Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. T. ieškinį atsakovui asociacijai „Gargždų Bangos draugai“ dėl skolos priteisimo.

Ieškovas ieškiniu pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo 19.115,30 Eur skolą, 5 proc. metinių palūkanų nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Savo reikalavimą ieškovas grindė tuo, kad 2014-01-27 tarp jo ir atsakovo buvo sudaryta sportinės veiklos sutarties, pagal kurią ieškovas įsipareigojo treniruoti atsakovo sporto klubo sportininkus – futbolininkus nuo 2014-02-03 iki 2014-11-15. Jo atlygis šioje sutartyje buvo sutartas 1000 Lt/ mėn. (289,62 Eur/mėn), taip pat numatyta mokėti maistpinigius Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. 2014-02-02 sutartis buvo papildyta priedu, kuriuo jos terminas pailgintas iki 2014-11-30 ir numatytas ne mažesnis kaip 8600 Lt (2 490,73 Eur) priedas prie atlyginimo. Prisiimtus įsipareigojimus ieškovas vykdė iki 2014-11-30, tačiau atsakovas su juo atsiskaitė, sumokėdamas atlyginimą ir dienpinigius, tik už 2014 m. vasario, kovo ir balandžio mėnesius. 2015-03-16, sutarčiai jau pasibaigus, ieškovui papildomai pervesta 2475,96 Eur ( 8548,99 Lt), taigi iš viso pagal sutartį ir jos priedą jam sumokėta 14 699,09 Lt (4 257,15 Eur), o turėjo būti sumokėta 82 750,25 Lt ( 23 966,16 Eur). ieškovas reikalauja priteisti jam iš atsakovo šį skirtumą ( 19 115,30 Eur) kaip skolą, papildomai priteisiant 5 proc. metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir savo atsiliepime į ieškinį nurodė, kad parašai ieškovo pateiktame 2014 m. vasario 2 d. sutarties priede yra suklastoti: tuometinis asociacijos „Gargždų Bangos draugai“ vadovas D. S. jo nepasirašė, šis sutarties priedas tarp jo ir ieškovo sudarytas nebuvo. Atsakovas buvo įsipareigojęs mokėti ieškovui sutartyje nustatyto dydžio atlyginimą ir dienpinigius ir yra visiškai su juo atsiskaitęs, o joks šios sutarties priedas nebuvo įregistruotas ir neturėjo būti vykdomas. Pažymėjo, kad šį priedą ieškovo vardu pasirašė asmuo, nebuvęs atsakovo vadovu ir neturėjęs tokių įgalinimų, priedo sudarymo diena yra sekmadienis, vos keturios dienos po sutarties sudarymo, jis nėra įregistruotas Lietuvos futbolo federacijoje, priešingai nei sutartis, ir tai kelia abejonių dėl tokio priedo būtinumo ir tikrumo. Pažymėjo, kad ieškovas dėl nežinomų priežasčių už pirmus tris mėnesius šio priedo nereikalauja ir visu sutarties galiojimo laikotarpiu nei į atsakovą, nei į LFF dėl jo vykdymo nesikreipė. Atsakovo oficialiuose dokumentuose, teikiamuose valstybės institucijoms, buvo nurodomos tik iš sutarties kylančios atsakovo įsipareigojimų ieškovui sumos ir atsakovas mano, kad anksčiau nei 2014-12-08 šis sutarties priedas nebuvo sukurtas. D. S. atsakovui patvirtino, kad tokio priedo su ieškovu nėra surašęs ir pasirašęs, o 2014-12-09 garantijos raštas, pasirašytas V. G., kuriuo ieškovui buvo garantuotas 74 550,00 Lt pagal sutartį išmokėjimas, neturi įrodomosios galios, nes V. G. nebuvo įgaliotas veikti asociacijos vardu, o pati asociacija niekada tokio sandorio nepatvirtino. Tas pats V. G. 2014-12-08 su atsiliepimu į ieškinį pateikė Klaipėdos apygardos teismui duomenis apie visus atsakovo įsipareigojimus tai dienai ir juose nurodė, kad asociacija ieškovui skolinga tik 8 549,00 Lt, ko atsakovas neginčijo ir 2015-03-16 išmokėjo ieškovui. Atsakovas tvirtina, kad ieškovo atžvilgiu buvo suklastoti ir atlygio priskaitymo žiniaraščiai, kadangi 2014 m. vasario- balandžio mėn. jie buvo rengiami bendri visiems žaidėjams ir treneriams, o po 2014 m. balandžio mėn. tik ieškovas pradėtas išskirti į atskirą žiniaraštį, nurodant jam priskaitytiną atlygį pagal 2014-02-02 sutarties priedą, tačiau 2014 m. gegužės mėn. ieškovas nurodytas ir bendrame su kitais sportininkais žiniaraštyje, nurodant jam priskaičiuotą išmokėtiną sumą pagal Sutartį; tai rodo, kad Priedas buvo sudarytas vėliau, atsiradus galimybei išmokėti šiam treneriui papildomą sumą, nežiūrint asociacijos interesų, ir juo vadovautis nėra jokio pagrindo.

Teismo posėdžių metu ieškovas ir jo atstovas palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti. Ieškovas akcentavo, kad dėl trenerio paslaugų jis sudarė pagrindinę sutartį su atsakovo atstovu R. M., pritariant Š, B (klubo viceprezidentas) ir Š, o papildomą – su kažkuriuo iš sporto klubo vadovų. Jam buvo įteikti abiejų sutarčių originalai su parašais ir jis neturėjo pagrindo jais abejoti. Kodėl buvo sudaryti du susitarimai, jis nežino. Pirmus tris mėnesius atsiskaitoma buvo dalinai, 2500 Lt sumokėta pagal pagrindinę sutartį, o 2100 – pagal papildomą susitarimą. Po balandžio mėnesio jam nebebuvo mokama pagal papildomą susitarimą, tik pagal pagrindinę sutartį ir jis septynis mėnesius dirbo sutartą darbą, negaudamas atlyginimo ir tikėdamasis jį gauti vėliau. Tiks pasibaigus sutarties laikotarpiui jis gavo apmokėjimą pagal pagrindinę sutartį, o pagal papildomą susitarimą jam nebuvo sumokėta. Todėl 2015-03-09, kai jau nebeteikė paslaugų atsakovui, ieškovas raštu kreipėsi dėl 19 115,30 Eur išmokėjimo pagal papildomą susitarimą. Sutarties galiojimo laikotarpiu jis tiesiogiai bendravo su klubo prezidentu D. S. ir jo pavaduotoju D. B., su jais aptarinėjo ir apmokėjimo klausimus. V. G. žino kaip klubo direktorių, kuris rūpinosi visais ūkiniais ir finansiniais reikalais. Apmokėjimą pagal pagrindinę sutartį ( apie 2100 Lt/mėn) jam oficialiai išmokėdavo buhalterijoje, o 8000 pagal papildomą susitarimą D. B. jam kaip ir kitiems sportininkams duodavo neoficialiai. Ieškovo atstovas papildomai akcentavo, kad papildomas susitarimas su ieškovu buvo sudarytas ir turi būti vykdomas, analogiški susitarimai buvo sudaryti ir su kitais sportininkais. Klubui susidūrus su finansinėmis problemomis, šie įsipareigojimai liko neįvykdyti, tačiau kitiems sportininkams kreipusis į teismą, ginčai sureguliuoti taikiai ir klubas išmokėjo jiems papildomais susitarimas sutartas sumas, neginčydamas šių susitarimų fakto ir teisėtumo. Ir garantinius raštus dėl susidariusios skolos išmokėjimo ateityje klubas išduodavo visiems sportininkams, ne tik ieškovui, o į šią bylą nėra pateikęs visų sportininkų deklaracijų ir tokiu būdu slepia šias aplinkybes. Tai, kad sporto klubas netinkamai tvarkė dokumentus, pagrindines sutartis registruodamas, o papildomų – ne ieškovo problema, jis neturėjo jokio pagrindo abejoti susitarimo teisėtumu ir tikėtis jo įvykdymo, juolab kad ir pagrindinėje sutartyje nustatytas apmokėjimas akivaizdžiai per mažas iš užsienio atvykstančiam profesionaliam treneriui, ieškovas už tikį atlygį niekada nebūtų sutikęs dirbti. Garantiją grąžinti neišmokėtą lėšų dalį pasirašė V. G., kuris buvo asociacijos įgaliotas asmuo ir ieškovas neturėjo pagrindo tuo abejoti. Pagrindinę sutartį su ieškovu pasirašė R. M., kurio įgalinimai sporto klube nėra aiškūs, tačiau atsakovas šios sutarties sudarymo neginčija, o ginčija papildomo susitarimo, pasirašyto klubo prezidento D. S., patikimumą, nors tokio susitarimo sudarymo faktas bylos procese nebuvo nuginčytas, ir rašysenos ekspertizė jo nepaneigė.

Atsakovo atstovas teismo posėdžių metu palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją ir prašė ieškinį atmesti kaip neįrodytą, kadangi priedas prie pagrindinės sutarties, pagal kurį atsiskaitymo šiuo ieškiniu reikalauja ieškovas, yra suklastotas, rašysenos ekspertizė nepatvirtino, kad jį pasirašė buvęs klubo prezidentas, o ir pats ieškovas patvirtino, kad tokiu būdu su juo buvo atsiskaitoma neoficialiai. Pažymėjo, kad atsakovas neturi oficialiai vykdyti neoficialių jame nebedirbančių asmenų susitarimų. Kodėl tokie susitarimai buvo sudaromi – atsakovui nežinoma, tai gali būti susiję su kita nelegalia klubo vadovų veikla (susitarimais dėl rungtynių rezultatų, mokesčių vengimu ir pan.). 2015 m. lapkričio mėn. byloje dėl bankroto atsakovui paskelbimo pateiktuose buhalterinės apskaitos dokumentuose ieškovui lėšų pagal priedą mokėjimas nėra numatytas, tik pagal pagrindinę sutartį. Po to, 2015 m. gruodžio mėn., klubas gavo didelę pinigų sumą, o po to jo direktorium įvardintas V. G. nurodė, kad M. T. priklauso ir mokėjimas pagal priedą, todėl atsakovas mano, kad tas priedas tik tada ir sudarytas atbuline data. V. G. pasirašytas garantinis raštas nesukūrė nei klubui, nei sportininkams jokių teisių ir pareigų, nes buvo pasirašytas neturinčio tokios teisės asmens. Klubo vardu galėjo veikti tik prezidentas, o jis įgaliojimą V. G. išdavė tik veikti savo kaip asociacijos nario vardu, o ne vietoj prezidento. Nei vienoje anksčiau išnagrinėtoje byloje nebuvo įrodytas priedų prie pagrindinių sutarčių teisėtumas, todėl negalima tuo remtis kaip prejudiciniu faktu, reikalaujant pripažinti ieškinio pagrįstumą. Po 2015 m. asociacijos valdymo organų pasikeitimo buvęs klubo prezidentas D. S. nėra perdavęs jokių jo žinioje buvusių asociacijos dokumentų.

Liudytojas N. G. parodė, kad ji nuo 2014 m. vasario mėn. iki 2015 m. pradžios buvo asociacijos „gargždų bangos draugai“ buhalterė. Nuo 2014 m. ji pagal vadovybės pateiktus duomenis skaičiavo sportininkams atlyginimus pagal su jais sudarytus kontraktus. Iš Rusijos Federacijos atvykę sportininkai gaudavo apmokėjimą ir pagal sutarčių priedus, kuriuos jai parodė prezidentas D. S. ir viceprezidentas D. B.. Nuo tų priedų Sodros mokesčiai nebuvo mokami, nes tai nebuvo darbo užmokestis; apskritai sportininkų atlygis nėra mokamas ir skaičiuojamas pagal darbo užmokesčio taisykles, jis artimesnis autoriniam atlyginimui, nuo visų jo dalių buvo mokamas tik gyventojų pajamų mokestis. V. G. turėjo klubo prezidento įgaliojimą veikti jo vardu, šio įgaliojimo pagrindu ji vykdė ir jo nurodymus.

L. V. G. parodė, kad jis nuo 2014 m. liepos mėn. buvo asociacijos „Gargždų Bangos draugai‘ direktorius ir žino ieškovą kaip vyr. trenerį, dirbusį klube nuo 2014 m. Atlyginimas ieškovui buvo sudarytas iš dviejų dalių: pirma dalis – pagal sportinės veiklos sutartį, antra, didesnė – pagal papildomą susitarimą. Vėliau naujai priimamiems sportininkams visas atlygis jau buvo mokamas pagal vieną sutartį, o kai liudytojas pradėjo dirbti, klubas turėjo finansinių problemų ir sportininkams buvo mokamas tik dalinis atlygis. Klubas dalyvavo FIFA varžybose, turėjo gauti išmoką, kurią buvo numatyta panaudoti atsiskaitymui su sportininkais. Tuo tikslu jiems ir buvo išduoti garantiniai raštai, kad nesustotų klubo veikla bei garantuoti apmokėjimą iš užsienio atvykusiems sportininkams, kurių kontraktų ir visų galiojimo laikas baigėsi ir jie turėjo išvykti. Klubo prezidentas D. S. buvo Rusijos Federacijos pilietis, todėl buvo išdavęs V. G. įgaliojimą vykdyti prezidento funkcijoms jo išvykimo metu ir tas, kurių jis kaip ne Lietuvos Respublikos pilietis negalėjo vykdyti pats. Pagal šį įgaliojimą V. G. turėjo teisę išduoti tokį garantinį raštą ir buvo jį išdavęs ne tik ieškovui, bet or Ze, E, kitiems sportininkams, kurie jų pagrindu yra atgavę iš klubo visas savo uždirbtas sumas. Pažymėjo, kad klubas priklausė trims dalininkams – Rusijos Federacijos piliečiams, kurie nustatyta tvarka mokėjo įnašus į klubo biudžetą, grynais atveždami jam pinigų atsiskaitymui su sportininkais. Prasidėjus klubo bankroto procedūrai, šias lėšas V. G. teko slėpti, mokėti sportininkams per savo sąskaitą, kad bankroto administratorius jų neareštuotų.

Iš byloje pateiktų rašytinių dokumentų nustatyta, kad 2014-01-27 tarp ieškovo M. T. ir atsakovės asociacijos „Gargždų bangos draugai“ buvo sudaryta sportinės veiklos sutartis, kurios 1.1. punkte susitarė, kad ieškovas, kaip treneris, ruoš futbolininkus dalyvavimui sporto varžybose ir dalyvauti jose, o atsakovas įsipareigojo apmokėti už jo paslaugas. Sutarties terminas nustatytas buvo nuo 2014-02-03 iki 2014-11-15, atlygis už trenerio paslaugas 1000 Lt/mėn. ir maistpinigiai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (Sutarties 3.1. punktas). 2014-02-02 Sutartis papildyta priedu, kuriuo sutarties terminas buvo prailgintas iki 2014-11-30 ir numatytas ne mažesnis 8 600 Lt priedas prie atlyginimo (I t., b. l. 29-33, 37). 2014 -12-09 atsakovė išdavė Garantinį raštą, kuriuo patvirtino, kad asociacija pilnai padengs M. T. iki einamųjų metų gruodžio 30 d. 74550,00 Lt dydžio įsiskolinimą pagal sportinės veiklos kontraktą už 2014 metų gegužės-lapkričio mėn. (I t., b. l. 34-35). Asociacijos „Gargždų bangos draugai“ 2015-01-02 išduota pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą atlygį bei kitas išmokas patvirtina, kad M. T. už laikotarpį per 2014 m. gegužės mėn. - 2017 m. lapkričio mėn. neišmokėta 21 591,25 Eur priskaičiuoto atlyginimo (I t., b. l. 38). 2015-03-09 ieškovas bei kiti atsakovės darbuotojai kreipėsi į asociaciją „Gargždų bangos draugai“ ir Viešąją įmonę „Gargždų futbolas“ su raginimu sumokėti 21 591,25 Eur atlyginimą (I t., b. l. 39- 40). Išrašas iš ieškovo atsiskaitomosios sąskaitos esančios AB Šiaulių bankas patvirtina, kad 2015-03-16 į ieškovo sąskaita buvo pravesta 2 475,96 Eur, mokėtojas asociacija „Gargždų bangos draugai“, paskirtis - pagal sportinės veiklos sutartį (I t. b.l.41). Iš byloje pateiktų dokumentų kopijų nustatyta, kad 2014-10-28 Klaipėdos apygardos teisme buvo priimtas ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo asociacijai „Gargždų bangos draugai“, tačiau bankroto bylą atsisakyta iškelti. Asociacijos skolų žiniaraštyje ieškovo skola 2014-11-30 nurodyta – 8549 Lt.(I t., b. l. 71-74). Iš žiniaraščio nustatyta, kad ieškovui 2014 m. gegužės mėn. buvo priskaičiuota išmokėti 8600,00 Eur (I t. b. l. 82). Iš sporto veiklos sutarčių, pranešimų asociacijai „Gargždų bangos draugai“, pareiškimų nustatyta, kad „Banga“ žaidėjai E. G., D. A., Š. J., A. S. ir K. U. kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo iš asociacijos „Gargždų bangos draugai“, tačiau 2015-02-25 teismui pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsiėmimo, motyvuodami tuo, kad atsakovė su jais pilnai atsiskaitė, todėl jų ieškinys 2015-03-04 nutartimi buvo paliktas nenagrinėtu (I t., b. l. 126-161). Iš pateiktų žiniaraščių nustatyta, kad 2014 m. vasario mėn. ieškovui buvo išmokėta – 1000,00 Lt, 2014 m. vasario mėn. -980 Lt maitinimosi išlaidų, 2014 m. kovo mėn. – 1050 Lt maitinimosi išlaidų, 2013 m. balandžio mėn. – 1000 Lt, 2014 m. balandžio mėn. išmokėta 1050 Lt maitinimosi išlaidų (I t., b.l. 164-169). Teisių ir pareigų perleidimo sutartis patvirtina, kad 2014-01-17 viešoji įstaiga „Gargždų futbolas“ perleido visas savo teises ir pareigas asociacijai „Gargždų Bangos draugai“ (II t., b. l. 6-13). Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pateiktų duomenų nustatyta, kokias sumas asociacija „Gargždų Bangos draugai“ apskaičiavo draudžiamąsias pajamas ir valstybinio socialinio draudimo įmokų sumas už kiekvieną darbuotoją 2014 m. vasario mėn. -2014 m. gruodžio mėn. ir 2015 m. vasario mėn. (II t. b. l. 14-102). 2014-01-27 asociacija „Gargždų bangos draugai“ ir R. M. sudarė darbo sutartį, kuria R. M. nuo 2014-02-03 priimamas dirbti direktoriumi, jam darbdavys įsipareigoja mokėti 1000 Lt darbo užmokestį (atskaičius mokesčius)(II t. b. l. 103-104). Iš Valstybinės įmonės Registrų centras išrašo iš juridinių asmenų registro nustatyta, kad nuo 2014-01-21 asociacijos „Gargždų bangos draugai“ prezidentu buvo D. S. Tą faktą patvirtina 2014-02-20 sudaryta sporto veiklos sutartis su žaidėju D. A. (II t. b. l .105-106, 113-118). Nustatyta, kad 2015-01-30 asociacija „Gargždų bangos draugai“ priėmimo –perdavimo aktu perdavė visus asociacijos dokumentus prezidentui D. S. (II t., b. l.119). Iš atsakovės banko išrašo iš atsiskaitomosios sąskaitos esančios DNB banke nustatyta, kad 2015-03-19 asociacija turėjo 34747,01 Eur įplaukų; 2015-01-01 – 53221,61 Eur įplaukų; 2015-01-29 – 24300,00 Eur įplaukų; 2015-03-19- 1356,25 Eur įplaukų; 2015-03-19 – 34747,01 Eur įplaukų; 2015-03-27 – 1269,19 Eur įplaukų; (II t. b. l. 120-123,154-172). Iš Lietuvos futbolo federacijos įstatų nustatyta, kad turėjo būti sudaryta sutartis dėl darbo užmokesčio su sportininkais (II t. b.l. 124-152). Iš metinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos nustatyta, kad asociacija „Gargždų bangos draugai“ 2014 m. kovo mėn. išmokėjo su darbo santykiais 3 659,95 Eur (II t., 173 b. l.). 2015-10-08 ieškovas A. E. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei asociacijai „Gargždų bangos draugai“. 2015-12-21 buvo priimta Klaipėdos apygardos teismo nutartis atsisakyti iškelti bankroto bylą asociacijai „Gargždų bangos draugai“,pažymint, kad teismas kritiškai vertina papildomą ieškovo ir klubo susitarimą dėl mokėtino priedo. Nutartis įsiteisėjo 2016-02-04 (III t., b. l. 11- 27). 2010-12-21 asociacija „Gargždų bangos draugai“ sudarė dokumentų teikimo elektroniniu būdu sutartį (III t. b. l. 61-64). Iš 2014-08-14 asociacijos „Gargždų Bangos draugai“ įgaliojimo asociacijos direktoriui V. G. matyti, kad tai generalinis asociacijos įgaliojimas šiam asmeniui, pasirašytas asociacijos prezidento D. S..

2017-10-13 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte Nr. 11K-263 (17) konstatuota, kad nustatyti ar 2014-02-02 priede prie sportinės veiklos (rusų kalba) rankraštinį įrašą parašė ir D. S. vardu pasirašė D. S. ar kitas asmuo, nebuvo galima (III t. b. l. 104-107).

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl ieškinio reikalavimų.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis įpareigoja šalis pačias įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, o 185 straipsnis įpareigoja teismą įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu ir vadovaujantis įstatymais. Pažymėtina, kad civiliniame procese teismui keliamas reikalavimas priimti ne absoliučiai teisingą, o tokį sprendimą, kuris labiau atitinka šalių į bylą pateiktų ir jos nagrinėjimo metu surinktų įrodymų visumą.

Ieškovas savo reikalavimus grindė 2014-01-27 tarp jo ir asociacijos „Gargždų bangos draugai“ sudaryta sportinės veiklos sutartimi ir 2014-02-02 sudarytu šios sutarties priedu, kuriuo sutartis buvo papildyta, jos šalims susitariant, kad treneriui už jo atitinkamą pareigų vykdymą nuo 2014-02-02 iki 2014-11-30 bus mokamas ne mažesnis nei 8600 Lt priedas prie atlyginimo. Jis pats paaiškino, kad toks sportinės veiklos ir atlygio už ją įforminimas ne viename, o keliuose dokumentuose buvo įprasta atsakovo praktika tuo metu, ieškovas tokio įforminimo nepasirinko ir atvyko treniruoti futbolininkų (teikti profesionalių trenerio paslaugų) iš Rusijos Federacijos, kurios pilietis yra, tik gavęs garantiją dėl pakankamo atlygio už savo paslaugas. Tai, kad asociacija „Gargždų bangos draugai“ tuo metu turėjo finansinių sunkumų, joje galbūt netinkamai buvo vedama buhalterinė apskaita ir nevisai aiškiai persipynę asociacijos prezidento, viceprezidento ir klubo direktoriaus įgalinimai, buvo ne jo reikalas ir neturėtų niekaip įtakoti minėtais rašytiniais susitarimais, pasirašytais abiejų šalių, įtvirtintų įsipareigojimų vykdymo, juolab kad tai jam buvo garantuota ir 2014-12-09 asociacijos direktoriaus garantiniu laišku. Liudytojai V. G. ir N. G. savo parodymais patvirtino šias aplinkybes, buvusią sutarčių ir jų priedų sudarymo su sportininkais tvarką ir praktiką, asociacijos prezidento D. S., viceprezidento D. B. ir direktoriaus V. G. įgaliojimų apimtį. Analogiškos aplinkybės nustatytos ir iš kitos Klaipėdos rajono apylinkės teisme išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-197-904/2015 medžiagos, kur nustatyta, kad analogiški priedai prie sportinės veiklos sutarčių buvo sudaryti ir su kitais sportininkais (E. G., D. A., Š. J., A. S., K. U.), o kai šie sportininkais kreipėsi į teismą, su jais buvo atsiskaityta.

Atsakovas prašė ieškinį atmesti kaip neįrodytą, keldamas versiją, kad 2017-02-02 priedas prie sutarties buvo suklastotas ir asociacija nebuvo įsipareigojusi mokėti ieškovui tokio dydžio priemokos. Jis įtarinėjo, kad asociacijos prezidento, pasirašiusio šį priedą, D. S. parašas yra suklastotas, o 2014-12-09 garantinį laišką prašė vertinti kaip neturintį teisinės reikšmės, pasirašytą neįgalioto tam asmens, tačiau pakankamos įrodymų visumos, patvirtinančios tokią poziciją, byloje nepateikė. Byloje buvo išnaudotos visos galimybės padėti atsakovui surinkti įrodymus, kuriuos jam pačiam būtų sunku ar neįmanoma gauti – į teismo posėdį šaukimu iš Rusijos Federacijos kviestas atvykti liudytojas D. S., vėliau teisinės pagalbos prašymu bandyta gauti šio asmens rašysenos pavyzdžius, jie surinkti iš visų atsakovo nurodytų Lietuvos respublikos įstaigų ir organizacijų, kelis kartus į teismo posėdį kviestas liudyti R. M., tačiau šie asmenys į teismą neatvyko, rašysenos ekspertizė atsakovo pozicijos nepatvirtino, todėl ji liko neįrodyta ir nepaneigė ieškovo pateiktos įrodymų visumos.

Byloje nebuvo ginčo dėl to, kad atsakovas 2014-01-27 sudarė su ieškovu sportinės veiklos sutartį, kuri iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos Kūno kultūros ir sporto įstatymo 35 straipsnyje nustatytus tokios sutarties požymius. Galimybė papildyti tokią sutartį yra numatyta pačioje sutartyje, nurodant tam vienintelį reikalavimą – įstatymo numatytą formos reikalavimą, o minėtoje įstatymo normoje įtvirtinta tik būtina rašytinė forma, kuri šiuo atveju buvo išlaikyta. Norėtųsi, kad šis priedas būtų išsamesnis, detalesnis ir konkretesnis, tiksliau įvardijant visus aspektus, kuriais dėl jo susitariama, tačiau jis yra toks, kokį šalys sudarė ir kokį pačios turi vykdyti, o esminiai momentai, aktualūs šiai bylai, jame yra nurodyti : tai priedo prie mėnesinio atlyginimo nustatymas, jo dydis ir laikotarpis, už kurį jis nustatytas mokėti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs (2011m. gruodžio 22d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2011), kad sportinės veiklos sutartis yra specifinė, nes profesionalaus sporto teisiniams santykiams galioja sutarties laisvės principas, būdingas ne tiek darbo, kiek civiliniams teisiniams santykiams. Profesionalaus sporto teisiniuose santykiuose, skirtingai nuo darbo santykių, vyrauja ne funkcijų atlikimas, o konkretaus (sportinio) rezultato siekimas, todėl sportinės veiklos sutartims būdingos sportinio režimo nustatymo, medicininės priežiūros, sportininko apgyvendinimo, transporto, sveikatos draudimo ir pan. sąlygos ir tai lemia sportinės veiklos sutarties priskyrimą savo esme pirmiausia prie paslaugų sutarčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-65/2011). Iš to seka, kad šalys, sudarydamos šią sutartį, yra laisvesnės ir gali susitarti dėl visko, kas nėra draudžiama teisės aktų, tame tarpe – ir dėl sutarties galiojimo laikotarpio nustatymo ar pakeitimo bei priemokos mokėjimo joms abiems suprantama forma.

Sprendžiant šalių ginčą dėl priede prie sportinės veiklos sutarties ieškovui numatyto mokėti priedo prie mėnesinio atlyginimo, teismas įvertino byloje surinktą informaciją, kad jis buvo mokamas tik šalių bendradarbiavimo pradžioje, nebuvo tinkamai deklaruojamas ir nurodomas atsakovo buhalterinės apskaitos dokumentuose ir ataskaitose, paties ieškovo buvo suprantamas kaip neoficialaus priedo mokėjimas ir kt. Vis dėlto, pretenzijas dėl tokių piniginių operacijų atlikimo tvarkos pažeidimų atsakovas galėtų reikšti tik jo vardu veikusiems asmenims, įskaitant ir kreipimąsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl galimai jų padarytų nusikalstamų veikų, o ne ieškovui – profesionaliam treneriui, pagal sutartį ir jos priedą teikusiam futbolo komandos treniravimo paslaugas ir niekaip nesusijusiam su asociacijos administravimo ir finansinės apskaitos vedimo veikla. Nenuginčijus su juo sudarytos sutarties ir papildomo susitarimo tikrumo, nėra jokio pagrindo šioje pastraipoje nurodytais motyvais paremti išvadą, kad atsakovui nepriklauso priedas prie mėnesinio atlygio, kurio dalį atsakovas jau yra jam išmokėjęs, ir atmesti jo ieškinį. Kaip jau minėta, iš prijungtos prie šios bylos kitos Klaipėdos rajono apylinkės teisme išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-197-904/2015 medžiagos nustatyta, kad analogiški priedai prie sportinės veiklos sutarčių buvo sudaryti ir su kitais sportininkais (E. G., D. A., Š. J., A. S., K. U.) ir jų atsakovas neginčijo, nors juos taip pat pasirašė prezidentas D. S., ir atsiskaitė su šiais ieškovais, nelaukdamas teismo sprendimo (sudarius taikos sutartį). Tai, kad M. T. šiame priede numatytas didesnis priedas prie 1000 Lt mėnesinio atlyginimo, atitinka jo kaip trenerio kvalifikaciją ir tai, kad jis savo paslaugas atsakovui teikė, atvykęs beveik metų laikotarpiui iš užsienio. Dėl šių priežasčių vertinti priede nustatyto papildomo atlygio už paslaugas kaip nepagrįstai didelio teismas negali. Priešingai, dėl šių priežasčių būtų neįtikėtina ir neprotinga tvirtinti, kad vien sutartyje numatytas 1000 Lt mėnesinis atlygis buvo pakankamas ieškovo paslaugų įvertinimas, kai aukščiau minėtiems futbolininkams – Lietuvos Respublikos piliečiams ir Klaipėdos rajono gyventojams – nustatytas ženkliai didesnis atlygis. Šioje vietoje vėl dera prisiminti esminį šiems šalių susitarimams taikomą sutarčių laisvės ir jų vykdymo privalomumo principą ir pripažinti, kad ieškovas, reikalaudamas to, ko nėra gavęs pagal sutartį ir jos priedą, net neprivalo įrodinėti juose nurodytų sumų pagrįstumo, o atsakovas jo irgi neįrodinėjo.

Asociacija „Gargždų bangos draugai“, negalėdama visiškai atsikaityti su ieškovu, pasibaigus jo kontrakto laikotarpiui, tai pripažino, išduodama ieškovui garantinį laišką, kad visi finansiniai įsipareigojimai bus įvykdyti ateityje. Atsakovas ginčijo šio dokumento reikšmę, nurodydamas, kad jį pasirašęs asmuo neturėjo tam reikiamų įgaliojimų. Prisimintina, kad pagrindinę sportinės veiklos sutartį tarp šalių asociacijos „Gargždų bangos draugai“ vardu pasirašė šios asociacijos direktorius R. M., buvęs juo iki įgaliojimų perdavimo V. G., o ginčo objektu tapusį priedą – asociacijos prezidentas D. S.. Kaip paaiškėjo nagrinėjant bylą, asociacija kaip privatus juridinis asmuo turėjo tris dalininkus – Rusijos Federacijos piliečius, vienas iš kurių ir buvo išrinktas prezidentu, o kasdienei ūkinei, finansinei ir kt. asociacijos veiklai organizuoti buvo samdomas direktorius, kuriam suteikiamas įgaliojimas veikti asociacijos vardu. Nors atsakovas tvirtino, kad V. G. suteiktas įgaliojimas buvo asmeninis D. S. įgaliojimas atstovauti jį kaip asmenį, šio įgaliojimo tekste aiškiai parašyta, kad juo asociacija „Gargždų bangos draugai“, atstovaujama prezidento, įgalioja šio juridinio asmens direktorių atstovauti jos interesams visose išvardytose įstaigose ir atlikti visus su šiuo pavedimu susijusius veiksmus trejus metus nuo 2014-08-14. Šis įgaliojimas atitinka visus Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau CK) 2.137, 2.140, 2.142 straipsnių reikalavimus, jam nebuvo privaloma notarinė forma, atsakovas net prašydamas skirti rašysenos ekspertizę nekėlė klausimo, ar iš tiesų D. S. pasirašė šį įgaliojimą, todėl teismas konstatuoja, kad šio įgaliojimo pagrindu V. G. atlikti veiksmai buvo atlikti atsakovo vardu ir atsakovas, net pasikeitus jo valdymo formai, turi prisiimti už juos atsakomybę. Perkelti ją ieškovui – paslaugas juridiniam asmeniui suteikusiam fiziniam asmeniui iš užsienio – nėra nei teisinio, nei materialinio pagrindo.

Įvertinus visas šias aplinkybes, ieškovo reikalavimas dėl jam neišmokėtos atlygio dalies (skolos) priteisimo pripažįstamas visiškai pagrįstu.

Dėl procesinių palūkanų.

Civilinio kodekso 6.37 straipsnio normose nustatytos procesinės palūkanos iš atsakovo priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir tenkinamas ieškinys, todėl yra pagrindas ieškovui iš atsakovų priteisti 5 procentų metinių palūkanų už priteistą 19 115,30 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015-04-29 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaujantis CPK 93 str. 2 d., proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.). Ieškovas pateikė rašytinius įrodymus, kad patyrė 431,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (431,00 Eur žyminio mokesčio, 210,56 Eur laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo išlaidos). Atsižvelgiant į tai, kad visas ieškovo reikalavimas patenkintas, jam iš atsakovo priteistina 641,56 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas šioje byloje taip pat buvo įpareigotas įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą 320,31 Eur jo prašymu atliktos rašysenos ekspertizės apmokėjimui, tačiau iki šiol tai nėra padaryta, todėl iš jo valstybei priteisiama ši suma kaip išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu ( CPK 88 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

2015-04-29 teismo nutartimi sprendimo įvykdymo užtikrinimui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės - atsakovo turto areštas, neviršijant ieškinio reikalavimo sumos ( byla dėl teismo įsakymo išdavimo Nr. eL2-1368-729/2015). Sprendimą visiškai įvykdžius, šios priemonės panaikintinos (Lietuvos Respublikos CPK 150 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo asociacijos „Gargždų bangos draugai“, įmonės kodas 302327612, veikiančios adresu Kvietinių g. 14, Gargždai, Klaipėdos r., 19 115,30 Eur (devyniolika tūkstančių šimtą penkiolika Eur 30 ct) skolos ir nuo šios sumos 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme 2015-04-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 641,56 Eur bylinėjimosi išlaidų ( šešis šimtus keturiasdešimt vieną Eur 56 ct) ieškovui M. T., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo asociacijos „Gargždų bangos draugai“, įmonės kodas 302327612, veikiančios adresu Kvietinių g. 14, Gargždai, Klaipėdos r., 320,31 Eur ( tris šimtus dvidešimt Eur 31 ct) proceso išlaidų valstybei, nurodant įmokėti jas į Klaipėdos apylinkės teismo depozitinę sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“.

Taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo turto areštą (turto arešto akto Nr. 2015020506) sprendimą įvykdžius panaikinti.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo rūmus.