- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-08-22
- Bylos Nr.
- e2A-735-265/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00926-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Raimonda Andrulienė, Alvydas Žerlauskas
- Atsakovas
- asociacijos „Gargždų Bangos draugai“
- Ieškovas
- M. T.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Aušros Maškevičienės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės asociacijos „Gargždų Bangos draugai“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. sausio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. T. ieškinį atsakovei asociacijai „Gargždų Bangos draugai“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas M. T. ieškiniu prašė iš atsakovės asociacijos „Gargždų Bangos draugai“ priteisti 19 115,30 Eur skolą ir 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Ieškovas nurodė, kad 2014-01-27 su atsakove sudarė sportinės veiklos sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo treniruoti atsakovės sporto klubo sportininkus (futbolininkus) laikotarpiu nuo 2014-02-03 iki 2014-11-15. Sutartyje jo atlyginimas nustatytas 1 000 Lt/mėn. (289,62 Eur/mėn.), taip pat numatyta mokėti maistpinigius Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Ieškovo teigimu, 2014-02-02 sutartis buvo papildyta priedu, kuriuo jos terminas pailgintas iki 2014-11-30 ir numatytas ne mažesnis kaip 8 600 Lt (2 490,73 Eur) priedas prie atlyginimo.Nurodė, kad savo įsipareigojimus vykdė iki 2014-11-30, tačiau atsakovė su juo atsiskaitė tik už 2014 m. vasario, kovo ir balandžio mėnesius. Sutarčiai jau pasibaigus, 2015-03-16 atsakovė jam papildomai pervedė 2 475,96 Eur (8548,99 Lt), t. y. iš viso pagal sutartį ir jos priedą jam sumokėta 14 699,09 Lt (4 257,15 Eur), o turėjo būti sumokėta 82 750,25 Lt (23 966,16 Eur). Atsakovė asociacija „Gargždų Bangos draugai“ atsiliepimu ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą. Pripažino, kad su ieškovu buvo sudaryta sportinės veiklos sutartis, tačiau argumentavo, jog mokėjo ieškovui sutartyje nustatyto dydžio atlyginimą ir dienpinigius, yra visiškai su juo atsiskaičiusi. Argumentavo, jog ieškovo pateiktas 2014-02-02 sutarties priedas kelia abejonių tikrumu, parašas sutarties priede yra suklastotas, nes tuometinis asociacijos „Gargždų Bangos draugai“ vadovas D. S. žodžiu patvirtino tokio dokumento nepasirašęs. Atsakovės teigimu, priedą jo vardu pasirašė asmuo, nebuvęs atsakovės vadovu ir neturėjęs tokių įgaliojimų, priedas nebuvo įregistruotas Lietuvos futbolo federacijoje, priešingai nei sutartis, todėl neturėjo būti vykdomas, be to, neaiškus priedo reikalingumas, nes jo sudarymo diena sekmadienis, tai yra vos keturios dienos po pagrindinės sutarties sudarymo. Atsakovės teigimu neaišku, kodėl ieškovas už pirmus tris mėnesius nereikalauja priede numatytų sumų. Pažymėjo, jog sutarties galiojimo laikotarpiu nei į atsakovę, nei į LFF dėl jos vykdymo ieškovas nesikreipė.Atsakovės manymu, priedas negalėjo atsirasti anksčiau nei 2014-12-08, o V. G. pasirašytas 2014-12-09 garantinis raštas, kuriuo ieškovui garantuotas 74 550,00 Lt išmokėjimas pagal sutartį, neturi įrodomosios galios, nes šis asmuo nebuvo įgaliotas veikti asociacijos vardu ir asociacija niekada tokio sandorio nepatvirtino. Pažymėjo, jog V. G. pateikė duomenis Klaipėdos apygardos teismo nagrinėtoje bankroto byloje apie visus atsakovės įsipareigojimus 2014-12-08 dienai, iš kurių matyti, kad asociacija ieškovui skolinga tik 8 549,00 Lt, to ieškovas neginčijo, ir ši suma 2015-03-16 sumokėta ieškovui. Mano, kad ieškovo atlyginimo apskaitymo žiniaraščiai buvo klastojami, nes 2014 m. vasario – balandžio mėnesiais buvo rengiami bendri visų žaidėjų ir trenerių žiniaraščiai, o po 2014 m. balandžio mėnesio pradėti rengti atskiri ieškovo žiniaraščiai, kuriuose nurodytas apskaičiuotas atlygis pagal 2014-02-02 sutarties priedą, tačiau 2014 m. gegužės mėnesį ieškovas nurodytas ir bendrame su kitais sportininkais žiniaraštyje, kuriame apskaičiuota išmokėtina suma tik pagal sutartį. Atsakovės nuomone, visos išdėstytos aplinkybės įrodo, kad priedas buvo surašytas vėliau, ne 2014-02-02, atsiradus galimybei išmokėti treneriui papildomą sumą neatsižvelgiant į asociacijos interesus, ir juo vadovautis nėra pagrindo.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. sausio 5 d. sprendimu ieškovo ieškinys patenkintas, ieškovui iš atsakovės priteista 19 115,30 Eur skola ir 5 procentų metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme 2015-04-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 641,56 Eur bylinėjimosi išlaidos bei 320,31 Eur proceso išlaidos valstybei. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir ištyręs byloje esančius įrodymus bei liudytojų parodymus, taip pat kitos Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų (Klaipėdos rajono apylinkės teismo) nagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-197-904/2015 medžiagą, nustatė, jog analogiški priedai prie sportinės veiklos sutarčių buvo sudaryti ir su kitais atsakovės sportininkais, todėl padarė išvadą, kad tuo metu tai buvo įprasta praktika. Teismas konstatavo, jog nenuginčijus sutarties ir papildomo susitarimo tikrumo nėra jokio pagrindo išvadai, kad ieškovui nemokėtinas priedas prie mėnesinio atlygio, juo labiau, kad dalį priedo atsakovė yra sumokėjusi.Teismas konstatavo, kad atsakovė neįrodė savo teiginių dėl galimai suklastoto tuometinio asociacijos „Gargždų Bangos draugai“ vadovo D. S. parašo 2014-02-02 sutarties priede. Teismas pažymėjo, jog buvo išnaudotos visos galimybės padėti atsakovei surinkti įrodymus, t. y. į teismo posėdį šaukimu iš (duomenys neskelbtini) kviestas liudytojas D. S. neatvyko, teisinės pagalbos prašymu nesėkmingai bandyta gauti šio asmens rašysenos pavyzdžius, todėl jie surinkti iš visų atsakovės nurodytų Lietuvos Respublikos įstaigų ir organizacijų, ir rašysenos ekspertizė atsakovės pozicijos nepatvirtino, taip pat į teismą neatvyko kelis kartus į posėdį kviestas liudytojas buvęs asociacijos direktorius R. M., pasirašęs pagrindinę su sutartį.Teismas konstatavo, jog šalių 2014-01-27 sudaryta sportinės veiklos sutartis atitinka Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 35 straipsnyje nustatytus tokios sutarties požymius, pačioje sutartyje numatyta galimybė ją papildyti, išlaikyta įstatyme numatyta rašytinė forma, ir nors priedo turinys nėra labai išsamus, esminiai momentai jame yra nurodyti: tai priedo prie mėnesinio atlyginimo nustatymas, jo dydis ir mokėjimo laikotarpis. Teismas nurodė, jog sportinės veiklos sutartys savo esme priskiriamos prie paslaugų sutarčių, todėl šalys yra laisvesnės susitarti dėl visko, ko nėra draudžia teisės aktai, tame tarpe – ir dėl sutarties galiojimo laikotarpio nustatymo, pakeitimo, priemokos mokėjimo.Teismas nustatė, jog papildomame susitarime nurodytas piniginis priedas buvo mokamas tik šalių bendradarbiavimo pradžioje, nebuvo tinkamai deklaruojamas ir apskaitomas atsakovės buhalterinės apskaitos dokumentuose ir ataskaitose, tačiau konstatavo, jog pretenzijas dėl tokių piniginių operacijų atlikimo ir apskaitos tvarkos pažeidimų atsakovė turėtų reikšti jos vardu veikusiems asmenims ir ikiteisminio tyrimo institucijoms, o ne ieškovui – profesionaliam treneriui, teikusiam futbolo komandos treniravimo paslaugas.Teismas taip pat nustatė, jog ieškovui išduotas garantinis raštas pasirašytas tinkamo asmens – asociacijos prezidento V. G., veikusio pagal CK 2.137, 2.140, 2.142 straipsnių reikalavimus atitinkantį įgaliojimą, todėl už šio asmens veiksmus atsakomybę turi prisiimti atsakovė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė (apeliantė) asociacija „Gargždų Bangos draugai“ prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. sausio 5 d. sprendimą, išspręsti ginčą iš esmės ir ieškinį atmesti.Apeliantė nurodo, jog 2014-01-27 Teisių ir pareigų perleidimo sutartimi perėmė iš viešosios įstaigos „Gargždų futbolas“ profesionalaus futbolo klubo „Banga“ valdymo teises. Tos pačios dienos sportinės veiklos sutartimi priėmė ieškovą futbolo trenerio pareigoms iki 2014-11-15, susitarė mokėti jam 1 000,00 Lt dydžio užmokestį už teikiamas trenerio paslaugas, taip pat mokėti mėnesines maitinimosi išlaidų kompensacijas bei dalį premijos, administracijos skiriamos komandai už jos pasiektus rezultatus. Atsakovės teigimu, sutarties galiojimo laikotarpiu vykdė savo įsipareigojimus, apskaitė ir mokėjo ieškovui sutartyje nustatyto dydžio sumas, galutinį atsiskaitymą pagal sutartį atliko 2015-03-16, o jokie sutarties pakeitimai ir/ar papildymai nebuvo daromi, ir iki ieškinio pareiškimo atsakovei nebuvo žinomi.Nurodo, jog 2014 m. rugpjūčio mėnesį tapo žinoma, kad kai kurie ieškovo treniruojami Gargždų „Bangos“ futbolo klubo žaidėjai ir vadovo pavaduotojo (viceprezidento) pareigas ėjęs D. B. yra įsivėlę į sutartų futbolo rungtynių organizavimo ir vykdymo veiklą bei dalyvavo neteisėtose lažybose. Dėl to Lietuvos futbolo federacijos Drausmės komiteto 2015-07-31 sprendimu Nr. 7/244 asociacijos valdomo futbolo klubo „Banga“ viceprezidentui D. B. taikyta sankcija - uždraudimas dvejus metus užsiimti bet kokia su futbolu susijusia veikla Lietuvos teritorijoje, žaidėjams taikyta diskvalifikacija iki 2014-12-31, asociacijai skirta piniginė 10 000,00 Lt bauda. Tarp asociacijos dalininkų ir vadovų, kurie ir pakvietė ieškovą treniruoti futbolo klubą, kilo konfliktas, asociacijos dalininko prašymo teismui pagrindu 2014-09-01 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2054-867/2014 buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – paskirtas asociacijos turto paprastasis administravimas, tačiau dokumentai paskirtam turto administratoriui perduoti tik 2015-01-30 ir dalis jų buvo suklastoti. Atsakovės teigimu, suklastotas ir 2014-01-27 sudarytos sportinės veiklos sutarties 2014-02-02 priedas, apie kurį asociacijai tapo žinoma tik ieškovui pareiškus ieškinį. Kad dokumentai buvo suklastoti, atsakovės teigimu, patvirtina ir atsiliepime į ieškinį išdėstytos aplinkybės dėl atlyginimo priskaitymų žiniaraščių.Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad ieškovo reikalavimas priteisti 19 115,30 Eur skolą buvo grindžiamas 2015-01-02 pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą atlygį bei kitas išmokas, t. y. dokumentu, neatitinkančiu įrodymams keliamų patikimumo reikalavimų, nes pažyma išduota asmens, nebuvusio asociacijos vadovu ir neturėjusio reikiamų įgalinimų veikti asociacijos vardu. Pažyma aiškiai suklastota, nes joje nurodytas laikotarpis iki 2014-11-30, kuriuo ieškovas nebedirbo asociacijoje. Argumentuoja, jog papildomas susitarimas akivaizdžiai suklastotas, atsiradęs ne anksčiau kaip 2014-12-09, siekiant nepagrįstai praturtėti asociacijos sąskaita. Teigia, jog teismas nevertino papildomo susitarimo būtinumo, neatsižvelgė į tai, kad jis sudarytas sekmadienį, nevertino aplinkybės, jog pats ieškovas nežino, su kuo sudarė susitarimą, teismo posėdžio metu patvirtino, kad susitarimą su vadovo D. S. parašu jam perdavė D. B.. Pažymi, jog buvęs vadovas D. S. žodžiu kategoriškai paneigė papildomo susitarimo su ieškovu pasirašymą, o atlikta teismo rašysenos ekspertizė nepatvirtino, kad parašas D. S.. Atsakovės teigimu, teismas nevertino to, kad Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktos deklaracijos apie ieškovui 2014 m. vasario - balandžio mėnesiais išmokėtas sumas, t. y. 1 000,00 Lt, o papildomame susitarime nurodytas 8 600,00 Lt priedas nebuvo nei apskaitomas, nei mokamas. Pažymi, jog pats ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad neoficialiąją atlygio dalį jam sumokėjo D. B., o ne asociacija ar jos vardu turintys teisę veikti asmenys. Teigia, jog ieškovui, kaip profesionaliam sporto (futbolo) veikloje dalyvaujančiam asmeniui buvo žinoma, kad santykiai tarp žaidėjų, trenerio ir klubo yra įtvirtinami tik nustatyta tvarka registruotomis sutartimis ir jų pakeitimais ir/ar papildymais, tuo tarpu, minėtas 2014-02-02 Sutarties priedas LFF registruotas nebuvo, o ieškovas registracijos tinkamumu nesidomėjo. Pažymi, jog Klaipėdos apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. B2-801-459/2015 dėl bankroto bylos iškėlimo neva direktoriaus pareigas ėjusio V. G. pateiktame kreditorių sąraše 2014-11-30 datai įsiskolinimas ieškovui sudarė tik 8 549,00 Lt. Mano, jog ši aplinkybė taip pat įrodo, kad iki 2014-12-08 sutarties 2014-02-02 priedas neegzistavo ir ieškovo atlygio apskaitymas buvo atliekamas pagal sutartį. Tik 2015-01-15 pateiktas patikslintas kreditorių sąrašas, kuriame nurodytas neva esantis 63 900,00 Lt (arba 18 506,72 Eur) dydžio įsiskolinimas ieškovui, ir pažymi, jog jis mažesnis nei prašoma priteisti suma. Apeliantė laikosi pozicijos, jog V. G. pasirašytas garantinis raštas, išduotas tokios teisės neturinčio asmens, yra niekinis. Ieškovui nuo sutarties sudarymo momento buvo žinoma, kad buvusį asociacijos vadovą R. M., įregistravus naują įstatų redakciją, pakeitė naujas vadovas – prezidentas D. S.. Pažymi, jog neaišku, ar įgaliojimas, kurio pagrindu veikė V. G., pasirašytas D. S.. Pažymi, jog įgaliojime nesuteikta teisė atlikti veiksmus ar priimti sprendimus, sudaryti sandorius asociacijos vardu, sukuriančius pareigas asociacijai, nes įgaliojime tik numatyta V. G. teisė veikti asociacijos vardu santykiuose su trečiaisiais asmenimis, atstovauti, teikti ir gauti dokumentus. Nesutinka su teismo sprendime nurodyta aplinkybe, jog ir su kitais žaidėjais buvo sudaryti papildomi susitarimai. Pažymi, jog taikos sutartimis su kitais futbolininkais buvo išspręstas tik jiems priklausančių atlygio ir/ar premijų už rungtynes išmokėjimo klausimas, tačiau ne papildomų ar neoficialių susitarimų ir įsipareigojimų pagal juos mokėjimo klausimas.Argumentuoja, jog iš internetinės enciklopedijos Vikipedija duomenų apie ieškovą matyti, kad jis neturėjo kvalifikacijos eiti futbolo klubo vyriausiojo trenerio pareigas, jo turima trenerio C kategorijos licencija suteikia teisę dirbti tik vaikų ir jaunimo futbolo mokyklose, nei iki darbo asociacijoje, nei po jo ieškovas daugiau nedirbo vyriausiuoju treneriu. Mano, jog ši aplinkybė patvirtina tai, kad klubo dalininkų iš Rusijos Federacijos ieškovas buvo pakviestas ir pasitelktas galimos neskaidrios ir šešėlinės veiklos, dalyvaujant sutartose futbolo rungtynėse (ir lažybose), vykdymui, ir šios aplinkybės galėjo sąlygoti neoficialių susitarimų ir neadekvataus atlygio buvimą. Prašo šį naujai pateiktą įrodymą prijungti prie bylos. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas M. T. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Ieškovas argumentuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, visapusiškai ištyrė ir įvertino įrodymus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Aplinkybę, kad klube buvo susiklosčiusi praktika su sportininkais pasirašyti priedus, t. y. papildomus susitarimus prie sportinės veiklos sutarčių, kuriuose būdavo susitariama dėl papildomo atlygio, patvirtino tiek buvęs futbolo klubo „Gargždų banga“ direktorius V. G., tiek buhalterė N. G., bei kita Klaipėdos rajono apylinkės teisme išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-197-904/2015 medžiaga. Pažymi, jog teismo posėdžio metu paaiškino, kad tarėsi būtent su klubo prezidentu D. S., tačiau neatsiminė, ar būtent iš jo asmeniškai ar iš futbolo klubo viceprezidento D. B. gavo pasirašytą 2014-02-02 papildomą susitarimą. Teigia, jog 2014 m. vasario, kovo, balandžio mėnesiais mokėtas papildomas atlyginimas grynais pinigais, o aplinkybės, kodėl tai nenurodyta klubo finansinėje apskaitoje, paaiškinti negali, nes nėra atsakingas už buhalterinę apskaitą. Atkreipia dėmesį, kad atsakovė už 2014 m. gegužės – lapkričio mėnesius sutartyje numatytą atlygį ir maistpinigius, iš viso 2 475,96 Eur (8549 Lt), sumokėjo tik 2015-03-16, todėl pati atsakovė ir negali pateikti jokių įrodymų apie pinigų mokėjimą nurodytu laikotarpiu.Pažymi, jog yra užsienietis, jam nėra žinoma sutarčių registracijos tvarka, už tai yra atsakinga atsakovė. Jo turimame 2014-01-27 sporto veiklos sutarties egzemplioriuje taip pat nėra jokios žymos apie jos registraciją LFF, o atsakovė savo sutarties egzemplioriaus nepateikė. Pažymi, kad ir su kitais sportininkais sudaryti papildomi susitarimai prie sportinės veiklos sutarčių taip pat nebuvo registruojami LFF, o tai tik patvirtina klube nusistovėjusią praktiką neregistruoti LFF sportinės veiklos sutarčių priedų.Nesutinka su atsakovės teiginiais dėl dokumentų klastojimo bei V. G. įgaliojimų neturėjimo pasirašyti garantinį raštą. Pažymi, jog byla tęsiasi jau ketvirtus metus, visą šį laiką atsakovė grasino, kad kreipsis į ikiteisminio tyrimo institucijas dėl dokumentų klastojimo, tačiau iki šiol to nepadarė ir nereikalavo jo sutarties ir papildomo susitarimo pripažinti negaliojančiais. Pažymi, jog jis iš (duomenys neskelbtini) nebūtų vykęs treniruoti klubo už 1 000 Lt (289 Eur)/mėn., 2013-11-08 jam išduota tarptautinė trenerio A kategorijos licencija, o jeigu neturėtų reikiamos kvalifikacijos, Lietuvos futbolo federacija nebūtų jo registravusi asociacijos valdomo futbolo klubo „Gargždų banga“ vyriausiuoju treneriu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis), todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieškovui priteista skola, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų
Atsakovė prašo priimti naują įrodymą – išrašą iš interneto enciklopedijos Vikipedija apie ieškovą, atsakovės tvirtinimu, įrodantį, jog ieškovas neturėjo kvalifikacijos treniruoti futbolo klubą. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą.Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijos vertinimu, interneto enciklopedijos Vikipedija duomenys egzistavo iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, todėl galėjo būti pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Šie duomenys nėra oficialūs ir nesusiję su ginčo esme, neturi įtakos teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl juos atsisakytina priimti.
Dėl ginčo esmės ir įrodymų vertinimo
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas su atsakove asociacija „Gargždų bangos draugai“ 2014-01-27 sudarė sportinės veiklos sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo treniruoti atsakovės sporto klubo sportininkus – futbolininkus laikotarpiu nuo 2014-02-03 iki 2014-11-15. Sutartyje sutartas atlyginimas 1 000 Lt/mėn. (289,62 Eur/mėn.), taip pat numatyta mokėti mėnesines maitinimosi išlaidų kompensacijas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, bei mokėti treneriui dalį premijos, administracijos paskirtos komandai už jos pasiektus rezultatus (e. bylos t. 1, b. l. 26-30). Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 35 straipsnyje nustatyta, kad sportininkas profesionalas, vykdydamas sportinę veiklą sporto organizacijoje, su šia organizacija privalo sudaryti sportinės veiklos sutartį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sportinės veiklos sutartis savaime nėra prilyginama darbo sutarčiai. Sportas yra atitinkamos specifinės rūšies darbo veikla, už kurią sportininkas gauna darbo užmokestį, tačiau, esant sutarčiai, sudarytai laikantis Kūno kultūros ir sporto įstatymo nuostatų, darbo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos netaikytinos. Profesionalaus sporto teisiniams santykiams galioja sutarties laisvės principas, būdingas civiliniams santykiams, skirtingai nuo darbo santykių, vyrauja ne funkcijų atlikimas, o konkretaus (sportinio) rezultato siekimas. Sportinės veiklos sutartims būdingos kitos sąlygos – sportinio režimo nustatymo, medicininės priežiūros, sportininko apgyvendinimo, transporto, sveikatos draudimo ir pan. Savo esme tai lemia sportinės veiklos sutarties priskyrimą pirmiausia prie paslaugų sutarčių (2011-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2011; 2011-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-65/2011).Pažymėtina, jog atsakovė pripažįsta 2017-01-27 sudariusi su ieškovu sportinės veiklos sutartį ir pagal ją įvykdžiusi įsipareigojimus. Dėl šios aplinkybės ginčo byloje nėra. Iš ieškovo paaiškinimų ir bylos duomenų matyti, jog nors ir pavėluotai, pagal šią sutartį galutinai atsiskaityta 2015-03-16 (e. bylos t. 1, b. l. 38). Ieškovas pareiškė ieškinį dėl to, kad, jo teigimu, atsakovė su juo neatsiskaitė pagal 2014-02-02 sudarytą priedą prie sportinės veiklos sutarties, kuriuo pratęstas jo paslaugų teikimo laikotarpis iki 2014-11-30, ir numatyta laikotarpiu nuo 204-02-02 iki 2014-11-30 jam mokėti mėnesinį priedą prie atlyginimo ne mažiau kaip 8 600 Lt (e. bylos t. 1, b. l. 33-34). Atsakovė neigia sutarties priedą sudariusi, argumentuoja, kad jis galimai suklastotas ir sudarytas ne anksčiau kaip 2014-12-08 atgaline data, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės argumentus paneigia byloje esantys įrodymai. Iš Klaipėdos rajono apylinkės teismo nagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-197-904/2015 medžiagos matyti, jog analogiški priedai prie sportinės veiklos sutarčių buvo sudaromi ir su kitais futbolo klubo žaidėjais (e. bylos t. 1, b. l. 123-130, 133-153, t. 3, b. l. 23). Atsakovei argumentuojant, jog nebuvo būtinumo sudaryti priedą paėjus tik keturioms dienoms nuo pagrindinės sutarties sudarymo, pažymėtina, jog su kitais žaidėjais priedai prie sutarčių būdavo sudaromi tą pačią dieną, kaip pagrindinė sutartis: pavyzdžiui, sutartis su A. S. sudaryta 2014-02-03, tą pačią dieną pasirašytas priedas, kuriuo numatytas papildomas mėnesinis apmokėjimas, sutartis su D. A. pasirašyta 2014-02-20, priedo data nenurodyta, tačiau juo numatytas papildomas mokėjimas nuo 2014-02-20, sutartys su K. U. ir E. G. sudarytos 2014-02-03, priedo, kuriuo numatytas papildomas apmokėjimas, datos nenurodyta, tačiau mokėjimas numatytas nuo sutarties sudarymo datos, t. y. 2014-02-03, analogiškai su A. E. sutartis sudaryta 2014-03-01 ir nuo šios dienos sutarties priedu numatytas papildomas mokėjimas (e. bylos t. 3, b. l. 13-18, 22-23). Aplinkybę, jog ginčo laikotarpiu futbolo klube egzistavo praktika sportinės veiklos sutarčių su priedais, kuriuose numatomas papildomas apmokėjimas, sudarymo, patvirtino ir liudytojais pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausti tuometinis futbolo klubo direktorius V. G. ir buhalterė N. G.. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog 2014 metais futbolo klube sportinės veiklos sutarčių ir jų priedų sudarymas buvo įprasta praktika. Atsakovė nepateikė įrodymų, neginčijamai patvirtinančių teiginį, jog prezidentas D. S. žodžiu kategoriškai paneigė sudaręs sutarties priedą. Į teismo posėdžius pirmosios instancijos teisme jis neatvyko, nors buvo šaukiamas, jo atvykimu įsipareigojo pasirūpinti atsakovė. Be to, iš 17 punkte minėtų sportinės veiklos sutarčių ir priedų matyti, jog juos visus pasirašė D. S.. Dėl šios aplinkybės apeliantės teiginiai, jog klubo prezidentas jai žodžiu paneigė pasirašęs priedą su ieškovu, vertintini kritiškai, kaip gynybos nuo pareikšto ieškinio pozicija. Pažymėtina ir aplinkybė, jog atsakovės prašymu atliktos 2017-10-13 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. 11K-263 (17) konstatuota, kad turimų duomenų nustatyti, ar 2014-02-02 priede prie sportinės veiklos (rusų kalba) rankraštinį įrašą parašė ir D. S. vardu pasirašė D. S. ar kitas asmuo, nebuvo galima (e. bylos t. 3, b. l. 101-104), o šio asmens rašysenos pavyzdžiai kreipusis į Rusijos Federacijos kompetentingas institucijas dėl teisinės pagalbos taip pat negauti (e. bylos t. 3, b. l. 74-96). Aplinkybė, kad priedą prie sutarties su D. S. parašu, ieškovo teigimu, jam perdavė viceprezidentas D. B., savaime taip pat nepatvirtina, kad parašas yra ne klubo prezidento, ypač vertinant nustatytą aplinkybę, jog tokių priedų su prezidento parašu yra ne vienas.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog galimybė papildyti sportinės veiklos sutartį yra numatyta pačioje sutartyje (sutarties 6.3 punktas). Sutarties papildymui nurodytas reikalavimas – jis turi atitikti įstatymo numatytą formos reikalavimą. Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo (redakcija, galiojusi ginčo teisinių santykių metu, nuo 2014-01-01 iki 2014-10-01) 35 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta rašytinė sutarties forma. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog šį įstatymo reikalavimą priedas atitinka, ir nors jo turinys nėra išsamus, tačiau pakankamas šalių valiai išreikšti ir suprasti, t. y. jame aiškiai aptartas priedo prie mėnesinio atlyginimo nustatymas, jo dydis ir laikotarpis, už kurį jį susitarta mokėti. Atsižvelgiant į aukščiau aptartą analizuojamos sutarties pobūdį ir nagrinėjamu atveju taikomą sutarčių laisvės principą konstatuotina, jog šalys, sudarydamos šią sutartį, taip pat ir priedą prie sutarties, buvo laisvos susitarti dėl visko, kas nėra draudžiama teisės aktais, tame tarpe – ir dėl sutarties galiojimo laikotarpio nustatymo ar pakeitimo bei priemokos. Apeliantės teiginiai, jog sutartis papildyta priedu neatsižvelgiant į jos interesus ar siekiant pasipelnyti, savaime nėra pagrindas ieškinį atmesti. Sportinės veiklos sutarties 6.1 punkte nurodyta, jog sutartis įsigalioja ją pasirašius šalims ir įregistravus Lietuvos futbolo federacijoje (toliau - LFF); 6.2 punkte nurodyta, jog įsigaliojusi sutartis šalims turi įstatymo galią. Sutarties 6.4 punkte įtvirtinta, jog ši sutartis prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota ir jiems sukelia teisines pasekmes tik ją įregistravus LFF. Argumentuodama, jog sutarties priedas nebuvo įregistruotas LFF, apeliantė neigia savo prievoles, kilusias iš priedo nuostatų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokia atsakovės pozicija nesutinka. Iš šios nutarties 17 punkte aptartų sutarčių priedų ir minėtų liudytojų parodymų matyti, jog LFF buvo registruojamos tik pagrindinės sportinės veiklos sutartys, o jų priedai neregistruojami ir tokia praktika buvo įprasta. Kodėl nesilaikė registravimo reikalavimo, atsakovė nenurodė, tačiau nepagrįstai bandė šią naštą perkelti ieškovui. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo argumentais, jog registracija turėjo rūpintis atsakovė, kaip juridinis asmuo, priimantis trenerį sportinės veiklos sutarties pagrindu. Be to, kaip matyti iš sutarties 6.4 punkto, registracijos tikslas – išviešinti sutartį, tačiau tai nereiškia, jog neįregistravus sutarties priedo, kai pagrindinė sutartis yra įregistruota, priedas savaime tampa negaliojančiu jį sudariusioms šalims. Pažymėtina ir aplinkybė, jog atsakovė kitiems sportininkams prievoles įvykdė ne tik pagal sportinės veiklos sutartis, bet ir pagal jų priedus. Nors apeliantė teigia priešingai, tačiau iš minėtų sportininkų apeliantei reikštų reikalavimų civilinėje byloje Nr. 2-197-904/2015 matyti, jog prašomos sumokėti sumos apėmė ne tik sportinės veiklos sutartyse numatytas sumas, bet būtent šias sumas su prieduose numatytomis sumomis (e. bylos t. 1, b. l. 131, 132, 154-158, t. 2, b. l. 151-169). Kodėl analogiškai neturėtų būti vykdomi įsipareigojimai ir treneriui, apeliantė nepaaiškino. Apeliantės argumentas, jog tarp futbolo klubo administracijos kilo konfliktas dėl sutartų futbolo rungtynių organizavimo ir vykdymo bei dalyvavo neteisėtose lažybose, nėra susijęs su bylos nagrinėjimo dalyku. Juo labiau, kad apeliantė, jeigu kaltina ar įtaria trenerį (ieškovą) dalyvavus neteisėtoje veikloje, nepateikė įrodymų, kad prieš jį ėmėsi sankcijų, nors tokia veikla treneriui draudžiama pagal sutarties 3.2.m punktą, o galimybė reikalauti atlyginti nuostolius ir skirti įspėjimą numatyta sutarties 5.1 punkte. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog atsakovė nepagrindė pakankamais įrodymais ir savo teiginių, jog ieškinio reikalavimas grindžiamas suklastotais buhalterinės apskaitos duomenimis ir garantiniu raštu, pasirašytu neįgalioto asmens V. G. (e. bylos t. 1, b. l. 31-32, 35). Pripažintini pagrįstais ieškovo argumentai, jog jis nėra atsakingas už atsakovės buhalterinę apskaitą, o atsakovė nepateikė duomenų, kad kreipėsi į ikiteisminio tyrimo institucijas dėl dokumentų klastojimo. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir Valstybinei mokesčių inspekcijai teiktų pranešimuose ir deklaracijose nurodytų draudžiamųjų pajamų, apskaičiuotų įmokų ir mokesčių sumų matyti, jog nei vieno sportininko sumos, gaunamos pagal priedus prie sportinės veiklos sutarčių, nebuvo deklaruotos (e. bylos t. 2, b. l. 11-99), nors kaip nustatyta, šie priedai buvo sumokėti. Kad nurodytų sumų nedeklaravo, patvirtino ir liudytoja apklausta asociacijos buhalterė N. G., parodžiusi, kad nuo minėtų sumų mokesčiai nebuvo mokami, nes tai nebuvo darbo užmokestis. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai paaiškina ir aplinkybę dėl skirtingų duomenų žiniaraščiuose. Liudytojas V. G. parodė, kad veikė prezidento D. S. išduoto įgaliojimo pagrindu, su juo buvo sudaryta darbo sutartis, jis ėjo direktoriaus pareigas. Iš liudytojo parodymų matyti, jog siekdamas, kad nenutrūktų klubo veikla esant finansiniams sunkumams nagrinėjamu laikotarpiu, jis sportininkams išduodavo garantinius raštus, ypač tiems, kurių sutartis baigdavosi ir kurie išvykdavo į užsienį. Liudytojo parodymus patvirtina kiti bylos duomenys, pavyzdžiui, A. E. pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei nurodyta aplinkybė, jog jam 2014-11-28 taip pat buvo išduotas garantinis raštas (t. 3, b. l. 8-13).Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog V. G. veikė Civilinio kodekso 2.137, 2.140, 2.142 straipsnių reikalavimus atitinkančio klubo prezidento D. S. 2014-08-14 pasirašyto įgaliojimo pagrindu (e. bylos t. 3, b. l. 47). Tuo tarpu atsakovės teiginiai, jog ir įgaliojime D. S. parašas galimai suklastotas, niekuo nepagrįsti. Atsakovei keliant abejones V. G. įgaliojimais veikti asociacijos vardu pažymėtina, jog Juridinių asmenų registre D. S. nuo 2014-01-21 įregistruotas kaip asociacijos prezidentas (e. bylos t. 1, b. l. 73-75), kuris 2014-01-27 sudarė darbo sutartį su R. M. (e. bylos t. 2, b. l. 100-101). Darbo sutartimi R. M. nuo 2014-02-03 priimtas asociacijos direktoriumi. Darbo sutarties skiltis apie darbo sutarties pasibaigimą nėra užpildyta, nėra nurodyta atleidimo iš pareigų data, tačiau šioje grafoje esantis R. M. parašas ir prierašas, jog neturi pretenzijų, liudija, kad jis iš asociacijos direktoriaus pareigų buvo atleistas. Duomenų, kada į direktoriaus pareigas priimtas V. G., byloje nėra, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad asociacijos direktoriumi jis neabejotinai buvo. Tiek minėtame 2014-08-14 įgaliojime, tiek 2015-01-30 dokumentų priėmimo-perdavimo akte jis nurodytas kaip direktorius, priėmimo -perdavimo akte tarp perduodamų dokumentų 17 punkte nurodyta 2014-07-01 – 2015-01-30 laikotarpio asociacijos direktoriaus V. G. ataskaita (e. bylos t. 3, b. l. 47; t. 2, b. l. 116). Dėl šios priežasties, teisėjų kolegijos vertinimu, tiek ieškovui 2014-12-09 išduotą garantinį raštą, tiek 2015-01-02 pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą atlygį bei kitas išmokas pasirašė tinkamas subjektas – asociacijos direktorius. Atsakovė nepagrindė įrodymais savo teiginių, kad 2014-02-02 priedas prie sportinės veiklos sutarties galėjo būti sudarytas atgaline data ne anksčiau kaip 2014-12-08 dienai. Tai, kad Klaipėdos apygardos teismo nagrinėtoje atsakovės bankroto byloje 2014-12-08 buvo pateikti duomenys, jog asociacija ieškovui skolinga tik 8 549,00 Lt, savaime neįrodo, kad minėtas priedas atsirado vėliau. Pažymėtina, jog kreditorių reikalavimų apimtis ir sąrašas bankroto byloje gali keistis, o 2015-12-21 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1602-524/2015 atsakovei bankroto bylą atsisakyta iškelti. Atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas reiškia ne naują arba pakartotinį bylos nagrinėjimą kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301, 312–314, 320 straipsniai). Apeliantas apeliaciniame skunde privalo nurodyti, kokioms bylos aplinkybėms, jo manymu, prieštarauja priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir kokias materialines ar proceso teisės normas jis pažeidžia. Nagrinėjamu atveju apeliantė nenurodo teisinių argumentų, kodėl turėtų būti naikinamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, o faktines bylos aplinkybes interpretuoja kitaip, nei jas nustatė ir vertino bylą išnagrinėjęs teismas. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo taisyklių nepažeidė. Vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos.
Dėl procesinės bylos baigties
Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyti jokie objektyvūs argumentai, kurie būtų pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl atmesdamas skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, plačiau jų nekartodamas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Apeliantės (atsakovės) apeliacinį skundą atmetus jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).Ieškovas priteisti išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, neprašo.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. sausio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.