiktų Nekilnojamojo turto registro išrašų duomenis, Inžineriniai tinklai nebuvo anksčiau inventorizuoti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre; minėti objektai nėra nei Vilniaus mieto savivaldybės administracijos, nei valstybės balanse, ir tiek valstybė, tiek savivaldybė neturi formalios nuosavybės teisės į šios nekilnojamuosius daiktus. Pažymėtina, kad nei Vilniaus regioniniame valstybės archyve, nei Lietuvos centriniame valstybės archyve nėra duomenų apie Inžinerinių tinklų statybą. Pagal į bylą pateiktus dokumentus nustatyta, kad Inžineriniai tinklai yra valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, skirti aptarnauti pastatus, priklausančius valstybei ir patikėjimo teise valdomus pareiškėjos (CK 4.19 straipsnis). Nustatyta, kad objektą, adresu (duomenys neskelbtini), projektavo Miestų statybos projektavimo institutas, komplekso pavadinimas „(duomenys neskelbtini)“, užsakovas buvo (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis, (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 70-73), (duomenys neskelbtini) Valstybinė architektūros ir statybos kontrolės inspekcija išdavė leidimą (duomenys neskelbtini) projektą ir sąmatą vykdyti objekto statybą, statyboms buvo išskirta lėšų (el. b. l. 78, 79). (duomenys neskelbtini) m. visiems statiniams, suprojektuotiems viename statinio projekte ir esantiems tiek statinio statybos sklype, tiek už jo ribų suprojektuotiems inžineriniams tinklams ir susisiekimo komunikacijoms, taip pat visoms statybos rūšims, numatytoms statinio projekte, buvo išduodamas vienas statybos leidimas (el. b. l. 65). Remiantis į bylą pateiktais duomenimis, jokių kitų, išskyrus pareiškėjos pateiktus dokumentus, kurie patvirtintų Inžinerinių tinklų pastatymo faktą, neišliko. Iki 1991 m. galiojusios teisės normos ir teismų praktika suformavo prezumpciją, pagal kurią visi viešosios nuosavybės teisės objektai priklauso valstybei, jeigu nėra įrodyta, kad jie įstatymų nustatyta tvarka būtų perduoti savivaldybės nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-09-20 nutartis Nr. 3K-3-856/2000, 2008-03-14 nutartis Nr. 3K-7-38/2008).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus visumą nustatytų faktinių aplinkybių ir byloje esančių įrodymų, darytina išvada, kad pagal turto kilmę Inžineriniai tinklai, adresu (duomenys neskelbtini), kaip ir statiniai, buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės teisės objektai (CPK 178, 185 straipsniai). Nesant įrodymų, kad šis turtas valstybės turto privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka buvo perduotas (parduotas ar kitaip pagal įstatymus perleistas) privačių asmenų nuosavybėn, tai jie turi būti vertinami kaip priklausantys valstybei nuosavybės teise. Vien aplinkybė, jog daiktų statytojas buvo (duomenys neskelbtini) nereiškia, kad jo savininkas yra išnykęs. Po Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės nuosavybės teisės į minėtus daiktus perėjo valstybei.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas sudaro galimybę įteisinti nuosavybės teises į daiktą tik nesant kitų nuosavybės teisių įgijimo teisinių pagrindų į asmens sąžiningai valdomą daiktą. Jei asmuo yra įgijęs nuosavybės teisę į daiktą kitu pagrindu, įgyjamosios senaties institutas negali būti taikomas, nes įgyjamoji senatis yra pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas ir nuosavybės teisę į daiktą šiuo pagrindu gali įgyti tik asmuo, kuris nėra to daikto savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011; kt.). Taigi įgyjamosios senaties institutas nėra skirtas pakeisti tikrąjį nuosavybės teisės įgijimo pagrindą kitu.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Inžineriniai tinklai buvo sukurti kaip valstybės nuosavybės objektas ir nuo pat jų sukūrimo iki šio momento išsaugojo valstybės nuosavybės statusą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas), todėl nėra pagrindo pripažinti, kad valstybė pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę, patikėjimo teise valdomą (duomenys neskelbtini), į Inžinerinius tinklus.
Konstatavus, kad turtas išliko valstybės nuosavybė, kiti argumentai ir teiginiai dėl pareiškėjos sąžiningo, atviro ir nepertraukiamo turto valdymo nesvarstytini, nes šiais argumentais nurodomų aplinkybių pagrindu valstybė negali įgyti jau valstybei nuosavybės teise priklausančio daikto nuosavybės įgyjamosios senaties būdu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškimas netenkintinas (CPK 178, 185 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270-271 straipsniais,
nusprendžia:
atmesti pareiškėjos (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl valstybės nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.