- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-16
- Bylos Nr.
- 2YT-6525-1171/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02224-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Brazinskienė
- Pareiškėjas
- E. G.
- Suinteresuotas asmuo
- notarė Judita Skrodenytė, akcinė bendrovė „Akmenės cementas“
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. G. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – notarė Judita Skrodenytė, akcinė bendrovė „Akmenės cementas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas E. G. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas atnaujinti jam, pareiškėjui E. G., praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po jo motinos V. G. mirties, priimti.
Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina V. G. Mirus motinai, pareiškėjui nebuvo žinoma apie galimą paveldėti turtą, pareiškėjo motina nebuvo sudariusi testamento. Pareiškėjas, 2023 m. gruodžio 18 d. gavęs laišką „pranešimas akcinės bendrovės „Akmenės centras“ akcininkams apie akcijų išpirkimą“, sužinojo, jog V. G. priklausė akcinės bendrovės (toliau – AB) „Akmenės cementas“ akcijos. Minėtame laiške buvo nurodyta, kad bendrovė SCHWENK Zement Beteiligungen GbH, kuriai priklauso dauguma balsų, pasinaudojo bendrovė akcijų išpirkimo teise. Taip pat 2024 m. sausio 30 d., pareiškėjas gavo Vilniaus miesto 22-ojo biuro notarės Juditos Skrodenytės pranešimą, kuriame nurodė, kad palikimo byla neužvesta, nes dėl paveldimo turto įpėdiniai nesikreipė. Pareiškėjas pažymi, kad turto priimti per įprastai įstatymų numatytą terminą negalėjo, nes nebuvo žinoma ar numanoma apie esamą paveldimą turtą ir tik gavus minėtus pranešimus pareiškėjas sužinojo apie palikėjos turtą. Nurodė, kad pareiškėjas yra vienintelis V. G. vaikas.
Pareiškėjas teismo posėdžio metu palaikė pareiškimą ir prašė jį tenkinti. Iš esmės pakartojo pareiškime nurodytas aplinkybes ir jas palaikė. Paaiškino, kad AB „Akmenės centras“ laiškas buvo siųstas adresu, kuriame šiuo metu gyvena pareiškėjo sūnus. Būtent artimas giminaitis perdavė pareiškėjui minėtą laišką. Susipažinus su laišku, pareiškėjas susisiekė su AB „Akmenės centras“ administratore ir nusprendė privatizuoti motinai priklausiusias akcijas. Nurodė, kad esant gyvai motinai, visą jai nuosavybės teise priklaususį nekilnojamąjį turtą pardavė, dėl to į notarą nesikreipė.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo notarė Judita Skrodenytė atsiliepimu į pareiškimą prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo yra pateikęs 2024 m. sausio 30 d. pranešimą, kad po V. G., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties Vilniaus m. 22-ajame notarų biure paveldėjimo byla nebuvo užvesta, dėl paveldimo turto įpėdiniai nesikreipė.
Suinteresuotas asmuo AB „Akmenės cementas“ atsiliepimu į pareiškimą prašo tenkinti pareiškėjo E. G. pareiškimą dėl termino atnaujinimo palikimui priimti. Pabrėžia, kad suinteresuoto asmens įsitikinimui, pareiškėjui atnaujinus terminą turi būti sudarytos galimybės paveldėti V. G. priklaususias akcijas, įgyvendinant pareigą šias akcijas parduoti ir atitinkamai, įgyvendinti teisę gauti akcijų išpirkimo kainą.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad V. G. mirė (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro duomenimis V. G. mirė išsituokusi; turėjo vieną pilnametį vaiką – pareiškėją E. G. Byloje pateikta valstybės įmonės Registrų centras pažyma apie asmens duomenis patvirtina V. G. ir E. G. giminystę. Vilniaus rajono 22-ojo notarų biuro duomenimis po V. G. mirties paveldėjimo byla nebuvo pradėta, jokie paveldėtojai dėl palikimo priėmimo po V. G. mirties nesikreipė. Minėtą aplinkybę patvirtina ir Testamentų registro išrašas, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad V. G. testamento nebuvo sudariusi.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis nustato, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Šis terminas nėra naikinamasis (Šiaulių apygardos teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-759-357/2021). Pagal CK 5.57 straipsnį įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti gali būti teismo atnaujintas, jeigu nustatoma, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Ar termino praleidimo priežastis svarbi, sprendžia teismas, vadovaudamasis konkrečiomis bylos aplinkybėmis.
Teismų praktikoje pažymima, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011).
Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai, kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai, ar asmens, praleidusio terminą, interesai yra pakankama priežastis nepaisyti civilinių santykių stabilumo. Teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, ar teisingas pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balansas lemia būtinybę atnaujinti praleistą terminą, ar priešingai, jo neatnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).
Iš pareiškimo turinio ir teismo posėdžio metu teiktų pareiškėjo paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjas terminą palikimui, t. y. AB „Akmenės cementas“ akcijoms, priimti praleido, nes pareiškėjui motinos mirties momentu nebuvo žinoma apie jokį palikėjos turtą. Teismo posėdžio metu paaiškino, jog pareiškėjo motina prieš mirtį pardavė visą savo nekilnojamąjį turtą, dėl to pareiškėjas nesikreipė į notarą. Nustatyta, kad sužinojus apie nepriimtą palikimą, pareiškėjas ėmėsi aktyvių veiksmų – kreipėsi į AB „Akmenės centras“, taip pat į teismą su pareiškimu dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo.
Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės, t. y. kad motinos mirties momentu pareiškėjas nežinojo apie motinai priklaususias AB „Akmenės cementas“ akcijas, turėjo įtakos tam, jog jis negalėjo laiku realizuoti savo teisių per įstatyme nustatytą terminą. Byloje suinteresuoti asmenys prieštaravimų dėl pareiškimo nėra pareiškę, taip pat byloje nėra duomenų apie kitus galimus V. G. įpėdinius. Taigi, darytina išvada, kad termino kreiptis į notarą priimti palikimą pagal įstatymą atnaujinimas nepažeis kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.
Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl termino palikimui priimti praleidimo pripažįsta svarbiomis, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad suinteresuoti asmenys neprieštarauja pareiškėjo pareiškimui, atnaujina pareiškėjui terminą palikimui, atsiradusiam po motinos V. G. mirties, priimti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnis; CPK 578 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 578 straipsniu,
nutaria:
pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjui E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priimti; šio termino pradžią skaičiuojant nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti pareiškėjui E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kad jis turi teisę per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą pagal V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), paskutinę nuolatinę gyvenamąją vietą.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.